Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. K.), dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2012 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. A30-309 „Dėl leidimo pradėti rengti sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2542 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-392 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 4) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav. pardavimo R. K.“.

7. NŽT nuomone, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Prijungiamas žemės sklypas) neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas).

II.

20. R. K. 2014 m. vasario 4 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą parduoti Prijungiamą žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-392 patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal savivaldybės įmonės matininko 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į valstybės įmonę „Registrų centras“, prašydamas įregistruoti 1 496 kv. m žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 nusprendė R. K. parduoti Prijungiamą žemės sklypą.

21. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-199-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo R. K., kad yra stabdoma 599 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., pardavimo procedūra. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8063-790/2015 pareiškėjos R. K. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 49SFN-199-(14.49.104), NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigotas parengti su R. K. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir teikti jį pasirašyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimas pakeistas – panaikintas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 49SFN-199-(14.49.104) ir NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigotas priimti sprendimą dėl 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo pareiškėjai R. K..

23. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo taikyti ieškinio senatį, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT praktika, nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Išvadai apie tai, kada prokuroras gavo ar turėjo ir galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, padaryti nustatomos bei vertinamos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

24. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad NŽT komisijos, sudarytos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti, 2015 m. sausio 19 d. išvadoje Nr. 1PS17-50-8-(2.30) konstatuoti NŽT Vilniaus skyriaus tarnautojos neteisėti veiksmai sprendžiant dėl administracinių procedūrų, tame tarpe ir procedūrų, dėl kurių buvo nuspręsta ne aukciono būdu parduoti R. K. Prijungiamą žemės sklypą. Minėtos išvados surašymo diena laikytina ta data, kai NŽT buvo gauti duomenys apie galbūt atliktas neteisėtas veikas priimant administracinius sprendimus, tame tarpe, ir dėl Prijungiamo žemės sklypo pardavimo ne aukciono R. K.. Pareiškėjas apie galbūt padarytus viešojo intereso pažeidimus buvo informuotas NŽT 2015 m. kovo 19 d. pranešime Nr. 1SD-848-(9.3.), iš kurio turinio matyti, kad jame iš esmės pateikiamos esminės aplinkybės dėl padarytų pažeidimų, buvo prašoma spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir galimo nusikalstamos veikos ištyrimo. Prie minėto pranešimo pareiškėjui taip pat pateikta ir NŽT komisijos, sudarytos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti, 2015 m. sausio 19 d. išvada Nr. 1PS17-50-8-(2.30). Teismas sprendė, kad iš NŽT 2015 m. kovo 19 d. pranešimo Nr. 1SD-848-(9.3.) turinio ir prie jo pridedamų priedų sąrašo matyti, jog pareiškėjui buvo pateikta pakankama informacija apie galbūt padarytus pažeidimus vykdant administracines procedūras, susijusias su Prijungiamo žemės sklypo pardavimu R. K.. Iš ginčo šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs NŽT 2015 m. kovo 19 d. pranešimą Nr. 1SD-848-(9.3.), pradėjo ikiteisminio tyrimo procedūrą, kurios metu vertino aplinkybes, be kita ko, susijusias su Prijungiamo žemės sklypo suformavimu bei kitų sklypų suformavimu ir konstatavo, kad valstybės institucijos, formuodamos žemės sklypus, įvertino atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas ir kitus kriterijus. ikiteisminis tyrimas 2016 m. vasario 15 d. buvo nutrauktas.

26. Teismas taip pat nurodė, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, jog būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą.

27. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo kaip pagrįstą. Pareiškėjo veiksmai gavus NŽT 2015 m. kovo 19 d. pranešimą Nr. 1SD-848-(9.3.) pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso gynimo yra pareiškėjo subjektyvus apsisprendimas, kuris negali sudaryti pagrindo atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą.

28. Atsižvelgęs į šios bylos reikšmingumą viešojo intereso požiūriu, teismas vertino ir kitus byloje keliamus argumentus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijami R. K. atžvilgiu priimti administraciniai aktai, suteikiantys jai galimybę įsigyti Prijungiamą žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje spręstinos individualios aplinkybės dėl Prijungiamo žemės sklypo išsidėstymo bei teritorijos ypatybių, todėl kitose administracinėse bylose ir civilinėse bylose priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl greta esančių žemės sklypų suformavimo konstatuotos aplinkybės gali būti taikomos tik tiek, kiek tai susiję su šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

29. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Žemės įstatymo nuostatomis ir jas įvertinęs nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę, nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas. Neatitinkant tokių sąlygų, žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. LVAT, atsižvelgęs į Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pažymėjo, kad vadovaujantis Nutarimo 2.15 punktu, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo 2.15 punkte.

III.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad remiantis Žemės įstatymo nuostatomis, NŽT valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), kuris įgyvendina valstybės nuosavybės teisę į žemę ir, be kita ko, pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.110 str. turi savininko teises ginti ją nuo bet kokių savininko teisės pažeidimų. Būtent NŽT, o ne prokuroras, yra ta valstybės institucija, kuri šiuo atveju buvo ir yra atsakinga minėtų teisės aktų pažeidimų, padarytų formuojant ir perleidžiant kitiems asmenims valstybinės žemės sklypus, pašalinimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo byloje prokuroras turėjo duomenų, jog NŽT nesiėmė ir/ar neketina imtis priemonių atitinkamiems pažeidimams pašalinti, t. y., kad neketina institucijos kompetencijai suteiktose ribose užkirsti neteisėtam valstybinės žemės sklypų (įskaitant ginčo sklypą) pardavimui. Priešingai, NŽT veiksmų seka ir chronologija patvirtina, kad ji, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, 2015 m. pati ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimams pašalinti.

36. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo atlikimo metu NŽT ar atitinkami jos padaliniai nevykdytų ar nesiruoštų vykdyti minėtų pavedimų įgyvendinant NŽT įgaliojimus ir siekiant padarytų pažeidimų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tokių aplinkybių netyrė, be kita ko, netyrė ir ikiteisminio tyrimo byloje spręstų faktinių bei teisinių aplinkybių apimties, baudžiamosios bylos dokumentų neišreikalavo, todėl abejotina, ar galėjo padaryti objektyvias bei pagrįstas bylos medžiaga (įrodymais) išvadas apie duomenų pakankamumą viešajam interesui ginti, kuris buvo ikiteisminio tyrimo byloje.

37. Šioje administracinėje byloje teismas, darydamas išvadą apie prokuroro pareigos ginti viešąjį interesą atsiradimo momentą, turėjo ne tik nustatyti paties pažeidimo paaiškėjimo datą, tačiau turėjo atsižvelgti ir į kitas ypatingai reikšmingas viešojo intereso pažeidimo ir būtinybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nustatytas ne kituose teisės aktuose, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes.

41. Nagrinėjamoje byloje vertindamas skundžiamame sprendime nurodytas išvadas apie tai, kad 599 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m., atitinka įsiterpusiems žemės sklypams keliamus reikalavimus, pareiškėjas pažymi, jog byloje yra sprendžiamas valstybės turto - valstybinės žemės - naudojimo ir disponavimo teisėtumo klausimas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnyje yra nustatyti pagrindiniai valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principai. Teisės aktai nenustato vieno valstybės turto valdymo principo, o numato jų kompleksą.

42. Nors skundžiamame teismo sprendime yra nurodoma, jog ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas iš rytų ir vakarų ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu patvirtina, jog sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, tačiau, teismo vertinimu, ši išvada savaime nereiškia, kad sklypas negalėtų būti parduotas R. K., nes atitinka kitas Nutarimo punkto sąlygas: siauros juostos, šlaito ir griovos sąvokas. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai aiškinamos ir taikomos Nutarimo 2.15 punkto nuostatos. Teismas argumentuodamas, jog ginčo žemės sklypo padėtis atitinka nustatytą teisinį reguliavimą, nepagrįstai šią aplinkybę aiškina teigdamas, jog vertinamas tik ginčo žemės sklypas, o ne visas įsiterpęs tarp privačių sklypų žemės plotas. Nutarimo 2.15 punkte nurodyta, jog sprendžiant ar formuojamas žemės sklypas atitinka įsiterpusiems žemės sklypams keliamus reikalavimus, vertintinas ne formuojamas žemės sklypas, jo dislokacija, gretimybės ir unikalus šio sklypo reljefas, bet privalo būti įvertintas visas greta esantis laisvos valstybinės žemės plotas, todėl teismo išvados yra nepagrįstos, o toks plečiamasis teisės aktų nuostatų aiškinimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarimo 2.15 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos.

43. Pareiškėjas pažymi, kad vertinant išimtinai formuojamo sklypo ypatybes, matyti, jog ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo procedūras, tik iš vienos pusės pietuose ribojosi su privačiu žemės sklypu, priklausančiu R. K.. Iš likusių trijų pusių - vakarų, šiaurės ir rytų - priešingai nei konstatuojama teismo sprendime, ginčo žemės sklypas ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tai reiškia, kad tuo metu formuojamas ginčo žemės sklypas faktiškai buvo didesnio vientiso atskiru sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto dalis, o jį suformavus, šiaurės pusėje dar liko laisvos nesuformuotos atskirais (kaimyniniais) žemės sklypais valstybinės žemės plotas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vientisas atskiru sklypu nesuformuotas laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pradėtas formuoti ginčo žemės sklypas, buvo taisyklingos stačiakampės (arba artimos stačiakampei) konfigūracijos, viena savo kraštinių ribojosi su Stasio Lozoraičio gatve, šio žemės ploto plotis buvo ne siauresnis kaip 30 metrų, tai paneigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išvadas dėl patekimo į šią teritorijų apribojimų.

45. Pareiškėjas papildomai atkreipia dėmesį, kad 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojo Nutarimo 2.15 punkto pakeitimas, kuriuo buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą siaura juosta sudaro tik tuomet, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų. Ir ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu šis siauros juostos apibrėžimas dar negaliojo, o numatytas objektyvusis kriterijus – 10 metrų pločio neviršijimo reikalavimas - šioje byloje nereikšmingas. Nagrinėjamu atveju žemės plotis net tris kartus viršija minėtą aktų siaurai juostai šiuo metu nustatytą 10 metrų pločio ribą. Įsiterpusių žemės sklypų pardavime aukciono teisinio reguliavimo esmė iki ir po 2016 m. birželio 1 d. nesikeitė, t. y. tiek iki šios datos, tiek po jos be aukciono kaip įsiterpę galėjo būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusiems žemės sklypams keliamus reikalavimus, o 2016 m. birželio 1 d. atitinkamas teisinis reguliavimas buvo tik konkretizuotas. Todėl nagrinėjamu atveju ta pati faktinė situacija, kai įsiterpęs žemės plotas net tris kartus viršija šiuo metu nustatytą maksimalų siauros juostos dydį, negali būti vertinama skirtingai.

46. Pareiškėjas sutinka, kad įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto reljefas yra nelygus, tačiau tokios aplinkybės nepakanka, jog nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, visą minėtą vientisą atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą, apimantį ir ginčo žemės sklypą, sudarytų šlaitai ar griovos, kaip kliūtis formuoti atskirus žemės sklypus ar sklypą.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad nelygus, kalvotas žemės reljefas savaime netrukdo suformuoti atskirą žemės sklypą ir nereiškia, kad turi būti taikoma Nutarimo 2.15 punkte numatyta išimtis , o sprendžiant šį klausimą taikytinas ir lingvistinis teisės aiškinimo metodas, atsižvelgiant į tai, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, jog griova – tai gili, plati vandens išgrauža, griūvantis upės skardis, šlaitas – tai kalno, daubos šonas, skardis, atitinkamai skardis – tai status šlaitas, krantas, stati atkalnė, o žodis status suprantamas kaip tiesiai (arba beveik tiesiai) aukštyn kylantis. Nagrinėjamu atveju tokių reljefo ypatybių (gilių ir plačių vandens išgraužų, aukštų žemės pakilimų, aukštų žemės įdubimų, skardžių su stačiais šlaitais, stačių atkalnių ir pan.) ginčo teritorijoje nėra.

48. Taigi ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, kadangi ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir faktiškai tebuvo labai nedidelė jo dalis, taip pat, kad ginčo žemės sklypo plotas viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą maksimalų 0,04 ha be aukciono parduodamų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų dydį gyvenamosiose teritorijose, o visas minėtas vientisas laisvos valstybinės žemės plotas šį maksimalų 0,04 ha dydį viršija labai žymiai (keliomis dešimtimis kartų). Ginčo žemės sklypo bei viso minėto vientiso atskiru sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto aukščiau nurodytos konkrečios savybės (dydis, plotis, konfigūracija, reljefo ypatybės, didelio skaičiaus kitų analogiškų sklypų formavimas jame ir pan.) bei teismų praktika susijusiose analogiškose kaimyninių sklypų bylose nesudaro pagrindo ginčo žemės sklypą bei visą plotą, kuriame jis yra, laikyti siaura juosta, šlaitu ar griova.

49. Galimumas ar negalimumas įsiterpusiame plote formuoti atskirus žemės sklypus nėra šios bylos dalykas, be to, tai yra papildoma sąlyga, kuri šiuo atveju, sprendžiant dėl konkretaus žemės ploto atitikimo įsiterpusio žemės sklypo reikalavimams, yra teisiškai nereikšminga, jei neegzistuoja pagrindinės Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytos sąlygos dėl valstybinės žemės ploto įsiterpimo tarp privačių žemės sklypų bei Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijimo, todėl byloje nagrinėjamo ginčo atveju ši sąlyga teisiškai neturi esminės reikšmės, be to, atsižvelgiant į minėtas konkrečias viso įsiterpusio valstybinės žemės ploto ypatybes bei Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, pagrindo manyti, kad ginčo teritorijoje nėra galimas atskirų žemės sklypų formavimas vis tiek nėra.

50. Pareiškėjas akcentuoja, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-3882-261/2015, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjai paskirtos drausminės nuobaudos atleidimo iš pareigų teisėtumo, taip pat buvo pripažinta, jog tame pačiame vientisame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote, kuriame parduotas ginčo žemės sklypas, suformuoti kiti analogiški valstybinės žemės sklypai, nėra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų taip, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, todėl negalėjo būti suformuoti kaip atskiri žemės sklypai pardavimui be aukciono. Šių nurodytų faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo bei suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose pagrindu galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškimą tenkinti.

52. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, ginčui aktualias Žemės įstatymo, Nutarimo nuostatas ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigia, kad tik jeigu žemės sklypas atitinka teisės aktuose nustatytą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą.

53. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje konstatuota faktinė aplinkybė, jog valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybine žeme (kitu projektiniu žemės sklypu) ir neatitinka reikalavimų keliamų įsiterpusiam žemės sklypui. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje valstybinės žemės patikėtinis sutinka su prokuroro pareiškimu ir prašo jį tenkinti, t. y. teisės aktų įgaliotas subjektas pripažįsta, jog ginčo žemės sklypas nėra įsiterpęs. NŽT nuomone, į šią aplinkybę galbūt neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Sprendime tiesiog konstatuojama, kad Nutarimo 2.15 papunktyje yra numatyta siauros juostos, šlaito ir griovos išimtys ir kad pareiškėjas neįrodė, jog šios išimtys neegzistuoja.

55. Aptariant siauros juostos, šlaito, griovos išimtis ir jų potencialų taikymą ginčo situacijoje pažymi, kad nei sprendime, nei šalių procesiniuose dokumentuose nėra užsimenama apie potencialios griovos egzistavimą, todėl ši išimtis papildomai neaptariama. Kalbant apie siauros juostos išimtį ir vertinant matininko A. K. 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:500, konstatuoja, kad suformuoto kaip įsiterpusio žemės sklypo plotis ne tik siekia atitinkamai 22,12 m ir 21,86 m, bet jis ribojasi su valstybine žeme ir realiai ši atkarpa tarp nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos iki Rokantiškių kalvos teritorijos yra apie 30 metrų, todėl tokio pločio teritorijos traktuoti kaip siauros juostos niekaip negalima. Sprendime teismas nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog ginčo teritorija nėra lygus žemės paviršius, teritorija yra kalvota. Vertinant šiuos dokumentus galima daryti išvadą, kad „peraukštėjimas“ per visa žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nesiekia 2 metrų. Sutinka su tokia teismo įžvalga, kad teritorijos reljefas nelygus, tačiau remiantis Nutarimo 2.15 papunkčiu, bet kokio teritorijos paviršiaus nelygumo pripažinti šlaitu negalima. Visas (duomenys neskelbtini) kvartalas pasižymi minimaliais reljefo nelygumais, tačiau jie netrukdė formuoti pagrindinių žemės sklypų, prie kurių norima prijungti įsiterpusius žemės sklypus. Juolab, kad slenkant žemėlapiu šiaurės kryptimi link Rokantiškių kalvos teritorijos (reljefo nelygumai žymiai didesni) galima matyti, jog yra formuojamas dar vienas naujas gyvenamasis kvartalas t. y. reljefo nelygumai netrukdo teritorijos urbanizuoti ir vystyti statybas. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, bylos nagrinėjimo iš esmės metu pristatė teisminę praktiką, kurioje išdėstyta kokia teritorija gali būti laikoma siaura juosta, šlaitu iki Nutarimo 2016 m. birželio 1 d. redakcijos priėmimo (nurodyti konkretūs skaičiai kokią teritoriją galima laikyti siaura juosta, šlaitu ir griova). Tačiau tokia praktika teismo sprendime nebuvo remiamasi.

56. NŽT atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje visos bylos šalys sutarė, jog reikalinga stabdyti bylą dėl kilusių susijusių ginčų gretimuose žemės sklypuose, o pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi priėmė sprendimą stabdyti bylą, t. y. nustatė, kad bylos susijusios. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo motyvuoti, kodėl pakeitė savo poziciją ir nepaiso aukštesnės instancijos teismo pozicijos sprendžiant analogiškas administracines bylas.

57. NŽT nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie Žemės sklypo. Pripažinus NŽT ir Administracijos priimtus aktus neteisėtais bei išformavus žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto savivaldybė turėtų nurodytą teritoriją suplanuoti tokiu eiliškumu, kurį numato Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis (prioritetas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūrai).

58. NŽT dėl senaties termino nurodo, kad ikiteisminio tyrimo procedūra ir viešojo intereso gynimo procedūra neturėtų būti sutapatinta. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pabrėžia, kad NŽT, veikdama savo kompetencijos ribose sprendė susidariusią situaciją, buvo sudaroma probleminių klausimų komisija, kreipiamasi į Žemės ūkio ministeriją, svarstomos galimybės neteisminiu keliu išspręsti susidariusią situaciją. Gavus ministerijos išaiškinimus, NŽT pavedė teritoriniam Vilniaus miesto skyriui kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. kai NŽT išnaudojo visas savo turimas galimybes išspręsti ginčo situaciją, tik tada kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą. Prokuratūrai nekyla pareiga ginti viešąjį interesą, kol toks interesas yra ginamas kompetentingos valstybinės institucijos.

59. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei nepagrįstai vertinama ir siejama ikiteisminio tyrimo medžiaga ir viešojo intereso gynimo procedūra.

67. Administracija pastebi, kad prokuratūros teiginiai dėl analogiškose bylose formuojamos vieningos teismų praktikos nėra teisingi. Atitinkami teismų sprendimai bylose, kuriose reikalavimai sandorius pripažinti negaliojančius, administracinius aktus naikinti bei taikyti restituciją buvo netenkinti, prokuratūros yra skundžiami kasacinę tvarka. Pažymi, kad pačios prokuratūros procesinė pozicija dėl jų pačių reiškiamų reikalavimų analogiškose bylose išsiskyrė, t. y. vienose bylose siekta panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius, kitose – sudaromos taikos sutartys, atsisakant pareikštų reikalavimų. Taigi, nors prokuratūra ir remiasi teismine praktika analogiškose bylose, tačiau pati teisminiu būdu ginčija ne visus analogiškų bylų administracinius aktus ir sandorius tokiu būdu atitinkamiems subjektams taikydama dvigubus standartus.

68. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog prokuratūra minimose analogiškose bylose pasisakė, kad kiekvieno analogiškų ginčų atskiro sklypo formavimas ir pardavimas konkrečių besiribojančių žemės sklypų savininkams vyko atskirai, kiekvienam formuojamam ir parduodamam žemės sklypui vykdant atskiras ir nuo kitų formuojamų žemės sklypų nepriklausančias procedūras, įforminant atskirais administraciniais aktais ir sudarant atskirus pirkimo-pardavimo sandorius, o kiekvienas ginčo sklypas turi būti nagrinėjamas tik konkrečiu ginčo teritorijos požiūriu, nevertinant kitų teritorijoje esančių sklypų išsidėstymo ir įtakos formuojant ginčo sklypą. Taigi natūralu, kad teismų priimti sprendimai, netgi šalia esančio sklypo atveju gali skirtis, kadangi skiriasi ir faktinės ginčo sklypų formavimo aplinkybės – dydžiai, reljefas, išsidėstymas, galimybės racionaliai naudoti ir pan., nevertinant jau įrengtos infrastruktūros ir teisėtų asmenų lūkesčių, kurie gali skirtis, atsižvelgiant į tai, ar yra pastatų, investicijų ir pan., egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog Vilniaus apygardos prokuratūros nurodomos nutartys bei sprendimai neturi būti laikomi pagrindu tenkinti jos reikalavimus.

69. Administracija taip pat nurodo, kad nesutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl termino pradžios skaičiavimo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas apie galimai padarytus viešojo intereso pažeidimus buvo informuotas NŽT 2015 m. kovo 19 d. pranešime Nr. 1SD-848-(9.3.), iš kurio turinio matyti, jog jame buvo pakankamai informacijos apie galimai padarytus pažeidimus, leidžiančios konstatuoti, kad buvo galimai pažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimai, o taip pat ir viešasis interesas. Be to, pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas.

70. Nesutinka ir su Vilniaus apygardos prokuratūros argumentu, kad kitose teisminiuose procesuose ((duomenys neskelbtini)) analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis buvo keliami klausimai dėl termino prokurorui kreiptis į teismą skaičiavimo ir nei vienu iš šių atvejų nebuvo konstatuota, jog terminas kreiptis yra praleistas. Pažymi, kad vienoje iš analogiškų bylų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, pasisakydamas, jog dėl ieškinio reikalavimų, nagrinėjamoje byloje būtina išspręsti klausimą dėl ieškinio senaties, o tą teisminiame procese buvo padaręs tik pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog vieno mėnesio terminas administraciniams aktams ginčyti buvo praleistas.

71. Administracija, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų teismui pagrindą vertinti pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo kaip pagrįstą.

77. Akcentuoja, kad apeliantai nepagrįstai susiaurino šlaito sąvoką. Nutarimo 2.15 punkte numatytoje išimtyje šlaito sąvoka nėra apibūdinama. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde, remdamasis Lietuvių kalbos žodynu, daro išvadą, jog Nutarimo kontekste šlaito sąvoka turėtų būti suprantama tik kaip status kalno, daubos šonas, skardis (tiesiai (arba beveik tiesiai) aukštyn kylantis). Šlaitai gali būti ne tik statūs bet ir nuožulnūs.

78. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas buvo nustatęs, jog pareiškėjas yra sudaręs taikos sutartį su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkais. Jiems buvo leista įsigyti įsiterpusį žemės plotą ne aukciono tvarka. Ši informacija reikšminga tuo, jog įsiterpęs žemės plotas, kurį leista įsigyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkams yra ta pati šlaito dalis, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje.

79. Dėl negalėjimo nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo trečiasis suinteresuotas

asmuo nurodo, kad esami gyvenamieji kvartalai yra prie pat Pavilnių regioninio parko ir saugomo gamtos paveldo objekto - Rokantiškių kalvų (gamtinio karkaso), o didžioji dalis likusių laisvų žemės plotų - lokaliniai vidinio stabilizavimo arealai, kurie yra šlaite. Tai reiškia, kad užstatymo didinimas formuojant naujus sklypus statybai su naujomis gatvėmis, keičiant kraštovaizdį, neatitiktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto bendrojo plano, pagal kurio sprendinius, be kita ko, valstybinės žemės teritorijoje nėra numatytų inžinerinių komunikacijų, be kurių negalima naujų gyvenamųjų namų statyba ir eksploatacija, todėl tam tikslui formuojant naujus sklypus nėra galimybės. Aptariamos valstybinės žemės ploto išsidėstymas sąlygojo, jog jame formuoti savarankišką, galimą racionaliai naudoti žemės sklypą, nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau, kad už teritorijų planavimą atsakinga institucija - savivaldybė nurodė, jog kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių.

80. Dėl žemės ploto nurodo, kad Administracija paaiškinimuose patvirtino, jog nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą. Todėl nėra abejonių, jog šioje byloje ginčo žemės sklypas pagal ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusį reglamentavimą suformuotas neviršijant nustatyto ploto reikalavimų (iki 6 arų).

81. Akcentuoja, kad apeliantai apsiribojo tik formaliais, deklaratyviais argumentais dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog suformuotas 0,0599 ha ploto valstybinės žemės sklypas skirtas parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui ne aukciono tvarka, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Apeliantai nėra pateikę duomenų / įrodymų, kad savivaldybės administracija formuodama žemės sklypus neįvertino atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybių, neatsižvelgė į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorius, neįvertino galimybės įrengti privažiavimą į valstybinės žemės plotą. Atkreipia dėmesį į tai, kad esami gyvenamieji kvartalai yra prie pat Pavilnių regioninio parko ir saugomo gamtos paveldo objekto - Rokantiškių kalvų (gamtinio karkaso), o didžioji dalis likusių laisvų žemės plotų - lokaliniai vidinio stabilizavimo arealai.

82. Vertinant bylos kontekstą, prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimas be įrodymų nepagrįstai sukuria prielaidas panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus trečiojo suinteresuoto asmens nenaudai. Tokiu būdu yra paneigiama viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo prezumpcijos principo esmė. Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra nei pagrindo, nei pareigos papildomai įrodinėti viešojo administravimo subjektų priimtų individualių aktų teisėtumo fakto. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis. Tai bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė, kuri taikoma ir administraciniame procese. Šiuo atveju, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, apeliantai negali apsiriboti vien deklaratyviais teiginiais, nes priešingu atveju, susidaro įspūdis, jog apeliantai tik siekia tariamo teisingumo, kadangi buvo apsiribota formaliu ir neteisingu teisės aktų vertinimu, cituojant bendro pobūdžio teismų praktiką, nesusiejant jos su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir nekonstatuojant, kad šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra identiškos, tapačios ar bent jau panašios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

83. Byloje kilęs ginčas dėl viešojo administravimo institucijų priimtų individualių administracinių aktų, kuriais suformuotas valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti privačiam asmeniui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), teisėtumo ir pagrįstumo.

84. Pareiškėjas – prokuroras, gindamas viešąjį interesą – teigė, kad valstybinės žemės sklypas, kurį nuspręsta parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui lengvatine tvarka, neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų tokiam žemės sklypui formuoti ir parduoti, todėl kreipėsi į teismą.

85. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė (žr. sprendimo 17 p.), dėl to buvo paduotas apeliacinis skundas tiek Prokuroro, tiek Administracijos.

86. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas Prokuroro pareiškimą, išskyrė du pagrindinius aspektus – buvo praleistas terminas kreiptis į teismą, antra, pareiškėjas neįrodė, kad Prijungiamas žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų sąlygų ir negali būti parduodamas R. K. ne aukciono tvarka, todėl pareiškėjo pareiškimą atmetė.

87. Dėl kiekvieno pirmosios instancijos teismo argumento, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, tikslinga pasisakyti atskirai.

88. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija dėl vieno mėnesio termino kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą, kuri išdėstyta šio baigiamojo teisės akto 23 punkte. Tačiau pastebėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju, kaip ir nurodo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiama ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, taip pat į individualias bylos aplinkybes.

89. Ginčo santykiai pradėjo formuotis dar 2012 metais, kurie spręsti ir teismine tvarka (sprendimo 21 p). Trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.104), kuriuo sustabdyta 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (Prijungiamo žemės sklypo), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo procedūra; įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių vykdyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1097 „Dėl valstybinės žemės sklypo (Prijungiamo žemės sklypo), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo R. K.“ ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį.

90. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi ginčo iš esmės neišsprendė – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.104) bei įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių priimti sprendimą dėl 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (Prijungiamo žemės sklypo), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo pareiškėjai (šioje byloje esančiam trečiajam suinteresuotam asmeniui).

91. Baigiamojo teisės akto 89 – 90 punktuose minimos aplinkybės iš principo leidžia sutikti su pareiškėjo nuomone dėl to, kad Prokuroras turėjo laiko teisės aktais priskirtos kompetencijos realizavimui iki pat 2016 m. spalio 5 d. (žr. sprendimo 35 ir 38 p). Todėl pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2016 m. gegužės 9 d., ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu pripažintina nepagrįsta (žr. sprendimo 25 p.) bei negalėjo tarnauti kaip pagrindas pareiškimui atmesti.

92. Pasisakant dėl antrojo pareiškimo netenkinimo esminio argumento (žr. sprendimo 86 p.) būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Nutarimo 2.15 punkto aiškinimas jau ne kartą teiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kitose analogiško pobūdžio administracinėse bylose.

93. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018 yra nurodęs, jog „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017)“.

94. Toje pačioje administracinėje byloje (žr. sprendimo 93 p.) konstatuota, kad „Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjo siekiamas įgyti žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o iš pietinės ir rytinės pusės ribojasi su valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Įvertinus tai, daroma išvada, kad jau vien dėl to Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų” – identiška faktinė situacija ir dabar tikrinamoje administracinėje byloje (žr. sprendimo 43 p.).

95. Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018 nurodoma, kad „Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo teritorija, t. y. minėtas „L“ raidės formos laisvos valstybinės žemės plotas, laikytina siaura juosta, svarbiausia tai, kad šis plotas, kaip minėta, yra ne mažiau kaip 30 m pločio, savo dydžiu jis viršija 1 ha, o į jį buvo numatyta „sutalpinti“ net 17 didesnių nei 400 kv. m ploto žemės sklypų, t. y. pagal plotą tinkamų individualiems namams statyti, ir dar lieka nemažai laisvos žemės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta duomenų, kurie leistų suabejoti minėtomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Dėl šių priežasčių atsakovai neturėjo teisės Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Nutarimo Nr. 692 prasme laikyti ginčo sklypą atitinkančiu įsiterpusio žemės sklypo sąvoką“ – nagrinėjamu atveju siaurai juostai nustatyta 10 metrų pločio riba viršijama daugiau kaip tris kartus (sprendimo 45 p.).

96. Dar vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje pažymima: „Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas už tariamos siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, dėl ko negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Dėl šių priežasčių atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo žemės sklypas atitinka siauros juostos, šlaito ar griovos požymius, ir gali būti parduoti be aukciono yra nepagrįsti bei neaktualūs, nagrinėjamo bylos kontekste“.

97. Sprendimo 93–96 punktuose aptartos faktinės aplinkybės nustatytos ir tikrinamoje administracinėje byloje (sprendimo 43 ir 45 p.) ir dėl to ginčo nėra, todėl jau pirmiau pateikto Nutarimo 2.15 punkto aiškinimas taikytinas sprendžiant ir šį socialinį konfliktą (Teismų įstatymo 33 str.). Nebuvo nustatyta jokių kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, suponuojančių kitokį teisės aiškinimą, esant iš principo tokioms pačioms faktinėms aplinkybėms.

98. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai ir nepagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo statusą ir gali būti pardavimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį objektu. Tokia išvada lemia apskųsto teismo sprendimo naikinimą bei naujo priėmimą – pareiškimo tenkinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. A30-309 „Dėl leidimo pradėti rengti sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2542 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-392 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav. pardavimo R. K.“.

Sprendimas neskundžiamas.