Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš J. L. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 248,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 24 d., apie 13 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė keturis bendros 172,32 Eur vertės deimantinius pjovimo diskus „Golz DS30 350x25,5 mm“, du bendros 75,84 Eur vertės deimantinius pjovimo diskus „GolzDS30 300-25,4 mm“. Tokiu būdu J. L. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 248,16 Eur.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo skirti jam švelnesnę bausmę – viešuosius darbus arba taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, buvo parašęs pasižadėjimą grąžinti dalimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, tačiau kitą dieną buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę tam, kad atliktų administracinį areštą. Kadangi neturėjo galimybės atlyginti turtinės žalos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie vagystę pranešė policijai. Apelianto nuomone, galėjo būti pripažintos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktuose, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei nusikalstamą veiką padarė dėl beviltiškos ir sunkios turtinės padėties. Tvirtina, kad jis turi 4 metų vaiką, nusikaltimo padarymo metu negavo socialinių pašalpų, todėl negalėjo sumokėti už buto nuomą bei vaiko darželį, buvo patekę į nakvynės namus, jis dirbti negalėjo, nes vaiko mama mokėsi, todėl jis turėjo prižiūrėti vaiką, nes už darželį sumokėti pinigų neturėjo. Apelianto nuomone, apylinkės teismas galėjo pripažinti dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes jis išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl įstatyme paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nubaustasis J. L. prižada dirbti, mokytis ir atlyginti padarytą žalą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo J. L. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Mano, kad teismas turėjo pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė dėl beviltiškos ir sunkios padėties (BK 59 straipsnio 4 dalis), todėl nustačius dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad jis vienas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl įstatyme paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, prašo taikyti jam BK 62 straipsnį arba paskirti jam viešųjų darbų bausmę, arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015).

Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir panašiai. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

Šiuo atveju akcentuotina, kad J. L. ne pirmą kartą padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu jis jau buvo nuteistas už turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat jis net 20 kartų baustas už smulkaus svetimo turto pagrobimą administracine tvarka (b. l. 75–88). Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu J. L. nuteistas ir už neteisėtą įgijimą ir laikymą nedidelio kiekio narkotinės medžiagos (BK 259 straipsnio 2 dalis). Iš minėto nuosprendžio turinio matyti, kad J. L. vartojo narkotikus, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad J. L. daro turtinio pobūdžio veikas ir tam, kad galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, J. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir už 2016 m. sausio 26 d. padarytą analogišką nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Šiuo metu nuosprendis yra įsiteisėjęs. Tai, kad J. L. ne tik daro nusikaltimus, bet ir sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus – nuolat grobia smulkų svetimą turtą, parodo jo visišką nenorą gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą ir polinkį nusikalsti. Jis daug kartų buvo nubaustas bauda, daug kartų, kaip jis ir pats pripažino teisiamajame posėdyje, atlikinėjo administracine tvarka paskirtas nuobaudas – areštą, todėl akivaizdu, kad tokiu elgesiu J. L. ne siekė padėti šeimai, bet priešingai, jam šeimos ir vaiko gerovė, jo priežiūra svarbi nebuvo. Akcentuotina, kad apie tai, jog jis nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje net neužsiminė (b. l. 38–39, 127). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis J. L. parodė priešingai, jog gautus pinigus už parduotą pagrobtą turtą išleido ne šeimos (buto nuomai, apmokėti už vaiko darželį, maistui ir panašiai), bet būtent savo reikmėms (b. l. 127). Ir tai aiškiai parodo, kad nusikaltimas buvo padarytas ne dėl labai sunkios turtinės padėties, bet būtent savanaudiškais tikslais.

Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys tapo jo gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesne išeitimi pasipelnyti. Todėl konstatuotina, kad šios bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažinimo. Nuteistais J. L. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti.

Pažymėtina, kad bausmės švelninimo būdas, numatytas BK 62 straipsnyje, taikytinas tada, kai teismas nustato, kad kaltinamajam ir švelniausioji BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra per griežta bausmė. Tačiau BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, ir vieną iš jų teismas galėjo parinkti J. L. ir netaikydamas BK 62 straipsnio nuostatų, tačiau įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo J. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nuteistasis J. L., nors yra jauno amžiaus, tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, už kurį nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jau teistas 3 kartus, iš jų ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis), taip pat už kitas nusikalstamas veikas, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą, priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, taip pat net dvidešimt kartų baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą (ATPK 50 straipsnis), kitus administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, jo pasitaisyti ir pradėti gyventi dorai neskatina ir paskirtos administracinės arešto nuobaudos. Pažymėtina, kad nuteistojo J. L. ankstesni teistumai ir baustumai už administracinius teisės pažeidimus charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį visiškai nesilaikyti įstatymų, daryti nusikaltimus ir administracinius teisės pažeidimus. Tai parodo, kad nuteistasis J. L. visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, priešingų teisei veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, jis pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą nelinkęs. Kaip jau buvo minėta, iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, J. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir už anksčiau, t. y. 2016 m. sausio 26 d. padarytą analogiško pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o po šio nusikaltimo padarymo, nepraėjus nei trims mėnesiams padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti J. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. L. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra žymiai mažesnis nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Aplinkybių, suteikiančių pagrindą nuteistajam J. L. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), taip pat nėra, nes esant nustatytų ir aptartų aplinkybių visumai, jį kaip asmenį charakterizuojantiems duomenims, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių nuteistojo J. L. elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, pakanka jo asmenybei taisyti ir paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo J. L. priteisti 17,37 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo, ginant šį asmenį apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo J. L. priteisti išlaidas, patirtas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistojo J. L. apeliacinį skundą, atmestinas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 17,37 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. L. atmesti.