Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-09 · Administracinė byla Nr. eI2-3880-1114/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-09
Bylos Nr.
eI2-3880-1114/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09495-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Advokatai
Andrejaus Novikovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3880-1114/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09495-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,dalyvaujant pareiškėjui A. Z., jo įgaliotam atstovui advokatui Andrejui Novikovui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Kristinai Krickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023-10-29 sprendimą Nr. 23S194653 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023-11-04 sprendimą Nr. 23S197181 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-11-04 iki 2028-11-03; (toliau kartu Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 vadinami Sprendimais); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.

2. Teigia, jog Sprendimai buvo priimti pagrinde vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023-07-31 išvadą Nr. 18-8400 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę.

3. Pareiškėjas paaiškina, jog Baltarusijos Respublikos kariuomenėje tarnavo tuo metu, kai Baltarusijos valdžia nevykdė agresyvios užsienio politikos, nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai. Šią aplinkybę patvirtina faktai, kad 2009-09-19 A. Lukašenko lankėsi Vilniuje ir susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente D. G.; 2010-06-282 A. Lukašenko Minske susitiko su Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku A. K.; 2009-09-16 Vilniuje Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas A. K. susitiko su Baltarusijos Respublikos ministru pirmininku S. S.. Mano, jog visi šie faktai patvirtina priešingą nei nurodo Migracijos departamentas poziciją, nes būtent tuo metu kai pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos buvo geri, draugiški. Atitinkamai, tuo metu nei Baltarusija, nei jos kariuomene, nei pareiškėjas nekėlė grėsmės nacionaliniam saugumui.

4. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog su juo buvo nutrauktas kontraktas, t. y. jis iš kariuomenės buvo atleistas, nes ją diskreditavo. Nurodo, jog šį faktą patvirtina jo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje draugas H. I., kuris savo liudijime nurodė, kad pareiškėjas griežtai ir viešai pasmerkė 2010 m. gruodžio mėnesį Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų klastojimą, taikių demonstracijų išsklaidymą, Lukašenkos politinių oponentų persekiojimą ir suėmimą. Už tai 2011 m. sausį buvo pažemintas pareigose. Ir tada jis buvo atleistas iš armijos dėl diskreditavimo dėl jo pilietinės padėties, kaip nelojalaus Lukašenkos režimui. Atsižvelgdamas į tai mano, jog negalima tvirtinti, kad pareiškėjas buvo, yra ir bus lojalus Baltarusijos kariuomenei.

5. Pažymi, jog nėra aišku, kokiais įrodymais ar Baltarusijos Respublikos teisės aktais Migracijos departamentas remdamasis tvirtina, kad asmenys, tarnavę Baltarusijos kariuomenėje, privalo išlikti lojaliais kariuomenei net praėjus 12 metų nuo tarnybos kariuomenėje pabaigos. Teigia, jog susidaro įspūdis, kad teiginiai apie privalomą lojalumą yra Migracijos departamento ir VSD samprotavimai, nepagrįsti faktais ar teisės aktais.

6. Pareiškėjas nurodo, jog nekvestionuotina, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimu agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, tačiau VSD Išvadoje nenurodyta kaip šios grėsmės susijusios su pareiškėjo asmeniu, kaip tai siejasi su jo statusu ir veikla.

7. Be kita ko, pareiškėjas pastebi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam jau buvo išduotas nuo 2019 m. ir nėra duomenų, kad per 4 metų laikotarpį jį išnaudojo Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

8. Pabrėžia, kad Migracijos departamento vertinimas turėtų būti vertinamas kritiškai ir dėl to, kad klausimyno 10 ir 11 klausimai yra susiję su pareiškėjo pozicija dėl karo Ukrainoje ir dėl Krymo kaip Ukrainos teritorijos pripažinimo. Pareiškėjas pažymi, jog atsakydamas į šiuos klausimus nurodė, kad nepalaiko Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Todėl visiškai nesuprantama Migracijos departamento reakcija, nurodant, kad tokie atsakymai nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui. Tokiu atveju, kyla pagrįstas klausimas, kokia yra klausimyno 10 ir 11 klausimų vertė, prasmė, jeigu jie nevertinami, ar į juos neįsižvelgiama.

9. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas nenagrinėjo jokių papildomų faktinių aplinkybių, o rėmėsi tik VSD Išvada, kuri yra neprieinama pareiškėjui. Pareiškėjas negali pilna apimtimi apsiginti, nes nežino įslaptintos informacijos, kuri surašyta VSD išvadoje.

10. Atskirai dėl Sprendimo 2 pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas jame turėjo nurodyti atliekamus tvarkomuosius veiksmus arba asmenims nustatytas teises ir (ar) pareigas; administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes; administracinio sprendimo motyvus ir kt. Tačiau Migracijos departamentas apsiribojo tik lakonišku tvirtinimu, kad Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 133 straipsnio 5 dalimi. Atsižvelgiant į tai teigia, jog nedetalizuojant paminėtų aplinkybių, t. y nenurodžius atliekamų tvarkomųjų veiksmų, pareiškėjui nustatytų teisių ir (ar) pareigų, nepaaiškinus Sprendimo 2 motyvų, neįsigilinus į kitas Sprendimui 2 įtakos turėjusias aplinkybes, Migracijos departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui, todėl vien šiuo pagrindu Sprendimas 2 turėtų būti naikinamas.

11. Be jau minėtų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pažymi, jog yra integravęsis į Lietuvos visuomenę bei aktyviai padeda kitiems baltarusiams, bėgantiems nuo Baltarusijos režimo, integruotis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės „Anglų gatvė“, kuri buvo įkurta 2018-08-28, vadovas. Įmonė teikė užsienio kalbų, taip pat ir lietuvių kalbos mokymo kursus nuo Baltarusijos režimo bėgantiems asmenims.

12. Nurodo, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimus elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, neįsigilino į aktyvią pareiškėjo veiklą, veikiant prieš Baltarusijos režimą bei padedant kitiems baltarusiams, bėgantiems nuo režimo, integruotis į Lietuvos visuomenę. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas, prieš priimant Sprendimus, turėjo kreiptis į pareiškėją, prašydamas pateikti paaiškinimus, atsakymus apie savo asmenį, veiklą.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad karinė tarnyba Baltarusijos Respublikoje nėra pasirinkimas, kadangi tai yra prievolė ir vengimas ją atlikti yra laikytinas kaip baudžiamasis nusikaltimas. Teigė, kad jo tarnybos metu daug Baltarusijos karininkų buvo apmokyti NATO ir į Baltarusiją buvo atvykę karininkai iš NATO šalių. Nurodė, jog 2010 metais A. Lukašenka suklastojo prezidento rinkimų rezultatus ir užgrobė valdžią, teigė, jog smurtu išvaikė protestus ir įkalino daug žmonių. Pareiškėjas pažymėjo, jog pasisakė prieš tokius veiksmus ir už tai buvo persekiojamas. Teigė jog pradėjo ginti demokratijos idealus. Taip pat nurodė, kad jo atleidimas iš tarnybos buvo svarstomas kelis kartus. Paaiškino, jog buvo grasinama atleidimu iš tarnybos už šmeižtą ir kalėjimu už išsigimusias mintis, tačiau vis tiek propagavo demokratiškas idėjas. Teigė, jog laikotarpis po atleidimo iš kariuomenės buvo sunkus tiek psichologiškai, tiek fiziškai, tačiau didžiavosi, kad liko ištikimas demokratijos idealams ir savo pavyzdžiu parodė, jog galima sugriauti sistemą iš vidaus ir padėjo tam pamatus. Teismo paklausus, ar pareiškėjas laikotarpiu nuo 2005 iki 2011 tarnavo pagal kontraktą ar dalis tarnybos buvo privalomoji, pareiškėjas atsakė, kad 2 metai buvo privalomosios tarnybos, o vėliau tarnyba pagal kontraktą. Paklausus, kodėl nusprendė sudaryti kontraktą, nurodė, jog tuo metu Baltarusijoje buvo liberaliosios vertybės ir turėjo stažuotes Vokietijoje Bundesvere, turėjo bendrų programų su ukrainiečių kariais, pas juos atvykdavo kariškiai iš Lietuvos, Olandijos ir tuo metu tai atrodė geras sprendimas. Paklausus, ar būtent šis motyvas buvo pagrindinis tęsti karinę tarnybą pagal kontraktą, pareiškėjas nurodė, jog jis buvo Baltarusijos pilietis ir tuo metu Baltarusija ėjo liberalaus vystymo keliu. Paklausus, kokios buvo kontrakto sąlygos, ar buvo kažkas paminėta apie stažuotes, nurodė, kad stažuotės nebuvo nurodytos, tiesiog buvo nurodyta jog reikia vykdyti savo pareigas, o pareigos buvo tos, jog turėjo prižiūrėti karinę techniką, atvykdavo stebėtojų iš Olandijos, Lietuvos, o kadangi pareiškėjas kalba angliškai ir lietuviškai, todėl jiems pristatydavo techniką. Teismo paprašius patikslinti, kokia buvo pareiškėjo kasdieninė veikla tarnaujant pagal kontraktą, pareiškėjas nurodė, kad jam buvo priskirta 11 technikos vienetų, kuriuos turėjo prižiūrėti ir palaikyti techninę būklę. Paklausus, ar technikos priežiūra pareiškėjui buvo priskirta pagal išsilavinimą, nurodė, jog čia nebuvo jo sprendimas, tiesiog buvo padalinys, kuriame buvo saugoma technika. Paklausus, kokį karinį laipsnį pareiškėjas turėjo prieš pradėdamas atlikti tarnybą pagal kontraktą ir po tarnybos, nurodė, jog pradėjo kaip leitenantas, o baigė kaip kapitonas. Paklausus, ar galėjo susipažinti su įslaptinta informaciją, nurodė, jog ne. Paklausus už kokį pažeidimą pareiškėjas buvo atleistas iš kariuomenės, teigė, kad įsakymas buvo įslaptintas, o prisimena tik formuluotę, jog tai buvo poveikis, žeidžiantis karinį orumą. Nurodė, jog su įsakymu, kurio teksto nematė, supažindino karinis komisaras, o pareiškėjas jį tiesiog pasirašė. Paklausus, per kiek laiko po įsakymo pasirašymo pareiškėjas turėjo išeiti iš tarnybos, atsakė, kad per savaitę ar dvi. Paprašius patikslinti, ar pareiškėjas numano, ar gal kas iš kolegų kariuomenėje sakė, kas buvo ta priežastis, kodėl pareiškėjas buvo atleistas, pareiškėjas nurodė, kad čia buvo principo reikalas, nes tarnavo demokratinėje kariuomenėje, o Lukašenkai užgrobus valdžią, priėmė sprendimą netarnauti tokioje kariuomenėje. Paprašius patikslinti, kam pareiškėjas pasakė tą sprendimą, jog netarnaus kariuomenėje, atsakė, kad visiems ir nurodė, jog savo pozicijos nepakeis. Paklausus kas tie „visi“, pareiškėjas paaiškino, kad tai visi kariškiai, su kuriais jis tarnavo. Paklausus, iš ko pareiškėjas gyveno po atleidimo iš kariuomenės, pareiškėjas atsakė, kad dėl atleidimo iš kariuomenės, dėl jos diskreditavimo, niekur negalėjo įsidarbinti ir tai matosi iš jo darbo knygutės, nes visą laikotarpį niekur nedirbo, tačiau jo žmona turėjo savo verslą, tai jai padėjo versle. Nutraukus santuoką, nusprendė išvykti iš Baltarusijos, nes kaip minėjo, Baltarusijoje, po atleidimo iš kariuomenės dėl jos diskreditavimo niekur negalėjo įsidarbinti. Paklausus, kada pareiškėjas išsiskyrė su žmona, nurodė, kad 2017 metais išsiskyrė ir, 2018 metais atvykęs į Lietuvą, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę. Teismui atkreipus dėmesį, jog pareiškėjo gyvenimo aprašyme nurodyta, kad nuo 2017 iki 2019 metų pareiškėjas Baltarusijoje prižiūrėjo pirmos klasės neįgalų asmenį, pareiškėjas nurodė, kad tuo metu prižiūrėjo savo mamą, kuri yra neįgalus asmuo ir už priežiūrą gavo pašalpą, tačiau kaip minėjo, nuo 2018 metų įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, ir atitinkamai vėliau iš jo reikalavo atsisakyti šios pašalpos, kadangi negalima vienu metu gauti pašalpos už priežiūrą ir turėti uždarąją akcinę bendrovę. Paklausus, kokie giminaičiai gyvena Baltarusijoje, pareiškėjas nurodė, jog ten gyvena jo mama ir mamos brolis, kurie gyvena kartu. Papildomai pažymėjo, jog po 2020 metų įvykių į Baltarusiją buvo nuvykęs tik 3 kartus. Paklausus, kokiu tikslu ten buvo nuvykęs, atsakė, kad buvo 2022 m. siekdamas sutvarkyti pašalpą dėl mamos ir kitus dokumentus, kurie suteikė tam tikras lengvatas. Papildomai nurodė, jog gaudamas 300 eurų kas mėnesį taip daro nuostolį Baltarusijos biudžetui. Paklausus, ar pareiškėjas tuos pinigus pasiima ar jie lieka mamai ir jos poreikiams, pareiškėjas nurodė, kad įvairiai naudoja šias lėšas, bet iš esmės iš tų lėšų palaiko demokratiškas jėgas kovojančias su Lukašenkos režimu. Pažymėjo, jog bendradarbiauja su Sviatlanos Cichanouskajos biuru ir visais įmanomai būdais bando kovoti su režimu. Paklausus, ar tuos 300 eurų Baltarusijos institucijos perveda į pareiškėjo sąskaitą, pareiškėjas atsakė, jog taip. Paaiškino, jog tie pinigai pervedami į jo kortelę, kuri yra pas mamos brolį, kuris vėliau tuos pinigus išgrynina bankomate ir perduoda iš Minsko į Klaipėdą arba perduoda tam tikriems asmenims Vilniuje. Paklausus, kas yra „tam tikri asmenys“, pareiškėjas nurodė, kad jis yra organizacijos Baltarusijoje narys, kurioje dalinasi informacija, kas vyksta iš Minsko, kas į Minską ir taip perduodami pinigai. Paklausus, iš ko gyvena mama, atsakė, jog gauna pensiją. Paprašius patikslinti, ar pareiškėjas nesusidūrė su kliūtimis, kai 2022 metais 3 kartus vyko į Baltarusiją ir kai 2018 metais iš Baltarusijos išvyko, atsakė, kad 2018 metais problemų nebuvo, o 2022 metais, kirsdamas sieną, buvo apklausiamas pasienyje dvi valandas. Paklausus, ar pareiškėjas turi nekilnojamojo turto Baltarusijoje, kuris jam priklauso nuosavybės teise, nurodė, jog turi butą, kuriame gyvena mama ir dėdė; paklausus, kuriame mieste, nurodė, kad Minske. Migracijos departamento atstovei paklausus, ar pareiškėjas iš Baltarusijos valstybės institucijų nejaučia grėsmės saugumui, pareiškėjas nurodė, jog kiekvieną sekundę rizikuoja, nežino, kada kažkas jo ateis, kai ateina elektrikai, nežino, ar čia tikrai jie ar ne. Pažymėjo, jog vykdamas Baltarusiją sąmoningai rizikuoja ir mano, jog baltarusiai neturi slėptis už lietuvių nugarų ir turi patys susidoroti su režimu. Taip pat dar nurodė, jog jam iškelta daug baudžiamųjų bylų ir visuomet jaučia riziką. Teismui paklausus, iš kur pareiškėjas žino, kad jam yra iškeltos baudžiamosios bylos, pareiškėjas nurodė, kad bylos nėra iškeltos, tačiau už tuos veiksmus, kuriuos atliko, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

14. Pareiškėjo atstovas baigiamojoje kalboje dėl Sprendimo 1 nurodė, kad šis sprendimas priimtas pagrinde vadovaujantis VSD Išvada, jokio kito papildomo, savarankiško ar individualaus tyrimo Migracijos departamentas neatliko. Dėl VSD išvados pažymėjo, kad ji kritikuotina, ir su ja negalima sutikti dėl kelių priežasčių. Teigė, jog pagrindas priimti nepalankius pareiškėjui sprendimus yra tas, kad pareiškėjas prieš daug laiko tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Šiuo atveju atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Baltarusijos kariuomenėje tarnavo tuo metu, kai Baltarusija buvo draugiška valstybė, nevykdė agresyvios užsienio politikos, nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai, santykiai tarp valstybių buvo geri ir draugiški. Nurodė, jog tai patvirtinta į bylą pateikti įrodymai, jog tiek Lietuvos aukšto lygio valdžios atstovai lankėsi Baltarusijoje, tiek Baltarusijos aukšto lygio valdžios atstovai lankėsi Lietuvoje. Kitą svarbų aspektą pareiškėjo atstovas nurodė, tai, kad pareiškėjas buvo atleistas iš kariuomenės dėl jos diskreditavimo, todėl negalima tvirtinti, kad pareiškėjas buvo, yra ar bus lojalus Baltarusijos kariuomenei. Pažymėjo, jog šią aplinkybę patvirtina kitas tuo metu tarnavęs kariūnas, kuris taip pat buvo atleistas iš kariuomenės dėl jos diskreditavimo ir šiuo metu gyvena Kipre. Nurodė, kad pareiškėjui primetama grėsmė dėl pareiškėjo tarnybos kariuomenėje yra per daug nutolusi nuo pareiškėjo asmens, ši grėsmė nėra individualizuota. Pažymėjo, jog tokiu atveju grėsmė valstybės saugumui gali būti inkriminuojama visiems Baltarusijos kariuomenėje tarnavusiems kariūnams, nepriklausomai nuo jų požiūrio į dabartinį Baltarusijos režimą. Pareiškėjui negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad prieš 13 metų tarnavo kariuomenėje, jeigu nėra nustatyta jokių individualių, jo pavojingumą indikuojančių, aplinkybių. Dėl tokios griežtos priemonės, pareiškėjui užkertamas kelias vykti į Europos Sąjungą. Pažymėjo, jog VSD Išdavoje dažnai naudojami žodžių junginiai „gali mėginti pasinaudoti; gali būti naudojami“ yra paremta tikimybių ir spėjimų pagrindu. Visos VSD abejonės, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus, patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo ir kt., yra tik spėlionės ir jokiais faktais nepagrįstos hipotetinės prielaidos. Be VSD išvados yra dar kelios ar keliolika aplinkybių, kurios privalo būti vertinamos kartu su tokia išvada, ir tik atlikus su pareiškėju susijusių aplinkybių visumos vertinimą, galima daryti išvadą, apie jam inkriminuojamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumą, realumą, tikrumą. Paaiškino, jog turi būti įvertinamos šios aplinkybės: atliktos tarnybos pobūdis; pareigos; trukmė; tarnybos pasibaigimo pagrindas; praėjęs laiko tarpas nuo tarnybos pabaigos; duomenys apie asmens tarnybą įvairiose valdžios institucijose; asmens ryšis su valstybės valdžios institucijomis ir juose tarnaujančiais asmenimis; pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje; pareiškėjo politinės pažiūros ir kt. Migracijos departamentas nevertino šių ir kitų aplinkybių, o išvada apie pavojingumą grindžiama tik pareiškėjo praeities faktu apie tarnybą Baltarusijos kariuomenėje. Pabrėžė, kad klausimyno 10-11 klausimuose pareiškėjas yra aiškiai išdėstęs savo poziciją dėl karo Ukrainoje ir dėl Krymo priklausymo Ukrainos teritorijai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pažymėjo, kad, pareiškėjo tvirtinimu, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas, atsisakydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, privalo įrodyti priešingai. Dėl Sprendimo 2 nurodė, jog jis taip pat priimtas vadovaujantis VSD Išvada, nepateikiant jokių motyvų ar argumentų.

Atsiliepimas

15. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Nurodo, kad, priimdamas Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

17. Pažymi, kad pareiškėjas pirmiausiai pasirinkdamas tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių institucijų personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip teigia pats pareiškėjas, jis minėtoje tarnyboje tarnavo nuo 2005–2011 m., t. y. net 6 metus, kas nėra mažas laikotarpis.

18. Nurodo, kad pareiškėjo pateiktas karinis bilietas ir jame nurodytas atleidimo pagrindas iš tiesų nepatvirtina jo nelojalumo Baltarusijos valdžiai. Pažymi, jog abejotini ir liudytojo H. I. rekomendaciniame laiške nurodyti argumentai ir motyvai susiję su Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimais ir paties pareiškėjo jau tuomet griežtą ir pasmerkiantį požiūrį į tai, nes apie suklastotus rinkimus ir suėmimus viešumoje informacija atsirado tik 2020 m., o ne 2010 m.

19. Papildomai pažymi, jog vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Dar daugiau, pareiškėjas kaip matyti iš rekomendacinio laiško ir toliau palaiko ryšius su kitais tuo metu tarnyboje buvusiais kariškais, kas patvirtina, kad net ir netarnaudamas kariuomenėje gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikos ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.

20. Migracijos departamentas nurodo, jog nustatė, kad pareiškėjas turėjo nacionalines vizas galiojusias nuo 2019-10-08 iki 2020-04-14, nuo 2020-04-15 iki 2023-09-30 Lietuvoje gyveno su leidimais laikinai gyventi. Pareiškėjas su pertraukomis nuo 2021-10-19 iki 2023-09-29 dirbo Lietuvos įmonėse, 2023 m. baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Sprendime 1 buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės - ne tarnybos laikas, mokslų baigimas ir darbas Lietuvoje, atsakymai į kitus klausimyno klausimus (10-11 kl.) ir kt., nepaneigia jo galimos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

21. Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose Sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Visų pirma nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Trečia, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. nenustatyti šeiminiai, nustatyti socialiniai ir ekonominiai (mokslai, darbas, turėtos vizos ir leidimai laikinai gyventi), tačiau jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kai siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

22. Pažymi ir tai, kad pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant ginčijama Sprendimą 2, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo vadovautasi Migracijos departamento nustatytais duomenimis ir VSD Išvada, kurie leidžia daryti išvadą, jog jo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje. Priimant Sprendimą 2 buvo vadovautasi Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 ir 38.3 punktais bei 5 punktu ir nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

23. Teigia, kad ginčijami Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (dirbo, mokėsi). Tačiau jie nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Atsiliepimas

24. Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pilna apimtimi palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes.

25. Baigiamojoje kalboje Migracijos departamento atstovė papildomai pažymėjo, jog iš pareiškėjo teismo posėdžio paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas ne tik tarnavo Baltarusijoje, bet ir 2001-2003 m. mokėsi karinėje katedroje, įgijo leitenanto laipsnį. Tarnybos metu kilo karjeroje nuo leitenanto iki kapitono, būtent šios aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą manyti apie pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai, nes asmeniui nepritariančiam valdžios politikai nebūtų suteikiamas aukštesnis karinis laipsnis. Pažymėjo ir tai, kad kaip pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ne kartą grįžęs į Baltarusijos Respubliką ir paskutinis kartas buvo 2023-03-23, tuo metu kreipėsi į valstybines institucijas dėl pašalpos už motinos priežiūrą, grįžo atgal į Lietuvą 2023-04-02 ir nebuvo sulaikytas pareigūnų Baltarusijoje ar jos pasienyje. Teigė, jog tokios aplinkybės (aršaus Baltarusijos valdžios kritiko važinėjimas į Baltarusiją, kreipimasis į valstybines institucijas ir nesusilaukimas tikėtino nepalankaus jo atžvilgiu Baltarusijos pareigūnų dėmesio) suponuoja realias galimybes jo verbavimui Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų. Atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad pareiškėjo motina ir dėdė gyvena Baltarusijos Respublikoje, niekur nedirba, gauna pensijas, t. y. išlaikomi valstybės, kas taip pat patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimybę, pirmiau paminėtoms nedraugiškoms Lietuvai, institucijoms išnaudoti pareiškėją užduočių vykdymui nukreiptam prieš valstybės saugumą. Kiti pareiškėjo pateikti duomenys (rekomendacijos, nuotraukos ir laiškai) nepaneigia jo galimos grėsmės valstybės saugumui, o H. I. rekomendacinis laiškas tik dar labiau pagrindžia faktą, jog pareiškėjas ir toliau palaiko ryšius su kitais tuo metu tarnyboje buvusiais kariškais, kas patvirtina, kad net ir netarnaudamas kariuomenėje gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikos ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis ir tai, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.

Atsiliepimas

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. VSD nuomone skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

28. VSD nurodo, jog 2023-07-31 Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kad pareiškėjas nuo 2005 m. iki 2011 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

29. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas buvo aukšto rango Baltarusijos karininkas. Migracijos departamento klausimyne pareiškėjas nurodė, kad yra įgijęs kapitono karinį laipsnį. Nurodo, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buvę aukšto rango Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai ar kariškiai potencialiai gali būti išnaudoti Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos ar Baltarusijos valdžiai asmenys ir jų keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui savaime yra dar didesnė.

30. VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Pabrėžia, kad Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjui nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-11-04 iki 2028-11-03, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti Sprendimą 1; 2) panaikinti Sprendimą 2; 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.

32. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

32.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis.

32.2. Pareiškėjas teismui pateikė:

32.2.1. karinį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-12-15, kuriame nurodyta, jog 2011-12-03 buvo paleistas į atsargą, remiantis Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos 2011-11-03 įsakymu Nr. 587 pagal Baltarusijos Respublikos Prezidento 2005-04-25 Įsaku Nr. 186 patvirtintų Karinės tarnybos atlikimo nuostatų 211.6 papunktį (padarius nusižengimą, numatytą sutartyje dėl karinės tarnybos atlikimo, kuris yra pagrindas ją nutraukti prieš laiką arba panaikinti jos galiojimą);

32.2.2. 2023-11-15 R. M., Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorės pavaduotojos akademinei veiklai, rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio mėnesį pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos aukštąją jūreivystės mokykla ir per visą laikotarpį atvirai ir viešai smerkia Lukašenkos režimą, šio režimo vykdomas represijas prie demokratijos reikalaujančius piliečius, ypač jaunimą. Taip pat nurodyta, kad savo nuostatas aktyviai gina viešuose renginiuose, pasisakymuose žiniasklaidoje, suburia studentus dalyvauti Baltarusijos ir Ukrainos palaikymo renginiuose Klaipėdos mieste. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas sėkmingai integruojasi Lietuvoje ir Klaipėdoje – nuosekliai mokosi lietuvių kalbos, noriai bendradarbiauja su lietuviais laisvu laiku;

32.2.3. 2023-11-16 viešosios įstaigos „Dapamoga“ rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio mėnesio pradėjo aktyviai bendradarbiauti su organizacija „Dapamoga“. Nurodyta, kad pareiškėjas padėjo represuotiems ir atvykusiems į Lietuvą Baltarusijos piliečiams adaptuotis Lietuvoje organizuodamas lietuvių kalbos ir kultūros mokymus. Pažymėta ir tai, jog šiuo metu ji teikia visapusišką pagalbą repetuotiems baltarusiams, atvykstamiems ir pasiliekantiems Klaipėdoje, dalyvauja organizacijos „Dapamoga“ renginiuose, nukreiptuose prieš agresyvų ir diktatorišką Lukašenkos režimą;

32.2.4. 2023-11-17 Klaipėdos miesto baltarusių draugijos „Krynica“ rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas į Klaipėdą atvyko 2021 m. balandžio mėnesį ir iš karto prisijungė prie šios bendruomenės bei ėmė aktyviai veikti viešai pasmerkdamas Lukašenkos režimo veiksmus susitikimuose su bendruomene, žurnalistais, dalyvaudamas Baltarusijos ir Ukrainos palaikymo mitinguose ir kituose renginiuose. Nurodyta, kad pareiškėjas aktyviai veikė remdamas Klaipėdoje gyvenančius represuotus baltarusius šiose srityse: politinių kalinių rėmimo akcijų organizavimas ir dalyvavimas; pirminė pagalba persikėlus; pagalba baltarusiams ieškant darbo; nukreipimas studijuoti ir studijų organizavimas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir Klaipėdos universitete; lietuvių kalbos ir kultūros mokymų organizavimas ir kt.;

32.2.5. S. K. S. rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. studijavo Balstogės technologijų universitete pagal ERASMUS+ akademinių mainų programą ir gyveno Balstogės mieste (Lenkija). Studijų Balstogėje metu aktyviai dalyvavo baltarusių diasporos veikloje ir įrodė esąs nešališkas Lukašenkos režimo priešininkas ir demokratinių pokyčių Baltarusijoje šalininkas. Pažymėta, kad pareiškėjas aktyviai ir tiesiogiai dalyvavo kuriant Baltarusijos akademiją Lenkijoje, kurios tikslas parengti aukštos kvalifikacijos personalą naujajai Baltarusijai. Grįžęs į Lietuvą pareiškėjas ir toliau dalyvauja Baltarusijos akademijos veikloje. Jis aktyviai kovoja prieš agresyvų Lukašenkos režimą, teikia visapusišką pagalbą Baltarusijos akademijos studentų pritraukimo, konsultavimo ir įdarbinimo klausimais, padeda Baltarusijos akademijos dėstytojams ir studentams, kuriems Baltarusijoje gresia persekiojimas, persikelti į Klaipėdą;

32.2.6. H. I., gyvenančio Kipre, rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad jis kartu su pareiškėju 2007-2010 m. tarnavo kariniame dalinyje Nr. 65263. Nurodė, kad pareiškėjas rengė karininkų pokalbius apie Europos vertybes, žodžio laisvę ir demokratiją. Bandė kovoti su ,,dedovščina” ir kitomis iš Sovietų Sąjungos likusiomis negerovėmis. Už šią veiklą jis ne kartą buvo baustas vadovybės. Griežtai ir viešai pasmerkė 2010 m. gruodžio mėn. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų klastojimą, taikių demonstracijų išsklaidymą, Lukašenkos politinių oponentų persekiojimą ir suėmimą. Už tai 2011 m. sausį buvo pažemintas pareigose. Ir tada jis buvo atleistas iš armijos dėl diskreditavimo dėl jo pilietinės padėties, kaip nelojalaus Lukašenkos režimui.

32.2.7. V. L., buvusio Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus, rekomendaciją apie pareiškėją, kurioje, be kita ko, parašyta, kad pareiškėją pažįsta nuo 2019 m. vasaros, kuomet pareiškėjas kreipėsi į jį dėl stojimo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją (KMAIK) ir ketinimo padėti pritraukti į kolegiją Baltarusijos studentus; pareiškėjas į KMAIK vykdomą Miškininkystės studijų programą buvo priimtas studijuoti 2019-09-01, studijas baigė 2023-06-30; pareiškėjas visuomet atvirai pasisakė prieš Baltarusijoje įsigalėjusį antidemokratinį A. Lukašenkos režimą, siekė padėti laisvai mąstančiam jaunimui ištrūkti iš šios šalies, pažinti europines vertybes, siekti mokslų Europoje.

32.2.8. Nuotrauką su dalimi daugiabučio namo, kurio viename balkone matyti Baltarusijos vėliava balta-raudona-balta, ant namo adreso nėra.

32.2.9. Dvi nuotraukos, kuriose pareiškėjas stovi pievoje iškėlęs ranką, už jo stovi grupė žmonių, tarp kurių yra vaikų, vienas asmuo grupėje ant pečių turi vėliavą, kurios spalvos balta-raudona-balta, dar toliau matosi keli daugiaaukščiai namai.

32.2.10. 2021-01-21 elektroninį laišką, kurį siuntė pareiškėjas iš savo pašto dėžutės adreso (duomenys neskelbtini) (matomi dviejų asmenų duomenys, kuriems siųstas laiškas, vienas iš jų S.), laiško antraštė „UPĮ „Ekspoforum“ boikotas“, laiške parašyta: unitarinė parodų įmonė „Ekspoforum“; http://eduexpo.by/; organizuoja parodą „Išsilavinimas ir karjera“, kuri vyks Minske; prijungtinė veiksena nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d. su užsienio aukštosiomis mokyklomis; dabar siunčiamos paraiškos ir priimamas mokestis už dalyvavimą; iš Lietuvos pranešta apie 10 universitetų / kolegijų; http://eduexpo.by/razdely/education; Baltarusijos demokratiniai interneto ištekliai suteikė ir yra pasirengę teikti ir toliau nemokamai savo platformas reklaminiam-informaciniam Lietuvos universitetų / kolegijų rėmimui; aš manau, būtų neetiška, viena vertus, suteikti lengvatas represuotiems baltarusiams; o kita vertus, bendradarbiauti su režimu, kuriam atstovauja UPĮ „Ekspoforum“, ir finansuoti jį; mes laikome savo pareiga paveikti tuos universitetus / kolegijas ir informuoti juos, kad neleistina finansuoti teroristinį piliečio Lukašenkos, neteisėtai išlaikančio valdžią, režimą; taip pat norime pritraukti prie šios problemos kuo daugiau Lietuvos visuomenės, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais nebūtų apmokamas kruvinas diktatoriaus režimas. Labai tikimės Jūsų paramos ir supratimo; gyvuok Baltarusija.

32.2.11. 2023-12-18 pareiškėjo siųstą elektroninį laišką; kam siųstas – nesimato; laiško antraštė „Kvietimas į Klaipėdą“; laiške parašyta (pateikta tik dalis rašyto teksto): laba diena, gerbiamieji ponia S. ir pone F.; iš pradžių apie save; prie el. laiško prisegiau oficialių asmenų, iš kurių <...> rekomendacinius laiškus lietuvių kalba. 2023-12-19 F. V. (Sviatlanos Tsikhanouskayos vyriausiasis patarėjas, skyriaus vedėjas) elektroninis laiškas, adresuotas pareiškėjui, kuriame parašyta: leiskite man mūsų lyderės vardu padėkoti jums ir visai mūsų tautiečių bendruomenei Klaipėdoje; perduosiu jūsų kvietimą mūsų komandai, kuri užsiima S. kalendoriumi; būsime labai dėkingi jums už galimybę susitikti; tačiau iš karto pasakysiu jums, kad tai gali užtrukti tam tikrą laiką, nes ponios Prezidentės kalendorius gana įtemptas, todėl teks truputį palaukti; palaikysime ryšį; mes būtinai grįšime pas jus, patikrinsime logistiką ir galimybes.

32.2.12. 2023-12-26 pareiškėjo elektroninį laišką (kam adresuotas – nesimato), kurio antraštė „Baltarusių integracija į Lietuvos visuomenę“, kuriame parašyta (viso teksto nepateikta, tik fragmentas): laba diena, S., F.; šiuo metu Lietuvos visuomenėje kyla kai kurių klausimų (susirūpinimo) dėl baltarusių buvimo Respublikoje. 2023-12-26 F. V. (Sviatlanos Tsikhanouskayos vyriausiasis patarėjas) elektroninis laiškas, adresuotas pareiškėjui, kuriame parašyta: labai ačiū už jūsų laišką ir pasiūlymą; ypač už tai, kad jūs neliekate nuošalyje nuo mūsų bendrų temų ir problemų; tai labai svarbu šiandien baltarusiams – būti kartu, vieningais; iš tikrųjų, šiandien Lietuvoje kyla panašių situacijų, apie kurias užsiminėte savo laiške; mes taip pat jau aktyviai dirbame šia kryptimi su visais suinteresuotaisiais iš Lietuvos pusės; aš perduosiu jūsų laišką mūsų komandai ir mes būtinai pasistengsime atsižvelgti į visus pasiūlymus savo darbe dėl baltarusių buvimo Lietuvoje; naudojantis proga leiskite pasveikinti su šventėmis.

32.2.13. Nuotrauką, kurioje už stalo sėdi: 1) kairėje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė, jos atstovė spaudai, buvęs Klaipėdos meras V. G.; 2) dešinėje 7 asmenys su veido kaukėmis, vienas asmuo, sprendžiant pagal jo aprangą – dvasininkas. Ant nuotraukos jos data, vieta nenurodyta.

32.2.14. Nuotrauką, kurioje matyti du besikalbantys vyrai lauke prie pastato: iš kairės galimai pareiškėjas (su veido kauke), iš dešinės buvęs Klaipėdos meras V. G..

32.2.15. 2024-01-26 rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškinta, kad pareiškėjas buvo ir yra aktyvus Baltarusijos režimo kritikas, turi Baltarusijos opozicinių organizacijų palaikymą, yra integravęsis į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjo skunde minėta, kad pareiškėjo opozicinę, visuomeninę veiklą pripažįsta ir palaiko Baltarusijos opozicinės organizacijos, Lenkijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai. Akcentuojama į bylą pateikta buvusio Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius V. L. rekomendacija, apibūdinanti pareiškėją kaip Baltarusijos režimo kritiką bei patvirtinanti faktą, kad pareiškėjas yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, nes V. L., nurodo, kad „A. Z. nuolatos aktyviai domėjosi Lietuvos visuomeniniu, socialiniu ir kultūriniu gyvenimu - dalyvaudavo istoriniuose ir kultūriniuose renginiuose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose miestuose, taip pat teikdavo informaciją apie šiuos renginius savo kurso draugams ir kitiems užsienio studentams“. Taip pat V. L. pabrėžia, kad „A. Z. visuomet atvirai pasisakė prieš Baltarusijoje įsigalėjusį antidemokratinį A. Lukašenkos režimą, siekė padėti laisvai mąstančiam jaunimui ištrūkti iš šios šalies, pažinti europines vertybes, siekti mokslų Europoje“. Nuo 2020-07-15 iki 2020-10-08 pareiškėjas Baltarusijoje betarpiškai dalyvavo rinkimų renginiuose, aktyviai dalyvavo ir agitavo už Baltarusijos kandidatę į prezidentus Svetlaną Tikhanovskają. Po 2020-08-09 įvykusių rinkimų klastojimo, jis aktyviai dalyvavo protestuose prieš diktatorišką Lukašenkos režimą: Pareiškėjas protestuodamas prieš Lukašenkos išrinkimą, savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), balkone pakabino baltą-raudoną-baltą vėliavą, kuri yra nepriklausomos Baltarusijos nacionalinis simbolis, šiuo metu Baltarusijoje pripažinta ekstremistiniu simboliu. Reguliariai dalyvavo kiemų ir rajonų protestuose bei eitynėse Minsko Frunzensky ir Moskovskio rajonuose. Savo socialinio tinklo „VKontakte“ puslapyje1 aktyviai skleidė informaciją apie artėjančias eitynes ir mitingus prieš diktatoriaus Lukašenkos neteisėtą valdžios užgrobimą. Reikšdamas savo poziciją prieš diktatorišką Lukašenkos režimą, neištrynė savo puslapio socialiniame tinkle. 2021 m. sausį pareiškėjas inicijavo Lietuvos universitetų/kolegijų boikotą įmonės „Expoforum“ http://eduexpo.by/ surengtai parodai „Išsilavinimas ir karjera“, kuri vyko internete 2021 m. vasario 1 - kovo 31 dienomis; 2023 metų gruodį pareiškėjas inicijavo Svetlanos Tikhanovskajos kvietimą 2024 metais apsilankyti Klaipėdoje; kvietė aplankyti baltarusių diasporą „KRINITSA“, susitikti su Baltarusijos studentais, studijuojančiais Jūreivystės akademijoje ir Klaipėdos universitete, aptarti klaipėdiečių baltarusių integracijos į Lietuvos visuomenę būdus; 2023 metų gruodį pareiškėjas inicijavo ir šiuo metu vadovauja baltarusių integravimo į Lietuvos visuomenę per aukštos kvalifikacijos profesijų mokymą projektą, kurio tikslas: 1) greita baltarusių integracija į Lietuvos visuomenę ir ekonomiką; 2) aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į Lietuvą bei jų integravimas; 3) Klaipėdos regiono ekonomikos stimuliavimas; 4) imigrantų tolygi relokacija Lietuvos teritorijoje; šis projektas turėtų būti pateiktas susipažinti Prezidentui ir Seimui iki 2024 metų pavasario sesijos pradžios; taip pat pareiškėjas rūpinasi kitomis baltarusių diasporos problemomis, klausimais. 2022-03-08 susitikime su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministre A. B., atstovaudamas Klaipėdoje studijuojantiems Baltarusijos studentams, pareiškėjas pasisakė už Ukrainos palaikymą ir visapusišką pagalbą čia gyvenantiems Ukrainos karo pabėgėliams; susitikimo metu pareiškėjas nurodė, kad „kad Klaipėdoje gyvena apie 3 proc. baltarusių. Dauguma palaiko ukrainiečius. Lietuvos jūrų akademijos bendrabutyje jaunimas įkūrė informacijos pabėgėliams centrą, savanoriauja, padeda, kuo gali. Tačiau jis taip pat sakė, kad rusakalbių bendruomenė patyrė šoką ir baimę po Rusijos agresijos Ukrainoje.“ Pokalbyje su buvusiu Klaipėdos savivaldybės meru V. G. pareiškėjas aptarė iš Klaipėdos baltarusių studentų, priverstų bėgti nuo Lukašenkos režimo, situaciją, integraciją į Lietuvos visuomenę, paramą Ukrainos žmonėms ir Ukrainos karo pabėgėliams. Pareiškėjo įsitikinimu, Atsakovas neatliko išsamios Pareiškėjo veiklos analizės; nesurinko papildomų duomenų charakterizuojančių Pareiškėją, neatliko jų vertinimo, nesuteikė Pareiškėjui galimybės pateikti informaciją apie save, savo veiklą. Atsižvelgiant į tai, priimti Sprendimai yra neteisėti, neobjektyvus, todėl turi būti panaikinti. Atitinkamai Atsakovas turi būti įpareigotas atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

32.3. Pareiškėjas 2023-07-05 užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote) pareiškėjas nurodė, jog yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą - 2004 m.: Baltarusijos valstybinis universitetas, muziejininkystė, istorijos ir kultūros paminklų apsauga, istorikas-muziejininkas, bakalauras; 2023 m.: Kauno miškų ir ekologijos inžinerijos kolegija, miškininkystė, turizmas gamtoje. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė: 1) 2004 – 2005 m.: Baltarusija, Respublikiniai profesinių mokyklų mokinių ir darbuotojų namai, muziejininkystės skyrius, metodininkas; 2) 2005 -2011 m.: Baltarusijos Respublikos Ginkluotosios Pajėgos, karininkas; 3) 2012 – 2014 m.: Baltarusija, Referatus, direktorius; 4) 2015 – 2016 m.: nedirbo; 5) 2017 -2019 m.: Baltarusija, prižiūrėjo 1 grupės neįgalų asmenį; 6) 2020 m.: Lietuva, nedirbo; 7) 2021-2022 m.: Lietuva, Vestmarė, dirbo virėjo padėjėju; 8) 2022 m.: Lietuva, Beglita, kepė duoną; 9) 2022 – 2023 m.: Lietuva, Valstybinių miškų urėdija, dirbo miškų ūkio darbininku; 10) 2022 m. – iki dabar: Lietuva, Anglų Gatvė, direktorius; 11) 2023 m. – iki dabar: Lietuva, Garant, dirba teritorijos prižiūrėtoju. Į klausimyno 3 klausimą (ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis), pareiškėjas atsakė, jog: 1) 2001 - 2003 metais mokėsi Baltarusijos valstybinio Universiteto karinėje katedroje; 2) 2004 metais buvo suteiktas karinis leitenanto laipsnis; 3) 2005 metais buvo pašauktas į karinę tarnybą, Baltarusijos Respublikos Ginkluotosiose Pajėgose - 120-oji mechanizuotoji brigada, karinis dalinys 04104, buvo motorizuotų šaulių būrio vadas; 4) 2006 metais buvo suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis; 5) 2007 metais buvo pervestas į 50-ąją mechanizuotąją brigadą, karinis dalinys 65263; 6) 2009 metais buvo motorizuotų šaulių kuopos vadas; 7) 2009 metais buvo suteiktas kapitono laipsnis; 8) 2011 metais buvo atleistas už diskreditaciją ir pilietinę poziciją. Atsakydamas į klausimyno 4 klausimą (ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis? Jeigu taip, pateikite informaciją apie tai (valstybę, laikotarpis, pavadinimas, kontaktų pobūdis)), nurodė, kad tokį kontaktą turėjo 2005 – 2011 metais tarnybos Baltarusijos Respublikos Ginkluotosiose Pajėgose metu. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.

32.4. 2023-07-31 VSD Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, 2005–2011 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiamą atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

32.5. Migracijos departamentas 2023-10-29 priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime 1 nurodyta, kad gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo nurodė, kad 2005–2011 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, todėl pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendime 1 nurodyta, jog vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalines vizas galiojusias nuo 2019-10-08 iki 2020-04-14, nuo 2020-04-15 iki 2023-09-30 Lietuvoje gyveno su leidimais laikinai gyventi. Pareiškėjas su pertraukomis nuo 2021-10-19 iki 2023-09-29 dirbo Lietuvos įmonėse, 2023 m. baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Taip pat ginčijamame Sprendime 1 pažymėta, kad pareiškėjo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais tarnybos santykiais. Aplinkybė, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje tarnavo iki 2011 m. nepaneigia grėsmės valstybės saugumui. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjo darbo ir studijų laikotarpiai nelaikytini ilgalaikiu ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, Migracijos departamentas laikė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

32.6. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 2 grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir Sprendime 1.

33. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

34. UTPĮ nustatyta:

34.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 4 dalis). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 7 dalis).

34.2. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.3. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis).

35. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje konstatuota:

36.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

36.2. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

36.3. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (žr., LVAT 2015-06-10 nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015).

36.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

36.5. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

36.6. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

37. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

38. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

39. Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimai priimti iš esmės vadovaujantis VSD Išvada.

40. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą. VSD, įvertinus paties pareiškėjo (pildant Migracijos departamento pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas 2005-2011 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad jose šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs asmenys; pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

41. Kaip matyti iš UTPĮ 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, VSD (ne Migracijos departamentas) yra įgaliotas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismo vertinimu, jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas negali perimti VSD įgaliojimų vertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinti užsieniečio keliamą grėsmę kitaip nei ją įvertino VSD.

42. Teismas akcentuoja, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmeniškai, savanoriškai anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo tarnyba Baltarusijos kariuomenėje 2005-2011 metais; kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.

43. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbios aplinkybės, kad pareiškėjas 2001-2003 metais mokėsi Baltarusijos valstybinio universiteto karinėje katedroje; po privalomosios karinės tarnybos Baltarusijos kariuomenėje, vėliau (2007 m.) su Baltarusijos kariuomene (Baltarusijos jėgos tarnyba) savo noru sudarė kontraktą; Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą tarnavo pakankamai ilgą laiką, t. y. 4 metus (kaip pareiškėjas paaiškino teismo posėdžio metu, 2 metai buvo privalomoji karinė tarnyba, o vėliau, nuo 2007 metų, tarnyba pagal kontraktą); pareiškėjas buvo karininkas, turėjo karinius laipsnius (turėjo leitenanto laipsnį, vėliau įgijo kapitono laipsnį). Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, žinojo, kad tokios institucijos personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, joje yra svarbus paklusnumas aukštesniems vadams.

44. Pažymėtina, kad pareiškėjo trumpi atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus savaime nėra tos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai.

45. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvo ir yra aktyvus Baltarusijos režimo kritikas, turi Baltarusijos opozicinių organizacijų palaikymą, yra integravęsis į Lietuvos visuomenę. Teismas vertindamas teismui pateiktus pareiškėjo 2024-01-26 rašytinius paaiškinimus, su jais pateiktus dokumentus, pažymi, kad iš į bylą pateiktų daugiabučio namo dalies su vėliava balkone, pievoje besibūriuojančių žmonių nuotraukų nėra galimybės nustatyti nei kada, nei kurioje konkrečiai vietoje jos darytos; nuotraukos, kuriose užfiksuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės, buvusio Klaipėdos mero susitikimai su kitais asmenimis, pareiškėju, nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl pareiškėjo elektroninių laiškų, siųstų, be kita ko, „S.“ ir į juos gautų atsakymų (atsakė F. V.), pažymėtina, kad laiškai siųsti 2023 m. gruodžio mėn., kai pareiškėjas jau buvo pateikęs skundą teismui, jais iš esmės siekiama užmegzti kontaktą, į bylą pateikta tik dalis teksto pareiškėjo rašytų laiškų; laiškai nepaneigia VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių ir pateikto vertinimo. Dėl kitų anksčiau minėtų pareiškėjo į bylą pateiktų rekomendacijų taip pat pažymėtina, kad jos nepaneigia VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių ir pateikto vertinimo.

46. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas Minske, Baltarusijoje, turi nekilnojamąjį turtą – butą, Baltarusijoje jis turi atsidaręs banko sąskaitą, į kurią Baltarusijos institucijos jam perveda pašalpą už Baltarusijoje gyvenančią mamą, pareiškėjas po 2020 m. buvo 3 kartus nuvykęs į Baltarusiją ir tvarkė klausimus su Baltarusijos institucijoms, tačiau nesusidūrė su jokiais jo persekiojimo veiksmais, byloje nėra jokių duomenų (įskaitant paties pareiškėjo teiktus paaiškinimus) apie jo galimą persekiojimą Baltarusijoje.

47. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2005-2011 metais) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo argumentas, kad jis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje tuo metu, kai Baltarusijos valdžia nevykdė agresyvios užsienio politikos, nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai, atmestinas kaip nepaneigiantis VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių, be to, turi būti atsižvelgiama į šiuo metu esantį geopolitinį kontekstą, bendrą situaciją, įvykius, Baltarusijos ir jos institucijų poziciją, vaidmenį, esamus ir (arba) galimus veiksmus tuose įvykiuose.

48. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis buvo atleistas iš kariuomenės (nutrauktas kontraktas) dėl šios institucijos diskreditavimo. Pareiškėjas į bylą pateikė karinio bilieto dalį (ne visą bilietą), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas paleistas į atsargą padarius nusižengimą, numatytą sutartyje dėl karinės tarnybos atlikimo, kuris yra pagrindas ją nutraukti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. Lukašenka suklastojo prezidento rinkimų rezultatus ir užgrobė valdžią, smurtu išvaikė protestus; pareiškėjas pasisakė prieš tokius veiksmus ir už tai buvo persekiojamas; teigė jog pradėjo ginti demokratijos idealus; taip pat nurodė, kad jo atleidimas iš tarnybos buvo svarstomas kelis kartus; paaiškino, jog buvo grasinama atleidimu iš tarnybos už šmeižtą ir kalėjimu už išsigimusias mintis, tačiau vis tiek propagavo demokratiškas idėjas; teigė, jog laikotarpis po atleidimo iš kariuomenės buvo sunkus tiek psichologiškai, tiek fiziškai, tačiau didžiavosi, kad liko ištikimas demokratijos idealams ir savo pavyzdžiu parodė, jog galima sugriauti sistemą iš vidaus ir padėjo tam pamatus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad įsakymas dėl jo atleidimo iš tarnybos kariuomenėje buvo įslaptintas, prisimena tik formuluotę, jog tai buvo poveikis, žeidžiantis karinį orumą. Nurodė, jog su įsakymu, kurio teksto nematė, supažindino karinis komisaras, o pareiškėjas jį tiesiog pasirašė. Paklausus, per kiek laiko po įsakymo pasirašymo pareiškėjas turėjo išeiti iš tarnybos, atsakė, kad per savaitę ar dvi. Paprašius patikslinti, ar pareiškėjas numano, ar gal kas iš kolegų kariuomenėje sakė, kas buvo ta priežastis, kodėl pareiškėjas buvo atleistas, pareiškėjas nurodė, kad čia buvo principo reikalas, nes tarnavo demokratinėje kariuomenėje, o Lukašenkai užgrobus valdžią, priėmė sprendimą netarnauti tokioje kariuomenėje. Paprašius patikslinti, kam pareiškėjas pasakė tą sprendimą, jog netarnaus kariuomenėje, atsakė, kad visiems ir nurodė, jog savo pozicijos nepakeis. Paklausus kas tie „visi“, pareiškėjas paaiškino, kad tai visi kariškiai, su kuriais jis tarnavo.

49. Teismas, vertindamas kariniame biliete nurodytą informaciją ir pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, susijusius su jo atleidimu iš tarnybos kariuomenėje 2011 metų pabaigoje, pažymi, kad kariniame biliete atleidimo priežastis nurodyta bendrai, iš karinio bilieto nėra galimybės nustatyti, dėl kokio konkrečiai pažeidimo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Dėl pareiškėjo pasisakymų teismo posėdžio metu, teismas pažymi, kad juos vertina kaip deklaratyvius, bendro pobūdžio. Visų pirma, pareiškėjas paaiškina, kad tarnavo demokratinėje kariuomenėje, o Lukašenkai užgrobus valdžią, priėmė sprendimą netarnauti tokioje kariuomenėje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ne pareiškėjas priėmė sprendimą netarnauti kariuomenėje, pareiškėjas buvo atleistas iš kariuomenės; byloje nėra jokių pagrįstų duomenų (įskaitant paties pareiškėjo paaiškinimus), kad pareiškėjas nenorėjo tarnauti kariuomenėje, kad buvo apsisprendęs nutraukti tarnybą kariuomenėje (pavyzdžiui, būtų padavęs prašymą atleisti iš tarnybos). Be to, neįtikinami ir pareiškėjo paaiškinimai, kad nuo 2010 m. (po prezidento rinkimų) pareiškėjas pasisakė prieš nedemokratinius veiksmus Baltarusijoje, kad buvo už tai persekiojamas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tarnybos kariuomenėje pareiškėjas buvo atleistas tik 2011 m. pabaigoje, todėl kyla pagrįstos abejonės kaip jis nuo 2010 m. iki 2011 m. kariuomenėje galėjo pasisakyti prieš oficialią Baltarusijos politiką, prezidentą, bet toliau dar ilgai tarnauti Baltarusijos kariuomenėje; be to, byloje visiškai nėra jokių duomenų, kad dėl pasisakymų tarnybos kariuomenėje metu jis būtų buvęs persekiotas. Dalį pareiškėjo paaiškinimų teismas vertina kaip gražiai skambančius lozungus, pavyzdžiui, pareiškėjo paaiškinimus, kad pareiškėjas didžiavosi, jog liko ištikimas demokratijos idealams ir savo pavyzdžiu parodė, jog galima sugriauti sistemą iš vidaus ir padėjo tam pamatus. Visiškai neaišku, kokiu pavyzdžiu jis parodė, kad galima sugriauti sistemą iš vidaus, kur ji buvo sugriauta, kaip jis ir kokius pamatus padėjo.

50. Dėl pareiškėjo į bylą pateikto H. I. rekomendacinio laiško, kuriame nurodyta, kad jis 2007-2010 m. kartu su pareiškėju tarnavo Baltarusijoje kariuomenėje, kad pareiškėjas buvo atleistas iš kariuomenės dėl kariuomenės diskreditavimo, teismas pažymi, kad nevertina jo kaip patvirtinančio ar paneigiančio bylai svarbias aplinkybes, nes laiškas yra parašytas lietuvių kalba ir pasirašytas, kaip nurodyta, H. I., tačiau byloje nėra pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šis asmuo moka lietuvių kalbą ir galėjo pats tokį laišką parašyti; taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, kad šis asmuo tikrai tarnavo su pareiškėju; apie šio asmens asmenybę, veiklą iš esmės nieko nežinoma.

51. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatuota, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje praėjo daugiau nei 12 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti. Teismo vertinimu, pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Be to, pats pareiškėjas teigdamas, kad palaiko ryšius su asmeniu, su kuriuo 2007-2010 metais tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, tik patvirtina, kad ryšiai su asmenimis, su kuriais jis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nėra nutrūkę. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą į bylą medžiagą (rekomendacijos, elektroninius laiškus, nuotraukas), matyti, kad pareiškėjas inicijuoja ryšių užmezgimą, siekia juos palaikyti, panaudoti juos siekdamas savo tikslų.

52. Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog ginčijami Sprendimai buvo priimti vadovaujantis išimtinai VSD išvada, jokio kito papildomo, savarankiško ar individualaus tyrimo Migracijos departamentas neatliko. Teismas pažymi, kad nors ginčijami Sprendimai iš esmės grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamų Sprendimų matyti, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalines vizas galiojusias nuo 2019-10-08 iki 2020-04-14, nuo 2020-04-15 iki 2023-09-30 Lietuvoje gyveno su leidimais laikinai gyventi. Pareiškėjas su pertraukomis nuo 2021-10-19 iki 2023-09-29 dirbo Lietuvos įmonėse, 2023 m. baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

52.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai. Paskutiniu metu Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos ir Rusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys, ypač anksčiau dirbę tokiose svarbiose Baltarusijos jėgos struktūrose kaip Baltarusijos kariuomenė. Be to, tokie asmenys, minėta, yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad tiek Baltarusijos, tiek ir Rusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu, minėta, vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.

52.2. Dėl pareiškėjo ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių, akcentuotina, jog Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ir šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai (darbas, baigti mokslai) negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu Migracijos departamento vertinimu. Be to, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog visi jam artimi giminaičiai, t. y. mama ir dėdė (mamos brolis), gyvena Minske, pareiškėjui, nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsižvelgiant į tai matyti, jog su Baltarusijos Respublika pareiškėjo ryšiai nėra nutrūkę, ten gyvena jam artimi asmenys, Minske pareiškėjas at turi nekilnojamąjį turtą – butą.

53. Be kita ko, pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamus Sprendimus, turėjo kreiptis į pareiškėją, prašydamas pateikti paaiškinimus, atsakymus apie savo asmenį, veiklą. Teismas pabrėžia, kad Migracijos departamentas neturėjo tokios pareigos. Tokios pareigos nenustato UTPĮ, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimai yra priimami dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

54. Įvertinus teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, 2005-2011 metais tarnaudamas pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

55. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be kita ko akcentuotina, jog tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo 1 neproporcingumą.

57. Teismo vertinimu, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimą 1.

58. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

59. Kriterijus, kurie turėtų̨ būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų̨ vertinimo tvarką apibrėžia kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Kriterijų̨ vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą̨ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

60. Atsižvelgiant į teismo motyvus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo 1, į tai, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais dėl to, kodėl pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į UPTĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises ir kad Sprendime 2 nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

61. Kadangi netenkintas pagrindinis pareiškėjo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento Sprendimus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

62. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

64. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė