Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei ,dalyvaujant pareiškėjui V. B.,pareiškėjo atstovui adv.padėjėjui Stanislovui Raulušaičiui ,suinteresuoto asmens –Krivilių žemės ūkio bendrovės vadovui Juozui Antanevičiui viešame teismo posėdyje proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims –Valstybinei mokesčių inspekcijai,Varėnos rajono savivaldybei ,Krivilių žemės ūkio bendrovui irValstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 metų rudenį kreipęsis į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, prašydamas įregistruoti 100 vietų karvidę – veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Melekonių kaime, į Nekilnojamojo turto registrą. 2010 m. lapkričio 30 d. iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo gavęs sprendimą Nr. 2098245, kuriuo buvo nutarta atmesti jo prašymą įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu.2011 m. birželio mėn., gavus iš žemės ūkio bendrovės papildomų duomenų apie jo įsigytą 100 vietų karvidę – veršidę Melekonių kaime, vėl kreipęsis į VĮ Registrų centro Alytaus filialą. Pastarasis 2011-07-05 priėmė sprendimą Nr. 2653334, kuriuo atsisakė įregistruoti šį nekilnojamąjį turtą į Nekilnojamojo turto registrą. Nesutikdamas su tokiu VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimu 2011 m. rugpjūčio 1 d. apskundęs jį Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Ši Komisija 2011 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 231, kuriuo paliko galioti Alytaus filialo 2011-07-05 sprendimą Nr. 2653334. 2011 m. pavasarį kreipęsis į Varėnos rajono apylinkės teismą ir prašęs įpareigoti žemės ūkio bendrovę „Kriviliai“ ir jos vadovą J. Antanevičių perduoti jam trūkstamus karvidės dokumentus, be kurių VĮ Registrų centras neregistravo pastato į Nekilnojamojo turto registrą. Varėnos rajono apylinkės teismas netenkino šio prašymo. Šio teismo sprendimą apskundęs Vilniaus apygardos teismui, tačiau šis teismas atmetė jo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.Iš nurodyto matyti, kad visais įmanomais būdais stengęsis įteisinti iš ŽŪB „Kriviliai“ įsigytą turtą, tačiau to padaryti iki šiol nepavykę. Todėl kreipęsis į teismą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 100 vietų karvidę – veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Melekonių kaime, įgijęs vienu iš nuosavybės teisių įgijimo būdų, t. y. šį pastatą įgijęs įgijamosios senaties būdu.

LR CK 4. 68 str. numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų , kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nusavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. G. K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus m. savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities viršininko administracija, L. M., M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2007 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pirmoji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. CK 4.47 str. numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pasisavinant vaisius ir pajamas, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą, pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, pasisavinant radinį, lobį, atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), įgyjamąja senatimi , kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Karvidė – veršidė jam atiteko už ŽŪB „Kriviliai“ turėtus pajus, todėl šis pastato perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nuo 2002 m. liepos 1 d. karvidę – veršidę pradėjęs naudoti ūkininko ūkio reikmėms. Nuo nurodytos datos iki dabar karvidėje – veršidėje laikantis gyvulius. Šį pastatą įsigijęs sąžiningai –buvo perduota už pajus.Karvidė – veršidė viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu ir tą patvirtina VĮ Registrų centras sprendimai.Visą valdymo laikotarpį ( nuo 2002-07-01) karvidė – veršidė jo šeimos buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai,nes karvidėje – veršidėje visą valdymo laikotarpį buvo laikomi šeimai priklausantys gyvuliai, t.y. šiuo pastatu naudojęsis ir valdęs kaip savo. Nuo jo įsigijimo už pajus 2002 metais iki dabar pats ir jo šeima elgęsi kaip daikto savininkai ir manantis, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į jo už pajus įgytą karvidę – veršidę,nes po pastato įsigijimo už pajus pastate atlikęs remontą,kadangi buvo reikalinga atlikti stogo remontą,bei dalinį pastato vidaus kontrukcijų remontą,padarę artezinį vandens gręžinį gyvuliams aprūpinti vandeniu,iš Krivilių ŽŪB gaunantis elektrą ,kur bendrovei apmokantis už elektrą pagal suvartojamą kiekį.Pastatas šiuo metu atitinka visus reikalavimus gyvulių laikymui,iš jo yra perkamas pienas,bei jokios valstybinės institucijos patikrinimų metu neturėjo jokių pretenzijų,kad pastatas būtų nesaugus ar neatitiktų gyvulių laikymui. Karvidę – veršidę įsigijęs 2002 m. liepos 1 d.ir 2012 m. liepos 1 d. suėjo 10 m valdymo terminas, nustatytas LR CK 4.68 str. ,įgyti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties būdu.Šio pastato valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas,ir nėra apribojimų, nurodytų LR CK 4.68-4.71 str.,nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą ( LR CPK 531 str.5 p),kadangi Krivilių ŽŪB per visą šį 10 m laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų dėl neteisėto šio pastato valdymo.

Suinteresuoto asmens –Krivilių žemės ūkio bendrovės atstovas prieštaravo pareiškėjo pareiškimui dėl prašomo fakto nustatymo.Nurodė,kad 2002-07-01 Krivilių ŽŪB valdybos posėdyje buvo svarstytas V. B. pareiškimas ,kuriuo jis prašė parduoti tuo metu tuščią karvidę-veršidę ir valdybos nariai nutarė parduoti V. B. šią karvidę-veršidę už 3000 Lt nusikėlimui.Karvidė dar 2000 m buvo avarinės būklės,buvo įgriuvęs stogas,jai buvo atjungtas elektros tiekimas,po to V. B. šioje karvidėje savavališkai pasijungė elektrą ir vykdė savo ūkinę veiklą.Dėl to V. B. pažeidė 2002-07-01 Krivilių ŽŪB valdybos nutarimą,kadangi nusipirktos karvidės-veršidės nenugriovė,o bendrovė galvojo ant šios nugriautos fermos pamatų pasistatyti naują fermą. Dėl to nėra pagrindo nustatyti jo prašomą faktą,o pareiškimas turėtų būti atmestas.

Suinteresuotas asmuo-VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimo datą ir suinteresuotų asmenų teisę kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą buvo viešu skelbimu buvo paskelbta specialiame internetiniame puslapyje 2011-11-27 (LR CPK 532 str. 1 d.),bet per nustatytą terminą jokie kiti nauji suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

Iš pateikto ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (b.l.9)matyti,kad pareiškėjas V. B. yra ūkininkas .

Iš 2002-07-01 Krivilių žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio protokolo Nr.1(b.l.42-44)matyti,kad pagal V. B. pareiškimą buvo nutarta parduoti V. B. už 3000 Lt nukėlimui tuščią karvidę-veršidę.

Iš 2010 m Krivilių ŽŪB atsakymo V. B. į jo 2010-10-04 pranešimą dėl elektros energijos tiekimo sutarties (b.l.19)matyti,kad juo nurodoma,jog elektra pastate buvo atjungta 2002 m kaip netinkamam eksploatavimui ir siūloma kreiptis į valstybinės energetikos priežiūros skyrių Alytaus apskrityje dėl pastato tinkamumo naudojant elektros energiją ir nepateikus iki gruodžio 25d.pažymos iš valstybinės energetikos priežiūros skyriaus bus sprendžiamas elektros atjungimas nuo karvidės-veršidės Melekonių kaime.

Iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011-07-05 ir 2011-07-07 sprendimų dėl nuosavybės teisių įregistravimo į karvidę V. B. ir 2011-08-30 VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo (b.l.15,17-18)matyti,kad buvo atsisakyta įregistruoti V. B. nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą-karvidę(nuk.nr.(duomenys neskelbtini)),esančią Melekonių k Varėnos raj.,kadangi V. B. nepateikė dokumentų ,įrodančių jo nuosavybės teises į šį statinį,o kadangi šis pastatas buvo gautas už pajus,tai turėjo būti pateiktas nuosavybės teisės liudijimas.

Iš pareiškėjo pateiktų ūkinių gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo(b.l.69-73)ir pieno supirkimo duomenų matyti,kad pareiškėjas Melekonių k Vydenių sen.Varėnos raj.laiko bandą karvių ir prieauglio ,bei iš šios fermos yra superkamas pienas(supirkėjas KB „Lietuviškas pienelis“).

Iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų matyti,kad fermoje yra atliktas remontas , ferma nėra avarinės būklės,prie fermos yra laikoma įvairi žemės ūkio technika.

Pareiškėjas byloje yra pateikęs žemės sklypo Melekonių k Varėnos raj.formavimo ir pertvarkymo 2011-03-24 sudarytą projektą dėl žemės sklypo suformavimo prie jo turimos fermos,bei 2006-02-11žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą(b.l.21-22),kuriuo buvo numatyta 0,92 ha žemės sklypo suformavimas V. B. Melekonių k prie ūkinio pastato .

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti,kad 2002-07-01 Krivilių ŽŪB valdybos nutarimo pagrindu V. B. buvo perduota veršidė-karvidė Melekonių k Vydenių sen.Varėnos raj.,kur V. B. už įgytą karvidę atsiskaitė su Krivilių ŽŪB,t.y.ši karvidė perėjo į V. B. valdymą.Bet įvykdant šio pastato perleidimą suinteresuotas asmuo –Krivilių ŽŪB nebuvo įregistravusi nuosavybės teisių į statinį,kur neatlikus šio statinio inventorizacijos(kadastrinių matavimų) ir jo neįregistravus nekilnojamojo turto registre Krivilių ŽŪB negalėjo šio pastato perleisti LR CK 6.393 str.nustatyta tvarka,t.y.patvirtinta notarine forma.Tačiau 2002-07-01 Krivilių ŽŪB nutarimas nurodo,kad tarp šalių buvo susitarimas,kad suinteresuotas asmuo Krivilių ŽŪB perduoda pareiškėjui šio pastato valdymą ir faktiškai(be įstatymais numatytų pagrindų)pripažindama jam teisę įgyvendinti nuosavybės teises į šį statinį.Daikto valdymo sąvoka yra įtvirtinta LR CK 4.22 str., kuri numato, kad daikto valdymu yra laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti,kad jis nuo 2002-07-01 faktiškai valdė šią karvidę-veršidę,kaip savo nuosavybę,kur ją remontavo,įsirengė artezinį vandens gręžinį,rūpinosi elektros tiekimu į šį pastatą.Suinteresuotas asmuo –Krivilių ŽŪB savo prieštaravimą pareiškėjo prašymui nustatyti įgyjamosios nuosavybės faktą grindžia tik tuo,kad pareiškėjui ferma buvo perleista nusikėlimui.Bet iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad per laikotarpį po 2002-07-01 suinteresuotas asmuo –Krivilių ŽŪB nekėlė jokių teisminių ginčų,kuriais būtų siekusi priversti pareiškėją V. B. nusikelti įsigytą karvidę-veršidę,nors matė, kad V. B. atliko šio įsigyto pastato remontą ir ten pradėjo laikyti gyvulių(tame tarpe melžiamų karvių)bandą, kadangi Krivilių ŽŪB bendrovės kiti statiniai yra netoliese prie V. B. įsigytos veršidės-karviodės.Toks pareiškėjo šio nekilnojamojo daikto valdymas nuo 2002-07-01 buvo aiškus ir suprantamas tiek pareiškėjui, bei turėjo būti suprantamas ir suinteresuotam asmeniui-Krivilių ŽŪB ir visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai.Krivilių ŽŪB nepateikė jokių įrodymų,kad ji per šį laikotarpį nuo 2002-07-01 būtų reikalavusi grąžinti jai daiktą iš pareiškėjo valdymo ,būtų kreipusis į teismą dėl fermos išreikalavimo iš pareiškėjo ir tuo nepagrindžia savo atsikirtimų. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 str. 2 d.). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 str. 2 d.). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos, vadovaujantis LR CK 4.70 str. 1 d. atitinka viena kitą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis daiktas bei šio daikto nuosavybės teisės būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (LR CK 4.69 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas kasacinę praktiką 2011-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011 nurodo: „Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P. J. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. G. K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal R. V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

<....> Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. „

LR CK 4.47 str. 11 p. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į daiktus įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjas šiuo metu nėra daikto savininkas, nurodytą nekilnojamąjį turtą jis įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.Byloje joks kitas suinteresuotas asmuo,išskyrus Krivilių žemės ūkio bendrovę, neprieštaravo nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymui, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė į teismą bei neginčijo pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra nuginčytas (LR CPK 533 str. 1 d.),bei įrodomas pareiškėjo pateiktais įrodymais ir tai sudaro pagrindą tenkinti pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 4.68-4.71 str., LR CPK 530-533 str. teismas

nusprendė:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą , t. y. kad V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į 100 vietų karvidę-veršidę ,kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Melekonių kaime Vydenių sen. Varėnos rajone .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.