Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Arudita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5901-641/2018 pagal pareiškėjos UAB „Arudita“ (toliau – ieškovė) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 31SD-7540-(14.31.104) panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus įpareigojimo nagrinėti UAB „Arudita“ prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iš naujo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija pagal teismingumą perdavė nagrinėti pareiškėjos UAB „Arudita“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 31SD-7540-(14.31.104) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių UAB „Arudita“ prašymą dėl valstybinės žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą remdamasis tuo, jog teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. tapatus ginčas.

10. Apeliantė sutinka su nutarties dalimi, jog civilinėse bylose Nr. e2-1487-797/2018 ir Nr. e2-5901-641/2018 ir šalys, ir jų procesinės padėtys yra tapačios, tačiau atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad skiriasi nurodytų civilinių bylų ieškinio pagrindas ir dalykas. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos pritaria.

11. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 31SD-7540-(14.31.104) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo“ ir įpareigojimo atsakovą pareiškėjos prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nagrinėti iš naujo. Šios bylos teisinis pagrindas yra LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., 26 str., 89 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje apeliantė iš esmės ginčija tik viešojo administravimo procedūrą, kuri, jos nuomone, buvo pažeista, t. y. nėra keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti su apeliante valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nes keliamas ginčas susijęs su atitinkamų administracinių procedūrų vertinimu. Civilinės bylos Nr. e2-1487-797/2018 teisinis pagrindas yra CK 6.551 straipsnio 2 d., LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, o dalyką sudaro reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti su UAB „Arudita“ valstybinės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju skiriasi nagrinėjamų bylų ieškinio pagrindas ir dalykas.

12. Taigi, šiuo atveju teismas formaliai įvertino ieškinio reikalavimus, ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuojant, jog nebuvo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atskirai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, šiuo atveju yra galimybė spręsti bylų sujungimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.