Kauno apylinkės teismo nutartis

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. D., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. K., prašymą dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. D., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pateiktame prašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Š. D. senelė A. D., kuri paliko palikimą. Nepilnametis Š. D. yra V. D., A. D. sūnaus ir pirmos eilės įpėdinio, sūnus. V. D. palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė. Iki mirties A. D. nuolat gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). Po savo mirties A. D. testamento nepaliko. Nepilnametis Š. D. yra ne vienintelis paveldėtojas pagal įstatymą, kadangi pirmos eilės įpėdiniu yra mirusios sūnus V. D.. Pareiškėjo Š. D. įstatyminei atstovei V. K. yra žinoma, kad po A. D. mirties liko nekilnojamojo turto, kurio iki šiol niekas nepaveldėjo. Dėl palikimo priėmimo V. K. nepilnamečio Š. D. vardu nesikreipė, kadangi dėl V. D. kaltės nežinojo apie A. D. mirtį ir V. D. neveikimą priimant palikimą. V. K. į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi iškarto po to, kai iš notaro biuro sūnaus Š. D. vardu buvo gautas 2019 m. sausio 24 d. raštas Nr. 18. Taigi neturėdama kitos galimybės priimti nepilnamečio vardu A. D. palikimą, nepilnamečio motina yra priversta kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą atnaujinimo (b. l. 2–5).

Suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors jam apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, teisės aktuose nustatyta tvarka.

Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą civilinėje byloje, kurioje nurodė, kad V. K. šeima nėra įrašyta į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir skyrius neturi duomenų, kad termino palikimui priimti pagal įstatymą atnaujinimas prieštarautų vaiko interesams. Išvadą duodanti institucija nurodė sutinkanti su pareikštu reikalavimu (b. l. 35).

Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė byloje pateiktą išvadą palaikė, nurodė, jog išvadą duodanti institucija neprieštarauja, kad prašymas būtų tenkinamas, nes termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus (b. l. 8, 20–21). Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Š. D. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina (b. l. 12–14). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Š. D. senelė A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10). A. D. sūnus V. D. yra Š. D. tėvas (b. l. 9). Mirus A. D., Testamentų registre nėra duomenų apie mirusiosios palikimo priėmimą (b. l. 34). Iš 2019 m. sausio 24 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko rašto Nr. 18 matyti, jog notaras informavo Š. D. apie jo senelės A. D. mirtį, norėdamas sužinoti, ar Š. D. pageidauja paveldėti A. D. turtą (b. l. 11). 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjo Š. D. įstatyminė atstovė V. K. padavė pareiškimą Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajam notaro biurui, kuriame nurodė, jog kreipsis nepilnamečio vaiko Š. D. vardu į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui, atsiradusiam po A. D. mirties, priimti (b. l. 19). Duomenų apie tai, kad po A. D. mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys, byloje nėra. Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, jog A. D. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas gali būti priimtas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys terminui palikimui priimti atnaujinti pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.

Be to, pažymėtina, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Be išankstinio teismo leidimo tėvai ar globėjai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis Š. D. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. D. vaikaitis, t. y. antros eilės įpėdinis pagal įstatymą ir turi teisę po senelės mirties paveldėti jos turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 2.7, 3.188 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, pagal kurias už nepilnamečius iki 14 metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. V. K. yra nepilnamečio Š. D. įstatyminė atstovė, kuri per įstatyme nustatytą terminą po A. D. mirties nepriėmė palikimo savo nepilnamečio sūnaus vardu. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad Š. D. tėvas, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis V. D. būtų priėmęs palikimą po savo motinos mirties.

Š. D. įstatyminė atstovė prašo atnaujinti praleistą įstatyme numatytą terminą palikimui priimti šį savo prašymą grįsdama aplinkybe, jog jai ir jos sūnui nebuvo žinoma apie palikėjos mirtį. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į teismo posėdžio metu duotus V. K. paaiškinimus, neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad V. K. su savo vaiko tėvu V. D. ryšių nepalaiko, su juo bendrauja tik tuomet, kai šis jai paskambina, tačiau pati galimybių su juo susisiekti neturi dėl pastoviai keičiamų telefono numerių. V. D. su sūnumi nebendrauja, apie savo motinos A. D. mirtį nei savo sūnaus, nei jo motinos neinformavo. Apie tai, kad mirė A. D. , nei jos anūko, nei jo motinos neinformavo ir kiti artimieji giminaičiai, nes su jais nebuvo bendraujama. Š. D. ir jo motina gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, nei kad gyveno A. D., todėl pagrįstai tikėtina, kad V. K. negalėjo žinoti apie savo sūnaus senelės mirtį iš kitų šalinių (pavyzdžiui, iš pranešimų spaudoje). Aplinkybę, jog apie A. D. mirtį, o taip pat ir apie atsiradusį palikimą nepilnamečio Š. D. įstatyminė atstovė V. K. sužinojo tik gavusi 2019 m. sausio 24 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro raštą Nr. 18, tikėtina leidžia laikyti ir tai, kad sužinojusi apie atsiradusį palikimą nepilnamečio motina ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti. Byloje nustatyta, kad V. K., 2019 m. vasario 3 d. gavusi notaro raštą jau 2019 m. vasario 4 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą, informuodama notarą apie aiškų norą priimti palikimą, atsiradusį po A. D. mirties. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai bei apsisprendimas priimti palikimą po A. D. mirties, leidžia manyti, jog nepilnamečio Š. D. vardu palikimą jo įstatyminė atstovė būtų priėmusi ir anksčiau, jei tik jai būtų žinoma apie palikėjos mirtį. Teismo vertinimu, aplinkybė – nežinojimas apie palikėjos mirtį, laikytina svarbia ir pateisinančia objektyvios galimybės įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises – priimti jo vardu palikimą, nebuvimą. Pažymėtina, jog V. K., sužinojusi apie A. D. mirtį, ne tik kad nedelsdama sureagavo į antstolio raštą ir jį informavo apie valią priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, bet ir nedelsdama, t. y. 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kas leidžia spręsti apie pareiškėjo įstatyminės atstovės sąžiningumą, rūpestingumą ir atidumą įgyvendinant savo nepilnamečio vaiko teises. Taigi nors nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti ir yra praleistas, tačiau tai įvyko dėl objektyvių ir nuo įpėdinio ar jo įstatyminės atstovės nepriklausančių priežasčių. Visa tai rodo, jog V. K. ne dėl savo tyčios, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui savo nepilnamečio sūnaus vardu priimti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja, sužinojusi apie paveldimą turtą, nedelsiant kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Toks elgesys vertintinas kaip atitinkantis CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgtina ir į tai, kad įstatyme nustatytas terminas nėra praleistas itin daug, t. y. palikėja mirė (duomenys neskelbtini), o į teismą su prašymu dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo kreiptasi 2019 m. vasario 12 d., t. y. nuo palikimo atsiradimo nebuvo praėjęs 8 mėnesių terminas, o teismo nutarties priėmimo metu nuo termino atsiradimo dienos nėra praėję daugiau nei vieneri metai. Be to, pažymėtina, kad V. K. veikia savo nepilnamečio sūnaus vardu ir jo interesais, todėl neatnaujinus įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, gali nukentėti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo įstatyminė atstovė būtų aiškiai išreiškusi valią nepriimti palikimo po A. D. mirties ar atsisakiusi palikimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu be pareiškėjo įstatyminės atstovės nepaaiškėjo daugiau asmenų, pageidaujančių priimti palikimą, atsiradusį po A. D., mirties. Iki šiol palikimo niekas nepriėmė. Suinteresuotas asmuo civilinėje byloje V. D. ir išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo įstatyminės atstovės prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, jog termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjo įstatyminei atstovei iš esmės pažeistų suinteresuoto asmens V. D. ar valstybės teises ir teisėtus interesus, neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog prašymo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus, juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo įstatyminė atstovė piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo.

Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas daryti išvadą, jog pasekmių, kurias sukuria termino palikimui priimti praleidimas, taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokio termino įtvirtinimo teisės aktuose tikslų ir paskirties. Terminas palikimui priimti praleistas nedaug, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas konkrečias objektyvias bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, terminas palikimui priimti pareiškėjo įstatyminei atstovei atnaujintinas, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo įstatyminė atstovė palikimo nepilnamečio vaiko vardu laiku nepriėmė dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, o ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo, t. y. pareiškėjo įstatyminė atstovė nežinojo apie A. D. mirtį, kad tinkamai ir laiku galėtų įgyvendinti savo nepilnamečio vaiko teises. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad tiek objektyviąja, tiek ir teisine prasmėmis yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis CPK 578 straipsniu, turi būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Pripažinti, kad Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą (duomenys neskelbtini) mirusios A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą palikimui pagal įstatymą priimti jai atnaujinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.