- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- eP-50-662/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Audrius Bakaveckas, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Pareiškėjas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024 pagal pareiškėjos E. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apygardos prokuratūra) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-88 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorei E. S.“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos); 2) panaikinti Generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-89 „Dėl prokurorės E. S. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); 4) grąžinti pareiškėją E. S. į buvusias prokurorės pareigas; 5) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškėjos naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Ji nuo 2005 m. spalio 3 d. pradėjo dirbti prokurore, o nuo 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje ėjo prokuroro pareigas.
2.2. Pareiškėja, 2023 m. vasario 20 d. grįžusi iš atostogų ir laisvos dienos, sužinojo apie Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo. Pareiškėja iki atleidimo nebuvo supažindinta su Generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės E. S. veiksmų“ Nr. VT-66 (toliau – ir Išvada, ir Tarnybinio patikrinimo išvada) ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Išvada nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėja 2023 m. vasario 20 d. taip pat sužinojo apie Generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 9 d. teikimą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. VT-84 (toliau – ir Teikimas), su Teikimu iki atleidimo nebuvo supažindinta ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų. Teikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
2.3. Pareiškėja su 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu apie galbūt padarytą tarnybinį pranešimą nesutiko, todėl 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad, jos vertinimu, veiksmai buvo teisėti, elgesio ir moralės normų ji nepažeidė.
2.4. Apie paskirtą drausminę nuobaudą ir atleidimą iš tarnybos atsakovas paskelbė viešai savo interneto svetainėje www.prokuraturos.lt. Remiantis šiuo pranešimu spaudai visi šalies naujienų portalai išplatino informaciją: „Kauno diena“ (paskelbė straipsnį „Iš pareigų dėl elgesio šeimyninio konflikto metu atleista Vilniaus prokurorė“); portalas „15min.lt“ (paskelbė straipsnį „Iš pareigų dėl elgesio šeimyninio konflikto metu atleista Vilniaus prokurorė“); portalas „delfi.lt“ paskelbė straipsnį „Už šiurkštų tarnybinį pažeidimą – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje“); portalas „lrytas.lt“ (paskelbė straipsnį „N. G. iš pareigų atleido Vilniaus apylinkės prokurorę“).
2.5. Nepagrįstai ir neteisėtai paskyrus griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą, ir vėliau išplatinus informaciją visuose naujienų portaluose apie jos privatų gyvenimą, pareiškėjai buvo sukelti sunkūs išgyvenimai, pažemintas jos vardas ir padaryta neturtinė žala.
2.6. Išvada, Teikimas, Įsakymas dėl nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi yra priimti nesilaikant esminių procedūrinių reikalavimų bei viešojo administravimo principų ir yra šališki, pernelyg griežtai ir neadekvačiai įvertinta situacija, dėl kurios nepagrįstai pritaikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.
Atsiliepimas
2.7. Atsakovas Išvadoje nepagrįstai nurodė, kad esą pareiškėja neteisėtus veiksmus atliko tyčia. Šios aplinkybės yra neteisingos ir nepagrįstos. Atsakovas, parengdamas Išvadą, klaidingai nustatė reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi tyčia, nes pareiškėja siekė įgyvendinti savo teisę į savigyną.
2.8. Išvada yra neteisėta ir nemotyvuota, kadangi atsakovas realiai neatliko jokio tarnybinio tyrimo, o tik nukopijavo 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31093-22“ (toliau – ir Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo) nurodytas aplinkybes. Nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo.
Šalies argumentai
2.9. Pareiškėja su Įsakyme dėl nuobaudos nurodytu vertinimu ir išvada nesutiko ir laikė juos nepagrįstais ir neteisėtais, kadangi pareiškėjos veiksmų nevertino Etikos komisija, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo būtent etikos normų pažeidimą.
2.10. Atsakovas pareiškėjos veiksmus, kurie buvo pripažinti mažareikšmiais, nepagrįstai vertino kaip šiurkštų tarnybinių pareigų pažeidimą. Atsakovas nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių, t. y. atsakovui nebuvo padaryta jokia reali žala. Atsakovas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja per 17 darbo prokurore metų jokių tarnybinių pažeidimų nėra padariusi, tarnyba buvo vertinama tik gerai, ji yra gavusi už gerą tarnybą ne vieną apdovanojimą.
2.11. Atsakovas pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo, kadangi tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepagrįstai ir šališkai, nes visus klausimus dėl galimo etikos reikalavimo pažeidimo turi nagrinėti Etikos komisija, tačiau skundžiamu atveju Etikos komisija pareiškėjos elgesio atitikimo etikos reikalavimams nevertino. Išvadoje nurodyta, kad „tarnybinį patikrinimą atliko Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras V. U.“. Išvada yra nepagrįsta ir šališka, kadangi ją parengė vienintelis asmuo, o ne Etikos komisija. Teikimą pasirašė Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras V. U., kuris nedalyvavo atliekant tarnybinį tyrimą ir rengiant Išvadą, todėl šis teikimas yra nepagrįstas.
2.12. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Išvada, todėl ji negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje ir Teikime nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą ir tyrimo nešališkumo be objektyvumo principai. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo buvo priimti pareiškėjos atostogų metu. Apie paskirtą nuobaudą pareiškėja sužinojo tik grįžusi į tarnybą, kuomet nebegalėjo naudotis darbo priemonėmis ir elektroniniu paštu, kuriuo buvo susirašinėjama su V. U. dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Tokiais veiksmais buvo tyčia apsunkinta pareiškėjos teisė į gynybą ir sąžiningą procesą.
2.13. Pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kadangi atsakovas žinojo ir negalėjo nežinoti, kad tarnybinį tyrimą atlieka netinkamai ir šališkai, todėl parengė nepagrįstą ir neteisėtą Išvadą ir nepagrįstai pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Atsakovas Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo priėmė pareiškėjos atostogų metu, nesudarydami pareiškėjai galimybės susipažinti su Išvada ir pateikti paaiškinimų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių. Atsakovas apie paskirtą tarnybinę nuobaudą paskelbė viešai savo interneto svetainėje ir Facebook paskyroje. Šią informaciją išplatino visos informacinės priemonės: „Kauno diena“, portalas „15min.lt“; portalas „delfi.lt“. Dėl šių paskelbtų duomenų pareiškėjai buvo apribota galimybė įsidarbinti kitoje vietoje ir dalyvauti konkursuose. Pareiškėja 3 mėnesius po atleidimo negauna nedarbo išmokos, todėl buvo pažemintas pareiškėjos vardas, atsirado netikrumo dėl ateities jausmas. Tokiais veiksmais atsakovas pažemino pareiškėjos vardą ir sukėlė jai neigiamus išgyvenimus. Pareiškėja patyrė sunkius neigiamus išgyvenimus, nevilties jausmą, netikrumą dėl ateities, kadangi pareiškėja išlaiko du mažamečius vaikus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galbūt neteisėtų veiksmų, esant juose tarnybinio nusižengimo požymių, kuomet pastaroji artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinį naudojo fizinį smurtą ir tuo padarė jam sveikatos sutrikdymą, buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (rezoliucija), gavus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinį pranešimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, jis buvo užbaigtas Tarnybinio patikrinimo išvada. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. vasario 9 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-84, kuriame konstatavo, kad Išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų daryti išvadą, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ir pasiūlė jai skirtį tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Generalinė prokurorė pritarė teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
3.2. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje, nėra. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo padaryta esminių ginčijamų įsakymų priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, ginčijami įsakymai priimti kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, priimti įsakymai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjos skundo teiginiai, jog pareiškėjos veiksmuose nėra nustatyta tarnybinio pažeidimo sudėties (kaltės) yra deklaratyvaus pobūdžio. Visuose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose konkrečiai ir aiškiai nurodyta pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis ir visi kiti duomenys, inter alia (be kita ko) pagrindžiantys pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, nurodyti ir įvertinti Išvadoje. Tai, kad tarp pareiškėjos veiksmų bei atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys, konstatuota ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kuriame be kita ko, įvertinus padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios prokurorės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, prokurorės tarnybinė atsakomybė buvo individualizuota įvertinant ir turimus duomenis apie tarnybą, pažymint, kad prokuroro elgesys ne tik tarnyboje, bet ir bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje formuoja visuomenės nuomonę apie teisėtumo užtikrinimą, teisingumo vykdymą valstybėje, todėl prokurorui keliami aukštesni nepriekaištingo elgesio reikalavimai nei eiliniam piliečiui, o jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Einant prokuroro pareigas nepakanka vien tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti teisingo, teisines vertybes gerbiančio ir ginančio prokuroro, kaip valstybės pareigūno, įvaizdį. Atsakovas įvertino pareiškėjos tarnybą einant prokuroro pareigas ir pasisakė, kad nepakanka vien tinkamai atlikti pavestas užduotis, tačiau labai svarbu laikytis prokuroro priesaikos bet kuriose kitose gyvenimiškose situacijose ir nepažeidinėti įstatymų reikalavimų.
3.4. Pareiškėja padarė įstatymų pažeidimus, kurie buvo kvalifikuoti kaip tyčinė nusikalstama veika. Ir nors baudžiamoji atsakomybė jai nebuvo taikyta, nes padaryta veika teismo buvo pripažinta mažareikšme, tačiau toks pareiškėjos padarytas tarnybinis pažeidimas laikytinas šiurkščiu, juo buvo sulaužyta prokuroro priesaika bei pažeisti Prokurorų etikos kodekso reikalavimai. Dėl padaryto tarnybinio pažeidimo atsirado reikšmingi neigiami padariniai: 1) tiek asmenims (M. K. padarytas sveikatos sutrikdymas, mažamečiams dviem vaikams sutrikdyta emocinė, psichologinė sveikata); 2) tiek tarnybai – buvo diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip pareigūno, vardas bei prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas.
3.5. Nagrinėjamoje situacijoje įvertinus nurodytas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad toks pareiškėjos elgesys yra nesuderinamas su prokuroro statusu ir pareigomis, nes prokurorai padėdami vykdyti teisingumą dalyvauja baudžiamajame procese taikant griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę asmenims, taip pat ir tiems, kurie kaltinami dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai. Dėl to pareiškėjai pagrįstai buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nes tolimesnė tarnyba prokuratūroje keltų pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir nepasitikėjimą tokios prokurorės dalyvavimu baudžiamajame procese bei sprendimais.
3.6. Vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 (toliau – ir Nuostatai), 18 punktu, tarnybinio patikrinimo duomenimis gali būti ir procesinių dokumentų kopijos, kurias tikrintojas turi teisę naudoti tarnybinio patikrinimo medžiagoje ir išvadoje. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir tiriant, ar pareiškėjos veiksmais, kuomet artimoje aplinkoje, tarpusavio konflikto metu prieš sutuoktinį naudojo fizinį smurtą nebuvo padarytas tarnybinis pažeidimas, buvo svarbūs faktiniai duomenys, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu, nes jie buvo betarpiškai susiję su tarnybinio patikrinimo metu tiriamomis aplinkybėmis. Kita vertus, nebuvo pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje gautų faktinių duomenų patikimumu, nes proceso dalyviai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų duomenų (parodymų, išvadų) suteikimą. Dėl to tarnybinio patikrinimo metu ikiteisminį tyrimą organizavusiam ir jam vadovavusiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui 2022 m. spalio 11 d. buvo pateiktas prašymas dėl duomenų (apklausos protokolų ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų, specialisto išvadų ir kt.) pateikimo. Prokuroras 2022 m. spalio 17 d. raštu leido tarnybinio patikrinimo metu naudoti visus ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie yra Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje. Akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo gauti pagrįstai ir teisėtai – Nuostatuose numatyta tvarka ir būdu, todėl be jokios abejonės jie yra tarnybinio patikrinimo sudėtinė dalis ir pagrįstai buvo naudojami pareiškėjos tarnybinei atsakomybei pagrįsti. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų procedūrų ir pagrįstai pareiškėjai už padarytą tarnybinį pažeidimą buvo taikyta drausminė nuobauda.
3.7. Pareiškėja savaip interpretuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir kitų prokuratūros vidaus norminių aktų nuostatas, jog visus klausimus dėl galimo prokurorų etikos reikalavimų pažeidimų turi nagrinėti Etikos komisija. Prokuratūroje yra nustatyta aiški tvarka, kaip nagrinėjami galbūt prokurorų padaryti Prokurorų etikos kodekso pažeidimai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, tai gali būti daroma tiek atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, tiek Etikos komisijos posėdžio metu. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta tarnybinio patikrinimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarka dėl prokurorų galbūt padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų. Tokios nuostatos akivaizdžiai patvirtina, kad prokurorų padalyti norminių aktų pažeidimai tarnybinio patikrinimo metu gali būti vertinami Prokurorų etikos kodekso nuostatų kontekste.
3.8. Generalinė prokuratūra jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos skundo argumentai, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, yra paneigti tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėja savo skunde neįrodė neteisėtų, t. y. priešingų teisei Generalinės prokuratūros veiksmų. Be to, atsakovas nesutiko ir su tuo, kad pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala tuomet, kai apie pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą ir atleidimą iš tarnybos atsakovas paskelbė viešai savo interneto svetainėje www.prokuraturos.lt., o vėliau, remiantis šiuo pranešimu, šalies naujienų portalai išplatino šią informaciją apie jos privatų gyvenimą ir tuo, anot pareiškėjos, jai buvo sukelti sunkūs išgyvenimai ir pažemintas jos vardas.
3.9. Pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta pagrįstai, ir atsakovas, skelbdamas apie tai informaciją, pareiškėjai neturtinės žalos nepadarė, nes ji buvo valstybės pareigūnė ir informuojant visuomenę apie viešąjį asmenį, kuris savo veiksmais daro žalą kitiems asmenims ir valstybei, negali būti pažeidžiamas asmens privatumas ir dėl to kilti neturtinė žala. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo, grąžino pareiškėją į ankstesnes Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas ir priteisė pareiškėjai iš Generalinės prokuratūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta); kitą skundo dalį atmetė.
5. Teismas nustatė ir išsamiai aprašė kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareigomis dirbant prokurore, tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjos galbūt neteisėtų veiksmų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu prieš sutuoktinį, pradėjimu, tarnybinės nuobaudos skyrimu, ikiteisminio tyrimo nutraukimu baudžiamojoje byloje.
6. Teismas, aptaręs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nurodė, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl prokurorės atleidimo iš tarnybos būtina išaiškinti, koks pareiškėjos veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareiškėja yra kalta dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas pažymėjo, jog šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, jos kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareiškėjos padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų.
7. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis ir kt.) paneigia pareiškėjos argumentus dėl savigynos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties 16 punkte konstatuota, jog pareiškėjos buvo veikta neapibrėžta tyčia.
8. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, padarė esminius procedūrinius pažeidimus.
9. Teismas sutiko, kad neigiami padariniai dėl pareiškėjos elgesio kilo M. K. ir tarnybos atžvilgiu, tačiau pažymėjo, jog įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad būtent ginčo situacija sutrikdė mažamečių vaikų emocinę ir psichologinę būklę, byloje nėra.
10. Atsižvelgęs į nurodytas teisės aktų nuostatas, nustatytas bylos aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.
11. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika, taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Teismas akcentavo, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
12. Įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūnės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos charakteristiką, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai pareiškėjai pritaikė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Teismas tokią išvadą padarė vertindamas, jog pareiškėjos ginčo veiksmai nukreipti prieš sutuoktinį kilo esant įtemptai, ilgalaikei konfliktinei situacijai neviešoje vietoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimas teisme vyko beveik tris metus, M. K. teismas buvo visiškai apribojęs teisę patekti į pareiškėjos gyvenamąsias patalpas, todėl galbūt pareiškėja, nors pati būdama teisininkė, sąžiningai klydo dėl teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytos specialiosios išimties – dėl vaiko gimtadienio bei uždraudimo sutuoktiniui patekti į pareiškėjos (bei nepilnamečio vaiko) gyvenamąsias patalpas bei vaiko buvimo vietos švenčiant gimtadienį ir neadekvačiai sureagavo. Teismas sutiko su atsakovu, jog prokuroras turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą prokuratūrą ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir prokuroro reputacija. Tačiau šiuo atveju teismas vertino, jog tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ginčijamus Įsakymus panaikino.
13. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, ir DK) nuostatomis, sprendė, jog panaikinus pareiškėjai taikytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl grąžinimo į buvusias prokurorės pareigas turi būti patenkintas.
14. Teismas, pažymėjęs, jog darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, yra taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, inter alia, Darbo kodekse įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, priteisė pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, atskaičius mokesčius valstybei.
15. Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas nurodė, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.
16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl neturtinės žalos, vertino, jog neatmestina galimybė, kad atleidimas iš pareigų pareiškėjai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus, tačiau pareiškėja nepagrindė, jog būtent atleidimas iš darbo, o ne ilgalaikiai konfliktiniai šeimyniniai santykiai, lėmė neigiamus išgyvenimus, todėl teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymo dėl atleidimo pripažinimas neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjos prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino.
III.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Generalinės prokuratūros pareiškėjos naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 218 straipsnio 2 dalį. Teismas turėjo taikyti CK normas, reglamentuojančias pareiškėjos teisę į privatų gyvenimą bei garbę ir orumą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad darbo užmokestis yra laikomas kompensacija už neteisėtą duomenų apie pareiškėją paskleidimą. Teismas, nusprendęs panaikinti pareiškėjai paskirtą nuobaudą, turėjo įvertinti darbdavio veiksmų teisėtumą ir pasekmes pareiškėjai.
17.2. Atsakovas, viešai paskleisdamas informaciją apie pareiškėjos tariamai padarytą šiurkštų tarnybinių pareigų pažeidimą, paviešindamas detales apie jos privatų gyvenimą, pažeidė pareiškėjos teises ir sukėlė didelį stresą ir išgyvenimus.
17.3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad, atleidus pareiškėją iš užimamų prokurorės pareigų, ji prarado galimybę gauti papildomą valstybinę pensiją už tarnybą prokuratūroje, kadangi jai iki prokuroro pensijos buvo likę dirbti prokuratūroje tik 1 metai 2 mėnesiai ir 5 dienos. Reikalaujamą stažą valstybinei pensijai gauti (20 metų) pareiškėja būtų įgijusi 2024 m. gegužės 5 d.
17.4. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė sunkius neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą ir fizinius skausmus, nevilties jausmą, netikrumą dėl ateities, kadangi pareiškėja išlaiko du vaikus: mažametį vaiką ir dieniniame skyriuje aukštąjį mokslą studijuojantį vaiką. Todėl pareiškėjos prašoma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta.
18. Atsakovas Generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti ir Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos bei Įsakymą dėl atleidimo palikti galioti. Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
18.1. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad neteisėti pareiškėjos veiksmai – smurtas prieš sutuoktinį – buvo naudojamas artimoje aplinkoje, dviejų mažamečių vaikų, kaimynų vaiko akivaizdoje. Tai, kad nurodytoje situacijoje naudotas smurtas mažamečių vaikų akivaizdoje jiems sukėlė didėlį stresą ir darė neigiamą psichologinę įtaką, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta liudytojų parodymais, kitais tarnybinio patikrinimo duomenimis bei remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Teismas, skundžiama nutartimi panaikinęs atsakovo priimtus ginčijamus įsakymus, bet nepaskyręs kitos, teismo nuomone – adekvačios ir proporcingos padarytam tarnybiniam pažeidimui tarnybinės nuobaudos, sukūrė teisės aktams ir teismų praktikai prieštaraujančią situaciją, kai tarnybinį pažeidimą padariusi pareiškėja grąžinama į ankstesnes prokuroro pareigas, nors atsakovas teisme įrodė jos padarytą tarnybinį pažeidimą. Už padarytą tarnybinį pažeidimą, kurį teismas savo sprendimu pripažino, pareiškėjai apskritai netaikyta tarnybinė atsakomybė ir neskirta jokia tarnybinė nuobauda.
18.3. Pareiškėja į prokuroro pareigas galėjo būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu teismas būtų konstatavęs, jog ji nepadarė tarnybinio pažeidimo arba būtų konstatavęs neteisėtus atsakovo veiksmus atliekant tarnybinį patikrinimą ir (ar) taikant tarnybinę atsakomybę bei skiriant tarnybinę nuobaudą, tačiau tokie veiksmai teismo sprendime nekonstatuoti.
18.4. Teismui nusprendus, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda per griežta, neproporcinga (neadekvati), tačiau kartu konstatavus jos padarytą tarnybinį pažeidimą, teismas turėjo pakeisti atsakovo priimtą Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir paskirti pareiškėjai tarnybinės nuobaudos tikslus atitinkančią tarnybinę nuobaudą.
18.5. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytas padaryto šiurkštaus tarnybinio pažeidimo veiksmų pobūdis ir kryptingumas rodo, jog buvusioje konfliktinėje situacijoje pareiškėjos, kaip prokurorės veiksmai, kuomet buvo tyčia smurtaujama prieš savo sutuoktinį, aiškiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei pažeidžia prokuroro priesaiką, kuria ji įsipareigojo vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą prokuratūros pareigūno vardą, ginti žmogaus teises ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga. Todėl teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad konfliktinė situacija kilo neviešoje vietoje ir galbūt pareiškėja sąžiningai klydo dėl teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytos specialiosios išimties – dėl galimybės M. K. pasveikinti dukrą gimtadienio proga bet kurioje jos faktinio buvimo vietoje, nepaneigia jos padaryto šiurkštaus Prokurorų etikos kodekso pažeidimo fakto ir negali lengvinti pareiškėjos tarnybinės atsakomybės.
18.6. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėja savo veiksmais sulaužė prokuroro priesaiką, padarydama teisei priešingus veiksmus pažemino prokuroro vardą, jie padaryti tyčiniais sąmoningais veiksmais, kurie akivaizdžiai nesiderina su prokuroro, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu bei tarnyba prokuratūroje, visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš prokurorų, kuriems keliami padidinti reikalavimai, nustatyti nepriekaištingo elgesio standartai, kurių prokurorai turi laikytis, o ne juos pažeidinėti.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
20. Atsakovas atsiliepime akcentavo, jog pareiškėja ginčija tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo – dėl neturtinės žalos nepriteisimo, tačiau iš esmės neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, pagrįstai nustatė, jog pareiškėja padarė inkriminuojamą tarnybinį pažeidimą. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjos apeliacinio skundo net neaišku, kokių teisės aktų pagrindu pareiškėja įrodinėja jai galbūt atsiradusią neturtinę žalą dėl skirtos tarnybinės nuobaudos.
21. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
22. Pareiškėja atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, išdėstytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pozicija, jog mažamečiams vaikams buvo sutrikdyta emocinė ir psichologinė sveikata, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo, todėl, jeigu būtų buvę sunkių neigiamų pasekmių vaikų sveikatai, ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas. Atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėja vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3535-1040/2021, kuria buvo uždrausta sutuoktiniui patekti į jos būstą. Pareiškėjos vertinimu, svarbu įvertinti pareiškėjos veiksmus įvykus konfliktui. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad pareiškėja nesiekė sukelti konflikto, o tik bandė jo išvengti, nesuvokė, jog pažeidžia įstatymą, buvo įsitikinusi, jog realizuoja savo teisę į būtinąją gintį, šeimos ramybę. Ikiteisminio tyrimo metu joks vaikas ar jų tėvai/atstovai nukentėjusiaisiais nebuvo pripažinti, ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras nenustatė žalos vaikams, nes šie nenukentėjo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroro išvadose žala vaikams nebuvo nurodyta. Atsakovas netinkamai ištyrė ir įvertino visas tarnybinės atsakomybės sąlygas, nepagrįstai konstatavo, kad tarnybinį pažeidimą pareiškėja padarė tyčia. Pareiškėjos nuomone, tokios atsakovo nurodomos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir tarnybinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei suformuotai teismų praktikai.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad dėl apeliacinių skundų tenkinimo/netenkinimo pagrindų pasisakyti negali.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Vilniaus apygardos prokuratūra neturi Generalinės prokuratūros išduoto įgaliojimo atstovauti šioje byloje teisme. Vilniaus apygardos prokuratūrai nenustatyta kompetencija spręsti dėl tarnybinių pažeidimų ištyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo negali plačiau pasisakyti dėl Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentų.
IV.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1206-556/2024) pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeitė ir paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
26. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos bei Įsakymo dėl atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus pažymėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas „priėjo prie išvados, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą“. Pareiškėja neskundė šios teismo sprendimo dalies. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada nurodyta apimtimi. Vadinasi, ginčo dėl to, jog buvo padarytas inkriminuotas tarnybinis nusižengimas, nėra. Kilo tik paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimas padarytam tarnybiniam nusižengimui.
Žemesnės instancijos teismas
28. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad padarytas tarnybinis pažeidimas buvo įvertintas neadekvačiai, neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjos statusas ir profesijos prestižas reikalauja elgtis itin preciziškai laikantis teisinio reguliavimo, etikos bei moralės normų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tačiau, teismo vertinimu, gyvenimiškos situacijos kartais suponuoja elgesį, kuris ne visada būna suderinamas su pirmiau paminėtais reikalavimais. Tokiais atvejais sprendžiant atsakomybės klausimą yra teisiškai reikšminga identifikuoti faktines aplinkybes, kilusias pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju veika, kuri buvo pripažinta kaip tarnybinis nusižengimas, padaryta namų aplinkoje, nesėkmingai susiklosčius šeiminiams santykiams. Pareiškėja nebuvo charakterizuota neigiamai. Duomenų apie pirmiau paskirtas administracines nuobaudas nėra. Tarnybinis nusižengimas nesiejamas su netinkamu ar aplaidžiu pareiškėjos pareiginių tiesioginių funkcijų vykdymu. Tai iš esmės yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, patvirtinančios pirmosios instancijos teismo išvadas.
29. Spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas buvo neproporcingas padarytam pažeidimui, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, ginčydamas pareiškėjos grąžinimą į buvusias pareigas, nepateikė duomenų, leidžiančių padaryti kitokias išvadas, nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstoma argumentacija nėra tokio pobūdžio ir reikšmingumo, kad galėtų būti vertinama kaip sudaranti galimybę abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl patvirtina, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, buvo neproporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.
30. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Prokuratūros įstatymo 40 straipsniu, kuriame nurodyta (Įsakymo priėmimo metu), kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) perkėlimas į žemesnes pareigas; 4) atleidimas iš tarnybos. Konstatavus, kad tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos buvo paskirta nepagrįstai, atsižvelgiant į jau pirmiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, šiuo konkrečiu atveju, suponuoja skyrimą papeikimo, kaip tarnybinės nuobaudos.
31. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tikrinamoje administracinėje byloje buvo konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda. Nors tarnybinė nuobauda ir keistina, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas, pradėjęs tarnybinį persekiojimą ir jį užbaigęs skundžiamais įsakymais, veikė neteisėtai. Vadinasi, nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygos, o tai paneigia tolimesnį teisinį svarstymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
32. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, teismas nurodė, jog ji neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
V.
33. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas atsakovo Generalinės prokuratūros prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024. Atsakovas prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 punkte (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) nurodytais pagrindais.
34. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:
34.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir aiškindamas bei taikydamas Prokuratūros įstatymo 39¹, 41 ir 44 straipsnius ir Prokurorų etikos kodeksą, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-67 (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.) (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas), padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą.
34.2. Prokuratūros įstatymas asmenims norintiems būti paskirtiems į prokuroro pareigas numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą (Prokuratūros įstatymo 25 straipsnis). Kuomet asmuo paskiriamas į prokuroro pareigas, jam numatyti reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos lieka galioti, o reikalavimai prokuroro elgesiui tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu išsamiau konkretizuoti Prokurorų etikos kodekse ir Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnyje.
34.3. Prokurorų etikos kodeksas numatė, kad prokuroras, vadovaudamasis teisingumo principu, privalo visada veikti protingai ir teisingai, priimti apgalvotus ir teisėtus sprendimus, prireikus paskelbti priimamų sprendimų motyvus ir argumentus (5.1.1 p.); prokuroras, vadovaudamasis padorumo principu, privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas (5.2.1 p.); prokuroras, vadovaudamasis atsakomybės principu, privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą (5.9.1 p.). Taigi, prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas ne vien nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, bet ir prokuratūros autoritetą bei visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
34.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimtoje nutartyje sutiko ir pripažino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios tarnybinio patikrinimo metu buvo inkriminuotos pareiškėjai, kad ji būdama prokurore nesilaikė Prokuratūros įstatymo bei Prokurorų etikos kodekso reikalavimų ir ne tarnybos metu padarė šiurkštų teisės pažeidimą, kuris yra priskiriamas sunkiausiai teisės pažeidimų kategorijai – nusikaltimams.
34.5. Prokurorės veiksmai ir elgesys, kuomet ji smurtavo prieš savo sutuoktinį ir padarė nusikalstamą veiką, aiškiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, jie yra netoleruotini visuomenėje, pažeidžia prokuroro priesaiką, kuria ji įsipareigojo vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą prokuratūros pareigūno vardą, daro didelę žalą prokuratūros prestižui. Tokios praktikos laikosi ir LVAT, pripažindamas, kad institucijos autoriteto žeminimas (menkinimas), pasitikėjimo institucija griovimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų (LVAT 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015; 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2737/2012).
Žemesnės instancijos teismas
34.6. Teismas priimtoje nutartyje nekvestionavo (nenurodė jokių motyvų), kad prokurorės padaryto teisės pažeidimo (turinčio ir nusikalstamos veikos požymius) nėra pagrindo laikyti šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu (to nepadarė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime), arba kad tokiais veiksmais pareiškėja nesulaužė duotos prokuroro priesaikos. Pradėdamas eiti pareigas prokuroras duoda priesaiką (Prokuratūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalis), kuri nėra deklaratyvaus pobūdžio formalus aktas, nes ją sulaužęs prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį pažeidimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį (Prokuratūros įstatymo 30 straipsnio 6 dalis).
34.7. Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyti imperatyvūs pagrindai, kada prokuroras yra atleidžiamas iš tarnybos. Šio straipsnio 14 punkte aiškiai nustatyta, kad už prokuroro priesaikos sulaužymą yra numatyta vienintelė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Šios praktikos laikosi ir LVAT nagrinėdamas tokio pobūdžio administracines bylas. Tai akivaizdu iš administracinių bylų, kuriose buvo nustatyta, kad prokurorams, padariusiems šiurkščius tarnybinius pažeidimus ir sulaužusiems duotą priesaiką, buvo taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos (LVAT 2022 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022; 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4768-552/2020; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1833-415/2022). Nagrinėtose bylose vertinant prokurorų padarytus tarnybinius pažeidimus visiškai neturėjo reikšmės, kad inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai nebuvo siejami su netinkamu ar aplaidžių tiesioginių pareiginių funkcijų vykdymu. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad teismas priimdamas nutartį ir sutikdamas su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis ir pareiškėjai inkriminuotomis aplinkybėmis, kad padarytas tarnybinis pažeidimas yra šiurkštus, juo buvo sulaužyta prokuroro duota priesaika, padarė klaidą taikydamas Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos administracinės bylose dėl prokurorų tarnybinės atsakomybės bei netinkamai pareiškėjai pritaikė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant tarnybinės nuobaudos klausimą teismas apsiribojo vien formaliais teiginiais, kad tarnybinis pažeidimas buvo įvertintas neadekvačiai, neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų (nutarties 82 p.), tačiau nutartyje stokojo konkrečių ir aiškių motyvų, kuriais būtų paneigęs, jog prokurorės tyčinis nusikalstamas elgesys (tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu) negali būti vertinamas kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas, kuriuo yra pažeminamas prokuroro vardas ir tuo sulaužoma duota prokuroro priesaika, tuo labiau, kad asmuo padaręs nusikalstamą veiką pagal Prokuratūros įstatymo nuostatas negali būti laikomas atitinkančiu jam keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
34.8. Teismo priimtoje nutartyje nurodyti argumentai, kad atsakovas, ginčydamas pareiškėjos grąžinimą į buvusias pareigas, nepateikė duomenų, leidžiančių padaryti kitokias išvadas, nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, iš esmės irgi neatitinka LVAT formuojamos praktikos, kurioje paprastai laikomasi pozicijos, kad visi duomenys susiję su tarnybiniu pažeidimu turi būti nustatyti tarnybinio patikrinimo metu ir pateikti tarnybinio patikrinimo išvadoje bei kituose baigiamuosiuose tarnybinio patikrinimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju atsakovas taip ir veikė – visus duomenis, kurie buvo susiję su pareiškėjai inkriminuotu tarnybiniu pažeidimu, nurodė tarnybinio patikrinimo baigiamuose dokumentuose (Tarnybinio patikrinimo išvadoje, Teikime) ir pateikė teismui. Nustatyti ir pateikti faktiniai duomenys pagrindė, kad pareiškėja savo elgesiu ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais nepaisydama norminių aktų reikalavimų šiurkščiai pažeidė prokurorų etikos principus ir sulaužė duotą prokuroro priesaiką.
34.9. LVAT nutartis, kuomet pripažįstamos faktinės inkriminuoto tarnybinio pažeidimo aplinkybės susijusios su tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, tačiau netaikomos imperatyvios Prokuratūros įstatymo nuostatos dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir stokojama su tuo susijusių aiškių ir konkrečių motyvų, sukelia teisinį neaiškumą ir negali būti laikoma tinkamu materialiosios teisės normų taikymu, privalomu aiškaus ir motyvuoto sprendimo priėmimui. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis ir faktinis pagrindai atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Atsiliepimas
35. Pareiškėja atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti; priteisti iš atsakovo Generalinės prokuratūros pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:
35.1. Atsakovas teigia, esą pareiškėja savo veiksmais sulaužė prokuroro priesaiką bei padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes tai yra tik atsakovo nuomonė ir subjektyvus aplinkybių vertinimas. Teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė šioje byloje pateiktus įrodymus ir tokių aplinkybių nekonstatavo.
35.2. Atsakovas prašymą grindžia administracinėmis bylomis, kuriose buvo nustatyta, kad prokurorams, padariusiems šiurkščius tarnybinius pažeidimus ir sulaužusiems duotą priesaiką, buvo taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos (LVAT 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1833-415/2022). Šiose bylose faktinės situacijos visiškai neatitinka šios bylos aplinkybių, be kita ko ir ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Vienoje iš jų prokuroras vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kitoje – prokuroras naudodamasis prokuroro statusu darė neteisėtą įtaką policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo ir toleravo jų daromus pažeidimus, apie šį įvykį neinformavo aukštesniojo prokuroro.
35.3. Pareiškėja sutinka su LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartyje padarytomis išvadomis, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos tarnybinio nusižengimo aplinkybes, atleidimas iš tarnybos skirtas nepagrįstai ir yra neadekvati nuobauda, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad neegzistuoja pareiškėjos tyčios, negali būti vertinamos analogiškai kaip vairavimas esant neblaiviam, ar neteisėtos įtakos darymu policijos pareigūnams. Todėl atsakovas klaidiną teismą dėl tariamo bylų panašumo. Visi kiti atsakovo nurodomi teiginiai ir argumentai nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso administracinėje byloje.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad dėl prašymo atnaujinti procesą tenkinimo/netenkinimo pagrindų pasisakyti negali, kadangi teritorinė prokuratūra nėra ir negali būti šių materialinių teisinių santykių dalyviu dėl teisės aktais jai nustatytos ribotos kompetencijos bei jos, kaip juridinio asmens filialo, teisinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
37. Atsakovas Generalinė prokuratūra siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.
38. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.
39. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99) ir kt.).
40. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).
41. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).
42. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
43. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 ir kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
44. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016 ir kt.).
45. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).
46. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022 ir kt.).
47. Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismo prašė: panaikinti Generalinio prokuroro Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo; grąžinti pareiškėją į buvusias prokurorės pareigas; priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą) už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti iš Generalinės prokuratūros pareiškėjos naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo, grąžino pareiškėją į ankstesnes Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas ir priteisė pareiškėjai iš Generalinės prokuratūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta); kitą skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1206-556/2024) pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeitė ir paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
48. Atsakovas Generalinė prokuratūra prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas bei taikydamas Prokuratūros įstatymo 39¹, 41 ir 44 straipsnius ir Prokurorų etikos kodeksą, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Atsakovas teigia, kad reikalavimai prokuroro elgesiui tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu išsamiau konkretizuoti Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnyje (Prokurorų tarnybinė atsakomybė) ir Prokurorų etikos kodekse (prokurorai atlikdami tarnybą prokuratūroje vadovaujasi teisingumo, padorumo, atsakomybės principais – 5.1.1, 5.2.1, 5.9.1 p.).
49. Atsakovas Generalinė prokuratūra prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardydama šias teisės normas, t. y. šios nutarties 48 punkte paminėtas Prokuratūros įstatymo nuostatas ir profesinės etikos principus, tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nekvestionavo (nenurodė jokių motyvų), jog prokurorės (pareiškėjos) padaryto teisės pažeidimo (turinčio ir nusikalstamos veikos požymius) nėra pagrindo laikyti šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu (to nepadarė ir pirmosios instancijos teismas sprendime), arba kad tokiais veiksmais pareiškėja nesulaužė duotos prokuroro priesaikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties turinio matyti, kad teismas motyvavo, nors ir netiesiogiai, tačiau pakankamai aiškiai ir suprantamai, kodėl pareiškėjai netaikytina tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakomybės klausimą, išsamiai apžvelgęs nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjos veiką, kuri buvo pripažinta kaip tarnybinis nusižengimas, kilusias pasekmes) ir jas įvertinęs, padarė išvadą, jog tai nebuvo toks tarnybinis pažeidimas, už kurį būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Teismas įvertino, kad pareiškėjos veika padaryta namų aplinkoje, nesėkmingai susiklosčius šeiminiams santykiams; pareiškėja nebuvo charakterizuota neigiamai ir kt. Teismas konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas nesiejamas su netinkamu ar aplaidžiu pareiškėjos pareiginių tiesioginių funkcijų vykdymu (žr. šios nutarties 28 p.).
50. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės pateikia savo subjektyvų vertinimą dėl byloje taikyto teisinio reguliavimo ir įrodymų vertinimo, siekia, kad būtų pakartotinai apeliacine tvarka išnagrinėta byla ir dar kartą būtų įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašyme atnaujinti procesą atsakovas nepagrįstai ir neatsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties motyvų visumą teigia, jog spręsdamas tarnybinės nuobaudos klausimą teismas nutartyje nenurodė konkrečių ir aiškių motyvų, kuriais teismas būtų paneigęs, jog prokurorės (pareiškėjos) elgesys (tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu) negali būti vertinamas kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas, kuriuo yra pažeminamas prokuroro vardas ir tuo sulaužoma duota prokuroro priesaika. Kaip minėta, nors ir netiesiogiai, šiais aspektais bylos duomenys įvertinti ir apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime pateikti tokio vertinimo motyvai.
51. Atsakovas Generalinė prokuratūra prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, jog Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio (Atleidimo iš tarnybos pagrindai) 1 dalyje yra numatyti imperatyvūs pagrindai, kada prokuroras yra atleidžiamas iš tarnybos; šio straipsnio 14 punkte aiškiai nustatyta, kad už prokuroro priesaikos sulaužymą yra numatyta vienintelė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas padarė klaidą taikydamas Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio (Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka) nuostatas.
52. Pažymėtina, kad apart teiginių, jog pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas pripažintinas šiurkščiu ir pareiškėjai taikytini Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyti atleidimo iš tarnybos imperatyvūs pagrindai (14 punktas), atsakovas Generalinė prokuratūra prašyme atnaujinti procesą, nepateikė. Išdėstyti deklaratyvūs argumentai dėl materialiosios teisės normos (Prokuratūros įstatymo 39¹, 41, 44 str. ir Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.2.1, 5.9.1 p.) esminio aiškinimo ir taikymo pažeidimo, kurie nepagrindžia tokio pobūdžio pažeidimo. Švelnesnės tarnybinės atsakomybės priemonės (nuobaudos) skyrimas nelaikytinas klaidingu materialiosios teisės normos aiškinimu ir taikymu. Taigi atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024 nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį aiškintų ar taikytų materialiosios teisės normų pažeidimą.
53. Be kita ko, pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą prašomoje atnaujinti procesą byloje, ir, spręsdamas pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimą padarytam tarnybiniam nusižengimui, jokių materialiosios teisės normų neaiškino.
54. Iš atsakovo prašymo atnaujinti procesą motyvų matyti, jog Generalinė prokuratūra iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tuo pagrindu, kad nesutinka su įsiteisėjusiame apeliacinės instancijos teismo sprendime pateiktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir tarnybinio nusižengimo kvalifikavimu. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta.
55. Taigi, įvertinusi atsakovo Generalinės prokuratūros prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymo aspektu, ir apibendrinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo pagrindu nėra galimybės atnaujinti procesą, nes Generalinė prokuratūra nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad administracinę bylą Nr. eA-1206-556/2024 nagrinėjusi teisėjų kolegija padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydama, kas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu
56. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015).
57. Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021 ir kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015 ir kt.).
58. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016 ir kt.).
59. Atsakovas Generalinė prokuratūra prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos administracinės bylose dėl prokurorų tarnybinės atsakomybės bei netinkamai pareiškėjai pritaikė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022, 2020 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4768-552/2020 ir 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1833-415/2022 ir teigia, kad nagrinėtose bylose vertinant prokurorų padarytus tarnybinius pažeidimus visiškai neturėjo reikšmės, jog inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai nebuvo siejami su netinkamu ar aplaidžių tiesioginių pareiginių funkcijų vykdymu. Nurodytose administracinėse bylose prokurorams, padariusiems šiurkščius tarnybinius pažeidimus ir sulaužusiems duotą priesaiką, buvo taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.
60. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi atsakovo argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos praktikos, taip pat įvertinusi prašyme atnaujinti procesą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022; 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4768-552/2020; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1833-415/2022) nagrinėtas aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, pažymi, jog nurodyta praktika patvirtina, kad šiose bylose vertinant prokurorų padarytus tarnybinius pažeidimus kaip šiurkščius ir (ar) kaip prokuroro priesaikos sulaužymą kiekvienas atvejis vertintas individualiai ir priimtas atitinkamas motyvuotas sprendimas, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022 buvo sprendžiama dėl prokuroro tarnybinės atsakomybės vairavus transporto priemonę neblaiviam, 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1833-415/2022 vertinta situacija, kai prokuroras naudodamasis prokuroro statusu darė neteisėtą įtaką policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo ir toleravo jų daromus pažeidimus, apie šį įvykį neinformavo aukštesniojo prokuroro, 2020 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4768-552/2020 spręsta dėl prokurorės tarnybinės atsakomybės taikymo už 4 padarytus tarnybinius nusižengimus, siekiant pastarajai gauti aukščiausių įvertinimų atrankos į Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas metu; už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas.
61. Įvertinus atsakovo nurodytų bylų faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prašyme atnaujinti procesą nenurodė nei vieno procesinio sprendimo kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms ir jas įvertinus, būtų priimtas priešingas teismo procesinis sprendimas.
62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2024 m. kovo 20 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.
63. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024.
64. Pareiškėja E. S. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Generalinės prokuratūros 532,40 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo prašymą atnaujinti procesą parengimą. Atmetus atsakovo prašymą atnaujinti procesą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. T-091/2024, ataskaitą, iš kurių matyti, kad už teisines paslaugas prašoma atlyginti 532,40 Eur. Mokėjimo realumą patvirtina 2024 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymas.
65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pareiškėja šia teise pasinaudojo. Be to, dabartinė vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-36-556/2020, 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-46-968/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-58-1062/2020, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-52-602/2021, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-64-502/2021) įrodo, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą ir pateikimą teismui, yra atlyginamos.
66. Atsiliepimas į prašymą atnaujinti procesą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punkto, numatančio išlaidų priteisimo už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pareiškėjos atsiliepimas į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo parengtas ir teismui pateiktas 2024 m. birželio 20 d., o mokėjimas atliktas 2024 m. liepos 17 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 2 161,0 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą priteistina suma yra 864,4 Eur (2 161,0 Eur x 0,4).
67. Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos dėl atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina ir iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisia 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024 pagal pareiškėjos E. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apygardos prokuratūra) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Priteisti pareiškėjai E. S. iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 532,40 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus ir 40 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.