Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei Ž. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutraukti santuoką, sudarytą 2006 m. rugsėjo 5 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp N. D. ir Ž. D., dėl atsakovės kaltės.Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę - D.Sūnaus L. D. gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu N. D., kurio gyvenamoji vieta turi būti laikoma ir sūnaus L. D. gyvenamąja vieta. Priteisti iš atsakovės sūnaus L. D. išlaikymui po 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teisme padavimo dienos. Priteisti iš atsakovės 10800 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimą.Išlaikymui mokamas pinigines lėšas valdyti pavesti N. D..Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenimo sąlygos gyvenant su tėvu yra geros, mama lanko vaiką maždaug kartą per metus, todėl prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu ir juos priėmė atsakovės tėvas, kuris teismą informavo, kad atsakovė gyvena ir dirba Anglijoje. Teismo posėdžio metu atsakovės tėvas Z. M. nurodė, kad informavo atsakovę apie teismo posėdį ir gautus procesinius dokumentus. Tačiau teismui atsakovė atsiliepimo nepateikė. 2012 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu atsakovės tėvas Z. M. nurodė, kad atsakovė 2012 m. birželio mėnesį grįš į Lietuvą ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2012 m. birželio 20 d., tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko, o atsakovės tėvas teismą telefonu informavo, kad atsakovė negrįžo ir nurodė, kad ji pratęsė darbo sutartį ir į Lietuvą grįš ne anksčiau kaip rudenį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žinodama apie teismo procesą jokių procesinių dokumentų nepateikė, neprašė teismo posėdžio atidėti, teismas sprendžia, kad ji vengia atvykti į teismo posėdį ir atsižvelgdamas į mažamečio vaiko interesus sprendžia bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas N. D. ir atsakovė Ž. D. 2006 m. rugsėjo 5 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (registracijos įrašo Nr. 78) (t. 1, b.l. 10). Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai Z. M., J. R., K. L. ir ieškovo ir atsakovės sūnus L. D.. Liudytojai patvirtino, kad atsakovė nesirūpina šeima, ją aplanko kartą per metus, gyvena užsienyje ir visiškai neprisideda prie vaiko išlasymo. Teismo nuomone, ieškovo ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Dėl liudytojų parodymų teisingumo teismas abejonių neturi, nes Z. M. yra atsakovės tėvas. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas tenkina ieškovo ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

Išvadą teikianti institucija neprieštaravo (t. 1, b.l. 33), jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad vaikas gyvena ieškovo sesei priklausančiame name, yra prižiūrėtas, juo tinkamai rūpinamasi jo tėvas ir tėvo motina, iki šiol mama (atsakovė) vaiko auklėjime nedalyvauja. Teisme išklausytas vaikas L. D. nurodė, kad su mama nepalaiko jokių ryšių, ji jo nelanko, jam gerai gyventi su tėvu, tėvas tinkamai juo rūpinasi ir, jog nori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Jog tėvas tinkamai rūpinasi paliudijo ir visi byloje apklausti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatyti, jog vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškovu (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl L. D. išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti sūnaus išlaikymui po 300 Lt per mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas šiuo metu gauna 52 Lt dydžio pašalpą už sūnų ir verčiasi pasitiktiniais darbais. Jam sūnų išlaikyti padeda ieškovo motina. Ieškovas jokio turto neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas ir turimą turtą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia mažiausia 600 Lt per mėnesį. Teismo vertinimu tokia suma nėra didelė ir bent minimaliai atitinkanti vaiko poreikius, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 300 Lt dydžio vaiko išlaikymo priteisimo. Ši suma nėra per didelė, net tuo atveju jeigu atsakovė niekur nedirba, nes atsakovė yra jauna, darbinga moteris ir gali bent minimalią algą uždirbti.

Kaip jau minėta, ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki bylos išlėkimo dienos (2012 m. sausio 30 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovo, liudytojų parodymais (atsakovė su ieškovu ir vaiku negyvena daugiau kaip keturis metus) nustatyta, kad atsakovė sūnaus išlaikymui per paskutinius tris metus iki ieškinio padavimo dienos nėra skyra skyrusi jokio materialinio išlaikymo, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir priteistinas 10800 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimas.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas jokių nekilnojamųjų daiktų neturi (t. 2, b.l. 11). Byloje esanti Valstybinės įmonės „Registra“ pažyma (t. 2, b.l. 13) patvirtina, kad jo vardu nėra įregistruoja jokių transporto priemonių. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė turėtų kokio nors turto. Ieškovas taip pat nurodė, kad jokių žinomų kreditorių neturi, todėl turto padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas nes nėra ką dalyti.

Ieškovas taip pat nereikalauja išlaikymo iš atsakovės.

Ieškovas taip pat sutinka, kad atsakovei po santuokos nutraukimo liktų santuokinė pavardė, todėl jai paliekama santuokinė pavardė – D.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovo turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovas už ieškinio padavimą turėjo mokėti 517 Lt žyminį mokestį, tačiau buvo atleistas nuo jo mokėjimo. Visiškai patenkinus ieškinį, 517 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1982,03 Lt ieškovo atstovavimo išlaidų, pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išvadas Nr. (4.22.)-TPA-732-12 ir Nr. (4.22.)-TPA-328-12 ir 18,87 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 straipsniais, 282 str. 2 d. 1 p., 384-385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2006 m. rugsėjo 5 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 78), nutraukti dėl sutuoktinės Ž. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti sutuoktinę pavardę: D.

Priteisti L. D., a/k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš Ž. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-01-30 iki 2012-01-30 - 10800 Lt ir nuo 2012-01-30 po 300 Lt kas mėnesį teikiamą išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą valdys uzufrukto teise. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti L. D., a/k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu N. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Ž. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)į valstybės biudžetą 517 Lt žyminio mokesčio ir 18,87 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš Ž. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1982,03 Lt atstovavimo išlaidų. Ši suma mokėtina į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.