Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo TT C. M. I. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V.“ dėl žalos atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. U. S.SIA.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatytos šios faktinės aplinkybės.

(duomenys neskelbtini) tarp ekspeditorės UAB „A. R. T.“ ir užsakovės UAB „T. B.“ buvo sudaryta krovinių ekspedicijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ekspeditorė įsipareigojo užsakovės lėšomis teikti ir organizuoti užsakovės užsakyme numatytas paslaugas, o užsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka.

(duomenys neskelbtini) ekspeditorė ir užsakovė pasirašė ekspedicijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą, kuriame nustatė krovinių pervežimo kietašonėmis mašinomis maršrutu (duomenys neskelbtini), O. – T. B. sandėliai (duomenys neskelbtini) tranzito teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kainas. Šiuo priedu ekspeditorė įsipareigojo krovinius, vežamus šiuo maršrutu, pakrauti paskutinius į puspriekabę (pasikrovus puspriekabė yra plombuojama (duomenys neskelbtini) darbuotojų) bei iškrauti pirmus iš puspriekabės (plomba nuimama tik T. B. (duomenys neskelbtini) tranzito teritorijoje). Visos transporto priemonės turi būti plombuojamos. Pervežant krovinius logistikos įmonės privalo poilsiui ir sustojimui pasirinkti išimtinai saugomas, aptvertas aikšteles. Maršrutas ir sustojimai turi būti suplanuoti iš anksto. Krovinių pervežimai vykdomi išimtinai kietašonėmis transporto priemonėmis.

2020 m. spalio 13 d. ekspeditorė UAB „A. R. T.“ pasirašė užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vežėja – atsakove UAB „V.“ dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į sandėlį (duomenys neskelbtini).

Krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siuntėjas (duomenys neskelbtini) gavėjai UAB „A. R. T.“ perduoda 218 dėžių kompiuterinės įrangos.

Vairuotojas M. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad, atlikus paskutinį pakrovimą (duomenys neskelbtini), jis užplombavo krovinį ir uždėjo spyną. Buvo sustojęs 45 minutes (duomenys neskelbtini) ir 45 minutes (duomenys neskelbtini), už 113 km nuo sienos su (duomenys neskelbtini). Už 100 km sustojo (duomenys neskelbtini) miestelyje aikštelėje miegoti. Atsibudęs, apžiūrėjo mažiną ir nieko nepastebėjo. Grįžo į (duomenys neskelbtini), į garažą. Ryte atvyko į (duomenys neskelbtini) iškrauti. Nuėmė plombą ir spyną, pristūmė priekabą prie rampos, liepta nuimti tentą nuo šono. Nuėmus tentą, pamatė visiškai tuščią paletę. Pranešė vadybininkui.

Vadybininkė A. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 5 d. atvyko mašina iškrauti krovinio. Vairuotojas pranešė, kad buvo uždėjęs savo plombą, kurią pats ir nuėmė. (duomenys neskelbtini) krovinys buvo pakrautas mašinos viduryje. Iškrauti per galą nepavyko, todėl nuspręsta iškrauti per šoną. Kai vairuotojas nuėmė tentą nuo šono, pastebėjo, kad viena paletė tuščia, ant jos buvo tik vyniojimo plėvelės likučiai su lipduku nuo prekių. Iškrovimą sustabdė ir pranešė apie vagystę. Buvo suskaičiuotas 98 vienetų trūkumas.

Dingo 18 vnt. įrangos „Dell Latitude 3510 CTO“, 30 vnt. – „Vostro Notebook 3501“, 30 vnt. – „Vostro Notebook 3501“, 20 vnt. – „N011O3080MFFEM“.

Užsakovė UAB „T. B.“ 2020 m. spalio 6 d. pateikė pretenziją ekspeditorei UAB „A. R. T.“ atlyginti prarasto krovinio vertę, nurodytą važtaraštyje, t. y. 48 056 Eur bei grąžinti 500 Eur užmokestį už prarasto krovinio vežimą.

Užsakovė UAB „T. B.“ apmokėjo sąskaitas, pateiktas pardavėjo (duomenys neskelbtini).

Draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2020 m. gruodžio 18 d. išmokėjo apdraustajai – užsakovei UAB „T. B.“ 43 250,40 Eur draudimo išmoką už žalą kroviniui. Draudimo išmoka apskaičiuota iš žalos kroviniui (48 056 Eur) išskaičiavus 10 proc išskaitą vagystės atveju (4 805,60 Eur).

Užsakovės draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į ekspeditorę UAB „A. R. T.“ ir jos draudiką TT C. M. I. L. dėl 43 250,40 Eur sumos sumokėjimo kaip už krovinio praradimą atsakingų subjektų.

Ekspeditorė UAB „A. R. T.“ 2021 m. gegužės 12 d. sumokėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 21 625,20 Eur.

Ekspeditorė UAB „A. R.T.“ 2021 m. spalio 25 d. perleido savo draudikui TT C. M. I. L. subrogacijos teisę į visas teises ir pretenzijas bet kuriam fiziniam asmeniui, susijusiems su jomis, tiek, kiek buvo atlyginti nuostoliai.

Draudiko TT C. M. I. L. atstovai 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė rašytinę pretenziją atsakovei ir jos draudikui M. U. S. SIA dėl 21 625,20 Eur kompensacijos už prarastą krovinį sumokėjimo.

Draudikas M. U. S. SIA atsakyme nurodė, jog sutinka sumokėti tik 3 158,73 Eur, nes mano, kad įvykiui negali būti taikomas CMR konvencijos 29 straipsnis. Sustojimas 9 valandoms buvo tik vienas dienos metu (duomenys neskelbtini) automobilių parkavimui pritaikytoje aikštelėje šalia judraus kelio. Vairuotojas pasirinko saugų variantą ilgam sustojimui – šviesus paros metas, prie judraus greitkelio. Kitas ilgas sustojimas buvo UAB „V.“ aikštelėje. Tamsiu paros metu buvo sustojęs tik 45 min poilsiui. Nei tentas, nei plomba, nei spyna nebuvo pažeisti iki pat iškrovimo. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį vežėjo atsakomybė neviršija 8,33 SDR už kg bruto svorio. Kadangi trūkstamo krovinio svoris 308,88 kg, tai UAB „V.“ atsakomybė neviršija 3 158,73 Eur.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nuo 2020 m. spalio 2 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 5 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), prapjovus vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „V.“, stogo tentą, buvo įsibrauta š puspriekabės vidų ir pavogta kompiuterinė technika, priklausanti UAB „T. B.“.

Smart Claims, atsakovės draudiko M. U. S. SIA užsakymu, atlikęs stovėjimo aikštelių apžiūrą, nustatė, kad stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), kuri yra aptverta, apšviesta yra nesaugoma, tačiau pakankamai saugi, stovėjimui šviesiu paros metu, kadangi stovinčios transporto priemonės yra matomos nuo greitkelio, priešais yra stovėjimo vietos, skirtos lengviesiems automobiliams. Tiek palydovinėje fotografijoje, tiek apžiūros metu aikštelėje užfiksuoti stovintys krovininiai bei lengvieji automobiliai. Stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) yra apsaugota tiek fizinėmis, tiek techninėmis priemonėmis, tamsiu paros metu budi gyva apsauga, tokiu būdu užtikrinant aukštą saugumo lygį.

UAB „V.“ direktoriaus pavaduotoja J. V. raštu nurodė, kad „stebėjimo kamerų tuo metu aikštelėje nebuvo, jos buvo įrengtos vėliau. Sargas būna 24 valandas per parą visą savaitę. Puspriekabė net nebuvo pastatyta prie visų mašinų, nes nebuvo vietos, todėl buvo pastatyta viduryje teritorijos, galu į sargo langus. Bet kokiu triukšmo metu sargas būtų išgirdęs ir pamatęs. Naktimis teritorijoje paleidžiamas vokiečių aviganis“.

2020 m. sausio 2 d. tarp UAB „V.“ ir K. G. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarta dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos paslaugų teikimo.

Dėl subrogacijos

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovas pagrįstai įgyvendina subrogacijos teisę, o kartu ir procesinę teisę reikšti ieškinį.

Kaip matyti iš rašytinių duomenų, ieškovas savo draudėjui UAB „A. R. T.“ sumokėjo derybų būdu suderėtą sumą – 21 625,20 Eur ir UAB „A. R. T.“ pervedė šią sumą krovinio siuntėjos UAB „T. B.“ draudikui. UAB „A. R. T.“ vienašale rašytine forma perleido visas teises, pretenzijas, susijusias su išmokėta 21 625,20 Eur suma, savo draudikui, t. y. ieškovui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.111 straipsnyje leidžia rašytinę subrogacijos formą, kuriai galioja bendri reikalavimai. Nėra faktinio pagrindo vertinti, kad byloje pateikta subrogacijos forma jų neatitinka ir juolab nesudaro pagrindo konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes.

UAB „A. R. T.“ patvirtinus, kad suderėtą draudimo išmokos sumą jai išmokėjo ieškovas, subrogacijos institutas taikomas pagal įstatymą. Draudikui pereina draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Dėl senaties termino

CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais senaties terminas prasideda nuo krovinio pristatymo dienos (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas). Atsakovė remiasi šiuo punktu ir prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties termino pagal CMR konvenciją skaičiavimui įtaką turi aplinkybės, susijusios su kelių vežėjų dalyvavimu vežimo procese. CMR 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, tačiau senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos (CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis). Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu (CMR 37 straipsnis). Jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje (CMR 34 straipsnis).

Norint taikyti CMR konvencijos VI skirsnio, kuriame išdėstytos minėtos teisės normos, nuostatas, būtina nustatyti, ar tenkinamas „vienintelės sutarties kriterijus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Šioje nutartyje kasacinio teismo išplėstinė kolegija išaiškino, kad „CMR konvencijos 34 straipsnyje įtvirtintą sąvoką „vienintelė sutartis“ reikia aiškinti klientą ir vežėją (vežėjus) siejančios sutarties kontekste, kaip apibūdinančią atvejus, kai sutartį su vežėju sudaręs asmuo (vežimo paslaugos užsakovas) su vežėju dėl krovinio gabenimo per visą maršrutą (nuo taško A iki taško Ž) sudaro vieną sutartį, neapimančią situacijų, kai vežimo paslaugos užsakovas dėl krovinio gabenimo skirtingomis to paties maršruto (nuo taško A iki taško Ž) atkarpomis sudaro skirtingas sutartis (pvz., nuo taško A iki taško K ir nuo taško K iki taško Ž). <...> Tai, kaip klientui įvykdyti visą krovinio vežimą įsipareigoję asmenys organizuoja savo tarpusavio teisinius santykius tam, kad pasiektų vežimo sutartyje aptartą rezultatą, yra jų pačių sutartinių teisinių santykių, kurių dalyvis klientas nėra, klausimas. Taigi vėlesni vežėjų tarpusavio susitarimai neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant teisinius santykius pagal „vienintelės sutarties“ kriterijų. <...> CMR konvencijos 34 straipsnio formuluotė „antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje“ reglamentuoja vieną iš tolimesnių vežėjų prisijungimo prie tarp krovinio vežimo užsakovo ir šį pervežimą įsipareigojusio įvykdyti asmens (asmenų) sutartinių teisinių santykių būdų, kai prisijungiantis asmuo gauna važtaraštį bei perima krovinį. Tokiu atveju tolimesnis vežėjas, priimdamas krovinį bei važtaraštį, išreiškia valią dalyvauti sutartiniuose santykiuose, priima sutarties sąlygas, taigi, atlikus atitinkamus veiksmus, vėlesnio vežėjo prisijungimas prie sutarties įvyksta ex lege“.

Kaip matyti, maršrutas (duomenys neskelbtini), O. – T. B. sandėliai (duomenys neskelbtini) tranzito teritorijoje, (duomenys neskelbtini), buvo visas krovinio gabenimo maršrutas, kurį vykdė atsakovė, pasitelkta ekspeditorės. Šis maršrutas nurodytas tiek siuntėjos ir ekspeditorės sutartyje, tiek ekspeditorės ir vežėjos sutartyje bei važtaraštyje. Taigi, šalių faktiniai santykiai byloje atitinka „vienintelės sutarties“ kriterijų.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „A. R. T.“ pasitelkė atsakovę vykdyti vežimo paslaugą, t. y. pervežti siuntėjo UAB „T. B.“ krovinį. Dingus daliai atsakovės vežto ir jos dispozicijoje tuo metu buvusio krovinio, ekspeditorė UAB „A. R. T.“ atlygino draudimo išmoką (nuostolius) siuntėjos draudikui, taigi, įgijo regreso teisę į vežimo procese dalyvavusią atsakovę. Regreso teisei transformavusis į subrogacijos teisę, įgyvendinamą ieškovo kaip UAB „A. R. T.“ draudiko, ieškinio senaties termino skaičiavimo būdas pagal CMR konvenciją nepasikeičia, t. y. jis skaičiuojamas nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Šiuo atveju – nuo 2021 m. gegužės 12 d., kai UAB „A. R.T.“ sumokėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 21 625,20 Eur sumą. Ieškinys pateiktas teismui 2022 m. vasario 3 d., taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Dėl atsakovės atsakomybės

CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant vežėjui tenkančias pareigas yra pažymėta, jog vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

Tokia kasacinio teismo praktika suponuoja vertinimą, kad vežėjui taikomi didesni nei įprastiniai atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Atsakovė teigia, kad trumpo ir ilgo sustojimo aikštelės atitiko saugumo reikalavimus, buvo pasirinktos atidžiai, tačiau nepaisant to, buvo profesionaliai įvykdyta krovinio dalies vagystė. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo atstovo teiginius apie tikėtiną vagystės atlikimo mechanizmą, t. y., kad 3,80 m aukščio puspriekabės stogo tentas turėjo būti buvo prapjautas naudojant tam tikrą techniką, nes žmogui išsilaikyti ant tento, nesant kieto paviršiaus, su pjovimo įranga yra neįmanoma; prapjovus tentą, reikėjo patekti į vidų ir iškelti dėžes su 99 vienetais kompiuterinės įrangos, kam taip pat reikėjo specialių pajėgumų. Vilkiko vairuotojas kelionės su kroviniu metu 2020 m. spalio 3 d. 00:18 val. (vietos laiku) sustojo 45 minučių poilsiui (duomenys neskelbtini) degalinėje šalia (duomenys neskelbtini) miesto ((duomenys neskelbtini)), vėliau 45 minutes stovėjo 2020 m. spalio 3 d. 05:16 val. (vietos laiku) poilsio aikštelėje (duomenys neskelbtini), esančioje prie (duomenys neskelbtini) greitkelio, trečias sustojimas pagal darbo ir laiko poilsio režimą buvo šviesiu paros metu, nuo 2020 m. spalio 3 d. 7:06 val. ryto iki tos pačios dienos 16:10 val. (vietos laiku) specialioje sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimui pritaikytoje poilsio aikštelėje už (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) greitkelio. Tęsiant kelionę, buvo dar du trumpi sustojimai (duomenys neskelbtini): 15 minučių sustojimas 2020 m. spalio 3 d. 18:14 val. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) greitkelio netoli (duomenys neskelbtini), ir 30 minučių sustojimas 2020 m. spalio 3 d. 21:00 val. (duomenys neskelbtini) degalinėje prie (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 4 d. naktį vairuotojas trumpam sustojo užsipilti kuro (duomenys neskelbtini) degalinėje, (duomenys neskelbtini). Iš to seka, išvada, kad 15-45 minučių sustojimai degalinėje ar aikštelėje net ir tamsiu paros metu negalėjo būti pakankami atlikti tokią vagystę. Maža to, vairuotojas kaskart tęsdamas kelionę, būtų pastebėjęs plevėsuojantį tentą, jo garsą. Kadangi nėra duomenų, kad vairuotojas minėtų trumpų sustojimų metu būtų miegojęs ar ilgam laikui pasišalinęs iš vilkiko, jis būtų pastebėjęs, girdėjęs veiksmus. Ilgesnis sustojimas pagal poilsio režimą vyko šviesiu paros metu, aikštelėje prie greitkelio, todėl taip pat yra maža tikimybė, jog tokia vagystė galėjo būti įvykdyta viešoje vietoje, šviesiu paros metu.

2020 m. spalio 4 d., 3:13 val. vairuotojas atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią atsakovei priklausančią aikštelę, kurioje prabuvo iki 2020 m. spalio 5 d. ryto, kuomet išvyko į krovinio iškrovimo vietą. Kaip nurodė atsakovės atstovė, stebėjimo kamerų tuo metu aikštelėje nebuvo, puspriekabė buvo pastatyta viduryje teritorijos, galu į sargo langus, teritorijoje lakstė šuo. Nors pateikta atsakovės draudiko M. U. S. SIA užsakymu atlikta Smart Claims stovėjimo aikštelių apžiūra, kurioje nustatyta, kad stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) yra apsaugota tiek fizinėmis, tiek techninėmis priemonėmis, tamsiu paros metu budi gyva apsauga, šių duomenų teismas nelaiko patikimu įrodymu, kadangi pačios atsakovės atstovė paneigė krovinio buvimo metu buvus minėtas saugos priemones. Tai, kokios priemonės yra aikštelėje bylos nagrinėjimo metu, neturi teisinės reikšmės. Be to, byloje nėra įrodymų apie naktimis teritorijoje esantį šunį.

Tai, kad ekspeditorė nereikalavo, jog vežėjos vilkikai stovėtų aikštelėse, kuriose įrengtos saugos kameros, nereiškia, kad vežėjas, kuriam, kaip minėta, keliami aukšti rūpestingumo reikalavimai, gali leisti stovėti vilkikams nuosavoje aikštelėje, saugomoje tik sargo ir šuns. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vilkiku buvo vežami įvairūs kroviniai – pagal užsakymus 2020 m. spalio 2 d. turėjo būti pakrauti trijų rūšių kroviniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Būtent kompiuterinė įranga pagal ekspeditorės ir siuntėjos sutartį turėjo būti pakrauta konkrečioje puspriekabės vietoje ir būtent ši kompiuterinė įranga buvo pavogta.

Atsakovė kėlė didelius saugumo reikalavimus aikštelėms (duomenys neskelbtini), tačiau kritiškai nevertino pačiai priklausančios aikštelės saugumo. Būtent atsakovei priklausančioje aikštelėje vilkikas stovėjo ilgiausiai, tamsiu paros metu, aikštelė nebuvo filmuojama, vilkikas nebuvo pastatytas vilkikų eilėje (kur, tikėtina, dėl mažų tarpų nebūtų fizinės galimybės prieiti prie vilkiko, patekti ant stogo ir prapjauti tentą, panaudoti techninę įrangą), šuns buvimas neįrodytas. Paslaugų teikimo sutartis su sargu yra formalus dokumentas iš esmės negalintis patvirtinti, kad būtent 2022 m. spalio 4 d. naktį sargas dirbo. Pagal pateiktą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vienas fizinis asmuo K. G. teikia saugos paslaugas kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 8.00 val. visus kalendorinius metus, nenumatant, kad jis turi teisę pasitelkti kitus asmenis teikiant paslaugą, nenumatant net apmokėjimo už paslaugas kainos, tvarkos ir apskritai sutartyje nenumatant užsakovo pareigos atsiskaityti paslaugos teikėjui. Kitaip tariant, sargo realus buvimas aikštelėje išvardintomis sąlygomis yra abejotinas.

Tai, kad ekspeditorė neperdavė vežėjai siuntėjos nurodymo vežti krovinį kietašonėmis priekabomis, nešalina vežėjos civilinės atsakomybės. Pirma, į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ekspeditorės ir siuntėjos draudiko derybose, nustatant ekspeditorės turimų atlyginti nuostolių dydį. Šis reikalavimas vežėjai yra regresinis, taigi, yra tos pačios apimties ir negali būti modifikuojamas du kartus vertinant tą pačią aplinkybę. Antra, pagal vienintelės sutarties sampratą tolimesnis vežėjas, priimdamas krovinį bei važtaraštį, išreiškia valią dalyvauti sutartiniuose santykiuose ir priima sutarties sąlygas. Taigi, vežėjui taip pat tampa privalomos siuntėjo sąlygos, nepaisant to kaip vežėjai tarpusavyje organizuoja vežimą. Vežėjas tampa sudėtine sutartinių santykių dalimi su visomis iš to atsirandančiomis teisėmis ir pareigomis.

Išdėstytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovės elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, galinčiu būti prilyginamam tyčiniams veiksmams, nesiimant elementarių saugos priemonių pačiai priklausančioje aikštelėje, sudarant sąlygas pavogti krovinį. Taigi, nėra CMR konvencijoje numatytos aplinkybės, dėl kurios būtų galima taikyti ribotą civilinę atsakomybę.

Dėl žalos fakto ir dydžio

Byloje nėra ginčo, kad buvo pavogta 99 vienetai kompiuterinės įrangos, kas reiškia, jog siuntėjai buvo padaryta žala, pasireiškianti dingusio turto verte, siuntėja patyrė tiesioginius nuostolius. Atsakovė ginčijo dingusio krovinio vertę. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių duomenų (dingusių prekių sąrašo bei sąskaitų, kuriose nurodytos prekių kainos, už kurias prekes pirko siuntėja), net vienos rūšies įrangos, o būtent „Vostro Notebook 3501“, kurios pavogta 60 vienetų, bendra vertė yra 26 833,20 Eur, t. y. viršija iš atsakovės regreso tvarka reikalaujamos žalos dydį. Visos dingusios technikos vertė yra dar didesnė. Taigi, laikytina, jog yra įrodytas žalos padarymo faktas bei nuostolių dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal ieškovo pateiktus dokumentus matyti, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 487 Eur žyminis mokestis, 3 987 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą. Advokato atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

Tenkinus ieškinį, išvardintos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija teisės aktuose numatyto minimalaus dydžio, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui „TT C. M. I. L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):

5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21 625,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

3 987 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atlikti teismo sprendimo vertimą į anglų kalbą ir išsiųsti jį trečiajam asmeniui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.