- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1820-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11142-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), A. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simonos Dementavičienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir A. M., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė teismo pripažinti suinteresuotą asmenį (duomenys neskelbtini) (toliau – asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu) neveiksnia, nustatyti jai globą ir paskirti pareiškėją jos globėja bei turto administratore. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl jos pripažinimo globėja ir turto administratore.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškimo dalimi, kuria prašoma pripažinti asmenį neveiksniu, tačiau nesutiko su pareiškėjos paskyrimu globėja ir turto administratore bei prašė globėja ir turto administratore paskirti suinteresuotą asmenį.
Šalies argumentai
3. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovė advokatė sutiko su prašymu pripažinti asmenį neveiksniu ir prašė jos globėja ir turto administratore paskirti suinteresuotą asmenį.
4. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, be kito asmens priežiūros ir pagalbos negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra tinkamos būti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, globėja ir turto administratore.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė nutraukti civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos paskyrimo asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, globėja ir turto administratore, pripažino asmenį neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatė globą ir globėja bei turto administratore paskyrė suinteresuotą asmenį, taip pat iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteisė 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai rūpintis savo socialiniais poreikiais, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl yra pripažintina šiose srityse neveiksnia.
7. Pareiškimo dėl pareiškėjos paskyrimo globėja ir turto administratore atsisakymo priėmimas neprieštaraus viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų. Byloje yra ir kitas asmuo, pretenduojantis tapti globėju ir turto administratoriumi.
8. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo yra tinkama būti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, globėja ir turto administratore ir nėra teisinio pagrindo abejoti jos kandidatūra.
9. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad dėl pareiškėjos prašymo ją, o ne suinteresuotą asmenį, skirti globėja ir turto administratore, byloje vyko esminis ginčas, dėl kurio buvo kviečiami liudytojai, renkami įrodymai. Pareiškėjai savo kandidatūrą atsiėmus, ginčo dėl globėjo neliko, nors pareiškėja žodiniuose paaiškinimuose ir toliau išsakė neigiamą nuomonę apie suinteresuotą asmenį ir jos kaip rūpintojos atliekamus veiksmus. Tokiu savo procesiniu elgesiu pareiškėja patvirtino, kad būtent dėl jos pareiškimo pateikimo suinteresuotas asmuo, siekdama apginti savo priešingą interesą, samdėsi advokatę ir patyrė 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu pareiškėja (apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų nepriteisti arba ženkliai sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bylą nagrinėjanti teisėja buvo tendencinga, atmesdama pareiškėjos (apeliantės) prašymą sudaryti sąlygas lankyti ir prižiūrėti motiną (asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), bei teismo posėdžio metu apkaltino pareiškėją (apeliantę) bylos vilkinimu.
1.2. Teismas pripažino pareiškėjos (apeliantės) elgesį nesąžiningu, nors jai atsisakius nuo pareiškimo dalies nebeliko ginčo.
1.3. Pareiškimo dalis dėl pripažinimo neveiksniu buvo tenkinta, todėl pareiškėja (apeliantė) nepralaimėjo visos bylos.
1.4. Pareiškėjos (apeliantės) neigiamas nusistatymas dėl suinteresuoto asmens buvo pagrįstas ir pareiškėja (apeliantė) pateikė pakankamai įrodymų, kad suinteresuotas asmuo prieš kelis metus pasisavino didelę pinigų sumą iš asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, sąskaitos, piktnaudžiavo alkoholiu, tinkamai nesirūpino motina, trukdė pareiškėjai (apeliantei) patekti į jos butą ir kita.
1.5. Iki pareiškimo pateikimo teismui suinteresuotas asmuo irgi tvarkėsi dokumentus dėl motinos pripažinimo neveiksnia ir, nepriklausomai nuo pareiškėjos (apeliantės) pareiškimo, būtų kreipusis į teismą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Byloje dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo kilo esminis ginčas – buvo kviečiami liudytojai, renkami įrodymai, vėliau, pareiškimo atsisakius, ginčo nebeliko, nors pareiškėja (apeliantė) toliau žodiniuose paaiškinimuose išsakė neigiamą nuomonę apie suinteresuotą asmenį. Ginčas buvo kilęs tik dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
2.2. Pareiškėja (apeliantė) dėl suinteresuoto asmens netinkamumo būti globėja ir turto administratore teikė subjektyvius samprotavimus, o suinteresuotas asmuo viso proceso metu privalėjo nuo jų gintis, rinkti įrodymus, dalyvauti teismo posėdžiuose ir kviesti liudytojus, o tam jai buvo reikalingos advokatės paslaugos.
2.3. Pareiškėja (apeliantė) posėdžio metu atsisakydama savo reikalavimo būti paskirta globėja ir turto administratore nenurodė reikalavimo atsisakymo priežasčių.
12. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovė advokatė atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai
3.1. Byloje esminis ginčas kilo dėl pareiškėjos (apeliantės) prašymo paskirti ją, o ne suinteresuotą asmenį, globėja ir turto administratore. Dėl šio ginčo buvo reikalinga kviesti liudytojus ir rinkti įrodymus, o suinteresuotas asmuo turėjo gintis nuo jai metamų kaltinimų bei rinkti papildomus įrodymus ir kviesti liudytojus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylos dalį pagal pareiškėjos (apeliantės) pareiškimą dėl jos paskyrimo asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, globėja ir turto administratore ir patenkinęs pareiškimo dalį dėl asmens pripažinimo neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei paskyręs jo globėja ir turto administratore suinteresuotą asmenį, pagrįstai suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos (apeliantės) priteisė išlaidas pagalbai apmokėti.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
14. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 2 057,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai, kurias sudaro: 1 573,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2023 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 19 d. banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į sąskaitą, 2024 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 484,00 Eur už prašymų parengimą, papildomų įrodymų surinkimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme (2024 m. vasario 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 9 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į sąskaitą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ne)pagrįstumo
15. Kaip nurodyta pirmiau, byloje pareiškėja (apeliantė) ginčija jai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pareiškėja (apeliantė), be kita ko, nurodo, kad teismas teismo posėdžio metu buvo ją apkaltinęs bylos vilkinimu ir pripažino jos elgesį nesąžiningu, nors atsisakius pareiškimo dalies nebeliko ginčo. Pareiškėja (apeliantės) nepralaimėjo visos bylos, nes jos pareiškimo dalis dėl asmens pripažinimo neveiksniu buvo tenkinta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjos (apeliantės) nesutikimas, kad suinteresuotas asmuo būtų globėja ir turto administratorė, yra pagrįstas įrodymais, be to, suinteresuotas asmuo vis tiek būtų pasikreipusi į teismą. Suinteresuotas asmuo ir asmens, kurį buvo prašoma pripažinti neveiksniu, atstovė advokatė nesutinka su apeliaciniu skundu ir atitinkamai nurodo, kad byloje esminis ginčas buvo kilęs dėl globėjo ir turto administratoriaus nustatymo, byloje dalyvaujantys asmenys rinko įrodymus, kvietė liudytojus, o atsisakius pareiškimo dalies ginčo nebeliko. Pareiškėja (apeliantė) teikė subjektyvius samprotavimus, o suinteresuotas asmuo turėjo nuo jų gintis.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-684/2016).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjos (apeliantės) ir suinteresuoto asmens interesai dėl globėjo ir turto administratoriaus neveiksniu pripažintam asmeniui bylos nagrinėjimo teisme metu buvo priešingas – suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos (apeliantės) prašymo dalimi ją paskirti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, globėja ir turto administratore, ir prašė globėja bei turto administratore paskirti suinteresuotą asmenį. Ginčas šiuo klausimu truko viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir pasibaigė pareiškėjai (apeliantei) (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pareiškus atsisakymą nuo minėtos pareiškimo dalies, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimu buvo tenkintas, civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjos (apeliantės) pareiškimą dėl jos paskyrimo globėja ir turto administratore nutraukus, taip pat išnagrinėjus bylą iš esmės ir, be kitų klausimų, globėja ir turto administratore paskyrus suinteresuotą asmenį. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalimi teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, buvus priešingam pareiškėjos (apeliantės) ir suinteresuoto asmens suinteresuotumui minėtu klausimu, yra pagrindas spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, t. y. lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, kt. Tuo atveju, kai nenustatoma, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (pareiškimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė, kad pareiškėja (apeliantė) ar suinteresuotas asmuo būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis. Skundžiamoje sprendimo dalyje nurodytos bylinėjimosi išlaidų priteisimo priežastys, t. y. kad esminis ginčas vyko dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, byloje dėl to buvo renkami įrodymai ir kviečiami liudytojai, o pareiškėjai (apeliantei) atsisakius pareiškimo dalies ginčo neliko, be to, pareiškėja (apeliantė) toliau išsakė neigiamą nuomonę dėl suinteresuoto asmens, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Atkreipiamas dėmesys, kad vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėja (apeliantė) pateikė reikalavimą dėl jos pripažinimo globėja ir turto administratore, su kuo nesutiko suinteresuotas asmuo ir kilo ginčas, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėja (apeliantė) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes pateikti tokį pareiškimą, kaip asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, duktė, ji turėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalis, CPK 493 straipsnis, 505 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas, tačiau šiuo atveju jis nenustatytas, priešingai, išvadą duodanti institucija pateiktoje rašytinėje išvadoje (DOK-(duomenys neskelbtini) nurodė, kad tiek pareiškėja (apeliantė), tiek suinteresuotas asmuo yra tinkamos atlikti globėjo pareigas.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į išnagrinėtos civilinės bylos specifiką bei pažymi, kad neveiksniu pripažinto asmens globos ir turto administravimo nustatymo tikslas lemia, jog skiriant globėją ir turto administratorių turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją ir / ar turto administratorių yra ginamas ne globėju ir / turto administratoriumi siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį ir administruoti jo turtą, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą ir jo turto apsaugą. Taigi, tiek pareiškėja (apeliantė), tiek suinteresuotas asmuo, abi būdamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dukterimis, kurioms įstatymas numato vienodą teisę siūlyti savo kandidatūras skiriant globėją ir turto administratorių, tą darydamos veikė (turėjo veikti) siekdamos ne savo asmeninių, o būtent neveiksniu pripažinto asmens, interesų. Aplinkybės, kad pareiškėja (apeliantė) pareiškimą teikė priešingai neveiksniu pripažinto asmens interesams, byloje nebuvo nustatyta.
21. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja (apeliantė) nepateikė akivaizdžiai nepagrįsto pareiškimo, taip pat sprendimu nekonstatavus jos piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, vertina, kad pirmosios skundžiama sprendimo dalimi bylinėjimosi išlaidos iš jos buvo priteistos nepagrįstai.
22. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalies ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad dėl kilusio ginčo buvo reikalinga rinkti įrodymus bei kviesti liudytojus, nevertina kaip pagrindo daryti priešingą pirmiau nurodytai išvadą, nes prašymus dėl papildomų dokumentų pateikimo ir išreikalavimo teikė, liudytojus į teismo posėdį kvietė ir savo aplinkybes įrodinėjo tiek pareiškėja (apeliantė), tiek suinteresuotas asmuo, kurios abi turėjo tam teisę siekdamos įrodyti savo teikiamas aplinkybes ir pozicijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik savo procesinių teisių įgyvendinimas nėra laikytinas netinkamu ar piktnaudžiaujančiu elgesiu, sudarančiu pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pareiškėja (apeliantė) netgi ir po atsisakymo nuo pareiškimo dalies pateikimo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu vis tiek teikė neigiamą nuomonę suinteresuoto asmens atžvilgiu, taip pat nesudaro pagrindo vertinti situacijos kitaip, nes teismo posėdis dėl pareiškėjos (apeliantės) elgesio nebuvo atidėtas, priešingai, teismas minėto posėdžio metu bylą išnagrinėjo ir 2024 m. liepos 25 d. paskelbė sprendimą.
23. Į esminius apeliacinio ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
24. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nutraukus bylos dalį pareiškėjai (apeliantei) atsisakius nuo dalies pareiškimo, ir nepagrįstai priteisė iš pareiškėjos (apeliantės) suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliacinis skundas yra tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimas pakeičiamas iš dalies, panaikinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria suinteresuotam asmeniui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ir suinteresuoto asmens A. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.