Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-126-628/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-07
Bylos Nr.: 1A-126-628/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-46254-2015-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys, Sigita Bieliauskienė, Elena Vainienė
Nuteistasis: T. D., D. K., G. K.
Advokatai: Vytenis Dziegoraitis

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-628/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46254-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1.; 1.2.23.7.; 1.2.23.2.2.2.;

2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,nuteistiesiems T. D., D. K., G. K.,

nuteistųjų gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, Romualdui Mikliušui ir Juzef Stankevič,

vertėjai Alvyrai Klipčiūvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su bausme, neatlikta pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, pakeista 2015 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų. Taip pat nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su bausme paskirta 2015 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

T. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. K., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. ir T. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai augino didelį kanapių kiekį ir disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, t. y. ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje pastatė šiltnamį, kuriame kartu su bendrininkais bei 2015 m. liepos mėnesį prie bendrininkų grupės veiklos pagalbinių funkcijų atlikimu prisidėjusiu G. K. laistė, tręšė, prižiūrėjo, saugojo, ir tokiu būdu iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., pažeisdami nustatytą tvarką, numatytą 2013 m. gegužės 23 d. pluoštinių kanapių įstatyme Nr. XII-336, užaugino didelį kiekį – 256 vienetus kanapės augalų.

2. Taip pat bendrininkams įgyvendinant iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką – neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, 2015 m. rugpjūčio 18 dieną, apie 23 val. juos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, G. K. atvežus iki kanapių auginimo vietos (duomenys neskelbtini), jie (D. K. ir T. D.) bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nupjovė šiltnamyje užaugintas kanapes, kurių bendras svoris išdžiovinus 3395,59 g, ir dalį – 3305 g (išdžiovintų svoris) kanapių nešėsi G. K. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) link, t. y. neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, kol 2015 m. rugpjūčio 18 d. 23.20 val. neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga, pradėdami bendrininkus įvykio vietoje sulaikinėti, nutraukė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį, veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo (D. K.) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat spręstinas klausimas ir dėl neteisingai paskirtos subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės sumažinimo. Apelianto nuomone, jo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota ne pagal tą BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kurią reikėjo pritaikyti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jį kaltinančius įrodymus bei nuosprendyje padarytas išvadas grindė abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais ar padarė apskritai jokiais įrodymais neparemtas išvadas.

3.2. Pažymima, jog specialisto išvada Nr. l40-(5172)-ISl-6100 konstatuota, kad išdžiovinus tirti pateiktus augalus ir juos ištyrus nustatyta, kad trijuose polietileniniuose maišuose buvo iš viso 3305 g narkotinės medžiagos – kanapių, kuriose A9-tetrahidrokanabinolio kiekis svyruoja nuo 2,7% iki 3,1% (t. 1, b. l. 56-58). Teismo posėdyje apklausta specialistė Nijolė Kuliešienė parodė, kad A9-tetrahidrokanabinolio kiekis tyrimui pateiktose, iki stabilios masės išdžiovintose, kanapėse buvo nustatinėjamas visame augale, t. y. neatskyrus stiebų ir lapų. Tačiau atsakydama į proceso dalyvių klausimus, specialistė nepaneigė, jog kanapių augalų stiebuose bei lapuose A9-tetrahidrokanabinolio koncentracija paprastai būna gerokai mažesnė ir galimai neviršija 0,2%. Tokiu būdu, aptariamai koncentracijai neviršijant 0,2%, kanapės ir jų dalys nėra laikomos narkotinėmis medžiagomis, todėl disponavimas jomis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Be kita ko, specialistė patvirtino, kad nėra techninių kliūčių atlikti analogiško turinio jos šioje byloje atliktam objektų tyrimui tyrimą bei nustatyti A9-tetrahidrokanabinolio koncentraciją kanapių augalų galvutėse su žiedais ar pumpurais skyrium nuo stiebų ir lapų. Specialistė pritarė nuomonei, jog toks objektų tyrimas galėtų būti atliktas kitoje ekspertinėje įstaigoje, pavyzdžiui, Lietuvos teismo ekspertizės centre. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, bei aptariamu klausimu aktualią teismų praktiką bei vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, patvirtinta JTO konferencijoje bei ratifikuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės, T. D. gynėjas teismui pateikė išsamiai motyvuotą rašytinį prašymą dėl atitinkamo turinio pakartotinio objektų tyrimo atlikimo. Vienok, toks gynėjo prašymas 2016 m. kovo 30 d. protokoline nutartimi atmestas nurodant vienintelį argumentą pacituotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame sąraše esantį nurodymą, jog narkotinės medžiagos yra kanapės ir jų dalys. Šios pozicijos apygardos teismas laikėsi ir skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad visas kanapės augalas (šaknys, stiebai, lapai žiedynai, sėklos), priskirtinas draudžiamoms vartoti narkotinėms medžiagoms. Nors teismo nuomone, tokia nuostata neprieštarauja minėtai Konvencijai, tačiau apeliantas su šiuo vertinimu nesutinka, nes jis yra teisiškai nepagrįstas bei nelogiškas.

3.3. Pasak apelianto, minėtu ministro įsakymu patvirtintame sąraše esančiame nurodyme, narkotinės medžiagos yra kanapės ir jų dalys, tačiau nekonkretizuota, kokios dalys laikytinos draudžiamomis. Todėl, čia privalu vadovautis minėtoje Konvencijoje suformuluotu aiškiu apibrėžimu, t. y., kad narkotine medžiaga – kanapėmis laikomos tik kanapės augalo galvutės su žiedais arba vaisiais. Tuo tarpu nuosprendyje klaidingai interpretuojamas nacionalinės teisės normų turinys abstrakčiai nurodant, kad remiantis šios Konvencijos nuostatomis, niekas nekliudo atskiroms šalims imtis griežtesnių ar skrupulingesnių kontrolės priemonių, negu numatyta Konvencijoje. Taigi, pripažindamas tarptautiniu lygmeniu taikomą kaltinamiesiems palankesnio narkotinių augalų masės skaičiavimo galimybę, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo pozicijos dėl griežtesnio teisinio reguliavimo taikymo konkrečioje byloje. Čia taip pat atsietai pasiremta N. Kuliešienės parodymais, fragmentiškai atrinkus vieną teiginį, jog visas kanapės augalas yra narkotinė medžiaga, bet ignoruojant visą likusią, kaltinamiesiems palankią, specialistės teisme duotų paaiškinimų dalį. Gi atmesdamas aukščiau minėtą kaltinamųjų gynybos prašymą dėl pakartotinio išdžiovintų kanapių ištyrimo, pirmosios instancijos teismas nesiėmė reikiamų priemonių siekiant pašalinti kilusias abejones dėl A9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos atskirose kanapių augalų dalyse ir tokiu būdu pažeidė teisę į gynybą. Todėl mano, kad šioje bylos proceso stadijoje turi būti spręstinas klausimas dėl įrodymų tyrimo atlikimo paskiriant pakartotinį objekto tyrimą pavedant specialistui nustatyti, kokia A9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra išdžiovintų kanapių stiebuose bei lapuose.

3.4. Apeliaciniame skundu taip pat nurodoma, kad dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, veikos subjektyviųjų požymių analizės bei vertinimo, pirmosios instancijos teismas buvo itin lakoniškas ir nuosprendyje iš esmės pasisakė vieninteliu sakiniu, kad visi kaltinamieji laistė, o jis (D. K.) su T. D. dar ir tręšė kanapes, taigi bendrais bruožais turėjo suprasti, kad kanapių (ir jų dalių) kiekis yra labai didelis. Jokių kitų duomenų, išskyrus paminėtus laistymo bei tręšimo veiksmus, apie jo žinojimą dėl disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nuosprendyje nenurodyta. Be to, atsižvelgus į tai, kad sulaikant buvo paimtos nupjautos, bet dar nepradėtos džiovinti kanapės, teismas apkaltinamajame nuosprendyje bent elementariu lygiu privalėjo pasisakyti, kokiais byloje surinktais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad kaltinamieji ketino ateityje disponuoti visomis kanapių dalimis. Kadangi akivaizdu, kad nupjovus, bet dar neišdžiovinus kanapių, šis tikslas pasiekiamas tik iš dalies, todėl svarbu nustatyti, kokius ketinimus šiuo klausimu turi kaltinami asmenys. Vienok, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog bent vienas iš kaltinamųjų ar kitų asmenų būtų ketinęs ateityje džiovinti visus kanapių augalus neatskiriant stiebų bei lapų. Taip pat, nuosprendyje neaptarti jokie bylos duomenys, iš kurių galima būtų daryti apibendrinimus, jog jis (D. K.) įgijo bei gabeno visą kaltinime nurodytą kanapių kiekį. Juolab, kad vadovaujantis įvykio vietoje pasaloje buvusių policijos pareigūnų teisme duotais parodymais, dalis jų matė, jį nešantį vieną maišą iki jo sulaikymo. Tuo tarpu, vienas asmuo per tokį trumpą laiką (10-15 min) tamsiu paros metu be dirbtinio apšvietimo negalėtų nupjauti, sudėti į maišus bei gabenti visą kaltinime nurodytą kanapių kiekį. Todėl mano, kad nėra įrodytos jo tiesioginės sąsajos su visuose trijuose maišuose buvusiais nupjautais narkotiniais augalais. Taip pat apelianto nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, jog jis (D. K.) turėjo tikslą ar ketinimą ateityje dalyvauti visų, kaltinime nurodytų kanapių džiovinimo procese. Juolab, kad apie jo paties vaidmenį objektyviai galima spręsti nebent pagal kaltinamojo T. D. 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje duotus parodymus, kuriais jis parodė, kad jis (D. K.) pastarojo prašymu keletą kartų važiavo drauge padėti jam laistyti šiltnamyje auginamas kanapes ir tokiu būdu nenoromis buvo įtrauktas į šį procesą, tačiau nieko nežinojo apie kitų asmenų ketinimus bei planus. Kito nuteistojo – G. K. parodymai apie jo dalyvavimą kanapių auginime yra neinformatyvūs, nes iki sulaikymo jie nebuvo pažįstami ir nebendravo. Lygiai taip pat, apelianto nuomone, narkotinių medžiagų sulaikymo bei paėmimo faktas, tik vėliau nustatant ginčijamą jų kiekį, negali būti besąlygiškai vertinamas kaip tiesioginis įrodymas, patvirtinantis nuteistųjų apibrėžtą suvokimą apie disponavimą labai dideliu kanapių bei jų dalių kiekiu.

3.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas kvalifikavo nusikalstamą veiką visiškai neatskleidęs subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės – kaltinamųjų psichinio santykio su daroma veika, t. y. tyčios turinio. Teismo išvada apie bendrą supratimą dėl užaugintų kanapių labai didelio kiekio yra neteisinga, padaryta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pagal bylos aplinkybes negalima spręsti, jog jis (D. K.) žinojo ar suvokė, koks kanapių (ir jų dalių) grynosios medžiagos kiekis bus jas išdžiovinus iki stabilios masės. Tokiu būdu mano, kad jo nurodyti argumentai patvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas pirmosios instancijos teismas grindė nepatikimais ir prieštaringais įrodymais bei vadovavosi abejotinomis prielaidomis, neįsigilinęs į bylos aplinkybes, atmetė jo parodymus, taip pat neatsižvelgė į bylos duomenis, kurie galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas dėl inkriminuotos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Byloje konstatavus, jog jis bendrais bruožais suprato dalyvaujantis kelių asmenų vykdomoje bendroje narkotinių medžiagų – auginimo veikloje, tačiau nenustačius tikslo disponuoti būtent labai dideliu kiekiu kanapių ar jų dalių, mano, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Todėl nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį keistina, jo veiką perkvalifikuojant į BK 259 straipsnio 1 dalį.

4. Be šių nurodytų aplinkybių, apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su jam paskirtos bausme. Apelianto nuomone, netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas turėjo įtakos paskiriant bausmę, nes BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra žymiai mažesnis, nei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė pagal minėtą straipsnį, iš esmės nulėmė jam (D. K.) paskirtos subendrintos bausmės dydį. Gi, perkvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, atitinkamai turėtų būti radikaliai mažinamas ir laisvės atėmimo bausmės dydis. Taip pat, apelianto nurodoma, kad įvertinus nuosprendyje aptartus bausmių skyrimo motyvus, laikytina, jog paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo principu. Pažymima, jog nuteistajam G. K., kuriam buvo inkriminuojamos analogiškos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Nuosprendžiu, pastarojo vaidmuo įvertintas kaip antraeilis. Tokiu būdu, apelianto įsitikinimu, remiantis nuteistojo T. D. parodymais, jo (D. K.) vaidmuo taip pat pripažintinas antraeiliu. Be to, mano, kad buvo nepakankamai įvertinti jį teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys apibūdinantys jo darbinę veiklą (iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei šeimyninius ryšius (vedęs, augina mažametį vaiką). Visuma šių aplinkybių, bei dalinis kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, apelianto vertinimu, leidžia konstatuoti, kad yra išimtinė situacija, kuriai esant BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina ir jo atžvilgiu. Tokiu būdu, mano, kad nepritaikius šios normos, buvo pažeistas bausmių skyrimo proporcingumo principas, nepilnai atsižvelgta į BK 54 straipsnio nuostatas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę, dėl ko, jam (D. K.) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo nepagrįstai paskirta neadekvati, ilgos trukmės – 12 metų, laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. D. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį, jį išteisinant nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje, visos abejonės buvo įvertintos kaip įrodymai, pagrindžiantys jo (T. D.) kaltę. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nepašalinęs visų byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai rėmėsi tik vienais įrodymais, kurie akivaizdžiai prieštaravo kitiems įrodymams. Nuosprendyje išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Iš esmės remdamasis tik kaltinančiais įrodymais, visiškai nevertino teisinančių įrodymų, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo (viseto) taisyklę. Apelianto nuomone, apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o teismo nuosprendis yra nepakankamai motyvuotas, jame nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus. Juolab, kad byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie būtų neginčijamai pagrindę jo (T. D.) kaltę dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis. Vertindamas proceso dalyvių parodymus, pranašesniais laikė kaltinimo liudytojų parodymus, nors baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės vienus įrodymus laikyti pranašesniais už kitus. Tuo tarpu, kaltinamųjų parodymai teismo buvo įvertinti kaip nepatikimi, arba nebuvo vertinami visai. Taip pat apelianto vertinimu, nuosprendis surašytas pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti jo (T. D.) atžvilgiu teisingą nuosprendį. Kas taip pat lėmė ir jo (T. D.) teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus.

5.2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas sutinka, kad pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, taip pat neginčija jam už tai paskirtos bausmės – baudos, tačiau jo manymu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo.

5.3. Apelianto nuomone, atliktame policijos pareigūnų slaptame tyrime, egzistuoja pareigūnų pasyvios provokacijos faktai. Nepateisinamai pernelyg ilgas slaptas tyrimas paskatino asmenis daryti kitą nusikalstamą veiką. Juk, kad auginamos kanapės ir jomis rūpinasi G. K., T. D. ir D. K., pareigūnams buvo jau žinoma 2015 m rugpjūčio 5 d. Tai atsispindi Generalinės prokuratūros teikime apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (t. 2, b. l. 25-28). Todėl kyla klausimas, kodėl nebuvo sulaikinėjami asmenys ir nepradėtas ikiteisminis tyrimas, o nepateisinamai ilgai buvo laukiama derliaus. Anot apelianto, tokiu būdu akivaizdu, kad nepaisant to, jog 2015 m. liepos 8 d. jau buvo užfiksuotas kanapių auginimas, iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. policijos pareigūnai provokavo ir skatino asmenis daryti labai sunkų nusikaltimą, tuo ignoruojant BPK ir Policijos įstatyme įtvirtintas nuostatas, kad kiekvienu atveju prokuroras ar policijos pareigūnas, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Be to, nuosprendyje taip pat pažymima, kad pareigūnai 2015 m. rugpjūčio 18 d. 18.30-23.30 val. laikotarpyje slapta patekę į objektą, panaudodami technines priemones ir vykdydami pasalą užfiksavo, kaip 23 val., į šiltnamį, kuriame buvo auginamos kanapės, atėjo P., K. ir D. iki 23.19 val. nupjovė auginamas kanapes, sudėjo į maišus ir kiekvienas, nešdamas rankose po vieną maišą išėjo iš šiltnamio ir nuėjo link K. namo. Vienok, jokios medžiagos fiksuotos 2015 m. rugpjūčio 18 d. panaudojant technines priemones, kurių pagalba užfiksuotas kanapių skynimas, pakrovimas į maišus ir gabenimas, teismui pateikta nebuvo.

5.4. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad iš byloje pateiktos dalinai išslaptintos medžiagos konstatuotini nesutapimai, o galimai ir šiurkštūs pažeidimai. O būtent, Generalinės prokuratūros ONKTD vyr. prokuroras I. M. teikimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas sankcionuoti slaptą patekimą į žemės sklypą ir jame esantį šiltnamį Lapelių kaime ir naudoti technines priemones specialia tvarka nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. spalio 20 d.. Pirmas slaptai padarytas vaizdo įrašas yra atliktas po keleto dienų – 2015 m. liepos 24 d., tačiau visiškai neaišku, kodėl byloje dar yra analogiškas turiniu teikimas tik datuotas jau 2015 m. rugpjūčio 5 d. Jame prašoma sankcionuoti analogiškus veiksmus kaip ir pirmame teikime, tik atlikimo terminas nurodytas jau nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. Toliau, apelianto teigimu kas yra ypač svarbu, išslaptintajame Lietuvos Kriminalinės policijos biuro ONTV 3 - osios valdybos prašyme dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto pateikimo ir sekimo 3,3 punkte yra pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos sekimo prašymai prieš tai prokuroro buvo atmesti. Įvardinti dokumentai išslaptinti dalinai. Juose nenurodyta, kas surašydavo įslaptintas pažymas, kurių pagrindu buvo pradėtas Kriminalinės žvalgybos tyrimas, nenurodytos datos KŽTB numeris. Prokuroras pateiktame teikime teismui Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu nurodo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatus. Tačiau išanalizavus šio straipsnio reikalavimus konstatuotina, kad dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 262 straipsnyje, ir 265 straipsnyje kriminalinės žvalgybos tyrimas yra neleistinas. Beje, tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad kai išaiškėja nusikalstomos veikos požymiai, turi būti nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas, o KŽ veiksmai nedelsiant nutraukti.

5.5. Tokiu būdu mano, kad pareigūnai pažeidė KŽ įstatymo reikalavimus. Keliama pagrįsta hipotezė, kad pareigūnai nuo pat slapto sekimo pradžios žinojo, kas statė šiltnamius ir augino kanapes. Tyčia ir dirbtinai vilkino slaptą sekimą iki tol, kol asmenys nupjaus išaugintas kanapes, kad galima būtų inkriminuoti labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Siekiant pašalinti kilusias abejones galima tik iš LKPB išreikalavus visą KŽTB, prieš tai įstatymu nustatyta tvarka ją išslaptinus, arba nors dalį medžiagos iš turinio.

5.6. Teismas priimdamas sprendimus šioje byloje į BPK, BK, KŽĮ nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kriminalinės žvalgybos trukmės taip pat neatsižvelgė. Šie klausimai nebuvo teismo akiratyje nei sprendžiant veikų kvalifikavimo, nei bausmių skyrimo, nei įrodymų vertinimo klausimus. Ir nors nustačius, kad 2015 m. liepos 8 d. G. K. padaryta nusikalstama veika (laistė kanapes) kriminalinės žvalgybos tyrimo tikslai lyg ir buvo pasiekti, tačiau vertinant visa tai proporcingumo tarp padarytos veikos pavojingumo, taikomų priemonių laiko ir gautų rezultatų požiūriu, apeliantui kyla abejonių dėl naudotų žvalgybinių veiksmų ir priemonių taikymo laiko, jų pratęsimų pagrįstumo. Nors byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiklos subjektai nedarė aktyvių veiksmų, siekdami paspartinti ar daryti įtaką naujiems nusikaltimams daryti, neprovokavo jo (T. D.) ir kitų bendrininkų nusikalsti, tačiau valstybė, laiku neužkirsdama kelio daromiems nusikaltimams, nepradėjus ikiteisminio tyrimo tam tikra prasme, abejingai žiūrėjo į galimas naujas nuteistųjų nusikalstamas veikas. Taigi, laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o tęsiant slaptus žvalgybinius veiksmus, po gana ilgo laiko buvo padarytas naujas nusikaltimas. Mano, kad šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai prisidėjo tik prie apelianto baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo. Taigi buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią naujiems nusikaltimams daryti, t. y. pradėjusi ikiteisminį tyrimą sulaikytų įtariamuosius ir imtųsi aktyviai tirti jau padarytus nusikaltimus.

5.7. Apeliaciniu skundu taip pat kategoriškai nesutinkama su teismo išvadomis, kad ši nusikalstama veika buvo baigta, nes policijos pareigūnai pilnai nekontroliavo nusikalstamų veikų, o tik buvo pasaloje ir stebėjo. Kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti narkotinėmis medžiagomis iki to laiko, kol dalis jų buvo sulaikyti. Apelianto nuomone, veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas, o ne baigtas nusikaltimas, kadangi policijos pareigūnai, būnant pasaloje, kontroliavo asmenis, kurie galimai nuskynė ir nešė maišus su kanapėmis. Taigi, bet kokiu atveju, asmenys, kurie nuskynė ir nešė kanapes, nebūtų galėję jomis laisvai disponuoti. Be to, įgijimas ir gabenimas buvo itin trumpas laiko atžvilgiu. Taip pat nebuvo įrodyta, ir net nemėginta įrodinėti subjektyviosios nusikaltimo pusės – tai, kad asmenys, kurie galimai nuskynė ir nešė kanapes maišuose žinojo, ar turėjo ir galėjo žinoti, kad disponuoja būtent dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Taipogi atkreipiamas dėmesys į tai, kad policininkų buvo paimtos tik žalios kanapės, tam, kad jas galima būtų vartoti, turi praeiti pakankamai ilgas laiko tarpas, žalias kanapes reikia tinkamai paruošti – atplėšti žiedus ir lapus nuo stiebų, išdžiovinti ir sumalti. Apelianto vertinimu, šie argumentai leidžia teigti, kad aptariama nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, o ne baigtas nusikaltimas.

5.8. Nesutinkama ir su teismo teiginiu, kad liudytojas – policijos pareigūnas A. Š. parodė, kad prieš pasalą buvo patikrintas šiltnamis ir nustatyta, jog kanapių augalai dar auga. Tačiau šis liudytojas teisme sakė visiškai kitaip. Kas svarbiausia, kad A. Š. negalėjo patikrinti, jog kanapės šiltnamyje dar auga, nes pasalos ir sulaikymo atlikimo dieną, jis nuotoliniu būdu vadovavo operacijai iš Vilniaus LKPB patalpų. Dėl neaiškių priežasčių pareigūnai pasalos atlikimo dieną jokių būdu neužfiksavo (nenufilmavo ar nenufotografavo) galimai augančių kanapių. Taip pat pareigūnai neįdėjo į bylą slapta filmuotos medžiagos, kaip pagal jų parodymus trys asmenys išeina iš šiltnamio ir kiekvienas nešasi maišą su kanapėmis.

5.9. Panaudojant technines priemones specialiąja tvarka, pareigūnai nufilmavo, kad jis (T. D.) laistė augalus šiltnamyje tris kartus: 2015 m. liepos 24 d. vienas, o 2015 m. liepos 27 d. ir 2015 m. liepos 30 d. kartu su D. K.. Tuo pačiu akcentuojama, kad liepos 30 d. jis ir D. K. laistė nuo 14.58 val. iki 15.35 val., o tą pačią dieną vaizdo kamera užfiksavo kaip 21.05 val. prie šiltnamio priėjo G. K., pažiūrėjo, pamatė, kad palaistyta ir nieko nedarydamas išėjo, todėl laistė tik kitą dieną. Anot apelianto, ši aplinkybė įrodo, kad laistytojų veiksmai nebuvo sukoordinuoti. Nebuvo jokio organizuotumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai slaptai filmuojančią vaizdo kamerą įrengė liepos 24 d. ir filmavo iki sulaikymo dienos, t. y. iki rugpjūčio 18 d., taigi per ganėtinai ilgą laiko tarpą jis (T. D.) nufilmuotas tik tris kartus, kai laistė. Protokolai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka be abejonės įrodo, kad jis prisidėjo prie kanapių auginimo – laistydamas. Tačiau jokiu būdu neįrodo, kad jis, veikdamas bendrininku grupėje įgijo sėklas, pirko statybines medžiagas, laistymo priemones, trąšas, įrenginėjo šiltnamį ir pan. Taip pat, slaptai daryti įrašai neįrodo, kad jis (T. D.) neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tuo pačiu, apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis su D. K. paskutinį kartą kanapes laistė 2015 m. liepos 30 d. Apytiksliai tuo pačiu metu nustojo laistyti ir G. K.. Kyla retorinis klausimas – kas nuo to laiko iki sulaikymo dienos, t. y iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., rūpinosi kanapių augalais? Tokiu būdu akivaizdu, kad tyrėjų buvo pateikta ne visa turima filmuota medžiaga.

5.10. Teismas taip pat rėmėsi jau minėtais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotais duomenimis dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. įvykių. Tačiau nustatyta, kad į pasalą pareigūnai atvyko 18.30 val., tačiau nei vienas iš atvykusių neužėjo į šiltnamius ir jokiu kitu būdu neužfiksavo galimai augančių kanapių. Maža to, pareigūnas A. V. parodė, kad filmavimo kamera buvo demontuota kitą dieną po sulaikymo. Tačiau joks įrašas, liudijantis, kad rugpjūčio 18 d., tris vienodo ūgio asmenys buvo užėję į šiltnamius švietė žiebtuvėliais ir po 19 min., išėjo su maišais, pateiktas nebuvo. Darytina prielaida, kad tamsios paros metu įrašas nebūtų visiškai kokybiškas, tačiau tikrai būtų matomas užėjusių ūgis ir skaičius. Dėl šių priežasčių mano, kad tos dienos įrašas tyrėjams buvo nepalankus, todėl jis buvo ištrintas ir nepateiktas teismui. Be to, net jei pareigūnams ir buvo žinoma, kad bus pjaunamos kanapės, tai kodėl nebuvo įdėtas į šiltnamį paprastas diktofonas tam, kad įrašytų garsus. Juk tam teismo leidimas buvo išduotas.

5.11. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Nijolė Kuliešienė parodė, jog atliekant kanapių tyrimą ir nustatant kanapių masę ji svėrė kanapių antžemines dalis. Taip pat ji patvirtino, kad narkotinė medžiaga – tetrahidrokanabinolis kanapėse išgaunamas iš žiedų ir lapų, o stiebuose jos beveik nėra, arba tik pėdsakai. Narkotinių medžiagų vartojimo praktikoje yra vartojami tik kanapių žiedynai ir lapai (marihuana). Apelianto nuomone, atsižvelgus į Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų Konvencijoje pateiktą kanapės augalo bei kanapės sampratą, iš ko seka, kad prie narkotinių medžiagų, kanapių stiebai ir šaknys yra nepriskiriami, bei tai, kad analogiškos nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, šioje byloje, siekiant objektyviai nustatyti paimtų kanapių svorį, iš kurių būtent išgaunama narkotinė medžiaga – tetrahidrakanabinolis, būtina atlikti paimtų kanapių tyrimą atskiriant kanapių stiebus nuo lapų ir žiedų, pakartotinai pasverti išdžiovintus tirti pateiktus augalus, paimtus trijuose polietileniniuose maišuose, rastuose 144 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upelio prie G. K. sodybos, bei atsakyti, ar įmanoma pateiktuose tyrimui augaluose, t. y. kanapėse, atskirti stiebus nuo žiedų ir lapų; nustatyti stiebų masę ir joje esančio tetrahidrokanabinolio kiekį; nustatyti atskirtų nuo stiebų, likusiųjų augalų dalių (žiedų, lapų) masę ir joje esančio tetrahidrokanabinolio kiekį.

5.12. Be šių aplinkybių, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje buvo konstatuota, jog šiltnamyje buvo užauginti 256 vienetai kanapių augalų. Augintų kanapių kiekis buvo tiksliai apskaičiuotas (narkotinė medžiaga buvo išdžiovinta iki stabilios masės) ir specialisto išvadoje konstatuota, kad trijuose polietileniniuose maišuose, rastuose 144 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upelio, buvo 3305 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurioje A9-tetrahidrokanabinolio kiekis svyruoja nuo 2,7% iki 3,1%. Apeliantas pažymi, kad kanapių džiovinimo metodika yra netobula. Moksliškai aprobuotos ir įstatymo nustatytos patvirtintos tvarkos tiesiog nėra. Todėl kas gali paneigti, kad jei šiandien pasvertume pakartotinai paimtas kanapes, jų svoris būtų mažesnis. Žalių kanapių džiovinimo laiką nustato subjektyviai specialistas, kuriam pavedamas tyrimas. Specialistas nesivadovauja nei patvirtintu reglamentu nei moksliniais metodais, o tiesiog iš akies nusprendžia, kada kanapės išdžiūvo ir jau galima sverti. Akivaizdu, kad tai neobjektyvu.

5.13. Taip pat apelianto vertinimu, pareigūnai vykdydami slaptą sekimą dėl kanapių auginimo elgėsi nesąžiningai ir tai patvirtinantys įrodymai buvo išsakyti teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį į tai niekaip nereagavo. Kaip pavyzdys nurodomas byloje surašytas kolektyvinis tarnybinis pranešimas dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. pasalos ir D. K. ir G. K. sulaikymo. Nėra aišku kas surašė šį tarnybinį pranešimą, tačiau jame pasirašė šeši pareigūnai. Jame nurodoma, kad pasirašiusieji matė, kaip pro duris (pažymima, kad šiltnamyje nebuvo durų) užėjo į šiltnamį P., D. ir K., nuskynė kanapes ir po to nešėsi kiekvienas po maišą kanapių link K. namo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tai matė net tie pareigūnai, kurie koordinavo veiksmus būdami Policijos departamento patalpose Vilniuje, miške už 3 kilometrų ir panašiai. Policijos pajėgų išdėstymas sulaikant, apelianto nuomone, yra nesuprantamas. Klausantis G. K. telefoninio pokalbio su žmona, pareigūnams buvo žinoma, kad bus G. K. ir dar keturi asmenys, kad tamsios paros metu, miškingoje vietovėje sulaikinėti reikės mažiausiai penkis asmenis. Sekimo iniciatorius A. Š. parodė, kad vadovavo operacijai iš Vilniaus. Pasaloje ir sulaikyme nedalyvavo, tačiau protokolą pasirašė, kas ir kaip vyko prie šiltnamio. Pareigūnas H. L. parodė, kad pasaloje buvo nuo šiltnamio apie 1.5-2 km. Dėl nurodytų įvykių gali paaiškinti tik tiek, kad slaptai įrenginėjo vaizdo kamerą ir po K. sulaikymo, po kolegų skambučio atvažiavo prie K. namo. Nors šio pareigūno parodymai visiškai neinformatyvūs, tačiau jis kaip ir kiti pasirašė, kad matė kaip trys užėjo ir nešė maišus. Pareigūnas A. V. parodė, kad pasaloje buvo ant kalno viršuje, šiltnamį užstojo miškas, atstumas buvo apie 300 metrų, todėl nieko nematė ir sulaikyme fiziškai nedalyvavo. Pareigūnas J. Z. parodė, kad tik planavo operaciją ir atlikinėjo instruktažą, o prie K. namų atvažiavo tik po sulaikymo. Pareigūnas T. G. parodė, kad pasaloje buvo prie upės ir matė, kaip P., D. ir K. praėjo šalia jo ir nuėjo link šiltnamio, o apytiksliai po 15 min. tuo pačiu takeliu grižo visi trise su maišais ir nuėjo link K. namo. Jis ėjo paskui įtariamuosius gal 200 metrų, o po to sulaikinėjo K.. Tad įvardintas liudytojas taip pat nematė, kas užėjo į šiltnamį. Būtina pažymėti, kad į gynėjo J. S. klausimą, kokio ūgio yra P., jis atsakė, kad panašaus kaip K., kas neatitinka tikrovės. Šeštas operacijoje dalyvavęs pareigūnas A. B. parodė, kad nuo šiltnamio stovėjo 15-20 metrų atstumu ir matė, kaip trys vienodo ūgio asmenys užėjo į šiltnamį ir gal po 15 min. išėjo su maišais, tuomet jis per raciją davė komandą T. G. sulaikinėti. Tad reziumuojant iš šešių operacijoje dalyvavusių pareigūnų du buvo Vilniuje, H. L. už 1.5-2 km., A. V. ant kalno. Todėl fiziškai galėjo sulaikinėti tik vienas T. G., kuris sekė įtariamuosius iki G. K. namo apie 200 metrų, nebijodamas, kad pastarieji išgirs ir pabėgs. Todėl kyla klausimas, kaip vienas, ar daugiausiai du policininkai tamsoje prie miško ruošėsi sulaikinėti keturis ar penkis asmenis?

5.14. Apelianto teigimu, netiesa, kad pareigūnai iš anksto nežinojo, kad su P. turi atvažiuoti ir jis (T. D.). Pažymi, kad tą pačią naktį, po K. sulaikymo, (duomenys neskelbtini) pareigūnai paėmė automobilį Touran surašydami protokolą, kad jis priklauso P., nors juo atvažiavo jis (T. D.) su K.. Pagal dokumentus, šis automobilis nepriklauso jam (T. D.). Apie jo paties atvykimą į K. valdas byloje iš pradžių jokių duomenų nebuvo, apie tai neparodė ir K. su K.. Tačiau byloje 2015 m. rugpjūčio 19 d., kitą dieną po sulaikymo, tyrėjo A. Š. tarnybiniame pranešime, buvo nurodyti visi jo duomenys. Po ko prasidėjo krata jo nuomojame bute ir jo suėmimas už akių. Anot apelianto, šios aplinkybės patvirtina, kad pareigūnai jau gerokai iš anksto žinojo, kas laisto kanapes, tačiau nepateisinamai ilgai, provokuojančiai laukė, kol bus nuimtas derlius ir tuomet galima pasigirti apie labai sunkaus nusikaltimo atskleidimą.

5.15. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama tai, kad sulaikant D. K., netoli jo buvo rastas jam priklausantis peilis. Tačiau, atlikus tyrimą specialistas ant peilio nerado jokių kanapių pėdsakų. Kitų augalų pjovimo įrankių taip pat nerasta. Tokiu būdu keista, bet įvardintų įrankių pareigūnai neieškojo ir nepaėmė tyrimui iš K. namų ūkio. Dėl ko kylą klausimas, jeigu kanapės buvo nupjautos įtarime nurodytu laiku, tai kokiais įrankiais? Be to, G. K. parodė, kad jam vežant iš (duomenys neskelbtini) K., D. ir P., pastarasis pasiteiravo, ar turi pakankamai kuro. K. atsakius, kad neturi ir atgal į (duomenys neskelbtini) neveš, jo (T. D.) automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini) už 15 km, o kaip parodė D. K. ir D. – P. savo automobilį paliko miške. Tokiu būdu darytina išvada, kad jeigu kažkas tai ruošėsi nupjauti kanapes, turėjo pasirūpinti transportu, o tuo jis (T. D.) nesirūpino. Jis tikėjosi sėlindamas mišku grįžti iki savo palikto automobilio. Juolab, kad akivaizdu, jog gabenti tokį atstumą nupjautas kanapes būtų jam našta.

5.16. Skunde pažymima, kad jis parodė, jog nurodytu laiku važiavo medžioti. Tai darė ne pirmą kartą. Medžiojo pažeisdamas nustatytą tvarką, kadangi prasidėjus kiaulių marui aplinkos apsaugos ministras įsakymu uždraudė medžiotojams ne medžiotojų klubo nariams svečio teisėmis medžioti kituose būreliuose. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miške medžiojo M. P. ir T. D. teismui buvo pateiktas medžiotojo klubo vadovo rašytinis paaiškinimas. Šiame dokumente minima, kad M. P. yra medžiotojo klubo narys, klubo medžioklės plotai yra būtent toje vietoje, kur buvo įrengtas šiltnamis. M. P. turėjo medžioklės lapą medžioti, kurio iki šiol nepridavė. Taip pat yra gautas atsakymas iš Vilniaus AVPK, kuriame nurodoma, kad M. P. turi medžioklinį šautuvą. Tad jo (T. D.) parodymai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. kartu su D. K. ir M. P. važiavo medžioti yra teismo nepaneigti ir net neanalizuoti.

5.17. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra medžiagos kiekis. Šis požymis yra vertinamasis. Apelianto teigimu, iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, jog visi kaltinamieji laistė, o D. K. su juo (T. D.) dar ir tręšė kanapes, taigi jie bent bendrais bruožais turėjo suprasti, kad kanapių (ir jų dalių) kiekis yra labai didelis. Dėl to kaltinamųjų veika šiame epizode kvalifikuotina pagal BK 260 str. 3 d. Tačiau kaltininkui gali būt inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, tik nustačius ir įrodžius, kad bendrais bruožais asmuo suvokė, koks yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. kaltininkui suvokus ne tokios medžiagos konkretų svorį, o tai, kad disponuoja būtent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos. Be to, pagal teismų praktiką aplinkybės, pagrindžiančios tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, dozėms pasverti ar supakuoti reikalingu priemonių turėjimas, faktai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines, psichotropines medžiagas ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014). Apelianto teigimu, šiuo atveju, sprendžiant inkriminuojamo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą, būtina atsižvelgti į tai, kad jis narkotines medžiagas vartojo pats, jis anksčiau nėra platinęs narkotinių medžiagų ir nėra duomenų, kad būtų susitaręs jas platinti ateityje.

5.18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, tiesiogiai paneigiančių nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 3 dalies sudėtį, jo (T. D.) veiksmuose buvimą, nepašalino abejonių dėl kaltinime išvardintų aplinkybių, ir tokiu būdu padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas jį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo. Dėl ko nuosprendis keistinas, jį (T. D.) išteisinant iš jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji T. D. ir D. K., jų gynėjai, prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų.

8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir, pirmiausia, BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

8.1. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti trys asmenys. Apeliacinius skundus dėl nuosprendžio padavė tik du nutiestieji, t. y. D. K. ir T. D., kito nuteistojo atžvilgiu – G. K. – nuosprendis neapskųstas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas paduotų apeliacinių skundų kontekste. Pagal galiojančią praktiką, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymai, jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas, t. y. pagal tai nustatoma ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan. Nagrinėjamu atveju, abu apeliacinius skundus padavę pirmiau minėti nuteistieji nurodė, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, atitinkamai D. K. prašant šią veiką perkvalifikuoti į švelnesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį, o T. D. prašant išteisinti jį iš šios jam inkriminuotos veikos. Taip pat apeliaciniu skundu D. K. nesutiko ir su nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašydamas ją švelninti išdėstydamas argumentus, dėl kurių, jo nuomone, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis T. D. apeliaciniu skundu nuosprendžio dalies dėl bausmės neginčijo, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek jis pats, tiek jo gynėjas, taip pat išreiškė prašymą, teismui nepatenkinus apeliacinio skundo, švelninti paskirtą bausmę.

8.2. Kadangi nuteistųjų apeliaciniais skundais ginčijama kaltė dėl jiems abiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo, dalis apeliacinių skundų argumentų yra panašūs, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodymai dėl kiekvieno nuteistojo nėra išskirti, viskas aprašyta bendrai, nusikalstama veika padaryta nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupėje, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti besikartojančių frazių ir motyvų, dėl nuteistųjų apeliacinių skundų, t. y. tam tikrų jų teiginių, taip pat pasisakys bendrai.

Dėl nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliacinių skundų argumentų.

9. Taigi, apeliaciniais skundais, nuteistieji D. K. ir T. D. prašydami pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, atitinkamai D. K. prašant perkvalifikuoti veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį, o T. D. – jį išteisinti, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, pateiktu bylos įrodymų vertinimu dėl jų kaltės, nusikalstamų veiksmų teisine kvalifikacija. Tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktų apeliacinių skundų argumentus, siekdama objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes bei nustatyti joje tiesą, šią baudžiamąją bylą nagrinėdama apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą – dar kartą apklaususi byloje nuteistą G. K. (šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta), liudytoją A. V., taip pat gynybos prašomus apklausti liudytojus V. K., T. V. ir R. J., ištyrusi kitus bylos įrodymus bei patikrinusi apskųsto teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektu pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis, tiek D. K., tiek T. D., neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl D. K. ir T. D. kaltės, jų veiksmų teisinio vertinimo, atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistųjų nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, t. y. jų veiksmai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, įvertintas jų visetas, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Ir nors su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinkama, argumentuojant netinkamu bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančių išvadų padarymu, visgi teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų nenustatyta. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos ir priešingai nei nurodoma, įrodymų visumos pagrindu, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, tinkamai įvertintos, ko pagrindu padaryta pagrįsta išvada dėl D. K. ir T. D. kaltės ir jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn padarius šį nusikaltimą. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis, nėra.

9.1 Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams (BPK 305 straipsnis). Nors nuteistojo T. D. apeliaciniame skunde teigiama apie padarytus pažeidimus surašant teismo baigiamąjį aktą, tačiau, kolegijos nuomone, šie skundo argumentai nepagrįsti. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sutrukdę išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištirti bei išnagrinėti bylą ir kurie būtų paveikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, taip pat lėmę nuteistojo teisės į tinkamą teismo procesą, gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus, kolegija nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje, teismas ne tik aprašė nuteistųjų bendrininkų grupe padarytas veikas, tačiau ir išdėstė įrodymus, aptarė šioje byloje nustatytų kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos įrodytumą byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų kontekste. Šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuojamas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik tada darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tai pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta.

10. Šioje byloje nustatyta, kad ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje, pastatytame šiltnamyje, buvo užaugintas didelis kiekis kanapių augalų – 256 vnt., kurių svoris jas išdžiovinus 3395,59 g.; taip pat tai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d., kanapių augalai buvo nupjauti ir jų dalis – 3305 g (išdžiovintas kanapių svoris; nustatytas ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis svyruoja nuo 2,7% iki 3,1%,) – išgabenta iš šiltnamio. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir būdu, veikdami bendrininkų grupe, su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, taip pat G. K., kuris prisijungė ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėnesį, nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir D. K. su T. D.. Teisme nuteistieji D. K. ir T. D. neginčijo fakto dėl kanapių auginimo (BK 265 straipsnis), tačiau nepripažino padarę jiems inkriminuotą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, atitinkamai T. D. nurodant, kad įvykio dieną medžiojo ir prie šiltnamio nebuvo, o D. K. tvirtinant, kad prie šiltnamio buvo nuėjęs tik paprašytas M. P. ir tuo pačiu ketindamas paieškoti narkotinių medžiagų likučio, tačiau nieko nepjovęs ir nenešęs. Visgi, tokiais D. K. ir T. D. parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys, ko pagrindu, jų analizės rezultate, padarytos ir atitinkamos išvados dėl pastarųjų atliktų veiksmų, jų kaltės neigimą pagrįstai pripažįstant kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10.1. Apeliacinių skundų argumentais nuteistieji taip pat nesutinka su jų veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – T. D. laikantis savo nurodytų pirminių parodymų, t. y. neigiant, kad neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o D. K. jau pakeičiant savo poziciją ir nurodant, kad veika jam turėtų būti kvalifikuota kaip narkotinės medžiagos galimas įgijimas, neturint tikslo platinti, kadangi nėra įrodytos jo tiesioginės sąsajos su visuose trijuose rastuose maišuose buvusiais nupjautais narkotiniais augalais. Tačiau su tokia nuteistųjų pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Argumentai, kuriais nuteistasis T. D. neigia savo kaltę, o nuteistasis D. K. prašo perkvalifikuoti aptariamą veiką, atmestini, kadangi priešingai nei tvirtinama, byloje pakanka nuteistųjų kaltės įrodymų padarius labai sunkų, tyčinį nusikaltimą. Šie argumentai nesudaro pagrindo svarstyti klausimo nei dėl T. D. išteisinimo, nei dėl D. K. veikos perkvalifikavimo. Konstatuotina, kad nuteistųjų D. K. ir T. D. šioje bylos dalyje atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį patvirtina teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Antai, byloje apklaustas G. K. parodė, kad sulaikymo dieną, M. P. (asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) paprašytas, vakare apie 21 val. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), iš kur paėmęs pastarąjį (M. P.), T. D. ir dar vieną asmenį (kaip nustatyta vėliau – D. K.), juos parvežė iki savo namų. Iš šių asmenų vykusio pokalbio suprato, kad bus nuimtas derlius, t. y. kanapės bus nupjautos ir išvežtos. Matė, kad pastarieji su savimi turėjo juodos spalvos maišus susuktus į ritinį. Taip pat G. K. parodė, kad asmenys kelionės metu apie medžioklę nekalbėjo, jokio ginklo su savimi nebuvo paėmę (t. 5, b. l. 49-53). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nustatant faktines nusikaltimų aplinkybes G. K. būtų buvęs suinteresuotas duoti neteisingus parodymus. Tokių iš esmės nenurodė ir patys apeliantai. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, duotų parodymų patikimumas nustatomas palyginus juos su kitais byloje esančiais duomenimis, gautais iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamu atveju, G. K. nurodytos aplinkybės dėl asmenų atvežimo bei derliaus (kanapių augalų) nuėmimo 2015 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamojoje byloje patvirtintos ir 2015 m. spalio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos (bendraujant telefonu ir SMS pranešimais) turiniu tarp G. K., M. P. ir V. K.. Iš protokole fiksuoto bendravimo tarp G. K. ir M. P., nustatyta, kad pastarieji susitarė susitikti, o telefoninio pokalbio metu tarp G. K. ir V. K., aptartos susitikimo su M. P. aplinkybės, jog pastarasis prašė atvežti jį su kitais asmenimis iš (duomenys neskelbtini) sutariant, kad dėl to atsiųs tuščią žinutę į G. K. telefoną, taip pat nurodant kad „čia nuiminės visą tą išims; palauks nakties ir nuims tas ir išsiveš; gal kas nors nubyrės nuo šitos žolės“. Taip pat fiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. 21.09 val. M. P. atsiuntė G. K. SMS be jokio teksto (t. 2, b. l. 118-124). Pažymėtina, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu, nuteistasis G. K., iš esmės patvirtino, kad pokalbių metu buvo kalbama apie šiltnamyje auginamų kanapių nupjovimą ir išgabenimą. Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad G. K. atpažino T. D., kaip vieną iš asmenų, vežtų iš (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 18 d. (t. 3, b. l. 18-21). Aplinkybės susijusios su D. K. ir T. D. nuvežimu prie G. K. sodybos, taip pat iš esmės patvirtintos ir pačių nuteistųjų parodymais (t. 5, b. l. 59, 63-66). Įvykio vietos apžiūros protokolu be kitų duomenų fiksuota, kad šalia šiltnamio buvo rastas juodos spalvos polietileninis maišas, šalia sulaikyto D. K. rasta pirštinė, kuri analogiška pirštinei, kurią pastarasis sulaikymo metu mūvėjo ant kairės rankos, taip pat trys juodos spalvos polietileniniai maišai (tokie patys kaip rastas prie įėjimo į šiltnamį) su juose esančiais nupjautais antžeminiais kanapių stiebais (t. 1, b. l. 9-29). Specialisto išvada Nr. 140-(6077)-IS1-7512 nustatyta, kad ant juodos spalvos polietileninio maišo, įvykio vietos apžiūros metu rasto šalia šiltnamio, rasti penki rankų pėdsakai, iš kurių keturi priklauso T. D. (t. 1, b. l. 81-84). Specialisto išvada Nr. 140-(5382)-IS1-6671 konstatuota, kad ant darbinės medžiaginės pirštinės, rastos 2015 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu, rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Ant darbinės medžiaginės pirštinės, 2015 m. rugpjūčio 19 d. savanoriško daiktų pateikimo metu, paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Ant D. K. pateikto džemperio ir sportinių kelnių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (t. 1, b. l. 64-66). Specialisto išvadoje Nr. 140-(5172)-IS1-6100 nustatyta, kad trijuose polietileniniuose maišuose, rastuose 144 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upelio, buvo 3305 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurioje ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis svyruoja nuo 2,7% iki 3,1%. Šiltnamyje įvykio vietos apžiūros metu rastų 17 vnt. išmėtytų antžeminių kanapių stiebų masė buvo 90,59 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis juose 4,3% (t. 1, b. l. 56-58). Šioje specialisto išvadoje konstatuotas išvadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė N. Kuliešienė (t 4, b. l. 180-181). Byloje pagrįstai remtasi ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotų duomenų turiniu, susijusiu su kriminalinės žvalgybos veiksmais – slaptu patekimu į žemės sklypą ir pasala 2015 m. rugpjūčio 18 d. (t. 2, b. l. 17-18). Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais liudytojų pareigūnų A. Š., A. B., H. L., A. V., T. G. ir J. Z. parodymais, kuriais taipogi nustatytos reikšmingos aplinkybės susijusios su 2015 m. rugpjūčio 18 d. atkliktų veiksmų eiga ir rezultatais, nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmais, jų asmenybių nustatymu ir sulaikymu. Pažymėtina, kad liudytojas A. Š. atsakydamas į jam užduodamus klausimus apygardos teisme patvirtino, kad dar prieš pasalos atlikimą buvo patikrintas šiltnamis bei nustatyta, kad jame augo kanapių augalai (2016 m. vasario 1 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas). Taip pat, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo fiksuoti asmenys prižiūrintys šiltnamį ir kurių tapatybės nustatytos tik po 2015 m. rugpjūčio 18 d. atliktų veiksmų. Gi tik įtariant, kad šiltnamį gali prižiūrėti gretimoje sodyboje gyvenantis G. K., pastarojo atžvilgiu pradėta atlikinėti techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, ko pagrindu gauta informacija ir apie galimą derliaus nuėmimą 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sulaikius asmenis, identifikuotos visų aptariamu metu nusikaltime dalyvavusių asmenų tapatybės, kurios iki tol nebuvo žinomos. Liudytojas A. B. parodė, kad matė, kaip 2015 m. rugpjūčio 18 d. į šiltnamį užėjo trys asmenys, girdėjo iš šiltnamio sklindančius garsus panašius į pjovimą, maišų čiuženimą. Taip pat matė, kad po 15-20 min., visi trys asmenys, vienas po kito, išėjo iš šiltnamio nešini po vieną didelį maišą (kaip vėliau nustatyta su nupjautais antžeminiais kanapių stiebais). Liudytojo tvirtinimu, tarp asmenų, kurie įėjo į šiltnamį o vėliau iš jo išėjo nešini po vieną didelį maišą su kanapėmis, buvo T. D. su D. K.. Tai, kad būtent T. D. ir D. K. buvo vieni iš tų, kurie 2015 m. rugpjūčio 18 d. gabeno narkotinę medžiagą, paliudijo ir liudytoju apklaustas T. G.. Liudytojas pažymėjo, kad pasalos metu, trys asmenys praėjo pro jį maždaug trijų metrų atstumu, todėl jų veido bruožus matė pakankamai gerai, kad visi jie, tarp jų ir T. D. ir D. K., nešėsi po vieną maišą ir ėjo G. K. sodybos kryptimi. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad pastariesiems praėjus su maišais, jautėsi stiprus kanapių kvapas, o pradėjus sulaikymą, buvo sulaikytas D. K., tuo tarpu kiti du, tarp kurių buvo ir T. D., metę maišus pabėgo.

10.2. Visi aukščiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, kolegijos nuomone, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šių aptartų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl D. K. ir T. D. konkrečių veiksmų, jų juridinės kvalifikacijos jiems inkriminuotos veikos kontekste. Byloje teisingai nustatyta, kad tiek D. K., tiek T. D., atlikdami tam tikrus veiksmus, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Ir nors D. K., bylą nagrinėjant apeliacinės tvarka, iš esmės pripažįsta kaltę tik dėl vieno maišo nešimo, o T. D. apskritai neigia dalyvavęs aptariamo labai sunkaus nusikaltimo padaryme, tačiau iš pirmiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis tai, kad abu nuteistieji kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, 2015 m. rugpjūčio 18 d. įgijo (nupjovę šiltnamyje augančias kanapes, jas sudėję į maišus) ir gabeno (nuo šiltnamio link G. K. sodybos) narkotinę medžiagą. Abu veikė suvokdami, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistųjų D. K. ir T. D. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Ir nors gynybos bandoma tvirtinti priešingai, tačiau apeliaciniuose skunduose pateiktas savitas objektyvių duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Teismo išvados dėl nuteistųjų padarytos veikos pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje be pagrindo akcentuojami policijos pareigūnų A. B. ir T. G., parodymai, kuriais jie parodė apie nusikalstamą veiką atlikusių asmenų ūgį, tokiu būdų teigiant, kad šių asmenų nurodytos aplinkybės, neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojai duodami parodymus apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, būtų turėję pagrindą apkalbėti nuteistuosius. Juolab, kad kaip matyti, vykdydami pasalą, pareigūnai buvo pakankamai nedideliu atstumu nuo pastarųjų, stebėjo šių asmenų veiksmus – jų atvykimą, užėjimą į šiltnamį ir išėjimą iš jo nešant maišuose nupjautus kanapių augalus. Todėl manyti, kad pareigūnai galėjo neatpažinti ar iš viso klysti nurodant nusikaltime dalyvavusius asmenis, nėra jokio pagrindo. Be to, kaip nustatyta iš byloje pateiktų duomenų, įvykio vieta, tai miško masyvas, su jame esančiu nevienodu reljefiniu paviršiumi, tuo tarpu pasalą vykdę pareigūnai buvo išsidėstę skirtingose pozicijose, nevienodu atstumu, ant nevienodo paviršiaus, todėl logiška ir natūralu, kad šios aplinkybės galėjo įtakoti nurodant nusikaltime dalyvavusių kaltininkų ūgį, juolab, kad kiekvieno iš šių asmenų vertinimas subjektyvus, atitinkantis jų asmeninį suvokimą. Tokiu būdu, nusikaltimą dariusių asmenų ūgio apibūdinimas, t. y., kad į šiltnamį užėjo ir iš jo išėjo panašaus ūgio asmenys, nepaneigia šių pareigūnų vieningo tvirtinimo, jog būtent T. D. kartu su D. K. yra tie asmenys, kurie atliko jiems inkriminuotus veiksmus, o būtent labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, juolab, kad ir kitų byloje surinktų bei patikrintų duomenų visuma šis faktas pasitvirtino.

12. Neigiant T. D. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, kritikuojami liudytojo A. Š. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kuriais jis parodė apie tai, kad prieš pasalą buvo patikrintas šiltnamis ir nustatyta, kad kanapių augalai dar auga. Motyvuojama tuo, kad šis pareigūnas pasaloje nedalyvavo, o pats faktas apie pasalos dieną šiltnamyje augančias kanapes fiksuotas nebuvo. Taip pat tai, kad byloje nėra filmuotos medžiagos, kuria būtų patvirtintos aplinkybės susijusios su asmenų išėjimu iš šiltnamio ir kanapių gabenimu iš jo.

12.1. Pasisakydama dėl šio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog iš tiesų nustatyta, kad pareigūnas koordinavęs šį tyrimą, 2015 m. rugpjūčio 18 d. vykdytoje pasaloje nedalyvavo ir ginčo dėl to byloje nėra. Tačiau šio asmens duoti parodymai pagrįstai laikyti tinkamais įrodymais byloje, kuriais taip pat galima grįsti apeliantų kaltę, nes įrodymais byloje gali būti pripažįstami ir asmenų sužinojusių reikšmingas aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų, dokumentų ar kitų šaltinių. Šiuo konkrečiu atveju liudytojo parodymais nustatyti tarpiniai faktai, kurie su teismo padarytoms išvadomis yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei tvirtinama, apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, pareigūnas A. Š. kaip tik parodė apie tai, kad šiltnamis prieš pasalą buvo patikrintas bei nustatyta, kad jame auga kanapės. Nors teisiamojo posėdžio protokole, šie pareigūno parodymai neatsispindi, tačiau jie buvo fiksuoti 2016 m. vasario 1 d. darytame posėdžio garso įraše. Be to, liudytojas parodė, kad apie narkotinių medžiagų nupjovimą, surinkimą ir gabenimą 2015 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo žinoma iš pasaloje dalyvavusių kitų pareigūnų parodytų aplinkybių, kurias jis užfiksavo atitinkamame procesiniame dokumente. Byloje nėra filmuotos medžiagos, kuria fiksuotas kanapių augalų gabenimas. Tačiau tai nėra pagrindas išvadai, jog faktinės aplinkybės, susijusios tiek su kanapių augimu šiltnamyje, tiek su jų nupjovimu ir gabenimu, byloje buvo nustatytos neteisingai. Pasala nebūtų vykdoma neturint duomenų apie šiltnamyje esančias kanapes, o asmenų sulaikymo procedūra – nenustačius daromos nusikalstamos veikos požymių. Be to, apie kanapių augimą, jų nupjovimą ir išgabenimą iš šiltnamio 2015 m. rugpjūčio 18 d., spręstina ir iš šioje byloje surinktų įrodymų, kurių analizė leidžia teismui taip pat daryti tam tikras išvadas. Antai, atliekant neviešo pobūdžio veiksmus nustatyta, kad šiltnamyje kanapių auginimas buvo stebimas nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu fiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, atlikta įvykio vietos apžiūra, fiksuotas šiltnamio vidus, jame augantys kanapių augalai, nurodant jų apytikslį kiekį. Taip pat, tokių veiksmų atlikimo metu, fiksuoti ir asmenys, kurie rūpinosi šiltnamyje augančiomis kanapėmis. Kaip vėliau nustatyta, tarp šių asmenų buvo ir D. K. su T. D.. 2015 m. spalio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turiniu fiksuota apie 2015 m. rugpjūčio 18 d. galimą šiltnamyje augančių kanapių augalų nupjovimą ir išgabenimą. Byloje apklausti pareigūnai parodė, kad gavus minėto turinio informaciją, t. y. apie ketinimą šiltnamyje nupjauti kanapių augalus, buvo surengta pasala. Liudytoju apklaustas pareigūnas A. B. parodė, kad buvo arčiausiai šiltnamio pasalos metu, matė, kaip trys asmenys, iš jų, kaip nustatyta vėliau – D. K. ir T. D., užėjo į šiltnamį. Nors paties pjovimo proceso nematė, tačiau girdėjo augalų pjovimo garsą, maišų čiuženimą. Taip pat matė, kaip pastarieji nešini maišais išėjo iš šiltnamio. Po ko patikrinus šiltnamį ir nustačius, jog jame kanapių augalų nebėra buvo duotas nurodymas sulaikyti asmenis. Byloje apklaustas liudytojas T. G. taip pat parodė, kad jam būnant savo pozicijoje, šalia jo praėjo trys asmenys, kurių veido bruožus matė pakankamai gerai. Patvirtino, kad tarp šių asmenų buvo D. K. su T. D.. Kad pastarieji nuėjo link šiltnamio ir po kurio laiko grįžo nešini maišais. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pasaloje dalyvavusių ir šį tyrimą atlikusių pareigūnų nesąžiningus veiksmus, taip pat apie tai, kad nurodydami įvykio aplinkybes, pareigūnai būtų apkalbėję nuteistuosius ar iškraipę faktines aplinkybes. Be to, be pirmiau nurodytų aplinkybių, nustatyta, kad įvykio metu buvo sulaikytas D. K., fiksuota, jog sulaikius pastarąjį, šalia buvo rasti ir trys maišai su juose esančiais nupjautais kanapių augalais. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie duomenys ne tik patvirtina aplinkybes apie šiltnamyje buvusias kanapes, bet ir jų gabenimą vykdytos pasalos metu.

12.2. Pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinio skundo argumentai dėl filmuotos medžiagos, susijusios su 2015 m. rugpjūčio 18 d. vykdyta pasala, nebuvimo atmestini. Pažymėtina, kad įrodymai byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kurie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir juos fiksuojant techninėmis vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje, vaizdinė medžiaga, kurioje būtų užfiksuotas kanapių pjovimas, pakrovimas į maišus ir gabenimas, nebuvo pateikta. Ir nors iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybes, remdamasis 2015 m. rugpjūčio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotos informacijos turiniu, kartu nurodė, kad aptariamu laiku pareigūnai patekę į objektą panaudodami technines priemones užfiksavo minėtas aplinkybes, visgi apie šių priemonių panaudojimą nurodė nepagrįstai, kadangi techninių priemonių naudojimas pasalos metu nepatvirtintas. Pažymėtina ir tai, kad apie techninių priemonių panaudojimą pasalos metu nefiksuota ir minėtame protokole, to neparodė ir liudytojais apklausti pasaloje dalyvavę pareigūnai. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausus pareigūnus T. V. ir R. J., nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. apžiūrėjus šiltnamį buvo sumontuota ir techninė įranga, kuri išmontuota 2015 m. rugpjūčio 3 d. Liudytojai pažymėjo, kad įrangos išmontavimo metu, dar kartą buvo apžiūrėtas šiltnamis, fiksuota jo apžiūra, ką patvirtina ir byloje esantis jau pirmiau minėtas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Liudytoju apklaustas A. V., apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat patvirtino apie techninės įrangos sumontavimą 2015 m. liepos 24 d. šiltnamio teritorijoje, pažymint, kad siekiant gauti tyrimui reikšmingų duomenų, vėliau šį įranga buvo perkelta į kitą vietą ir išmontuota 2015 m. rugpjūčio 19 d., tačiau įrangą perkėlus į kitą vietą, jokių reikšmingų duomenų gauta nebuvo. Tokiu būdu, darytina išvada, kad filmuota medžiaga susijusi su 2015 m. rugpjūčio 18 d. pasala byloje negalėjo būti pateikta, kadangi tokios nėra. Nepaisant to, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, vaizdinės medžiagos, iš kurios būtų galima aiškiai identifikuoti padarytą nusikaltimą, jį dariusius asmenis, nebuvimas nagrinėjamu atveju, esant nuosekliems pareigūnų parodymams, kurie patvirtina atliktų procesinių veiksmų eigą bei rezultatus, kitiems byloje surinktiems ir patikrintiems įrodymams, nereiškia įrodymų, pagrindžiančių apeliantų kaltę, nepakankamumo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės apeliantų atsakomybės dėl aptariamo nusikaltimo nešalina ir nepaneigia byloje konstatuotų išvadų.

13. Nagrinėjamu atveju, teismo išvadų dėl D. K. ir T. D. kaltės įgyjant ir gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos nepaneigia ir argumentai, kad kanapių augalų pjovimo įrankių rasta nebuvo, o ant tirti pateikto peilio, kuris paimtas D. K. sulaikymo metu, jokių narkotinių medžiagų ar jų pėdsakų nesurasta. Kaip nustatyta, įvykio vietoje buvo sulaikytas tik D. K., tuo tarpu kiti nusikaltimo bendrininkai, jiems pavykus pasprukti, sulaikyti vėliau. Tokiu būdu akivaizdu, kad tam tikri įkalčiai galėjo būti paslėpti ar sunaikinti. Kita vertus, įrankių nesuradimas ir pėdsakų nebuvimas ant rasto ir paimto tirti peilio, nepaneigia fakto, kad būtent D. K. ir T. D. padarė nusikaltimą, esant kitų tinkamų bei pakankamų įrodymų byloje, kurie jau buvo aptarti nagrinėjamo skundo kontekste. Kartu, teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuotų išvadų nepaneigia ir nuteistojo T. D. nurodyti argumentai, jog nupjovus kanapių augalus, kažkas turėjo pasirūpinti transportu, nes gabenti didelį atstumą kanapių augalus būtų našta. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, kadangi teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, kas nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismo išdėstytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, o skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo tinkamai nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais. Ta aplinkybė, kad byloje buvo patiektas medžiotojų klubo vadovo rašytinis paaiškinimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miške medžiojo M. P. (asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir T. D., taip pat tai, kad M. P. turėjo medžioklės lapą, kurio nepridavė, nėra nuteistojo T. D. nurodomą poziciją patvirtinantys bei jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje paneigiantys įrodymai.

14. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma ir tai, kad nustatant faktines šios bylos aplinkybes, nebuvo įrodyta subjektyvioji nusikaltimo pusė, t. y. žinojimas ar turėjimas ir galėjimas žinoti, jog disponuojama labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Pažymėtina, kad apie nusikaltimo subjektyviosios pusės turinį sprendžiama ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir vertinant bylos aplinkybių, tarp jų ir apibūdinančių nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, visumą. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, kurių redakcijoje, galiojančioje nuo 2014 m. sausio 1 d., numatyta, kad šių rekomendacijų sąrašui Nr. 1, t. y. narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra priskirtos kanapės (antžeminės dalys). Šių augalų 2500 g sudaro labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad tiek D. K., tiek T. D. suvokė, kad jų disponuojamos narkotinės medžiagos kiekis yra labai didelis. Byloje nustatyta, kad nuteistieji dengė šiltnamį maskuojančiu tinklu, matė ir suvokė jo dydį, laistydami ir tręšdami kanapių augalus matė jų kiekį, šiuos augalus gabeno maišuose, kurie buvo pakankamai dideli, todėl neabejotinai turėjo suvokti ir suvokė, kad kanapių kiekis yra labai didelis. Be to, atsižvelgtina ir į sąmoningą su savimi gabentų maišų su narkotine medžiaga išmetimą, T. D. pasišalinimą, ir D. K. nepavykusį bandymą pasišalinti pasalos vykdymo metu, kas taip pat įrodo, kad pastarieji siekė atsikratyti šiais maišais ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji neigė disponavę narkotine medžiaga, vėliau nuteistojo D. K. pozicija kiek pasikeitė, iš esmės pripažįstant tik vieno maišo su narkotine medžiaga gabenimą, tačiau byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad jo gabentų narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas asmeniniam naudojimui. Be to, kaip jau minėta, maišuose rastos narkotinės medžiagos kiekis (3305 g) gerokai viršija minėtose rekomendacijos įtvirtintą labai didelį kiekį šios draudžiamos medžiagos. Taigi aplinkybių, susijusių su narkotinių medžiagų auginimu, jų priežiūra, maišų, kuriuose buvo gabenami nupjauti kanapės augalai, bandymas jų atsikratyti (išmetimas šalinantis nuo pareigūnų), visuma, rastas narkotinių medžiagų kiekis, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad D. K. ir T. D., sąmoningai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir taip veikti norėjo. Tai, kad nuteistieji nežinojo tikslaus kanapių augalų kieko, jų koncentracijos, nešalina baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia jų kaltės.

15. Nuteistasis D. K. taip pat nurodė, kad nagrinėjamos veikos kontekste, byloje nėra jokių įrodymų, jog buvo tikslas ar ketinimas ateityje dalyvauti veiksmuose susijusiose su šių kanapių disponavimu (jų džiovinime ir pan.). Tačiau pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių įrodytumui nėra reikšmingos aplinkybės susijusios su ketinimu atlikti tam tikrus veiksmus (kanapių augalų išdžiovinimą, platinimą ir pan.), taip pat tai, kad nebuvo nustatyta kitų aptariamos straipsnio dalyje nustatytų alternatyvių veikų. Pagal minėto straipsnio dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl tikslas, šiuo atveju ar tai būtų narkotinių medžiagų išdžiovinimas, jų platinimas, nėra šio nusikaltimo sudėties privalomasis požymis ir būtinumo įrodinėti to nėra. Byloje nustatyta, kad nuteistieji įgijo ir gabeno labai didelį kiekį – 3305 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vien tai, kad surastos kanapės nagrinėjamu atveju dar buvo neišdžiūvusios (iš esmės nepradėjus narkotinės medžiagos gaminimo proceso), veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį reikšminga tai, kad kanapės ne augo jų augimo vietoje, o jau buvo nupjautos.

16. Nuteistojo D. K. manymu, byloje be kita ko nebuvo įrodytos ir jo tiesioginės sąsajos su visuose trijuose maišuose buvusiais nupjautais kanapių augalais, jog jis gabeno visą kaltinime nurodytą kanapių kiekį, savo ruožtu T. D. apeliuoja į tai, kad prie šiltnamio, laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d., jis laistantis kanapes buvo užfiksuotas tik tris kartus, tačiau tai, jo manymu, neįrodo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje įgijo sėklas, pirko statybines medžiagas, laistymo priemones, trąšas, įrenginėjo šiltnamį ir pan.

16.1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Kai bendrininkų grupėje veikia keli nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami vieningą tyčią ir bendrą tikslą, visų bendravykdytojų veiksmai kvalifikuojami pagal padarytas veikas (augino, įgijo, gabeno ir pan.), nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus bet kuris iš bendravykdytojų atliko, jei nėra vykdytojo eksceso, t. y. jeigu nei vienas iš bendravykdytojų neišėjo už susitarimo ribų. Nusikalstamos veikos vykdytoju yra laikomas ne tik asmuo, kuris realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas kuris realizuoja dalį jų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, Nr. 2K-5/2009, Nr. 2K-214/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad stebimu laikotarpiu, be kitų asmenų, šiltnamyje kanapių auginimu rūpinosi ir D. K. su T. D.. Taip pat tai, kad jie, kartu atvyko šias kanapes įgyti ir išgabenti. Nors bylos duomenys patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo labai koordinuoti, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis ir mastas, naudotos priemonės, rodo, kad narkotinės medžiagos – kanapės (jų antžeminės dalys) rastos trijuose plastikiniuose maišuose vykdyto kaltininkų sulaikymo metu, buvo auginamos, įgyjamos ir gabenamos nusikalstamos veikos bendrininkų bendrais veiksmais. Tiek D. K., tiek T. D. buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, veikė pakankamai aktyviai, turint vieningą tyčią, todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokius konkrečius veiksmus jie atliko ar kokioje daromos nusikalstamos veikos stadijoje jie dalyvavo auginant, įgyjant ir gabenant narkotines medžiagas. Savo veiksmais (tręšiant, laistant, vėliau įgyjant ir gabenant) siekė bendro nusikalstamo rezultato – disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekiu. Todėl tiek D. K., tiek T. D., nepriklausomai nuo to kokius konkrečiai veiksmus atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Dėl to, pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad D. K. ir T. D., nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe su kitais šioje byloje nustatytais asmenimis.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas nuteistojo T. D. apeliacinio skundo argumentas, kad aptariama veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas, o ne baigtas nusikaltimas, tvirtinant, kad kriminalinės žvalgybos subjektai kontroliavo veiką, todėl tik nuo jų priklausė, kada daromam nusikaltimui bus užkirstas kelias, kartu akcentuojant ir tai, kad narkotinės medžiagos įgijimas ir gabenimas buvo itin trumpas laiko atžvilgiu.

17.1. Pažymėtina, kad alternatyvios BK 260 straipsnyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nustačius, kad asmuo padarė bent vieną iš BK 260 straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų, tokia nusikalstama veika laikoma baigta. Taigi, disponavimas narkotine medžiaga, BK 260 straipsnio prasme, šiuo konkrečiu atveju – įgijimas ir gabenimas, yra baigtas nuo bet kurios vienos iš veikų atlikimo momento, neatsižvelgiant į tai ar kaltininkui šį sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai ar tik iš dalies. Pagal šioje byloje nustatytų duomenų visumą, aplinkybės, jog apie narkotinių medžiagų auginimą pareigūnams buvo žinoma, neturi reikšmės nusikalstamai veikai kvalifikuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka), 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo gauta informacija, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d., t. y. šios informacijos gavimo dieną, šiltnamyje ketinama nupjauti kanapes ir jas išgabenti. Tokiu būdu, nežinant nei kas, nei tikslaus šių veiksmų atlikimo laiko (kokiu paros metu), buvo surengta pasala, kurios metu nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalies požymius, o būtent narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, asmenis darančius neteisėtus veiksmus, ši veika buvo užkardyta. Kaip minėta, BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta formalia sudėtimi ir laikoma baigta nuo bet kurios iš dispozicijoje išvardintų veikų atlikimo momento. Byloje nustatyta, kad jokie nusikalstamos veikos imitavimo modeliai ar veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės nebuvo vykdomi, nuteistųjų veiksmai taip pat nebuvo kontroliuojami, juolab, kad ir jų tapatybės iki tol nebuvo nustatytos. Pačia narkotine medžiaga disponuota iki vykdytos pasalos metu pradėto sulaikymo, o šią veiką vykdę asmenys, veikė aktyviai, buvo suinteresuoti jos padarymu. Dėl to, nėra pagrindo išvadai, kad dėl jų veiksmų, realus pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo kilęs. Baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kvalifikuoti padarytus veiksmus kaip pasikėsinimą (BK 22 straipsnio 1 dalis) disponuojant labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, teisinio pagrindo nėra, nepaisant to, kad narkotinės medžiagos auginimas, rūpinimasis ja buvo stebimas policijos pareigūnų. Tuo pačiu, kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių įrodytumui nėra reikšmingos aplinkybės, kiek laiko truko neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga, šio konkrečiu atveju – narkotinės medžiagos įgijimas ir gabenimas.

18. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neteisėtai įgytų ir gabentų narkotinių medžiagų kiekį nepagrįstai draudžiamomis vartoti priskyrė visą kanapės augalą, nes vadovaujantis Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos nuostatomis, kanapių šaknys ir stiebai nėra priskiriami prie narkotinių medžiagų, kartu pažymint, kad dėl to byloje turėjo būti skirta nauja ekspertizė. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, redakcijoje, galiojančioje nuo 2014 m. sausio 1 d., numatyta, kad šių rekomendacijų sąrašui Nr. 1, t. y. narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra priskirtos kanapės (antžeminės dalys). Nors 1961 m. Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje (toliau – Konvencija) kanapių sąvoka apibrėžiama kaip kanapės augalo galvutės su žiedais arba vaisiais, Konvencijos nuostatos, esant būtinumui, valstybėms suteikia taikyti griežtesnes sąlygas, kontrolės priemones, negu numatyta šioje Konvencijoje. Gi, pagal Lietuvos Respublikos aktus, visa kanapės augalo antžeminė dalis (stiebai, žiedynai, šakos, lapeliai) priskirtina draudžiamoms vartoti narkotinėms medžiagoms ir toks konstatavimas neprieštarauja Konvencijai. Todėl tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus narkotine medžiaga laikoma visa kanapės augalo antžeminė dalis, neprieštarauja minėtos Konvencijos nuostatoms, nes griežtesnio reglamentavimo atskirtų narkotinių medžiagų, nei numatytas bazinis standartas, pati konvencija nedraudžia.

18.1. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad byloje augintų kanapių kiekis buvo tiksliai apskaičiuotas ir specialisto išvada Nr. 140-(5172)-IS1-6100 konstatuota, jog išdžiovinus pateiktus augalus, juos ištyrus buvo nustatyta, kad trijuose polietileniniuose maišuose, rastuose 144 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upelio, buvo 3305 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurioje ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis svyruoja nuo 2,7% iki 3,1%. Šiltnamyje įvykio vietos apžiūros metu rastų 17 vnt. išmėtytų antžeminių kanapių stiebų masė buvo 90,59 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis juose 4,3% (t. 1, b. l. 56-58). Kanapių ir jų antžeminių dalių tyrimą atlikusi specialistė N. Kuliešienė pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtino, kad veiklioji medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis aptinkamas visame kanapes augale, skiriasi tik šios veikliosios medžiagos koncentracija atskirose augalo dalyse, t. y. viršutinėje augalo dalyje ji yra didesnė, apatinėje – mažesnė. Specialistė pažymėjo, kad pagal metodiką, atliekant tyrimą turėtų būti imama 20 cm aukščio augalo viršūnė su žiedynais, bet ne iš apačios, vienok net ir šioje dalyje (apatinėje) aptinkama koncentracija viršijanti nustatytą 0,2 % normą, kartu nurodant, kad visa kanapės augalo antžeminė dalis (stiebai, žiedynai, lapeliai) priskirtina draudžiamoms vartoti narkotinėms medžiagoms. Gi, nustačius, jog tetrahidrokanabinolio koncentracija viršija 0,2 % ribą, išvadoje nurodoma, kad tai yra narkotinė medžiaga. Šio tyrimo metu tirti kanapės (antžeminės dalys) paimtos pagal nustatytas metodikas, jas sudžiovinus iki stabilios masės, tyrimo metu nustatant, kad kanapėse yra narkotinės medžiagos koncentracija, viršijanti nustatytą normą – 0,2 %. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Narkotinių ir psichotropiniu medžiagų, draudžiamų naudoti medicinos tikslams, sąrašu ir pagrįstai nuteistiesiems D. K. ir T. D. pagal BK 260 straipsnį inkriminavo kanapes ir jų antžeminės dalis. Pažymėtina, kad būtent tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-452-788/2016). Be to, kaip minėta, sąvoka kanapės (jų antžeminės dalys) suprantama kaip visos kanapės augalo dalys nuo jo antžeminės dalies (stiebai, žiedynai, šakos, lapeliai), o ne atskiros dalys.

18.2. Pabrėžtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Taigi, bylą nagrinėjant teisme, ekspertizės skyrimas priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje duomenų išvadai, kad nuteistieji pažeisdami nustatytą tvarką augino kanapių augalus, o šiems užaugus, juos įgijo ir gabeno, t. y. padarė BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pakanka. Tokiu būdu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir kitų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų nepadarė, pagrindo skirti ekspertizę, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, šioje byloje nenustatė.

19. Nesutinkant su T. D. veiksmų teisiniu vertinimu, byloje kritikuojamas pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumas nurodant, kad egzistuoja pasyvios provokacijos faktas, grindžiant jį užsitęsusiais kriminaliniais žvalgybos veiksmais, dėl ko išprovokuota padaryti labai sunkų nusikaltimą, taip pat tvirtinant, jog pareigūnams dar prieš surengiant pasalą buvo žinomos asmenų tapatybės. Tokius argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

19.1. Pažymėtina, kad nustatant, ar atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, asmenys nebuvo išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką, turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas leisti atlikti tokius veiksmus, ar laikytasi procesinės tvarkos, nebuvo daromas poveikis, kurio nesant nusikalstama veika nebūtų padaryta. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiuose išslaptintuose 2015 m. liepos 17 d. ir 2015 m. gruodžio 5 d. teikimuose atitinkamai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo ir sekimo, bei dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, ir šių teikimų pagrindu 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. priimtose, remiantis turima nevieša bylos medžiaga, Vilniaus apygardos teismo nutartyse sankcionuoti tokių veiksmų atlikimą (t. 2, b. l. 25-28; t. 4, b. l. 143-145) atsispindi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindai, t. y. faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo. Be to, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) 5 straipsnio 4 dalyje esantį reglamentavimą, provokacija suprantama, kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Taigi, provokavimas konstatuojamas, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo. Taip pat, provokuojamasis poveikis gali būti konstatuojamas ir tais atvejais, kai nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių veiksmai, nors ir nebuvo pernelyg aktyvūs, tačiau vis dėlto iš esmės paskatino asmenį padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis neketino daryti, t. y. kai iš pareigūnų elgesio galima spręsti, kad ilgesnį laiką besitęsiantys jų veiksmai turėjo įtakos asmenų, prieš kuriuos taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams.

19.2. Nagrinėjamo skundo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas reglamentuojamas KŽĮ. Vienas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų egzistuoja tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal šioje byloje esančius duomenis nustatyta, kad tikrinant informaciją apie galimą neteisėtai vykdomą veiklą, pareigūnai 2015 m. liepos 8 d. atlikę įvykio vietos apžiūrą, nustatė, kad miško masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), šalia upės „(duomenys neskelbtini)“, apie 14 m ilgio stovinčiame šiltnamyje, užmaskuotame kamufliažiniu-maskuojančiu tinklu, augo kanapių augalai. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi sankcionavus 2015 m. liepos 17 d. teikimą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo ir sekimo, prasidėjo kriminalinės žvalgybos tyrimas. Atliekant sankcionuotus veiksmus, 2015 m. liepos 24 d. žemės sklype, sumontuotos techninės priemonės specialia tvarka, t. y. vaizdo fiksavimo įranga, siekiant užfiksuoti ir nustatyti asmenis prižiūrinčius šiltnamyje augančius kanapių augalus, taip pat apžiūrėta pati įvykio vieta, fiksuoti reikšmingi duomenys (2015 m. liepos 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas; t. 2, b. l. 33-35). Minėtos nutarties pagrindu, įvykio vieta apžiūrėta ir 2015 m. rugpjūčio 3 d., fiksuojant šiltnamio vidų, jame augančius kanapės augalus, jų apytikslį kiekį (t. 2, b. l. 49-53). Taip pat nustatyta, kad šių neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu, laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d., prie šiltnamio buvo fiksuoti asmenys, kurie prižiūrėjo, rūpinosi šiltnamyje auginamais kanapinių augalais, juos laistant, tręšiant (t. 2, b. l. 54-113). Įtariant, jog su nusikalstama veika, turinčių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų požymių, gali būti susijęs netoli įvykio vietos gyvenantis asmuo, t. y. G. K., siekiant patikrinti šio asmens dalyvavimą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi sankcionuotas 2015 m. rugpjūčio 5 d. teikimas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (t. 2, b. l. 25-28; t. 4, b. l. 143-145). Šių neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu, 2015 m. rugpjūčio 18 d. gauti duomenys apie 2015 m. rugpjūčio 18 d. vakarą planuojamą kanapių augalų nupjovimą ir išgabenimą. Tokiu būdu, tą pačią dieną, iš esmės nežinant kas, tačiau žinant tik preliminarų šių neteisėtų veiksmų atlikimo laiką, pareigūnai vykdydami jiems pavestas pareigas, siekdami patikrinti informaciją bei nustatyti tokius neteisėtus veiksmus atliekančius asmenis, surengė pasalą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pareigūnų veiksmai, aptariamoje situacijoje buvo teisėti ir neperžengė jų veiklą reglamentuojančio įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų atskleidžiant ir tiriant nusikalstamą veiką ribose. Užfiksavę nusikalstamos veikos požymius (kanapių nupjovimą, jų išgabenimą iš šiltnamio) bei neteisėtus veiksmus atliekančius asmenis (į šiltnamį užėjo ir iš jo išėjo trys asmenys; kiekvienas jų nešė po vieną maišą, kaip nustatyta, su nupjautais kanapės augalais), pareigūnai ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, ko pagrindu įvykio vietoje, sulaikytas vienas iš trijų buvusių asmenų, kaip vėliau nustatyta D. K., o netrukus ir netoli įvykio vietos esančioje sodyboje – G. K.. 2015 m. rugpjūčio 19 d., surašius tarnybinį pranešimą, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 265 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį, atlikti pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Taip pat nustatyta, kad be jau minėtų asmenų, nusikalstamoje veikoje dalyvavo T. D. su M. P. (asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje atskirtas). Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įvertinus gautus duomenis, bei nustačius kitas bylai reikšmingas aplinkybes, asmenims buvo pareikšti įtarimai, o vėliau ir kaltinimai, dėl nusikaltimų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje padarymo.

19.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių pirmiau paminėtų duomenų visuma, jų metu fiksuotos informacijos turiniu, nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie pareigūnų provokavimą asmenims nusikalsti. Matyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai nedarė jokių aktyvių veiksmų, norėdami paspartinti ar daryti įtaką naujiems nusikalstamiems veiksmams atlikti, neprovokavo asmenų nusikalsti. Taip pat, priešingai nei nurodoma, nenustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę pareigūnai būtų pažeidę ar kaip nors kitaip nesilaikę tokių veiksmų atlikimui keliamų reikalavimų. Nustačius, kad šiltnamyje lankosi G. K., kreiptasi į teismą dėl neviešo pobūdžio priemonių taikymo sankcionavimo, siekiant patikrinti būtent šio asmens dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Gi, vien tai, kad buvo žinoma G. K. tapatybė, teigti, kad tuo pačiu buvo nustatyti ir kiti asmenys (bendrininkai), pagrindo nėra. Be to, to nepatvirtina byloje esantys duomenys. Priešingai nei tvirtinama, byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog nuteistųjų D. K. ir T. D. tapatybės identifikuotos tik po 2015 m. rugpjūčio 18 d., byloje atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jokio pagrindo daryti priešingas išvadas, nėra.

19.4. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, byloje provokacijos nusikalsti faktas nepagrįstai grindžiamas ir tuo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai neva buvo vykdomi pakankamai ilgą laiką, kas paskatino asmenis padaryti kitą nusikaltimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal KŽĮ 8 straipsnio 3 dalį, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Vienok, nei KŽĮ, nei BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos gali atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, nėra nustatyta ir jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Tokiu būdu, neviešo pobūdžio žvalgybiniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Žinoma, tokie veiksmai negali tęstis neribotai, o turi būti vykdomi (tęsiami) lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti ir vykdomi pasitvirtinus informacijai apie auginamas kanapes ir sankcionavus neviešo pobūdžio veiksmų atlikimą (atitinkamai 2015 m. liepos 8 d., 2015 m. liepos 24 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d.). Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2015 m. rugpjūčio 18 d. Pirminiai įtarimai D. K. ir G. K. pareikšti 2015 m. rugpjūčio 18 d., T. D. – 2015 m. rugpjūčio 29 d. Atsižvelgus į tai, taip pat į neviešų veiksmų metu fiksuotų duomenų turinį, priešingai nei apeliuojama, nėra pagrindo tvirtinti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl nusikalstamos veikos byloje buvo vykdomi ilgą laiką, taip pat tai, kad tokie neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai buvo neproporcingi ir peraugo į provokuojančius. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje epizodas (disponavimas narkotine medžiaga – įgyjant ir gabenat) atskleistas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžios, nustačius BK 265 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau neturint duomenų apie asmenis pastačiusius (įrengusius) šiltnamį ir prižiūrinčius kanapių auginimą. Taigi, būtent tiek laiko prireikė pirminiams įrodymams gauti. Kita vertus, tokia neviešo pobūdžio veiksmų trukmė (kuri nelaikytina pernelyg ilga) paaiškinama ir daromos nusikalstamos veikos specifika. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog 2015 m. liepos 21 d. sankcionavus neviešo pobūdžio veiksmų atlikimą, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d., kanapių priežiūrą, skirtingu laiku, vykdė skirtingi asmenys, kurių tapatybės dar nebuvo nustatytos. Ir nors nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo vykdoma G. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, tačiau reikšmingi duomenys, fiksuoti tik 2015 m. rugpjūčio 18 d., dėl ko, gautos informacijos pagrindu, surengus pasalą, užkardyta nusikalstama veika, nustatytos joje dalyvavusių asmenų tapatybės. Taigi, nustačius neteisėtą kanapių auginimą, atskleistas ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad neviešo pobūdžio atliktų veiksmų trukmė (laikas) lėmė siekį pasunkinti nusikaltime dalyvavusių asmenų baudžiamąją atsakomybę. Juolab, kad atskleidus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, jų veiksmų teisinis vertinimas nepasikeitė. Konstatuotina, kad kriminalinės žvalgybos neviešo pobūdžio veiksmai, jų trukmė, šiuo konkrečiu atveju, atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir netraktuotini kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinę daryti naujas nusikalstamas veikas.

19.5. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl argumento, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 262 straipsnyje ir 265 straipsnyje kriminalinės žvalgybos tyrimas neatliekamas, pažymi, kad KŽĮ 8 straipsnyje nustatyti kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai, taip pat baigtinis nusikalstamų veikų, kurias išaiškinant galima atlikti tokį tyrimą, sąrašas. Pagal šią įstatymo normą, iš tiesų BK 262 straipsnyje ir 265 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos į nurodytą sąrašą nepatenka, tačiau šioje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami dėl disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, atskleisti šį nusikaltimą ir jį darančius asmenis iš esmės ir buvo šio tyrimo tikslas, ką patvirtina ir į bylą pateikti išslaptinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimai, bei jų pagrindu priimtos Vilniaus apygardos teismo nutartys sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimą. Tokiu būdu, kriminalinės žvalgybos tyrimas byloje pradėtas pagal BK straipsnį, pagal kurį toks tyrimas galėjo būti atliekamas, t. y. esant įstatyme numatytam pagrindui – informacijai apie įstatyme numatytą nusikalstamą veiką – ir vykdomas siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką ir ją darančius asmenis. Nustatant neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotine medžiaga, kriminalinės žvalgybos veiksmai pagrįstai buvo vykdomi, o nutraukti jį esant mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų požymiams, nebuvo pagrindo. Be kita ko, nustatyta, kad byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą, tyrimas toliau buvo tęsiamas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Bylą perdavus į teismą, asmenims be inkriminuotos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, buvo inkriminuota ir veika (BK 260 straipsnio 3 dalis), dėl kurios kriminalinės žvalgybos tyrimas ne tik, kad buvo galimas, bet ir vykdomas byloje. Tokiu būdu, šių išdėstytų duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos rinkimo būdai ir priemonės, atsižvelgiant į šią bylos dalį, buvo taikomi teisėtai ir pagrįstai, neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai atlikti laikantis KŽĮ įstatymo reikalavimų.

19.6. Konstatuotų išvadų nepaneigia ir dėstomi argumentai dėl analogiško turinio informacijos dėstymo išslaptintuose Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimuose, kurių pagrindu apygardos teismo nutartimis sankcionuoti neviešo pobūdžio veiksmai. Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 17 d. teikimu buvo prašoma sankcionuoti veiksmus susijusius su patekimu į žemės sklypą ir jame esantį šiltnamį, jų apžiūra, reikšmingų daiktų, medžiagų paėmimu ir pan., taip pat pradėti objekto sekimą, siekiant patikrinti nenustatytų asmenų dalyvavimą tiriamoje nusikalstamoje veikoje (BK 260 straipsnio 1-3 dalys). Tuo tarpu 2015 m. rugpjūčio 5 d. teikimu jau buvo prašoma sankcionuoti neviešo pobūdžio veiksmų atlikimą konkretaus asmens atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, natūralu, jog minėtuose teikimuose, nurodant prašomų veiksmų sankcionavimo pagrindą, buvo nurodyti ir analogiško turinio duomenys, juos papildant naujais, tačiau vien tai nelaikoma šiurkščiu pažeidimu, juolab, kad tyrimas buvo atliekamas, siekiant nustatyti tos pačios tiriamos nusikalstamos veikos požymius ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis. Be to, sankcionavus 2015 m. liepos 17 d. teikimą buvo panaudotos kriminalinės žvalgybos tyrimo priemonės siekiant išaiškinti visas reikiamas aplinkybes su minėtoje teritorijoje esančio šiltnamio ir jame auginamais kanapių augalais, atsiradimu, gi sankcionavus 2015 m. rugpjūčio 5 d. teikimą, kaip papildoma tyrimo priemonė buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas konkretaus asmens atžvilgiu, siekiant patikrinti asmens dalyvavimą teikime nurodytoje nusikalstamoje veikoje. Todėl toks skundo argumentas laikytinas deklaratyviu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog argumentai susiję su Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTV 2015 m. liepos 17 d. prašyme dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo ir sekimo nurodyta aplinkybe, kad kriminalinės žvalgybos prašymai prieš tai prokuroro buvo atmesti, taip pat nėra pagrindas konstatuoti apie buvusius pažeidimus, juolab, kad tokių prašymų atmetimo pagrindai gali būtų įvairūs. Kita vertus, neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas byloje sankcionuotas esant faktiniam, bei atliktas esant teisiniam pagrindui, todėl tokie prokuroro sprendimai nelaikytini esminiais.

19.7. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, tyrimą atlikusių pareigūnų nesąžiningumo nerodo ir anot nuteistojo T. D., surašytas kolektyvinis tarnybinis pranešimas dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. vykdytos pasalos ir D. K. ir G. K. sulaikymo. Visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje buvo surašytas ne tarnybinis pranešimas, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Taip pat tai, kad šis procesinis dokumentas iš tiesų buvo surašytas ir pasirašytas kolektyviai, t. y. visų pareigūnų, net ir tų, kurie nedalyvavo pasaloje, o būtent A. Š.. Kita vertus, vien tai savaime neleidžia minėtame protokole fiksuotų duomenų laikyti neteisingais, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kritikuoti pareigūnų darbo stiliaus fiksuojant tokių atliktų veiksmų eigą ir rezultatus. Be to, byloje nustatyta, kad šių veiksmų atlikimą koordinavo būtent pareigūnas A. Š., kuris 2015 m. rugpjūčio 18 d. vykdytoje pasaloje tiesiogiai nors ir nedalyvavo, tačiau būdamas operacijos vadovu, turėjo teisę surašyti šį procesinį dokumentą pagal dalyvavusių pasaloje jam nurodytas aplinkybes, ką jis pats nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nieko keisto, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas buvo surašytas ir pasirašytas bendrai. Tuo pačiu, kaip deklaratyvius, teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo skundo argumentus dėl pasaloje dalyvavusių pareigūnų skaičiaus, jų išsidėstymo, kadangi kokią taktiką pasirinkti, yra šių veiksmų atlikimą koordinavusios institucijos kompetencija.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nepasitvirtino ir nuteistojo T. D. gynėjo kelta versija apie G. K. bendradarbiavimą su policijos pareigūnais, jį grindžiant kriminalinės žvalgybos metu fiksuotu pokalbiu tarp G. K. ir jo sutuoktinės V. K.. Pažymėtina, kad byloje atlikus įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas G. K. ir jo sutuoktinė V. K. nieko reikšmingo apie įrengtas kameras parodyti negalėjo. Be to, G. K. tvirtinimu, bendradarbiauti su pareigūnais jis pradėjo tik po jo sulaikymo. Toks G. K. aiškinimas nėra paneigtas bylos medžiaga.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems D. K. ir T. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Pagrindo abejoti nuteistiesiems paskirtos bausmės teisingumu, nėra.

21.1. Pažymėtina, jog BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės paskirtis, kurią įstatymų leidėjas apibūdina BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kartu akcentuotina, jog skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Taigi, bausmę teismas paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Ir tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams.

21.2. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes D. K. ir T. D., tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas, tiek skirdamas D. K. ir T. D. bausmes ir jų dydžius už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgė į padarytų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, D. K. ir T. D. asmenybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

21.3. Nustatyta, kad D. K. ir T. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurios pagal savo pavojingumą, remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi ir 6 dalimi, priskiriamos apysunkiams ir labai sunkiems nusikaltimams (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nuteistųjų neteisėtai augintos ir disponuotos (įgytos ir gabentos) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) kiekis žymiai viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą kanapių ir jų dalių kiekį, laikomą labai dideliu (2500 g). Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iš savanaudiškų paskatų. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nuteistieji neneigė prisidėję prie kanapių auginimo, tačiau neigė disponavę labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, tačiau tokios aplinkybės byloje surinktais duomenimis buvo paneigtos. Be to, rastų augintų bei iš augimo vietų jau nuimtų kanapių augalų kiekis leidžia daryti išvadą, kad narkotinę medžiagą buvo planuojama naudoti ne tik savo reikmėms, juolab, kad nuteistieji nėra įtraukti į narkologinę įskaitą, anksčiau už panašaus pobudžio veikas nebuvo traukti atsakomybėn (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nusikaltimai baigti (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje taip pat nustatyti šie nuteistuosius charakterizuojantys duomenys: D. K. vedęs, turi mažametį vaiką, iki sulaikymo šioje byloje dirbo, anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, jo vaidmuo, nusikalstamos veikos daryme nebuvo antraeilis, jis veikė pakankamai aktyviai. T. D. išsituokęs, iki sulaikymo šioje byloje dirbo, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, jo vaidmuo nusikalstamos veikos daryme nebuvo antraeilis, veikė pakankamai aktyviai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6 punktas).

21.4. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas bei jų asmenybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. ir T. D. už vieno apysunkio ir vieno laibai sunkaus nusikaltimų padarymą paskyrus straipsnių dalies sankcijose numatytas bausmes, atitinkamai pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – piniginę bausmę, kurios dydį parinko mažesnį nei jos vidurkis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą, D. K. artimą sankcijos vidurkiui, o T. D. mažesnį nei sankcijos vidurkis. Tinkamai taikęs baudžiamąjį įstatymą ir subendrinęs bausmes apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas), apygardos teismas nuteistiesiems paskyrė galutines bausmes. Be to, nuteistojo D. K. atžvilgiu, paskirta bausmė BK 64 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 9 dalies 5 dalies 2 punkto pagrindu, dar subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais neatliktomis bausmėmis. Tokiu būdu, D. K. paskirta 13 metų, o T. D. 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems paskyrė ne tik teisingas, bet ir savo dydžiu proporcingas bausmes. Visų pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, netinkamai įvertino BK 41, 54 straipsniuose numatytus reikalavimus ir parinko netinkamą bausmės rūšį bei nustatė neteisingą jos trukmę.

21.5. Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiai, bei galutinis subendrintos bausmės dydis, negali būti vertinamas nei kaip neteisingas, nei kaip pernelyg griežtas. Skirdamas jį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir priešingai nei teigiama, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Paskirtų bausmių dydžiai, tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinė bausmė, atitinka nuteistųjų asmenybę, jų padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Ir nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad kitam šioje byloje nustatytam nusikalstamos veikos bendrininkui buvo skirta žymiai švelnesnė bausmė, lyginant su skirtomis jiems, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, kuris kiekvieno asmens atveju, vertina konkrečias, su tuo asmeniu susijusias byloje nustatytas aplinkybes, t. y. jų visumą. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo tai ir buvo padaryta, skundžiamame nuosprendyje nurodant dėl kokių priežasčių apeliantams šioje byloje buvo skirtos vienokio dydžio ir rūšies bausmės, o G. K. – kitokios. Be to, skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į apeliantų nurodytus jų asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę pagrindo nėra. Aplinkybės susijusios su nuteistųjų darbine, šeimynine padėtimi, yra reikšmingos tačiau kartu pastebėtina ir tai, kad jos nesukliudė tiek D. K., tiek T. D. padaryti skundžiamu nuosprendžiu įrodytų nusikaltimų, iš kurių vienas labai sunkus. Švelninti bausmę dėl kokių nors naujų paaiškėjusių aplinkybių taip pat nėra pagrindo, kadangi faktiškai jau buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes susijusias su nuteistųjų padarytos veikos pavojingumu ar jų asmenybėmis. Ir nors apeliuojama į jiems skirtos bausmės proporcingumą, tačiau pažymėtina, kad apeliantai yra nuteisti už dviejų nusikaltimų padarymą, kurių vienas priskiriamas laibai sunkiems, todėl natūralu, kad iš to kyla tam tikros pasekmės vienokiu ar kitokiu būdu varžančios jų teises ir laisves. Kaip minėta, kiekvienoje konkrečioje byloje, kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje, pirmosios instancijos teismo tai ir buvo padaryta, todėl teigti, kad BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo taikytos netinkamai, pagrindo nėra. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmės rūšį ir dydį, skundžiamu nuosprendžiu yra motyvuotas ir teisėjų kolegija taip pat nemato galimybės paskirti nuteistiesiems švelnesnę bausmę. Nuteistieji D. K. ir T. D. savo veiksmais patys pablogino savo padėtį, tai yra jų pačių netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų taisyklių rezultatas. Šiuo konkrečiu atveju, pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra.

21.6. Byloje taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu ar nuteistųjų asmenybe, kurios leistų tvirtinti, kad D. K. ir T. D. straipsnių sankcijose numatytų bausmių, pirmosios instancijos teismo, nustatytas dydis aiškiai prieštarautų teisingumo, bausmės proporcingumo principams. Teismų praktikoje, BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tuo tarpu, išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas nuteistiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šiuo atveju nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistieji pirmosios instancijos teisme kaltę dėl padarytų nusikaltimo pripažino tik iš dalies. Neginčydami lengvesnės veikos padarymą, nesutiko su jiems inkriminuotu sunkesniu nusikaltimu, jų vaidmeniu jame. Savo ruožtu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistųjų dalyvavimą jiems inkriminuotų nusikaltimų daryme, atsižvelgęs į byloje nustatytų duomenų visumą, ne tik įvertino nuteistųjų vaidmenį veikoje, bet ir indėlį nusikalstamoms veikoms išaiškinti. Be to, byloje esančios nuteistųjų asmenybę apibūdinančios aplinkybės (dirbo, išlaikė šeimą, ir pan.) yra daugiau tipinės nei išimtinės ir nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Ir nors šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdyto nusikaltimo pavojingumu, kurį skirdamas bausmes visiškai pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra tokių aplinkybių, kurių skirdamas bausmę nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar kurios ypatingai lengvintų nuteistųjų teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti paskirtas bausmes. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

22. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Teismas vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtai būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl D. K. ir T. D. kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis, pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Naikinti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Viktoras KažysElena Vainienė