- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- eI-7321-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01904-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Rūta Miliuvienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- J. V., A. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Rūtos Miliuvienės,
dalyvaujant prokurorei Ugnei Rinkevičienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms Gaivai Auglienei ir Gedai Girdvainytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. V. ir A. M., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą pareiškimu (t. 1, b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo Svajos g. 14 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikinti 2014 m. gruodžio 3 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo J. V. ir A. M.“. Pareiškėjas į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692). Vadovaujantis minėto nutarimo 2.15 papunkčiu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Administraciniai aktai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas ir administraciniai sprendimai dėl žemės sklypo pardavimo prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nustatantiems, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus: 1) atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką; 2) yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose. Šiuo atveju, iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 0,0423 ha ploto ginčo žemės sklypas, kadastrinis (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, be to, suformuotas 0,0423 ha žemės sklypo plotas viršija teisės aktais nustatytą maksimalų leistiną parduoti ne aukciono tvarka 0,04 ha žemės plotą, todėl administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti, nes valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Nutarimu Nr. 692. Priėmus skundžiamus aktus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, duomenų apie tai, ar buvo sumokėta už žemės sklypo plano dokumentų parengimą ir žemės sklypą, NŽT nepateikė. Pareiškimas grindžiamas būtinumu pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka. Dėl šio pažeidimo valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Teisingas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas yra konstitucinė vertybė, reikšminga visai visuomenei, kurią turi ginti prokuroras. Pareiškėjas nurodo, kad viešasis interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą, inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas tokie administraciniai aktai turi būti skundžiami tiesiogiai administraciniam teismui, nesilaikant išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos NŽT, kaip centrinėje valstybės institucijoje. Pati NŽT kreiptis į teismą su pareiškimu administracinėje byloje, kurioje būtų ir pareiškėjas, ir atsakovas, negali, todėl vienintelis subjektas, galintis ginti valstybės interesus į jai nuosavybės teise priklausančią žemę, šiuo atveju yra prokuroras.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškimą (t. 1, b. l. 133–138) nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo Savivaldybės administracijos 2010 m. gegužės 24 d. raštą Nr. A51-11500(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriuo buvo prašoma pateikti išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. SS 16-21 „Dėl plano rengimo“ neprieštaravo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas minėto žemės sklypo planas, padidinant jį 424 kv. m. vakarinėje pusėje. Savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) planą, kuriame nustatytas bendras žemės sklypo 1210 kv. m plotas, įskaitant 423 kv. m. įsiterpusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko F. Steponavičiaus 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ „Registrų centrą“ prašydamas įregistruoti minėtą 1210 kv. m. žemės sklypą. NŽT 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 nusprendė parduoti 423 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tretiesiems suinteresuotiems asmenims. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SFN-166-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo J. V. ir A. M., kad yra stabdoma 423 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo procedūra. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. rastu Nr. 49SJN-813- (14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas inicijuoti, inter alia, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1773, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118, ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 panaikinimo procedūras. NŽT nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0157:166) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą (t. 1, b. l. 141–145) nurodė, kad prašo sprendimą byloje priimti atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Pagal Žemės įstatymą bei Žemės reformos įstatymą valstybinės žemės pardavimas ar/ir nuoma yra priskirta valstybinės žemės patikėtinio – NŽT kompetencijai. Savivaldybės administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, vadovaudamasis Nutarimu Nr. 692, Aprašo nustatyta tvarka išnagrinėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų J. V. ir A. M. prašymą priskirti papildomą laisvos valstybinės žemės plotą. Prašomas papildomai priskirti prie laisvos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini)buvo įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir suplanuoto įvažiavimo, sudėtingame reljefe (didelius aukščių perkritimus) dėl greta esančio Pavilnių regioninio parko teritorijoje esančio Savivaldybės saugomo gamtos paveldo objekto – Rokantiškių kalvos, kurios viršūnė yra aukščiausia Vilniaus miesto vieta. Prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suderino parengtą sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1210 kv. m. plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 423 kv. m. ploto sklypą prie 787 kv. m. privataus žemės sklypo dalies. Pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatą, papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu galėjo būti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas buvo pakeistas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Atsakovo teigimu, prašomas papildomai priskirti laisvos valstybinės žemės plotas (ginčo sklypas) buvo būtent siauroje juostoje, prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir netoli esančios saugomos teritorijos, todėl prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nebuvo galimybės įrengti privažiavimo. Teritorija, kurioje buvo prašomas prijungti žemės sklypas, nebuvo suplanuota detaliuoju planu ir joje statyba nebuvo galima. Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius Svajos ir Džiaugsmo gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualiųjų gyvenamųjų namų statybos kvartalai su visa šių kvartalų poreikiams būtina susisiekimo ir inžinierine infrastruktūra. Tarp šių kvartalų liko valstybinės žemės plotas, kuriame, atsižvelgiant į esamą urbanistinį kontekstą, nebuvo galimybės suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta veikla, t. y. individualiųjų gyvenamųjų namų statyba. Šis plotas apribotas minėtų individualių gyvenamųjų namų kvartalų privačiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, todėl į jį nebuvo galimybės įrengti įvažiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo, siekiant užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą, racionalų žemės naudojimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, gamtos paveldo objekto apsaugą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtintas 1210 kv. m. žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 423 kv. m. plotą. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. KT44-N12/214, kuriame paminėta, kad Žemės įstatymu, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. V. ir A. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimo reikalavimus palaikė, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad ginčo sklypas neatitiko teisės aktų reikalavimų, ribojosi su nesuformuotu žemės sklypu, todėl negalėjo būti pripažįstamas įsiterpusiu. Atsižvelgiant į ploto dydį galėjo būti formuojami racionalūs žemės sklypai, kuriuose pagal galiojančius statybos techninius reglamentus būtų užtekę vietos suformuoti ir 5 m., ir 12 m. pločio privažiavimus. Reljefo aukščių skirtumai sudaro apie 2-3 metrus ir tokie reljefo nelygumai nesudaro apribojimų statyti vienbučius ir dvibučius namus. Negalima teigti, kad sklype yra šlaitai ir griovos. Sprendimai turi būti panaikinti ir toliau turi būti tęsiamas žemės reformos procesas, teikiant prioritetą nuosavybės teisių atkūrimui. Atsakovo NŽT atstovas pritarė pareiškimui, palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus. Nurodė, kad nagrinėjant situaciją dėl sklypo turi būti atsižvelgiama į sklypo padėtį bendrajame plane. Sklypo plotis apie 30 m., todėl jis negali būti laikomas siauru. 3-4 m. nuolydis nesudaro daugiau kaip 12 proc. nuolydžio, sklypas neatitinka nė vienos iš teisės aktuose nustatytų išimčių, ribojasi su laisva valstybine žeme. Atsakovo Savivaldybės administracijos atstovės palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus. Nurodė, kad rengiant ginčo sklypo planą, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, sprendimą dėl jo tvirtinimo turėjo priimti savivaldybės taryba, todėl su savivaldybės tarybos nariais, kitais pareigūnais buvo nuvykta į vietą, buvo nagrinėjami reljefo ypatumai, privažiavimo galimybės, suplanuota infrastruktūra, esami pastatai. Gretimybėje yra saugomos teritorijos, todėl projektuoti sklypus statyboms neracionalu, tokiu būdu apsaugant saugomas teritorijas nuo urbanizacijos. Sklypo reljefas 5 m. atstumu pakyla 3 metrais, reljefas sudėtingas, šias aplinkybes nustatant vadovavosi geodeziniais duomenimis. Todėl sklypą formuoti individualių namų statybai neracionalu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
byloje kilo ginčas dėl sprendimų, kuriais pradėtos žemės sklypo, pripažinto įsiterpusiu žemės sklypu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto apibrėžimą, pardavimo be aukciono procedūros, panaikinimo.
Dėl bylos teismingumo.
Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, ši byla nagrinėtina administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis byloje Nr. T-52/2016).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir J. V. 2010 m. kovo 3 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydami prie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 787 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nesant galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, priskirti papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą.
Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą. Viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje deklaruojama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Šiuo atveju prokuroras siekia panaikinti galimai neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtus individualius aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuotas Lietuvos Respublikai priklausantis valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta perleisti privatiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono). Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas siekiant apginti viešąjį interesą.
Dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo.
Ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. vasario 21 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).
Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus.
Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124, (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas) nustatyta, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus žemės sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Aprašo 17 punkte yra reglamentuojama pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymų pradėti rengti žemės sklypo planą nagrinėjimo procedūra, kurios metu nustatoma, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 punkte (17.1 punktas).
Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendinančio Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. LVAT, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015 ). Todėl darytina išvada, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas).
Remiantis žemės sklypo Svajos g. 14, Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0157:1431) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio (I t., b. l. 121), NŽT Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2015-01-19 akto Nr. 1KA-1-(9.4.) (II t., b. l. 38–40) ir ginčo teritorijos fotonuotraukų duomenimis, iš kurių matyti ginčo sklypo faktinis išsidėstymas, nustatyta, kad 423 kv. m. valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0157:166, kuris buvo suformuotas ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 ir kurį buvo siekiama prijungti prie A. M. ir J. V. priklausančio 787 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš visų pusių ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu. Todėl ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusiam sklypui keliamų sąlygų, nustatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte – jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, atitinkamai, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, ir jo perleidimui lengvatinėmis sąlygomis (parduodant be aukciono) negali būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto dėl gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo pateiktų ginčo teritorijos nuotraukų (II t., b. l. 60–62) duomenys, kadastro žemėlapio ištrauka (II t., b. l. 73) bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio (I t., b. l. 121) duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo nuolydis nėra žymus, todėl negalima laikyti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova; ginčo sklypas yra nuo 15,44 iki 15,70 m. pločio, todėl nelaikytinas siaura juosta. Lygiagrečiai ginčo sklypui iš vakarų pusės iki kito suformuoto privataus žemės sklypo yra dar panašaus pločio valstybinės žemės plotas. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 22 punktu, transporto srautų paskirstymui į smulkias teritorijas, privažiavimui prie atskirų statinių ir kitų objektų yra projektuojamos pagalbinės gatvės (indeksas D), kurios pagal minėto statybos techninio reglamento 33 punktą gali būti projektuojamos dviejų eismo juostų, tuomet minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti 12 m, o susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, mėgėjiško sodo teritorijose, senamiesčiuose tokios gatvės gali būti projektuojamos ir vienos eismo juostos, minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti 5 m. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9.5 punktą, projektuojant vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus didžiausias sklypo reljefo nuolydis – turi būti ne didesnis kaip 12 procentų; jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Nors atsakovas Savivaldybės administracija teigia, kad ginčo teritorijoje neracionalu formuoti žemės sklypus individualiųjų namų statybai, pateikė ginčo teritorijos paviršių pjūvių brėžinius, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie konkretų ginčo žemės sklypo reljefo nuolydį procentais bei kitų duomenų, įrodančių, kad ginčo teritorijoje individualių namų statyba negalima. Todėl, teismo vertinimu, ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą valstybinės žemės sklypą (sklypus), kuriuos galima būtų naudoti Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdant žemės reformą ir racionaliai panaudojant valstybinę žemę.
Teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, po 1995 m. birželio 1 d. yra priskirta Vilniaus miestui (II t., b. l. 65), todėl ginčo sklypas, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 0,04 ha (400 kv. m.). Kadangi teismas nustatė, kad ginčo sklypo plotis ir esami reljefo ypatumai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu ginčo sklypo plotas negalėjo būti didinamas iki 423 kv. m.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo sudaryta sutartis dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar buvo sumokėta už žemės sklypo plano dokumentų parengimą ir žemės sklypą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiami Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo J. V. ir A. M.“ prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Nutarimo Nr. 692 2.15 punktui ir yra naikintini (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.
Panaikinti Nacionalnės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo J. V. ir A. M.“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.