Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. Ž. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkas M. Ž. kreipėsi į antstolę, su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. 0009/02/08768, Nr. 0009/03/06219, Nr. 0009/04/00786, Nr0009/04/00809, Nr. 0009/13/0398, dėl 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo.

Antstolė E. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 ir 613 straipsniuose numatytais reikalavimais išnagrinėjo skolininko skundą, 2017 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S3g-32849 atnaujino praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė skundą tenkinti, nustačiusi, jog skundas nepagrįstas bei pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pažymėtina, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo geruoju, pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė E. M. vykdydama Akmenės rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1299/1998 dėl išlaikymo sūnui po ¼ visų jo uždarbio (pajamų) rūšių, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1998 spalio 7 d. iki sūnaus pilnametystės, susidariusios 1556,71 Eur skolos išieškojimo išieškotojos G. Ž. naudai, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2003 m. sausio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. 37 dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, Mažeikių rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 10 d. vykdomojo rašto Nr. 2-1299/1998 dėl 12,51 Eur žyminio mokesčio išieškojimo valstybės naudai, Šiaulių apygardos teismo 2000 m. kovo 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 1⁸-2/2000 dėl 87,52 Eur teismo išlaidų išieškojimo valstybės naudai, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2235-853/2013 dėl 285,09 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš pareiškėjo M. Ž.. Antstolei patikrinus duomenis apie skolininko turtą, turtines teises, galimas darbovietes, nustatyta, kad nei turto, nei piniginių lėšų skolininkas neturi. 2017 m. gegužės 29 d. antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymu dėl žalos išieškojimo Nr. 0009/02/08768/S3g-23411, Nr. 0009/03/06219/S3g-23412, Nr. 0009/04/00786/S3g-23413, Nr. 0009/04/00809/S3g-23415, Nr. 0009/13/03398/S3g-23418, areštavo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kaip savo skunde nurodė pareiškėjas, lėšas į bausmės atlikimo vietos sąskaitą jam perveda artimieji, šias lėšas jis skiria maistui ir būtiniausioms prekėms įsigyti.

Pareiškėjo teigimu, išieškojimas, nuskaičiuojant iš jo pinigines lėšas, kurios neviršija MMA, yra neteisėtas, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016).

Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas).

Išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą, tai yra nuteistojo asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis). Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namuose (CPK 688 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės 2017 m. gegužės 29 d. priimtuose patvarkymuose nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje reglamentuojamus dydžius, todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad antstolės E. M. veiksmai, kuriais nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias lėšas, neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. Ž. skundą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.