Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Audriui Vaičiūnui, atsakovo atstovei Sigitai Narbutytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vytautui Nemeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2015-02-25 sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.104), kuriuo sustabdyta 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo procedūra; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių vykdyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-09-18 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1097 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo R. K.“ ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Pareiškėja nurodo, kad 2010-04-21 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriui dėl laisvos valstybinės žemės priskyrimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2012-12-14 įsakymą Nr. 30-2542 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“. Laisvos valstybinės žemės sklypas, esantis greta žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suformuotas ir registruotas nekilnojamojo turto kadastre (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja 2014-02-04 pateikė NŽT Vilniaus skyriui prašymą parduoti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą, už jį sumokant išsimokėtinai. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014-09-18 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1097 pareiškėjos prašymą patenkino. Pareiškėja 2014-12-31 dviem bankiniais pavedimais sumokėjo NŽT pradinę įmoką už žemę ir už žemės registravimą, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-02-25 raštu Nr. 49SFN-199-(14.49.104) informavo apie valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros sustabdymą, kadangi valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Pareiškėja nesutinka su šiuo sprendimu, teigia, kad jis nemotyvuotas, priimtas nesivadovaujant faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Pareiškėjos nuomone, atsakovas dėl nepaaiškinamų priežasčių suabejodamas savo sprendimu pripažinti valstybinės žemės sklypo atitikimą įsiterpusio sklypo reikalavimams, pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Įsiterpusios valstybinės žemės pardavimo teisinis reglamentavimas.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014-01-01) 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas numatė, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamų žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planai, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (galiojo iki 2014-01-01) 4.4 punktas numatė, kad rengiant žemės sklypo planą padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Aprašo 12 punktas numatė, kad pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai. Aprašo 17 punkte buvo nustatyta, kad nagrinėjant pageidaujančių pirkti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 punkte. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Aprašo 40 punktas numatė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamas žemės sklypo planas (sprendinių brėžinys), kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-407, įsigaliojusiu nuo 2014 m. sausio 1 d., Teritorijų planavimo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, prilyginami žemės valdos projektams.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcijos, galiojančios nuo 2014-01-01) 20 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (redakcija nuo 2014-01-15), 47 punktas numato, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus.

Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas (2014-03-19 nutarimo Nr. 263 redakcija, galiojanti nuo 2014-03-28) numato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0897 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14-15).

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2010-04-16 padavė prašymą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priskirti papildomą iki 6 arų laisvos valstybinės žemės plotą (el. b. l. 11).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011-11-16 raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką bei prašė duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (el. b. l. 71).

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-01-02 raštu neprieštaravo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 599 kv. m. (el. b. l. 70).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-01-31 įsakymu Nr. A30-309 leido pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento parengtus Žemės sklypo plano rengimo dokumentus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (el. b. l. 66-68).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2542 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius (pagal pridedamą brėžinį M1:500): plotą – 1496 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 599 kv. m sklypą prie 897 kv. m privataus žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad sklypo naudotojas privalo per 3 mėnesius nuo šio įsakymo pasirašymo dienos kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo ir jo sujungimo su 1 punkte nurodytu privačiu sklypu (el. b. l. 12-13, 36-44).

Pareiškėja 2014-02-04 padavė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, prašydama parduoti įsiterpusį žemės sklypą šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje (el. b. l. 18, 55).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-03-04 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-392, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2542 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suformavo 599 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 53-54).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 nusprendė parduoti pareiškėjai 599 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojo pareiškėją iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d., sumokėti 20 proc. pardavimo kainos, o taip pat per 6 mėn. po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo kreiptis dėl 599 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 897 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sujungimo į vieną žemės sklypą (el. b. l. 19-20; 50-51).

Pareiškėja 2014-12-31 mokėjimo pavedimais sumokėjo pradinę įmoką už žemės sklypą (el. b. l. 23-24).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-02-25 raštu Nr. 49SFN-199-(14.49.104.) informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, vykdydamas NŽT 2015-01-30 pavedimą Nr. 1PAV-39-(1.8), kuriame nurodyta, kad 599 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos, stabdo 599 kv. m. valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo procedūrą (el. b. l. 47).

Dėl sprendimo sustabdyti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas taip pat numato, kad įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šiuo nutarimu patvirtintų Taisyklių 7 punktas numato, kad NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, turėdamas detaliojo plano, kuriame suprojektuotas parduodamas ar išnuomojamas naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, atlieka atitinkamas procedūras, o baigiamoji procedūros stadija – sprendimo parduoti valstybinės žemės sklypą priėmimas.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju teisės aktuose nustatyta tvarka buvo parengtas ir patvirtintas įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2542 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui), jo pagrindu buvo suformuotas įsiterpusios 599 kv. m. ploto valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 nurodytas viešojo administravimo subjektas (NŽT teritorinio padalinio vadovas) priėmė sprendimą parduoti pareiškėjai minėtą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 nustatytą įpareigojimą sumokėti pardavimo kainos dalį. Šio įsakymo 4.2 punkte pavesta parengti su R. K. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir teikti jį pasirašyti. Pastebėtina, kad visi minėti administraciniai sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti.

Byloje kyla ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-02-25 rašte Nr. 49SFN-199-(14.49.104.) išreikšto sprendimo sustabdyti 599 kv. m. valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo procedūrą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje taip pat privalo vadovautis ir nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-617-13; 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-151/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendimas sustabdyti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą neatitinka minėtų viešojo administravimo principų.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad jis grindžiamas Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, – apie administracinės procedūros sustabdymo pagrindą. Skundžiamame sprendime asmenys, kurie nedalyvauja administracinėje procedūroje ir kurių teisinį statusą galėtų procedūra pakeisti, nenurodomi. Byloje duomenų, kad atsakovas kokiems nors asmenims raštu būtų pranešęs apie jų teisę dalyvauti procedūroje, nėra. Taigi darytina išvada, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo remtasi teisės norma, kuri nagrinėjamai faktinei situacijai apskritai netinka ir jai negali būti taikoma.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog NŽT atliko patikrinimą ir 2015-01-30 pavedimu pavedė NŽT Vilniaus miesto skyriui sustabdyti žemės sklypo pardavimo procedūrą, nes žemės sklypas neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte numatytos įsiterpusio sklypo sąvokos. Teismas pažymi, kad NŽT 2015-01-30 pavedime (el. b. l. 136-137) nenurodytas teisinis pagrindas, kuris suteikia įgaliojimus NŽT ar NŽT Vilniaus miesto skyriui sustabdyti žemės sklypo pardavimo procedūrą. Kaip minėta, teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Vadinasi, esant priimtam viešojo administravimo subjekto (NŽT teritorinio padalinio vadovo) sprendimui parduoti pareiškėjai įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir tokiam sprendimui esant nepanaikintam ir galiojančiam, o atsakovui nenurodžius jokios teisės normos, suteikiančios teisę sustabdyti neribotam laikui žemės sklypo pardavimo procedūrą, nei NŽT, nei NŽT teritorinis padalinys neturi įstatyme nustatytų įgaliojimų sustabdyti pardavimo procedūrą. Tuo atveju, jeigu NŽT nustatė teisinę klaidą priimant sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir jo pardavimo pareiškėjai, tokios klaidos taisymas galimas tik įstatymuose nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Iš šios nuostatos seka, kad atsakovui nesuteikti įgaliojimai, esant priimtam sprendimui dėl valstybinės žemės pardavimo ir kilus ginčui dėl tokio sprendimo atitikties įstatymams, administracine tvarka panaikinti ar pakeisti priimtą sprendimą, tuo labiau sustabdyti administracinės procedūros pagal priimtą sprendimą vykdymą neapibrėžtam terminui. Nagrinėjamu atveju atsakovui manant, kad sprendimas parduoti valstybinę žemę pareiškėjai priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, toks sprendimas gali būti nuginčytas tik teismine tvarka.

Atsakovas ginče remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-616/2014. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi, nes joje nagrinėtos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Atsakovo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje buvo ginčijamas NŽT sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui ir NŽT sprendimas atsisakyti parduoti įsiterpusią valstybinę žemę pareiškėjui, taigi nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo prioritetiškumo prieš kitą valstybinės žemės įgijimo pagrindą, nustačius, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą anksčiau, nei pareiškėjas, padavė prašymą dėl ginčo žemės, be to, NŽT sprendimo parduoti valstybinę žemę pareiškėjui, o vėliau sustabdyti šią procedūrą, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, nebuvo priimta, ir priešingai, buvo priimtas neigiamas sprendimas neparduoti valstybinės žemės sklypo.

Be to, teismas pažymi, kad nei NŽT 2015-01-30 pavedime, nei skundžiamame sprendime nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti, kad parduodamas žemės sklypas iš tiesų neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte numatytos įsiterpusio sklypo sąvokos. Tiek NŽT Vilniaus miesto skyriaus, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos galiojančiais ir nenuginčytais aukščiau aptartais sprendimais pripažinta, kad valstybinės žemės sklypas atitinka įsiterpusios valstybinės žemės sąvoką. Atsakovas jokių argumentų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad suprojektuotas valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusios valstybinės žemės sąvokos, nenurodo. Atsakovo atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas yra 599 kv. m. ploto ir jis nėra įsiterpęs tarp privačių sklypų, pačios savaime neįrodo, jog suformuotas žemės sklypas neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto. Šiame punkte numatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, parduoti žemės sklypus, įsiterpusius ne tik tarp privačių žemės sklypų, bet ir tarp privačių žemės sklypų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų, o taip pat tarp privačių žemės sklypų ir žemės sklypu nesuformuotų laisvos valstybinės žemės plotų, be to, jame numatyta galimybė parduoti ir didesnius, nei 0,04 ha žemės sklypus. Jokių faktinių duomenų, kad Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodytų sąlygų tokio valstybinės žemės sklypo pardavimui nebuvo, nei skundžiamame sprendime, nei NŽT 2015-01-30 pavedime nenurodyta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, jame remiamasi netinkama teisės norma, nesuteikiančia įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimo, taigi sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas. Įstatymai atsakovui nesuteikia įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimo. Todėl pripažintina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, priimtu sprendimu pažeidžiami esminiai įstatymo viršenybės (teisėtumo) ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Tai sudaro pagrindą tenkinti skundo reikalavimą ir skundžiamą sprendimą panaikinti kaip neteisėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Konstatavus, kad sprendimas sustabdyti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą neteisėtas ir naikintinas, turi būti vykdomas galiojantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 ir, kaip numatyta jo 4 punkte, turi būti rengiamas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas ir teikiamas pasirašyti pareiškėjai. Todėl iš dalies tenkintinas pareiškėjos skundo antrasis reikalavimas ir NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigotinas vykdyti minėtą įsakymą ir parengti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir teikti jį pasirašyti pareiškėjai. Skundo reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį teismas netenkina, nes valstybinės žemės sklypo pirkimo-paradavimo sutarties kaip dvišalio sandorio sudarymas priklauso ne vien nuo NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, bet nuo abiejų sutarties šalių veiksmų, nukreiptų sandorio sudarymui.

Kadangi pareiškėja teismui nepateikė prašymo raštu dėl išlaidų atlyginimo, šis klausimas nesprendžiamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos R. K. skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.104).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1097 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo R. K.“ ir parengti su R. K. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir teikti jį pasirašyti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.