Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. K. (G. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas įteikti atsakovui 2016-11-23 viešo paskelbimo būdu (2016-11-23 nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 str. nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų. CK normų dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir kitų šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kada pagal bendrą taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas, o tai leidžia daryti išvadą, kad nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriomis tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Nagrinėjamu atveju tarp šilumos tiekėjo ir buto savininko nebuvo sudaryta rašytinės centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties, tad laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.), t. y. nuo buto, esančio K. V. 16-7, Vilnius, šildymo ir karšto vandens įrenginių prijungimo prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių datos. Iš gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad N. K. 2015-04-16 mirė (b. l. 12), o jos butą, esantį K. V. 16-7, Vilnius, paveldėjo atsakovas G. K. (b. l. 8-10). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam K. V. 16-7, Vilnius, tačiau buto savininkas laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2016-08-31 už suteiktas paslaugas nesumokėjo, todėl susidarė 553,74 Eur įsiskolinimas už butui teiktas paslaugas (b. l. 7) bei buvo priskaičiuotos 26,30 Eur palūkanos (b. l. 7). Ieškovas ir po palikėjos N. K. mirties siuntė sąskaitas bei įspėjimus sumokėti įsiskolinimą į aukščiau minėtą butą (b. l. 33-40), kuriame savo gyvenamąją vietą nuo 1995-12-18 deklaravo atsakovas (b. l. 32). Duomenų, kad palikėja bei atsakovas būtų sumokėję įsiskolinimą, byloje nėra CPK 178 syt., 185 str.).

CK 6.383 str. 1 d. numato, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.38 str. nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis c. b. Nr. 3K-7-18/2014).

Byloje duomenų, kad palikėja bei atsakovas įsiskolinimą už butui, esančiam K. V. 16-7, Vilnius, teiktą šilumos energiją būtų padengę, nėra (CPK 178, 185 str.). Ieškovas, siųsdamas sąskaitas bei pranešimus dėl įsiskolinimo, po palikėjos mirties nepraėjus 3 mėnesių terminui, išviešino kreditoriaus turtines pretenzijas (b. l. 33-40) į palikėjos skolą, taigi prieš priimdamas palikimą, atsakovas buvo informuotas apie palikėjos skolas ir galėjo apsispręsti dėl būtent tokio palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie užmokesčio už elektros energiją butui, K. V. 16-7, Vilnius, laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2016-08-31 sumokėjimą, ieškovo reikalavimas priteisti 553,74 Eur sumą iš atsakovo kaip palikėjos įpėdinio ir buto savininko yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 26,30 Eur palūkanas. CK 6.37 str. 1 d. numato, jog palūkanas pagal prievoles gali numatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas tarp fizinių asmenų, jeigu sutartis nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.210 str. palūkanos kartu yra ir civilinės atsakomybės forma, kurios atlieka kompensacinę funkciją, skirtą apsaugoti kreditoriaus interesus. Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. CK 6.261 str. numato, jog skolininkai praleidę piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovas priėmęs palikimą neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo pateiktoje Mokesčių paskaičiavimo pažymoje (b. l. 7) priskaičiuotos 26,30 Eur palūkanos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 6) bei 8,79 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrėjimą bei už Gyventojų registro tarnybos išrašą, iš viso – 28,79 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, įm. kodas 111760831, iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 553,74 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 74) skolą laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2016-08-31, 26,30 Eur (dvidešimt šešių eurų 30 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (580,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,79 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.