- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- I1-1294-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02512-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjo A. Š. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 84). Skunde (b. l. 1–10) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. ankštomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kurių plotas apie 8-21 m² su dviem, trimis, penkiais asmenimis, įskaitant ir jį patį, todėl ploto tekdavo gerokai mažiau nei tai numato teisės normos ir leistina ploto norma buvo viršyta daug kartų, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas dažnai gulėti arba sėdėti, kamerose nebuvo kopėtėlių, atramų pagalvei. Jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iškviesti budintį pareigūną, todėl daužydavo į duris. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patekdavo į kameras, o dirbtinė buvo per didelė, nes lempos buvo be apsauginių gaubtų ir kėlė nesaugumo jausmą. Kamerose žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 16 iki 18 °C, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, kameros neremontuotos. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nes unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas. Sanitarinio mazgo sienelę dengianti plastmasinė užuolaida neužtikrino būtino privatumo, nes buvo pakabinta taip, kad plazdėdavo dėl kameros vėdinimo atidarant langą, todėl jis tapdavo matomas tiek pareigūnams, tiek kameroje esantiems asmenims. Dėl to jis patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką praneštainformuotas tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 84).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 27–36) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-02 pažymos Nr. 60-34671, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17 šiose kamerose: kameroje Nr. 27 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,31 iki 3,98 m², kameroje Nr. 10 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,13 iki 4,07 m², kameroje Nr. 30 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 23,4 iki 4,67 m², kameroje Nr. 46 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,3 iki 4,58 m², kameroje Nr. 87 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,8 iki 3,92 m², DI-2 pareiškėjas buvo laikomas vienas ir jam teko 6,56 m², kameroje Nr. 7 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,33 iki 4,4 m², kameroje Nr. 18 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,6 iki 3,71 m², kameroje Nr. 8 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,7 iki 4,18 m2.
Atsakovė, vertindama tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.
Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie perteklines lovas kamerose Nr. 46 ir Nr. 87. Iš nuotraukų matyti, kad kamerose yra po tris dvivietes lovas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra.
Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trūksta inventoriaus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė – vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas – 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba – 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė – 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).
Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad iš tualeto sklido nemalonus kvapas. Atsakovė pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją. Be to, pažymi ir tai, kad pareiškėjas kamerose dalį laiko būdavo vienas, vėdinimas per langus galimas, todėl toks pažeidimas nelaikytinas darančiu ilgalaikį poveikį.
Atsakovė pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016).
Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.
Iš 2020-02-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-300 matyti, kad kameroje Nr. 10 apšvieta, drėgmė tinkama. Nustatyta, kad nubyrėjęs sienos tinkas, tačiau tai nekelia pavojaus gyvybei ir tai nėra šio skundo dalykas. Pažymi, kad nustatyti trūkumai dėl tinko yra kosmetiniai.
Iš 2020-08-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2451 matyti, kad kameroje Nr. 30 apšvieta per maža. Temperatūra bei drėgmė tinkama. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta (lempų gaubtai tvarkingi). Kameroje Nr. 87 drėgmė tinkama, vėdinimas per langus galimas.
Kartu pažymi, kad galimi atvejai, kuomet kamerų inventorius, o ypač kamerose esantys šviestuvai, siekiant prisiteisti neturtinę žalą, piktavališkai kalinamų asmenų sulaužomi. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, pastebėję, kad inventorius sugadintas ir pan., arba gavę kalinamų asmenų prašymą dėl inventoriaus trūkumo ar poreikio jį pakeisti, jį nuolat atnaujina. Pažymi, kad jokių skundų dėl šviestuvų pareiškėjas neteikė.
Iš 2020-07-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2217 matyti, kad kameroje Nr. 8 apšvieta per maža. Temperatūra tinkama. Lempos be gaubtų. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta. DI-2 apšvieta, temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.
Iš 2020-11-06 Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto Nr. 14-12343, skirto NVSC, matyti, kad apšvietos pažeidimas pašalintas.
Papildomai atsakovė pažymi, kad pareiškėjas jokių skundų dėl gaubtų neteikė. Be to, gaubto nebuvimas niekaip neįtakoja apšvietos bei apšvietimo įrenginius naudojant pagal paskirtį negali sukelti neigiamų pasekmių. Pažymi tai, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t. t.
Nors kitos kameros dėl skunde nurodomų apsektų aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.
Pažymi, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.
Prideda 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo, remontuota kamera Nr. 8.
Prideda 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuotos kameros Nr. 46, 7.
Atsakovė pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).
Nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose ar kitose patalpose nereglamentuoja.
Kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas). Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.
Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.
Be to, pažymi, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo šį prašymą turi pagrįsti ir individualizuoti, nurodyti, kokius išgyvenimus tariami pažeidimai jam sukėlė ir kodėl prašoma suma būtent tokia. Kadangi ši skundo dalis neindividualizuota, ji atmestina.
Atsakovė pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, ir to ŠTI pareigūnai nedaro, todėl negalime nurodyti, kuriame lovos aukšte buvo pareiškėjo gultas. Atsižvelgiant į tai, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad pareiškėjui reikėjo lipti į antrą lovos aukštą, tačiau pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, jog turi būti įrengiamos kopėtėlės.
Taip pat jokie teisės aktai nenumato, kad lovos turi būti su atramomis, tačiau iš pridedamų nuotraukų matyti, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka realybės – visų lovų galuose atramos yra.
Atsakovės nuomone, pareiškėjo skundo dalis dėl skundų neregistravimo atmestina, kadangi pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai galimai jo prašymai ar skundai nebuvo registruojami ar kurie pareigūnai grasino susidorojimu jam ar kitiems asmenims. Kadangi pareiškėjo teiginiai abstraktūs, grįsti bendro pobūdžio prielaidomis, tokios pretenzijos neturi pagrindo.
Atsiliepime atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo A. Š. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-02 pažyma Nr. 60-34671 „Dėl A. Š.“ (b. l. 38–44), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17 (244 dienas). Kameroje Nr. 27, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 3,98 m², kameroje Nr. 10, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,07 m², kameroje Nr. 30, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,68 m², kameroje Nr. 46, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,58 m², kameroje Nr. 87, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,92 m², DI-2 pareiškėjas buvo laikomas vienas ir jam teko 6,56 m², kameroje Nr. 7, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,66 m², kameroje Nr. 18, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,72 m², kameroje Nr. 8, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,18 m². Išvardintose kamerose esant mažiau asmenų, pareiškėjui taip pat teko daugiau negu 3,6 m², taigi, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimyb ę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 6,56 m² (DI-2) iki 23,37 m² (b. l. 38-44), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 1,118 iki 1,758 m² (b. l. 45-46) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 27 esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,58 m², kameroje Nr. 10, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,61 m², kameroje Nr. 30, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,31 m², kameroje Nr. 46, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,08 m², kameroje Nr. 87 esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,54 m², kameroje Nr. 7, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,30 m², kameroje Nr. 18, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,54 m², kameroje Nr. 8, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,98 m².Taigi, kamerose Nr. 27, 87, 7, 18 iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m². Nurodytose kamerose, taip pat kitose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m². Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (b. l. 47-50) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 73-82), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kameroje nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per didelė, nes lempos buvo be apsauginių gaubtų, kurios kėlė nesaugumo jausmą. Kamerose žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 16 iki 18 °C, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, kameros neremontuotos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-300 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 63-65) konstatuota, kad kameroje Nr. 10 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 10 patalpas ir joje esančius įrenginius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 10 siena įskilusi, nuo sienų nubyrėjęs tinko sluoksnis, ties durimis atsikišę nesaugūs sienų kampų metaliniai sutvirtinimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) konstatuota, kad kamerose Nr. 8 ir 87 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos (200 lx) (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas). Oro temperatūra kamerose Nr. 8, Nr. 87, drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Operatyviosios kontrolės metu įvertinus drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 įrenginius (lovą/gultą ir šviestuvus) veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.
Operatyviosios kontrolės metu įvertinus kamerų Nr. 8, Nr. 87 patalpas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 8 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega dvi lempos iš keturių, kameroje Nr. 87 langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės.
Įvertinus gyvenamąsias kameras Nr. 8 ir Nr. 87 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nustatyta, kad kamerose Nr. 8 ir Nr. 87 vizualiai matomų pelėsių nėra.
Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 8, Nr. 87 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta. Remiantis patikrinimo metu ŠTI atstovo žodžiu teikta informacija, vasaros sezono metu gyvenamųjų kamerų langų stiklai gali būti išimami arba įdedami suimtiesiems/nuteistiesiems pateikus prašymą ŠTI administracijai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) konstatuota, kad kameroje Nr. 30 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos (200 lx) (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas). Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 30 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamąją kamerą Nr. 30 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.
Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI rėžiminio korpuso kameroje Nr. 30 (ir kitose tikrintose kamerose) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta.
Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamojoje kameroje Nr. 30 patalpas (sienas ir lubas) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.
Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ŠTI rėžiminio korpuso kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kameroje galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-300 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 63-65) matyti, kad įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 10 patalpas ir joje esančius įrenginius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 10 siena įskilusi, nuo sienų nubyrėjęs tinko sluoksnis, ties durimis atsikišę nesaugūs sienų kampų metaliniai sutvirtinimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) matyti, kad kamerose Nr. 8 ir 87 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos (200 lx) (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), įvertinus kamerų Nr. 8, Nr. 87 patalpas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 8 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega dvi lempos iš keturių, kameroje Nr. 87 langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) matyti, kad kameroje Nr. 30 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos (200 lx) (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), todėl todėl tai vertintina pareiškėjo naudai.
Paminėtais patikrinimo aktais kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nėra konstatuota nei pelėsio, nei drėgmės, nei šalčio, o būtent: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-300 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 63-65) konstatuota, kad kameroje Nr. 10 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) konstatuota, kad oro temperatūra kamerose Nr. 8, Nr. 87, drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, įvertinus drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 įrenginius (lovą/gultą ir šviestuvus) veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Įvertinus gyvenamąsias kameras Nr. 8 ir Nr. 87 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nustatyta, kad kamerose Nr. 8 ir Nr. 87 vizualiai matomų pelėsių nėra, gyvenamosiose kamerose Nr. 8, Nr. 87 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) konstatuota, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 30 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameroje Nr. 30 vizualiai matomų pelėsių nenustatyta, kameroje Nr. 30 (ir kitose tikrintose kamerose) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta, įvertinus gyvenamojoje kameroje Nr 30 patalpas (sienas ir lubas) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, todėl laikytina, kad kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 51-59) ir Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-09-03 pažymos Nr. 62-356 „Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotaroyje 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn.“ (b. l. 60–61) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per nurodytus laikotarpius buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. DI 2 – lubų, lango tinkavimas, dažymas; kamera Nr. 8 – paklijavimas grindyse; kamera Nr. 46 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas, kamera Nr. 7 – pilnas pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas; kamera Nr. 10 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas.
Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinime akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) konstatuota, kad ŠTI administracijos pateiktais duomenimis, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpina ŠTI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Patikrinimo metu drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 valymo priemonės buvo. ŠTI nustatyta vidaus tvarka dėl gyvenamųjų patalpų valymo atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus. O Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) konstatuota, kad ŠTI administracijos pateiktais duomenimis, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpina ŠTI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Operatyviosios kontrolės metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Įvertinus administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo nuomone, kameros, kuriose buvo pareiškėjas, suremontuotos, tvarkingos, be pelėsio, nuo kamerų sienų ir lubų nėra nusilupusių dažų, tai matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 73-82).
Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad kameroje nebuvo kopėtėlių ir atramos pagalvei. Pareiškėjas nurodė, kad nesant kopėtėlių lipant į antrame aukšte esantį gultą, kildavo konfliktai su pirmame aukšto gulte esančiu asmeniu, nes turėdavo statyti kojas ant to asmens patalynės. Šis pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nei teisės aktai, nei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja, jog dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, todėl atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kopėtėlių ir atramos pagalvei nebuvimas galėjo sukelti pareiškėjui papildomus nepatogumus, ir kad ši aplinkybė turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį.
Pareiškėjo aiškinimas, kad kamerose dirbtinio apšvietimo šviesa buvo labai stipri, vertintinas kritiškai, nes pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3. papunktį, kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą.
Pareiškėjo aiškinimas, kad žiemą nebuvo tinkamai šildoma, temperatūra buvo nuo 16 iki 18⁰C, o kameroje (nenurodyta kokioje, b. l. 6, 7) siekdavo 12,3⁰C, vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-02 pažymos Nr. 60-34671 „Dėl A. Š.“ (b. l. 38–44) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17, t. y. pareiškėjas žiemos periodu Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo.
Pareiškėjas skunde nurodė įvairius higienos normų pažeidimus kamerose Nr. 35, 16, 17, 35 (b. l. 4, 8), tačiau iš aukščiaun paminėtos pažymos (b. l. 38–44) matyti, kad pareiškėjas tose kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo.
Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė.
Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pirmo, antro ir trečio aukšto gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo, nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti, daužant į duris. Tokia pat situacija būdavo išsimaudžius duše ar būnant teniso patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo ir radijo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, situacijų aprašymai nutreipti į tai, kas būtų, jeigu būtų, be to, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nes unitazai buvo gyvenamosiose patalpose, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas. Sanitarinio mazgo sienelę dengianti plastmasinė užuolaida neužtikrino būtino privatumo, nes buvo pakabinta taip, kad plazdėdavo dėl kameros vėdinimo atidarant langą, todėl jis tapdavo matomas tiek pareigūnams, tiek kameroje esantiems asmenims.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikto atsiliepimo matyti, kad 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš sunkaus pluošto, kurios nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jos judėjimo neįtakoja, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš pateiktos pažymos (b. l. 45-46) matyti, kad kamerose Nr. 27, 10, 30, 46, 87, 7, 8 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 2,46 m., kameroje Nr. 18 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurio aukštis 1,80 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis, tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 73-80) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu arba iš kameros vidinės pusės, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis (kameros Nr. 7, 8, 10, 18, 46) ar sunkaus pluošto užuolaidomis (kameros Nr. 27, 30, 87), šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjos teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).
Iš byloje esančios drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 fotonuotraukos (b. l. 82) matyti, kad sanitarinis mazgas iš trijų pusių atitvertas nuo įėjimo į kamerą durų, o įėjimas į sanitarinį mazgą nukreiptas į kameros vidų. Šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl niekas negalėjo jo matyti, jam naudojantis sanitariniu mazgu ir buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetai laikino sulaikymo patalpose, esančiose režiminio korpuso rūsyje ir administracinio pastato rūsyje buvo atitverti tik dalinai, t. y. pertvara be jokios kabinos ir be užuolaidos.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus Sąvokos ir jų apibrėžtys nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. TLK nėra gyvenamosios patalpos.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-02 pažymos Nr. 60-34671 „Dėl A. Š.“ (b. l. 38–44) matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, būdavo patalpintas į trumpalaikio laikymo patalpą TLK-5, kur asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 val. Iš pateiktos LSP (TLK – 5) fotonuotraukos (b. l. 81) matyti, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgą atskirtas užuolaida. Be to, įėjimas į sanitarinį mazgą yra šone (dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu, patapoje priešais įėjimą į sanitarinį mazgą yra ne suolai asmenims susėsti, o tuščia sienos dalis. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu TLK-5 patalpoje.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) matyti, kad ŠTI administracijos pateiktais duomenimis, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatais, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpina ŠTI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Patikrinimo metu drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 valymo priemonės buvo. ŠTI nustatyta vidaus tvarka dėl gyvenamųjų patalpų valymo atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus. O Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) konstatuota, kad ŠTI administracijos pateiktais duomenimis, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatais, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpina ŠTI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Operatyviosios kontrolės metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Taip pat atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 73-82), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.
Pareiškėjo argumentas, kad kai kuriose kamerose tualetai nebuvo uždengiami, seno tipo, įmontuoti grindyse, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020).
Dėl dienotvarkės ir užimtumo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis neturėjo nuolatinės dienotvarkėje reglamentuotos judėjimo laisvės, dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.
Pareiškėjo aiškinimas, kad jis neturėjo nuolatinės dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“, kuris buvo papildytas 2020 m. sausio 31 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-32 Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1/01-11 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ papildymo”, patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, asmeninių kompiuterių naudojimo laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą. Taigi, pareiškėjas privalo laikytis aukščiau paminėtais įsakymais nustatytos dienotvarkės, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi užtikrinti jos laikymąsi.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėta, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Įstaigoje veikia biblioteka. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpas, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį. Kad pareiškėjas ypač aktyviai sportavo stalo teniso patalpose, matyti iš pareiškėjo skundo (b. l. 5), asmens sveikatos istorijos nuorašo (b. l. 23). Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra.
Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, pareiškėjas visiškai neargumentavo, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo užimtumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl skundų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai nepalankių įstaigai prašymų neregistruoja, tiesiog išmeta.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. 61-3169 (b. l. 62) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad nepalankūs Šiaulių tardymo izoliatoriui skundai neregistruojami, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Pareiškėjas nenurodė, kokie jo skundai (žodžiu ar raštu) nebuvo registruojami, dėl ko jie buvo pateikti, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, kodėl, jo nuomone, būtent jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 18-26) nustatyta, jog pareiškėjas pirminės gydytojų apžiūros metu nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. 61-3169 (b. l. 62) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Pareiškėjo argumentas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, jam pateikus skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, patirdavo psichologinį spaudimą, buvo grasinama ir bauginama, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Pareiškėjas nenurodė, kodėl jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog visas 244 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 244 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kamerose Nr. 10, 8, 87 nustatytą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo bei kamerose Nr. 8, 87, 30 nustatytą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimo (kamerose Nr. 8, 87 Lietuvos higienos normos HN 134:2014 12 ir 14 punktų pažeidimai operatyviai pašalinti, b. l. 72) įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).
Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad A. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. buvo pažeista.
Pareiškėjo A. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.