Kauno apylinkės teismo nutartis

Institucijos, priėmusios nutarimą – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui V. G. nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. A. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-141374-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-141374-2025 (toliau – Nutarimas), I. A. (toliau – Pareiškėja) pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams, dėl to, kad ji 2025 m. gegužės 27 d. 09.23 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę –automobilį „SUZUKI SX 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų šiai teisei susigrąžinti. Taip pat transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiais veiksmais I. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 ir 226 punktų reikalavimus.

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Administracinių nusižengimų registre esančią informaciją matyti, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), I. A. 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant raudonam – draudžiamam, šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad I. A. už minėtą administracinį nusižengimą buvo paskirta 30 Eur piniginė bauda kartu su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 1 mėnesiui, vykdant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2020 m. spalio 8 d. – 2020 m. lapkričio 7 d., tačiau kaip matyti, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, I. A. teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 22 straipsnis, reglamentuojantis administracinės nuobaudos paskirtį, nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).

Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, vertindamas aplinkybes, kuriomis šiuo atveju grindžiamas skundą pateikusio asmens prašymas švelninti specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažymi, kad įprastai apsunkintas darbo funkcijų vykdymas dėl netektos teisės vairuoti transporto priemones, savaime nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės. Kita vertus, teismas šiuo konkrečiu atveju įvertina ir kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Posėdžio metu Pareiškėja į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-62487-2020, ROIK: (duomenys neskelbtini), su administraciniu nurodymu. Iš šio protokolo matyti, kad jame pateikiama tokia informacija apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tvarką: „Asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka.“

ANK 686 straipsnio 2 dalis apibrėžia terminų skaičiavimą tais atvejais, kai asmeniui yra nurodoma grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ar atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tuo tarpu 3 dalis nustato, kad asmenims, kurie sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, šios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda.

Šiuo atveju 2020 m. rugsėjo 23 d. I. A. nurodymas grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus nebuvo suformuluotas. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekas jos vairuotojo pažymėjimo tuo atveju nepaėmė, joks įpareigojimas kam nors atiduoti savo specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) jai nebuvo pateiktas. Pareiškėja sumokėjo administraciniu nurodymu skirtą baudą ir nuo tada mėnesį laiko nevairavo automobilio. Jai niekas nepaaiškino, kokia yra teisės vairuoti transporto priemones atgavimo tvarka, todėl manė, kad šios teisės galiojimas atsinaujina automatiškai, praėjus nustatytam atėmimo terminui. Tik dabar, kai buvo nubausta Nutarimu sužinojo, kad tam, kad susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones ji turėjo išklausyti papildomą vairuotojų mokymo kursą, taip pat kad visą šį laiką važinėjo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones.

ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką detalizuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (bylai aktuali redakcija nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ). Šio teisės akto 10 punkte taip pat nustatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Institucijos atstovo teigimu, aplinkybė, kad Pareiškėja nežinojo, kad teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui reikia išklausyti papildomą mokymo kursą, neeliminuoja jos administracinės atsakomybės, juolab, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. protokole yra nurodyta, kad „Specialioji teisė grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka“.

Teismas, nors ir sutinka su Institucijos atstovo pozicija, kad viena iš administracinės atsakomybės taikymo prielaidų yra nuostata, jog įstatymuose nustatytų reikalavimų ar draudimų nežinojimas nepašalina asmens, padariusio administracinį nusižengimą atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis), vis dėlto mano, kad vien formalus požiūris į pažeidimų padarymą ir atsakomybės pritaikymą, nevertinant individualių priežasčių, kodėl tas pažeidimas buvo padarytas, neatitiktų konstitucinių teisingumo vykdymo imperatyvų.

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja I. A. Institucijos Nutarimu buvo nubausta per griežtai o jos administracinė atsakomybė nebuvo tinkamai individualizuota. Tokia išvada daroma įvertinus byloje nustatytų ir toliau aptariamų aplinkybių visumą.

Pirma, Pareiškėja ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą padarė dėl to, kad nežinojo apie procedūrinius reikalavimus prarastos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui. Byloje nenustatyta, kad Pareiškėja būtų kokiu nors būdu vengusi jai 2020 m. rugsėjo 23 d. paskirtų nuobaudų ir poveikio priemonių vykdymo. Priešingai, tiek pati Pareiškėja, tiek Institucijos atstovas patvirtino, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas nedelsiant. Draudimą mėnesį laiko vairuoti transporto priemones Pareiškėja vykdė pati savarankiškai – valstybė, per įgaliotas institucijas, patraukusi Pareiškėją administracinėn atsakomybėn nesiėmė jokių priemonių paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo kontrolei užtikrinti.

Teismas nesutinka su Institucijos atstovo teiginiais, kad iš 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu Pareiškėja galėjo suprasti apie prarastos teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką. Jau minėta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. administraciniame nurodyme vienoje pastraipoje nurodoma: „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka.“ Teismas sprendžia, kad tokioje pastraipoje, kurioje pirmas sakinys yra informacinio pobūdžio (teisės aktų nuostatų santrumpa), o kitas sakinys, kuris turėtų informuoti nubaustą asmenį apie jo veiksmus, norint atgauti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, taip pat formuojamas beasmene forma kaip bendro pobūdžio informacija, asmeniui nebuvo tinkamai išaiškinta procedūrinė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka. Pateiktas sakinys, kad „specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“, kartu su prieš tai einančiu bendro pobūdžio sakiniu apie teisės atėmimo terminų skaičiavimą gali sudaryti pagrįstą įspūdį, kad grąžinimas vyksta tarsi savaime. Pareiškėja posėdžio metu teigė taip šį sakinį ir supratusi, t. y. kad po mėnesio laiko teisė vairuoti transporto priemones jai atsinaujina automatiškai (juolab, kai tokią teisę įrodantis dokumentas iš jos nebuvo paimtas).

Teismas sprendžia, kad valstybė, per jos įgaliotas institucijas, bausdama asmenis už pažeidimų padarymą, turi pareigą suteikti pakankamą ir būtiną informaciją apie tokių nuobaudų vykdymo tvarką, taip pat užtikrinti, kad sprendimai, kuriais asmenys buvo nubausti už teisės pažeidimų padarymą, būtų vykdomi tinkamai ir laiku. Atsakomybėn patrauktam asmeniui negali būti permetama pareiga išmanyti visus procedūrinius nuobaudų ar poveikio priemonių vykdymo niuansus ir tuo pagrindu sunkinti jų teisinę padėtį.

Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad ginčijamame Nutarime, skiltyje „kita informacija“ yra aiškiai pateikiama informacija kokiu būdu reikia susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, įskaitant: „Asmuo, kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje (vykstant į vairavimo mokyklą, būtina turėti nutarimo kopiją).“ Taigi, šiame Nutarime ne tik pateikiama informacija, kad papildomus mokymus reikia išklausyti, tačiau net nurodoma, kur juos galima išklausyti ir kokius dokumentus su savimi turėti. Tokiu būdu asmuo yra tinkamai informuojamas apie atimtos teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką, sumažinant riziką, kad dėl nežinojimo asmuo tokios tvarkos nesilaikys ir galimai padarys ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Sakinys „Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka.“ visiškai neatitinka pakankamo informavimo kriterijaus ir galėjo pagrįstai suklaidinti Pareiškėją, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai nereikėjo susigrąžinti specialiosios teisės turėjimą patvirtinančio dokumento (vairuotojo pažymėjimo).

Teismas nesutinka su Institucijos atstovo paaiškinimais, kad toks skirtingas procedūrų nurodymas galėjo atsirasti pakitus teisiniam reglamentavimui ir administracinių nusižengimų protokolų ir nutarimų formoms. Pastebėtina, kad tiek 2020 m. pažeidimo padarymo laiku, tiek 2025 m. pažeidimo padarymo laiku, galiojo ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta blanketinė nuoroda į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies redakcija dėl papildomo vairuotojų mokymo užbaigimo bei 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Visą ginčui aktualų laikotarpį galiojo ir 2016 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 596 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Administracinio teisės pažeidimo protokolo, Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintos administracinių nusižengimų protokolų ir nutarimų formos. Šiose formose nėra „automatinių“ nuostatų apie atimtos specialiosios teisės susigrąžinimo tvarką. Tai reiškia, šią informaciją dokumentą pildantis valstybės pareigūnas pildo individualiai. Nutarime ši informacija pateikta, 2020 m. rugsėjo 23 d. protokole su administraciniu nurodymu – ne.

Atskirai pasisakytina ir apie byloje esančius Administracinių nusižengimų registro duomenis, iš kurių matyti, kad byloje ROIK (duomenys neskelbtini) fiksuotas Pareiškėjos pažeidimo padarymas 202 m. spalio 1 d., įskaitant ANK 424 straipsnio 3 dalį ir byloje ROIK (duomenys neskelbtini) taip pat fiksuotas ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimas 2023 m. kovo 22 d. Pagal šio registro įrašų duomenis, už šiuos du administracinius nusižengimus Pareiškėjai nebuvo nei surašyti protokolai, nei priimti sprendimai. Todėl vertintina, kad Pareiškėja ir apie šiuos pažeidimus nebuvo informuota, dėl ko negalėjo ankščiau sužinoti, kad ji vis dar nėra susigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones.

Aptarti motyvai leidžia konstatuoti, kad Pareiškėjai nebuvo suteikta pakankama informacija, kad ji, netekusi teisės vairuoti transporto priemones ir norint ją susigrąžinti, turi pati įgyvendinti tam tikrus procedūrinius žingsnius. Kita vertus, nors aplinkybė, kad valstybės institucijos nubaudusios Pareiškėją, nesuteikė jai pakankamos informacijos apie procedūrinius teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo reikalavimus, Pareiškėjos administracinę atsakomybę tik švelnina, bet jos nepašalina (ANK 2 straipsnio 2 dalis).

Antra, teismas, vertindamas Pareiškėjos padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos padarytas nusižengimas padarytas nepavojingomis aplinkybėmis, jis realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Šiame kontekste pažymėtina, kad transporto priemonių vairavimas apskritai neįgijus teisės jas vairuoti, ar esant atimtai specialiai teisei vairuoti transporto priemones (paskirtos specialiosios teisės atėmimo vykdymo metu), teismo vertinimu, yra šiurkštesnio ir pavojingesnio pobūdžio nusižengimai nei vairavimas atitinkamos teisės nesusigrąžinus, t. y. iš esmės neįvykdžius tam tikrų procedūrinių reikalavimų (apie kuriuos, be kita ko, Pareiškėja, atėmus jai atitinkamą teisę, jokia forma nebuvo tiesiogiai informuota). Pažymėtina, jog Pareiškėja šiuo atveju yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, ši teisė jai buvo atimta vienam mėnesiui 2020 m. rugsėjo 23 d. protokolu su administraciniu nurodymu. Pažeidimą, dėl kurio padarymo buvo nubausta Nutarimu, Pareiškėja padarė praėjus beveik penkiems metams nuo ankstesnio sprendimo atimti teisę vairuoti. Tokie duomenys, atitinkamas Pareiškėjos elgesys, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina Pareiškėjos skunde bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad administracinis nusižengimas šiuo atveju buvo padarytas dėl Pareiškėjos žinių trūkumo ir nepakankamo jos apdairumo bei rūpestingumo, bet ne dėl tyčinių jos veiksmų. Tiek iš skundo argumentų, tiek iš teismo posėdžio metu pateiktų I. A. paaiškinimų matyti, kad šį savo poelgį asmuo išties vertina kritiškai, gailisi dėl jo. I. A. veiksmuose, teismo nuomone, nebuvo piktybiškumo ar pažeidimų sistemiškumo.

Trečia, teismas įvertina ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. asmenybę. Pareiškėja yra dirbanti, ji yra gydytoja psichiatrė. Byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro išrašu taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja nėra sisteminga teisės pažeidėja. Ji taip pat nėra sisteminga Kelių eismo taisyklių pažeidėja, nors, kaip nurodė, teisę vairuoti transporto priemones yra įgijusi jau daugiau kaip trisdešimt metų. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl jos darbo specifikos jai dažnai tenka vykti pas psichikos sveikatos problemų turinčius pacientus į namus. Vidutiniškai taip tenka keliauti kelis kartus per savaitę. Vykimas pas pacientus viešuoju transportu devynis mėnesius būtų sunkiai įmanomas. Teismas pritaria Pareiškėjos teismo posėdyje išdėstytiems argumentams, kad ji, turėdama teisę vairuoti, galėtų duoti daugiau naudos visuomenei, nei šios teisės netekusi. Galiausiai, teismas vertina, kad nors Pareiškėja nusižengimą padarė iš esmės tinkamai neinformuota apie teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką, ji dėl jo gailėjosi. Ji taip pat prisipažino ir gailėjosi ir dėl kito – ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nors nurodė, kad transporto priemonės techninė apžiūra negaliojo vos vieną dieną.

Išdėstytų motyvų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Institucijos priimtas Nutarimas konstatavus administracinius nusižengimus buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas plačiau įvertino tiek administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes ir priežastis, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. asmenybę ir padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo atžvilgiu. Teismas mano, kad teisingas ir proporcingas balansas tarp administracinės atsakomybės tikslų ir šioje byloje nustatytų individualių aplinkybių bus pasiektas, nekeičiant paskirtų nuobaudų už administracinius nusižengimus – baudų – dydžių, bet sutrumpinant I. A. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – taikymo terminą nuo devynių mėnesių iki vieno mėnesio. Kita skundžiamo nutarimo dalis paliktina nepakeista (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 686straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

I. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-141374-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį dėl I. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams ir šios priemonės taikymo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio, jo pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) patvirtinančio dokumento grąžinimo institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, dienos. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.