- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1-88-1151/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27258-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Kaltinamasis
- A. U., S. Š.
- Civilinis ieškovas
- L. B., asociacijos „Mototurizmas“
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Žanai Sokolovskai, kaltinamiesiems A. U. (A. U.) ir S. Š. (S. Š.), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B., nukentėjusiojo L. B. ir civilinės ieškovės asociacijos „Mototurizmas“ atstovui (advokatui) Sauliui Juzukoniui,
A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje bei 284 straipsnyje,
S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-07-23 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
2. Trakų rajono apylinkės teismo 2004-11-17 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams (bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-07-23 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams;
3. Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; Vilniaus 3 apylinkės teismo 2012-10-16 nutartimi paleistas lygtinai nuo neatliktos 4 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant atlyginti padarytą turtinę žalą iki 2013-03-20, nedelsiant pradėti dirbti ir tęsti darbą iki 2013-02-20, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2013-02-20, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2013-02-20 (2013-07-01 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);
4. Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto (bausmė atlikta 2016-01-11);
5. Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 40 val. per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su aukščiau numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (2017-10-19 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 60 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) (3 000 Eur) dydžio bauda; paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda; uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimas - išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti 590 Eur suma;
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą:
1.1. A. U. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymo, t. y. A. U. kaltinas tuo, kad:
1.1.1. 2020-07-10, apie 12.30 val., veikdamas bendrai su S. Š., chuliganiškai vairavo savo vardu registruotą automobilį „Audi A8“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Chuliganiškas elgesys pasireiškė tuo, kad A. U., važiuodamas magistraliniu keliu A-16 Vilnius–Marijampolė, Trakų r. sav., pavažiavus nuo Trakų m. 3–5 km, ir lenkdamas ta pačia kryptimi ir juosta važiavusį motociklą „Harley Davidson“, kurio valstybinio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. B., staigiai pasuko į motociklo pusę, dėl ko motociklo vairuotojas stabdė motociklą, siekdamas išvengti susidūrimo. Motociklui privažiavus Penkininkų kaimą, ties posūkiu į Ežero g., automobilis „Audi A8“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo vidury kelio važiuojamosios dalies atidarytomis abejomis priekinėmis durelėmis, trukdydamas eismui. Motociklui apvažiavus stovintį automobilį iš dešinės, ir sustojus kelkraštyje, iš automobilio išlipę S. Š. ir A. U. vartojo necenzūrinius žodžius L. B. atžvilgiu, grasino susidorojimu, po ko A. U. tyčia kumščiu sudavė smūgį L. B. į krūtinę, o S. Š. spyrė L. B. į dešinės kojos šlaunį, po ko S. Š. ir A. U. sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. A. U. priėjo prie šalikelėje stovėjusio motociklo ir jį (motociklą) pastūmė, nuo ko motociklas nuvirto bei motociklą apspardė. Tęsdami nusikalstamą veiką A. U. ir S. Š. bendrai sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas. Taip viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu chuliganišku vairavimu, grasinimais, fizinio smurto panaudojimu, svetimo turto sugadinimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką;
1.1.2. tyčia mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent 2021-07-10, apie 00:20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine V. Š. metu, tyčia kumščiu sudavė jai (sugyventinei) vieną smūgį į dešinę veido pusę, nuo kurio nukentėjusioji nukrito ant grindų;
1.2. S. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, t. y. S. Š. kaltinamas tuo, kad 2020-07-10, apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su A. U., kuris chuliganiškai vairavo savo vardu registruotą automobilį „Audi A8“, kurio valstybinio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kas pasireiškė tuo, kad S. Š. kartu su A. U., važiuodamas magistraliniu keliu A-16 Vilnius–Marijampolė, Trakų r. sav., pavažiavus nuo Trakų m. 3–5 km, lenkiant ta pačia kryptimi ir juosta važiavusį motociklą „Harley Davidson“, kurį vairavo L. B., sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, per atidarytą automobilio langą iškėlė ranką su ištiestu viduriniu rankos pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti, tuo parodydamas nepadorų gestą motociklo vairuotojui L. B.. Motociklui privažiavus Penkininkų kaimą, ties posūkiu į Ežero g., automobiliui „Audi A8“ stovėjus vidury kelio važiuojamosios dalies atidarytomis abejomis priekinėmis durelėmis, trukdant eismui, motociklui apvažiavus stovintį automobilį iš dešinės, ir sustojus kelkraštyje, išlipęs iš automobilio vartojo necenzūrinius žodžius L. B. atžvilgiu, grasino susidorojimu, po ko spyrė L. B. į dešinę kojos šlaunį, po ko S. Š. sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. U. ir S. Š. bendrai sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas. Taip viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu chuliganišku vairavimu, grasinimais, fizinio smurto panaudojimu, svetimo turto sugadinimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
2.1. kaltinamasis A. U. dėl pareikštų kaltinimų (viešosios tvarkos ir fizinio skausmo sukėlimas) prisipažino. Parodė, kad:
2.1.1. pastūmė motociklininką (L. B.) ir vartojo smurtą nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu, barėsi su juo (L. B.) vartodamas keiksmažodžius, taip pat nugriovė jo (L. B.) motociklą;
2.1.2. dėl konflikto su sugyventine V. Š. prisipažino, kad sugyventinei V. Š. sudavė vieną kartą, netyčia ir tai buvo pirmas kartas;
2.2. kaltinamasis S. Š. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino. Paaiškino, kad įvykio metu buvo išgėręs. Atsimena, kad A. U. lenkė kelyje motociklininką, o šis (motociklininkas) neleido atlikti lenkimo manevro. Jis (A. U.) rankomis per atidarytą langą mojavo motociklininkui, galimai parodė necenzūrinį gestą (vidurinį rankos pirštą), nes supyko, kad jis (L. B.) neleido aplenkti motociklo, o išlipęs iš automobilio keikėsi motociklininko atžvilgiu, po ko, žodinio konflikto metu, susistumdė su motociklininku ir jam (motociklininkui) sudavė (kiek smūgių sudavė ir kur pataikė neatsimena). Suvokė, kad kelyje, kuriame vyksta intensyvus eismas, konfliktą matė pravažiuojančių automobilių keleiviai ar vairuotojai.
3. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-01-06, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu palaikė. Civilinį ieškinį palaikė.
4. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-01-06, nukentėjusiojo (ir civilinio ieškovo) L. B. ir civilinės ieškovės asociacijos „Mototurizmas“ gynėjas advokatas Saulius Juzukonis palaikė atstovaujamųjų civilinius ieškinius. Nurodė, kad L. B. viešoje vietoje buvo užpultas, patyrė išgyvenimus, kuriuos įvertino 500 Eur suma.
5. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-01-06, valstybinį kaltinimą palaikantis subjektas – prokurorė – kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2021-09-27, nurodytais motyvais bei argumentais. Nurodė, kad:
5.1. kaltinamasis A. U. kaltę pripažino ir dėl to (nusikaltimo) gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo nuoširdus, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad dėl dviejų nusikalstamų veikų kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Kaltinamais neteistas, baustas administracine tvarka. Prokurorė siūlė pripažinti A. U. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose ir pradėti dirbti; pripažinti A. U. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose ir pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas (bausmes) sudedant ir paskirti A. U. galutinę bausmę, t. y. 1 metų laisvės apribojimą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir galutinę bausmę kaltinamajam paskirti 8 mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose ir pradėti dirbti; vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti A. U. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Civilinius ieškinius siūlė tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam L. B. spręsti teismo nuožiūra;
5.2. kaltinamasis S. Š. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino ir dėl to (nusikaltimo) gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo nuoširdus ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai kaltu prisipažino, gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistu. Kaltinamasis S. Š. 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Prokurorė siūlė pripažinti S. Š. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį S. Š. būti namuose nuo 22 iki 06 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 06 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Civilinius ieškinius siūlė tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam L. B. spręsti teismo nuožiūra.
6. Į teisiamąjį posėdį, vykusį 2022-01-06, neatvyko nukentėjusioji V. Š.. Apie teisiamojo posėdžio datą ir laiką nukentėjusioji informuota tinkamai, gautas nukentėjusiosios prašymas nagrinėti bylą jai (V. Š.) nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės kaltinamajame akte, surašytame 2021-09-27, A. U. inkriminuojamų kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje, bei S. Š. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, (ne)pagrįstumo (BPK 6 straipsnis, 23 straipsnis, 42 straipsnis, 302–305 straipsniai, 307 straipsnis).
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant ir kaltinamiesiems sutinkant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas, teismo išvados
9. Nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo A. U. apklausa dėl viešosios tvarkos pažeidimo, vykusi 2020-11-20 ir 2021-09-10, bei apklausa dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, vykusi 2021-07-12 ir 2021-09-10; kaltinamojo S. Š. apklausa, vykusi 2020-09-18, 2021-08-05 ir 2021-09-13), tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. U. prisipažino dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, o S. Š. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos 284 straipsnyje padarymo, t. y.:
9.1. A. U. parodė, kad 2020-07-10, apie 12.30 val., jam (A. U.) priklausančiu automobiliu „Audi A8“ važiavo magistraliniu keliu A-16 Vilnius–Marijampolė ir netoli Penkininkų kaimo jo (A. U.) vairuojamą automobilį per ištisinę juostą pradėjo lenkti motociklas „Harley Davidson“, kurį jis (A. U.) staigiai aplenkė ir užvažiavo į priekį pradėdamas spausti garso signalą ir mirksėti ilgomis šviesomis. A. U. ir motociklininkui sustojus tarp jų (A. U. ir L. B.) kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. U. motociklininką (L. B.) pastūmė dešine ranka, barėsi su juo (L. B.), vartojo necenzūrinius žodžius bei vartojo smurtą L. B. atžvilgiu, taip pat nugriovė jo (L. B.) motociklą;
9.2. A. U. taip pat parodė, kad su sugyventine V. Š. gyvena 13 metų, veda bendrą ūkį. 2021-07-10, apie 00.20 val., tarp jo (A. U.) ir sugyventinės V. Š. įvyko konfliktas, kurio metu jiems (A. U. ir V. Š.) būnant virtuvėje jis (A. U.) sugyventinei sudavė per veidą ir abejomis rankomis pastūmė nuo savęs, po ko ji (V. Š.) nugara atsirėmė į sieną, dėl ko labai gailisi;
9.3. S. Š. parodė, kad 2020-07-10, apie 12.30 val., A. U. priklausančiu automobiliu „Audi A8“ važiavo magistraliniu keliu A-16 Vilnius–Marijampolė ir netoli Penkininkų kaimo bandė aplenkti motociklą, tačiau jis (motociklininkas) neleido jiems (A. U. ir S. Š.) atlikti lenkimo. Jis (S. Š.) rankomis per atidarytą langą mojavo motociklininkui, galimai parodė necenzūrinį gestą (vidurinį rankos pirštą), nes supyko, kad neleido aplenkti motociklo, o išlipęs iš automobilio keikėsi motociklininko atžvilgiu bei žodinio konflikto metu susistumdė su motociklininku ir dešiniu kumščiu sudavė motociklininkui smūgį į krūtinę (kiek smūgių sudavė neatsimena); įvykio metu buvo neblaivus.
10. Nepaisant to, kad kaltinamieji pripažįsta inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamųjų prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. Nustatyta, jog be kaltinamųjų A. U. ir S. Š. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamųjų A. U. ir S. Š. kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:
11.1. Dėl A. U. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas):
11.1.1. nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2021-07-09, apie 23:50 val., į namus sugrįžo neblaivus sugyventinis A. U.. Kilusio žodinio konflikto metu A. U. kairės rankos kumščiu trenkė jai (V. Š.) vieną smūgį į dešinės pusės smilkinį, nuo smūgio ji (V. Š.) nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Atsistojusi pasakė, kad iškvies policiją, tačiau tuomet sugyventinis dešinės rankos delnu jai (V. Š.) dar kartą trenkė į dešinę veido pusę. Nuo smūgių ji (V. Š.) pajuto labai stiprų fizinį skausmą;
11.1.2. iš akistatos protokolo matyti, kad V. Š. iš dalies pakeitė parodymus. Parodė, kad A. U. sudavė vieną kartą rankos kumščiu į dešinės pusės veido sritį, po ko ji (V. Š.) pajuto fizinį skausmą, po suduoto smūgio nukrito ant grindų, tuo metu skausmo nejuto. Atsikėlusi pasakė, kad kvies policiją, tada A. U. jai (V. Š.) nestipriai sudavė antrą kartą (neatsimena ar ranka, ar delnu, ar kumščiu) vieną smūgį į veidą, tačiau skausmo nepajuto.
11.2. Dėl A. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas):
11.2.1. nukentėjusiojo L. B. apklausos metu, vykusios 2020-07-15, L. B. parodė, kad 2020-07-10, apie 12.40 val., iš Vilniaus važiavo į Aukštadvarį asociacijai „Mototurizmas“ priklausančiu motociklu „Harley Davidson“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo Trakų pavažiavus 3–5 km, jį (L. B.) pradėjo lenkti automobilis „Audi A8“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bandė automobilio šonu jį (L. B.) numušti nuo kelio, nes lenkimo metu susilygino su L. B. ir staigiai pasuko į dešinę, tuomet jis (L. B.) staigiai pradėjo stabdyti motociklą, taip išvengdamas susidūrimo. Lenkiant minėtam automobiliui L. B. matė, kai jam (L. B.) pro priekinį keleivio langą parodė iškištą ranką su pakeltu viduriniu pirštu. Važiuojant toliau Aukštadvario kryptimi pamatė, kad tas pats automobilis stovi užblokavęs eismo juostą, vairuotojo priekinės ir keleivio priekinės durys buvo atidarytos, kad jis (L. B.) negalėtų pravažiuoti. Matė, kad tas pats vyras, kuris rodė nepadorų gestą, sėdėdamas automobilyje mojavo ranka, kad jis (L. B.) sustotų. L. B. sustojus kelkraštyje, gal apie 10 m atstumu, iš minėto automobilio išlipo trys vyrai ir atėjo prie jo (L. B.). Pirmą smūgį gavo rankos kumščiu į krūtinę nuo keleivio, sėdėjusio priekyje. Tada vairuotojas koja jam (L. B.) spyrė į dešinės kojos šlaunį ir abudu pradėjo jį (L. B.) mušti rankų kumščiais ir kojomis į koją, kuri yra su protezu, į galvą, ant kurios buvo uždėtas šalmas, buvo suduota dešimt smūgių, nuo kurių pajautė skausmą, bandė rankomis gintis, bet nugriuvo ant kairio šono. Tuomet priekinės sėdynės keleivis priėjęs prie L. B. motociklo rankomis iš šono pastūmė motociklą, motociklas nuvirto ant dešinio šono. Jam (L. B.) pradėjus ropoti link motociklo, vairuotojas kojomis jam (L. B.) spyrė keturis smūgius į kairį šoną. Priropojęs keturiomis prie motociklo, iš motociklo įrankių krepšio išsiėmė darbinį kirvuką. Tuomet abudu vyrai vėl puolė jį (L. B.) rėkdami, kad užvers, vairuotojas koja įspyrė į dešinį šoną, o keleivis sudavė smūgį ranka į kairį petį. L. B. matydamas, kad jie (kaltinamieji) nesiliauja muštis, kirvuku pradėjo gindamasis mosuoti priešais save, kai netyčia sudavė vairuotojui kažkur į kairį šoną, pasakyti negali, nes viskas vyko greitai, buvo labai susijaudinęs. Tuomet keleivis iš priekinės sėdynės sėdo į automobilio vairuotojo vietą, trečiasis sėdo į priekinę keleivio vietą, moteris liko stovėti šalikelėje, o sužalotas vairuotojas stovėjo su ja (moterimi). Jie (užpuolikai) užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti tiesiai į jį (L. B.), tuomet jis (L. B.) kirvuku sudavė į priekinį automobilio stiklą, stiklas sudužo, o automobilis nuvažiavo Ežero gatve į Penkininkų kaimą. Tuomet jis (L. B.) paskambino 112 ir iškvietė greitąją pagalbą. Nuo suduotų smūgių L. B. pajautė fizinį skausmą, nes yra neįgalus, turi kairės kojos protezą, šlubuoja, tačiau kūno sužalojimų nepatyrė, nes buvo su apsaugine motociklininko apranga ir apsauginiu šalmu ant galvos, drabužiai nesugadinti. Buvo apgadintas motociklininko šalmas ir motociklas: nulaužtas motociklininko šalmo apsauginis priekinis stiklas, nuo smūgių iškrito apsauginė šalmo smakro medžiaga, sulankstytas dešinysis motociklo pakojis ir dešinysis stabdžių pedalas, sulinko motociklo vairas, sutrūko kairės pusės veidrodžio stiklas, sulenktas motociklo bakas kairėje priekinėje pusėje. Papildomos apklausos metu, vykusios 2021-09-03, L. B. parodė, kad jis (L. B.) laikosi duotų parodymų pirminės apklausos metu. Papildomai nurodė, kad jam (L. B.) sustojus, prie jo (L. B.) privažiavo automobilis, kurį vairavo S. Š., o keleivio pusėje priekinėje sėdynėje sėdėjo A. U.;
11.2.2. liudytojo apklausos metu A. K. parodė, kad 2020-07-10, apie 15 val., atvažiavo jos (A. K.) sugyventinio E. U. brolis A. U. jam (A. U.) priklausančiu automobiliu „Audi A8“ ir pasiūlė nuvažiuoti prie Margio ežero Trakų rajone. Ji (A. K.) įsėdo į A. U. automobilį, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir iš ten paėmė S. Š. bei R., pavardės nežino. Automobilį vairavo A. U., keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo R., ji (A. K.) sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės, šalia už vairuotojo sėdėjo S. Š.. Važiuodami prie ežero automobilyje gėrė alų, kai jų automobilį aplenkė motociklas, jį (motociklas) vairavo vyras (baikeris), tada A. U. aplenkė motociklininką, o S. Š., sėdėdamas ant galinės sėdynės, pro langą iškišo ranką ir parodė motociklininkui vidurinį iškeltą pirštą. Tada baikeris motociklu užvažiavo jų automobiliui iš priekio ir sustojo šalikelėje. A. U. sustabdė automobilį, iš automobilio išlipo A. U., R. ir S. Š. bei nuėjo prie motociklininko, kažkuris iš jų (A. U., S. Š. ir R.) pastūmė motociklą, jis (motociklas) šonu nugriuvo į šalikelę. Kas vyko toliau ji (A. K.) nematė, bet matė, kai motociklininkas nusiėmęs nuo galvos šalmą paėmė kirvį iš daiktadėžės, kuri buvo pritvirtinta prie motociklo šono ir laikydamas rankoje pradėjo juo mojuoti ir S. Š. sudavė tris ar keturis smūgius, po kurių S. Š. nugriuvo į griovį, po to atbėgo prie stovinčio automobilio ir kirviu sudavė per priekinį automobilio stiklą, jį (stiklą) išdaužė. Ji (A. K.) išsigando, išlipo iš automobilio ir pradėjo rėkti, kad vyrai baigtų muštynes, pašalinių žmonių aplinkui nebuvo. A. U. su R. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvažiavusi policija ir greitoji išvežė S. Š.. Prisimena, kad S. Š. iki motociklininkui paimant kirvuką, bandė įspirti motociklininkui, smūgių neskaičiavo, ar kiti sudavė smūgius motociklininkui – nematė;
11.2.3. liudytojo apklausos metu R. I. parodė, kad 2020-07-10 buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai pas jį (R. I.) automobiliu „Audi A8“ atvažiavo S. Š., A. U. ir A. bei pasiūlė važiuoti pas A. į namus. A. namuose vartojo alkoholį, gėrė degtinę, kai nutarė važiuoti prie ežero P. kaime. Automobilį vairavo A. U., šalia jo (vairuotojo) sėdėjo S. Š., o jis (R. I.) su A. sėdėjo gale. Važiuojant juos aplenkė motociklininkas, A. U. važiavo ir signalizavo motociklininkui, kai motociklininkas sustojo iš automobilio išlipo A. U. ir nuėjo prie motociklininko, su juo kažką kalbėjo. Motociklininkas nusiėmė šalmą ir su šalmu sudavė A. U. į dešinį petį (kiek sudavė smūgių neskaičiavo). Tuomet visi išlipo iš automobilio, prašė apsiraminti, S. Š. priėjo prie motociklininko, kai tuo metu motociklininkas S. Š. sudavė kumščiu smūgį į veidą, šalmas tuo metu gulėjo ant žemės, tuomet S. Š. ranka smogė atgal. Motociklininkas nuėjo prie motociklo, išsitraukė kirvį ir priėjęs prie automobilio išdaužė priekinį stiklą, S. Š. su kirviu sudavė į nugarą, tuo metu A. U. nuvertė motociklą ant asfalto. R. I. išsigandęs mėgino juos (A. U., S. Š. ir L. B.) raminti, vėliau įsėdo į automobilį ir su A. U. nuvažiavo į savo namų kiemą. Jis (R. I.) smūgių motociklininkui nesudavė;
11.2.4. iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra kelias A16, esantis Trakų r., Penkininkų k., ties įvažiavimu į Ežero g. ant asfaltuotos kelio dangos matomi raudonos spalvos panašūs į kraują lašai; šalia jų ant žolės matomi raudonos spalvos panašūs į kraują lašai. Šalikelėje stovi motociklas „Harley Davidson FXD“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu į Aukštadvario pusę. Apžiūrėjus motociklą nustatyta, kad yra sulinkęs dešinės pusės pakojis ir stabdžių pedalas, įtrūkęs kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklas, išlūžęs šalmo apsauginis stiklas ir apatinės apsaugos;
11.2.5. iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrai pateiktas kirvis „Fiskars X7“. Kirvio ilgis yra 35 cm. Kirvio galva yra metalinė su ašmenimis, subraižyta, nešvari. Plačiausioje vietoje kirvio galva yra 6 cm pločio. Vienoje kirvio galvos pusėje prie ašmenų matosi rudos spalvos dėmės. Kirvakotis yra juodos-oranžinės spalvos, kietos plastmasės, kirvakočio gale yra ertmė;
11.2.6. iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra CD-R diskas su garso įrašu „2020_07_10_12-33-39_25.07.mp3“, kuriame užfiksuota pravažiuojančios moters pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja apie tai, kad važiuojant iš Trakų link Aukštadvario, maždaug aštuntame devintame kilometre, šalia Margio ežero, autobusų stotelėje vyksta muštynės;
11.2.7. iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2020-07-10 S. Š. nustatytas 1,56 prom. neblaivumas.
Dėl A. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados
12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Pagal teismų praktiką, objektyviai aptariamas nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Aptariamas nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimas) padarymą sugyventinei, t. y. šeimos nariui nukentėjusiajai V. Š..
13. Nustatyta, kad kaltinamojo A. U. 2021-07-10 padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. Š.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2021-07-12 bei papildytas 2021-09-10, tiek nukentėjusiosios V. Š. 2021-07-10 parodymai bei akistatos protokolas, tiek įvykio vietos apžiūroje, tiek vaizdo įraše užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.
14. Teismas konstatuoja, kad A. U. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl A. U. ir S. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados
15. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta (Teismų įstatymo 22 straipsnio 2–3 straipsniai), jog:
15.1. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan., sustabdytas eismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016);
15.2. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nebūtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo (kaltininko) tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo (kaltininko) veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020);
15.3. viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstamos gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai bei ir namo kiemai ir laiptinės;
15.4. įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka: fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, taip pat svetimo turto (su)gadinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019, nutarties 11–12 punktai).
16. Teismas sutinka, kad kaltinamųjų A. U. ir S. Š. 2020-07-10 padaryta neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Nusikalstama veika padaryta trakų r., kelyje A16, Penkininkų k., ties įvažiavimu į Ežero g. (t. 1, b. l. 1, 7–10, 15–17). Aptarta vieta laikytina viešoji vieta, kadangi joje bet kuriuo momentu gali būti ir važiuoti (eiti) laisvai visi norintys asmenys. Nors nusikalstamos veikos padarymo vieta ir nėra ta vieta, kurioje būriuojasi minios žmonių (pvz., stovėjimo ir autobuso laukimo aikštelė, stadionas ir pan.), taip pat nėra tankiai apgyvendintoje vietovėje, tačiau bylos medžiaga rodo, jog net ir esant nuošalesnei nusikaltimo vietoje aptariamu atveju buvo sutrikdyta kitų žmonių rimtis: policijos pareigūnai apie vykstančias muštynes buvo informuoti pravažiuojančių mašinų (t. 1, b. l. 7), apie pravažiuojančias kitas transporto priemonės minėjo ir kaltinamasis S. Š. (t. 3, b. l. 64). Byloje ginčo dėl to, kad kaltinamieji susigrūmė su nukentėjusiuoju nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad buvo apgadintas ir nukentėjusiojo L. B. motociklas „Harley Davidson“, kaltinamojo A. U. transporto priemonė „Audi A8“. Tokios faktinės aplinkybės rodo pakankamai įžūlų elgesį, kuris, teismo įsitikinimu, jau peržengia privataus konflikto ribas. Kaltinamųjų S. Š. ir A. U. bei liudytojo L. B. parodymais nustatyta, kad pats konfliktas galimai prasidėjo dar važiuojant keliu A16, esančiu Trakų r., kai kaltinamieji bei liudytojas nesugebėjo civilizuotai vienas kito aplenkti ir įsivėlė į beprasmį konfliktą. Kaltinamasis S. Š. neneigė, jog buvo ir apsižodžiuota (tokios aplinkybės neneigė ir kaltinamasis A. U.), tai p pat buvo rodytas nepadorus gestas. Visuma aplinkybių, t. y. konflikto pradžia ir nederamas elgesys viešame kelyje, žodinis konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus viešoje vietoje (kelyje A16, esančiame Trakų r.), necenzūrinė leksika bei nepagarbus gestas, turto (su)gadinimas bei pašalinių asmenų rimties sutrikdymas rodo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Akivaizdu, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kadangi konflikto nevengė, patys provokavo konfliktinį elgesį, įsivėlė į muštynes, (su)gadino turtą (motociklą), rodė nepadorų gestą, vartojo necenzūrinę leksiką ir tą suvokė bei norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu, kaltinamiesiems nebuvo jokių kliūčių nestoti kelyje ir važiuoti savo tikslo link, nekreipti dėmesio į vienokius ar kitokius nukentėjusiojo veiksmus bei neeskaluoti konfliktinių situacijų viešajame kelyje. Tuo atveju, jeigu nukentėjusysis iš tikrųjų trukdė atlikti lenkimo manevrus ar vairavo chuliganiškai, kaltinamieji galėjo fiksuoti nukentėjusiojo elgesį ir surinktą medžiagą perduoti pareigūnams (kaltinamasis S. Š. apklausų metu buvo nurodęs, kad turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo galėjo fiksuoti vaizdinę medžiagą) (t. 1, b. l. 100, 110). Nusikaltimo tikslai ir motyvai nekonkretizuoti, neturintys aiškaus tikslo ar prasmės, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, didesnės teisinės reikšmės aptariamo nusikaltimas kvalifikacijai ir neturi.
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad kaltinamiesiems S. Š. ir A. U. kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, inkriminuoti pagrįstai, t. y. kaltinamieji pripažįstami kaltais dėl BK 284 straipsnio dispozicijoje aprašyto nusikaltimo padarymo.
Dėl kaltinamiesiems A. U. ir S. Š. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, papildomų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonių
18. Pripažinus kaltinamuosius S. Š. bei A. U. kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, o A. U. ir dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).
19. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo:
19.1.1. 2021-07-10 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. U. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, bei pradėti dirbti;
19.1.2. paskirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
19.1.3. už 2020-07-10 veiką, numatytą BK 284 straipsnyje skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. U. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti;
19.1.4. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, bei pradėti dirbti;
19.1.5. taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą subendrintą bausmę mažinti 1/3, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti; vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
19.2.1. už 2020-07-10 veiką, numatytą 284 straipsnyje skirti 18 (aštuoniolika) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. Š. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
19.2.2. taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti 1/3, paskiriant galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. Š. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
20. Pasisakant dėl kaltinamajam A. U. skirtinos bausmės skyrimo už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą:
20.1. matyti, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų rūšiai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis turi nepilnametį išlaikytinį (tai patvirtina ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. eL2-4646-424/2017), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nenustatyta sunkinančių aplinkybių dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos. Dėl šios priežasties teismas vertina, jog kaltinamajam galima skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Dėl aptartų priežasčių teismas pritaria prokurorės siūlymui skirti laisvės apribojimo bausmės rūšį. Teismui apsisprendus dėl bausmės rūšies (laisvės apribojimo), toliau turi būti svarstomas bausmių dydis (aptariamu atveju laisvės apribojimo terminas).
20.2. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Pastebima, kad baudžiamasis įstatymas apibrėžia bausmės dydžio vidurkio nustatymo būdą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2011), t. y. bausmės nustatymo vidurkis grindžiamas sankcijos medianos vidurkio taisykle ir apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydžius ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Aptariamu atveju, vadovaujantis vidurkio taisykle, BK 48 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis būtų 13,5 mėn. (3 mėn. + 24 mėn. (du metai) = 27 mėnesiai; 27 mėnesiai / 2 = 13,5 mėn.). Tai reiškia, jog individualizuojant kaltinamajam A. U. skirtiną bausmę atspirties tašku laikytinas 13,5 mėn. laisvės apribojimo bausmės dydis. Prokurorė siūlo mažesnį už sankcijos vidurkį, t. y. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (24 mėn. (bausmės maksimumas) + 3 mėn. (bausmės minimumas) = 13,5 mėnesio arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis)). Teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena lengvinanti (kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), auginantis nepilnametį vaiką, bylos nagrinėjimo metu nuteistas kitu teismo nuosprendžiu (žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-08-04 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-634-1124/2021) (arešto bausmę atliko), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 113–119), o kitos neigiamai charakterizuojančios medžiagos nesurinkta sprendžia, jog prokurorės siūloma bausmė yra kiek per švelni, todėl teismas prokurorės siūlomai bausmei pritaria tik iš dalies ir kaltinamajam skiria 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nenustatyta aplinkybių, kurios sąlygotų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą (BK 62 straipsnis);
20.3. paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4–5 dalys). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti A. U. nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir lankymusi gydymo įstaigose bei pradėti dirbti (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
20.4. baudžiamasis įstatymas numato, kad kartu su bausme gali (tam tikrais atvejais ir privalo – apylinkės teismo pastaba) būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos atitinkamuose BK straipsniuose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 ir 3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę ar apimtį teismas motyvuotai parenka atsižvelgdamas į šių priemonių paskirtį – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ją individualizuojant ir įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius ir kt. tikslus, kartu laikantis šių priemonių proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-511/2019, nutarties 11 punktas). Visgi, BK 72² straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Aptartos nuostatos tikslas – užtikrinti smurtą šeimoje patiriančių asmenų apsaugą nuo prieš juos daromų nusikalstamų veikų. Kadangi A. U. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (sugyventinę V. Š.), todėl teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, be kita ko, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, turi nurodyti terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).
21. Pasisakant dėl kaltinamajam A. U. skirtinos bausmės skyrimo už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą:
21.1. matyti, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 284 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra arba viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų rūšiai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis turi nepilnametį išlaikytinį, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nenustatyta sunkinančių aplinkybių, vertina, jog kaltinamajam galima skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Viešųjų darbų, teismo vertinimu, skirti netikslinga, o baudos skyrimas, atsižvelgiant, kad kaltinamasis nedirba, būtų neracionalus. Dėl aptartų priežasčių teismas pritaria prokurorės siūlymui skirti laisvės apribojimo bausmės rūšį. Teismui apsisprendus dėl bausmės rūšies (laisvės apribojimo), toliau turi būti svarstomas bausmių dydis (aptariamu atveju laisvės apribojimo terminas).
21.2. jau minėta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis), o aptartos bausmės vidurkis – 13,5 mėn. Prokurorė siūlo mažesnį už sankcijos vidurkį, t. y. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena lengvinanti (kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), taip pat viena sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje), kaltinamasis augina nepilnametį vaiką, bylos nagrinėjimo metu nuteistas kitu teismo nuosprendžiu (žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-08-04 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-634-1124/2021) (arešto bausmę atliko), administracine tvarka baustas, o kitos neigiamai charakterizuojančios medžiagos nesurinkta sprendžia, jog prokurorės siūloma bausmė yra kiek per švelni, todėl teismas prokurorės siūlomai bausmei pritaria iš dalies ir skiria 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nenustatyta aplinkybių, kurios sąlygotų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą (BK 62 straipsnis);
21.3. paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4–5 dalys). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti A. U. nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir lankymusi gydymo įstaigose bei pradėti dirbti (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
22. Kadangi kaltinamasis A. U. padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, todėl aktualus bausmių bendrinimo klausimas (BK 63 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas numato, jog jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas (bausmes – teismo pastaba) sudėti. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste bausmių apėmimas netaikytinas (BK 63 straipsnio 5 dalis), todėl aktualus arba bausmių visiško ar dalinio sudėjimo klausimas (BK 63 straipsnio 3–4 dalys). Baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės nenumato, kokiais konkrečiais kriterijais/metodais/taisyklėmis vadovaujantis turi būti parinktas bausmių visiškas sudėjimas arba bausmių dalinis sudėjimas, tačiau teismo vertinimu, parenkant konkrečią bausmės bendrinimo formą, turi būti atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, analizuojamos bylos faktinių aplinkybių kontekste (padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kaltinamasis prisipažino bei gailisi, sunkinančios aplinkybės neinkriminuotos) galima kaltininkui taikyti palankesnę bausmių bendrinimo formą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą.
23. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, o pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis nurodytoje BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytomis taisyklėmis prie griežčiausios bausmės (12 mėnesių laisvės apribojimo) turi būti pridedama dalis švelnesnės (9 mėnesiai laisvės apribojimo) bausmės. Apylinkės teismo įsitikinimu, bylos faktinių aplinkybių kontekste prie griežtesnės 12 mėnesių bausmės turi būti pridedama 6 mėnesių švelnesnės 9 mėnesių bausmės dalis. Teismas priima tokį sprendimą dėl to, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos. Subendrinus kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas padarytas bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu skiriama subendrinta 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (12 mėn. (griežčiausia bausmė) + 6 mėn. (individualizuota dalis iš visos švelnesnės 9 mėn. bausmės)). Matyti, jog individualizuota bausmė kiek didesnė už sankcijos vidurkį (18 mėn. > 13,5 mėn.), kas, teismo vertinimu, atitinka baudžiamąjį įstatymą, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos.
24. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam A. U. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 6 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
25. Pasisakant dėl kaltinamajam S. Š. skirtinos bausmės skyrimo už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą:
25.1. teismas, atsižvelgęs į tai, jog BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų rūšiai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis turi nepilnamečių išlaikytinių, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktai), vertina, jog kaltinamajam galima skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Viešųjų darbų, teismo vertinimu, skirti netikslinga, o baudos skyrimas būtų neracionali bausmė. Dėl aptartų priežasčių teismas pritaria prokurorės siūlymui skirti laisvės apribojimo bausmės rūšį. Teismui apsisprendus dėl bausmės rūšies (laisvės apribojimo), toliau turi būti svarstomas bausmių dydis (aptariamu atveju laisvės apribojimo terminas);
25.2. jau minėta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis), o aptartos bausmės vidurkis – 13,5 mėn. Prokurorė siūlo didesnį už sankcijos vidurkį, t. y. 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena lengvinanti (kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), nustatytos tris sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu), kaltinamasis turi nepilnamečių vaikų, praeityje teistas ir baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 173–188), sprendžia, jog prokurorės siūloma bausmė yra racionali, todėl teismas prokurorės siūlomai bausmei pritaria ir skiria 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nenustatyta aplinkybių, kurios sąlygotų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą (BK 62 straipsnis);
25.3. paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4–5 dalys). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti S. Š. nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir lankymusi gydymo įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);
25.4. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam S. Š. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 6 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
25.5. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Nustatyta, kad kaltinamasis S. Š. faktiškai buvo sulaikytas 2021-08-05 16.25 val. (t. 1, b. l. 134), o paleistas – 2021-09-08 (t. 1, b. l. 167–169, 182). Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog kaltinamasis S. Š. kardomajame kalinime išbuvo 35 dienas. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog į kaltinamajam S. Š. paskirtos galutinio 12 mėnesių bausmės (laisvės apribojimo) terminą įskaitomas ir faktiškai suėmime išbūtas laikas nuo 2021-08-05 iki 2021-09-08, 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) ieškinių (ne)nagrinėjimo
26. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.
27. Nustatyta, kad nukentėjusysis L. B. 2020-12-31 pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamųjų S. Š. ir A. U.: i) 750 Eur (turtinę ir neturtinę žalą); ii) priteisti L. B. bylinėjimosi išlaidas 500 Eur atstovo išlaidoms apmokėti; iii) civilinio ieškinio užtikrinimui apriboti nuosavybės teises kaltinamųjų (civilinių atsakovų) S. Š. ir A. U. turtui, banke esančioms sąskaitoms. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad:
27.1. atsakovai S. Š. ir A. U. savo tyčiniais neteisėtais ir smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. B. fizinį skausmą, nes tiek rankomis, tiek kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas, nuo smūgių L. B. prarado pusiausvyrą ir pargriuvo, kur vėl atsakovų (kaltinamųjų) buvo žalojamas. Civilinis ieškovas turi neįgalumą (nešioja kojos protezą). L. B. patyrė nepatogumus, nesaugumo jausmą, nes įžūliai buvo užpultas ir fiziškai žalojamas dienos metu, viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims. Be fizinio skausmo L. B. patyrė ir neturtinę žalą, nes vyko į policijos įstaigą, dalyvavo procesiniuose veiksmuose. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo sugadintas L. B. turtas, o konkrečiau – motociklininko šalmas. L. B. patyrė išlaidas ir dėl atstovo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime dalyvaujant procesiniuose veiksmuose, rengiant dokumentus.
28. Civilinė ieškovė asociacija „Mototurizmas“ 2020-12-31 taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovų (kaltinamųjų) S. Š. ir A. U.: i) 1 079 Eur (turtinę žalą); ii) 500 Eur atstovo išlaidoms apmokėti; iii) civilinio ieškinio užtikrinimui apriboti nuosavybės teises atsakovų (kaltinamųjų) S. Š. ir A. U. turtui, banke esančioms sąskaitoms. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad:
28.1. atsakovai (kaltinamieji) S. Š. ir A. U. savo tyčiniais neteisėtais ir smurtiniais veiksmais, o konkrečiau – koja spirdami į motociklą jį (motociklą) parvertė ir toliau jį (motociklą) žalojo, todėl civilinis ieškovas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 1 079 Eur nuostolių, kuriuos sudaro turto vertinimas (žr. Kilnojamojo turto transporto priemonės Harley Davidson FXD vertinimo ataskaitą Nr. 20-090) ir remontas bei 500 Eur atstovavimo išlaidos (atstovavimas procese, procesinių dokumentų rengimas).
29. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį (civilinį ieškinį) atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o tai atvejais, kai BPK konkrečių klausimų, susijusių su civilinio ieškinio nagrinėjimu, nesureguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys aiškinamas sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, t. y. civiliniai ieškiniai gali būti nagrinėjami BPK normas sistemiškai taikant su kitų teisės šakų – civilinės teisės ir civilinio proceso teisės – normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-07-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, nutarties 8.1 papunktis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo klausimą, be BPK nuostatų gali vadovautis ir Civilinio kodekso (toliau – CK) ar Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis.
30. Iš nukentėjusiojo L. B. civilinio ieškinio reikalavimų matyti, kad L. B. reikalauja priteisti iš kaltinamųjų iš viso 1 250 Eur sumą, kuri susideda iš: 250 Eur už sugadintą motociklininko šalmą; ii) 500 Eur išlaidų (gynėjui) ir; iii) 500 Eur neturtinės žalos. Iš nukentėjusiosios asociacijos „Mototurizmas“ civilinio ieškinio matyti, jog civilinė ieškovė asociacija „Mototurizmas“ prašo priteisti 1 079 Eur turtinės žalos atlyginimą už motociklo remontą ir 500 Eur išlaidų gynėjo (advokato) pagalbai apmokėti. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Viena vertus, teismas sutinka, jog pripažinus kaltinamuosius A. U. ir S. Š. kaltais dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos, kurios metu nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas bei sugadinti nukentėjusiajam priklausę ar nukentėjusiojo L. B. valdyti daiktai (motociklas). Kita vertus, teismas šioje byloje priima nutartį pagal BPK 257 straipsnio 1 dalį dėl pačio nukentėjusiojo L. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos tame pačiame 2020-07-10 įvykyje, todėl tokia aplinkybė, teismo vertinimu, sąlygoja, jog klausimas dėl civilinių ieškinių išsprendimo, negavus papildomos medžiagos (kompetentingos institucijos sprendimo dėl L. B. veiksmų), negali būti tinkamai išspręstas (civilinės teisės prasme gali susiklostyti įvairių procesinių situacijų, kurios turės reikšmės svarstant civilinės atsakomybės klausimus, pvz., skolininkų daugeto skaičius (2 ar trys); solidariosios ar dalinės atsakomybės klausimai motociklo sugadinimo atveju, nes pastarasis (motociklas – teismo pastaba) nepriklauso nuosavybės teise L. B.; žalos dydžio ar žalos mažinimo ar apskritai atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimas (pvz., būtinosios ginties atveju). Ir nors BPK expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nesureguliuoja kaip teismas turėtų pasielgti tokioje situacijoje, tačiau akivaizdu, jog protingumo principas aptariamu atveju reikalauja palikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nenagrinėtą, Paaiškėjus procesiniam sprendimui dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (į)vertinimo baudžiamosios teisės aspektu, esant nukentėjusiajam palankiam sprendimui (ar aplinkybėms), tiek L. B., tiek asociacija „Mototurizmas“ galės pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo Civilinio proceso tvarka (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kitoks sprendimas aptariamu atveju būtų neteisingas tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės požiūriu. Palikus civilinius ieškinius nenagrinėtus teisė į žalos atlyginimą nei paneigiama, nei prarandama. Teismas aptariamu atveju teikia prioritetą visapusiškam bylos aplinkybių nustatymui bei (į)vertinimui baudžiamosios teisės požiūriu, kas turi teisinę reikšmę sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą.
Dėl kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių galiojimo
31. Priėmus nuosprendį teismas turi išspręsti ir karomųjų priemonių galiojimo klausimą (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).
32.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-09-18 nutarimu kaltinamajam S. Š. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 103);
32.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-03-26 nutartimi S. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-06 nutartimi palikta galioti (nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams, t. y. nuo 2021-08-06 iki 2021-10-06). Vilniaus apygardos teismas 2021-09-08 nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-06 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesių terminui į kardomąsias priemones: i) asmens dokumento paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)); ii) įpareigojimą S. Š. registruotis policijos įstaigoje – Trakų rajono policijos komisariate 1 kartą per savaitę, policijos komisariato pareigūnų nurodytoje vietoje ir laiku (t. 1, b. l. 131–132, 156–158, 167–169);
32.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-11-20 nutarimu kaltinamajam A. U. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 9–10), o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-13 nutartimi įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. Š. (t. 2, b. l. 98–99).
33. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nebeliko poreikio taikyti kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones, tačiau: i) kaltinamiesiems A. U. ir S. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam dokumentui; ii) A. U. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, – atsižvelgiant į tai, jog aptarta priemonė itin varžanti nuteistojo galimybę gyventi savo namuose kartu su nepilnamečiais vaikais bei sugyventine, turi būti panaikinta nuo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo momento; iii) kaltinamajam S. Š. Vilniaus apygardos teismo 2021-09-08 nutartimi Nr. IBPS-V-1996269-2021 taip pat, kaip itin varžanti nuteistojo teises, turi būti panaikinta nuo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo momento.
34. Teismas papildomai pastebi, jog kaltinamajam S. Š. Vilniaus apygardos teismo 2021-09-08 nutartimi skirta kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas – buvo panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-2 nutartimi (t. 3, b. l. 44–45) (aptartoje nutartyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas 2022-01-07 nutartimi (t. 3, b. l. 67–68), o asmens tapatybės kortelė kaltinamajam S. Š. faktiškai grąžinta 2022-01-12 (t. 3, b. l. 70).
Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį
35. Įstatymų leidėjas teismą įpareigoja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, taip pat išspręsti klausimus dėl daiktinių įrodymų likimo ir proceso išlaidų atlyginimo (BPK 307 straipsnio 6 dalies 1–3 punktai).
36. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugykloje saugomas „Fiskars“ kirvis – 1 vnt.
37. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
38. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 3 (tris) kompiuterines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 25; t. 2, b. l. 60, 67), saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje. Kadangi teismas priima atskirąją nutartį, kuria informuoja prokurorą apie tai, jog nukentėjusysis L. B. gali būti padaręs nusikalstamą veiką to paties 2020-07-10 įvykusio incidento (įvykio) metu, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugykloje saugomas „Fiskars“ kirvis perduotinas laikyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje iki kompetentingos institucijos (prokuratūros, teismo) bus priimtas procesinis sprendimas dėl L. B. veiksmų (į)vertinimo (BPK 92 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, o S. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 307 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas priima ir BPK 257 straipsnyje nurodytą procesinį dokumentą – nutartį, kuria pranešama prokurorui apie nusikalstamą veiką, kurią gali būti padaręs kitas asmuo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais, 425 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei 284 straipsnyje ir skirti:
- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės (12 mėnesių laisvės apribojimo), paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę (6 mėnesius iš 9 mėnesių švelnesnės bausmės) ir skirti galutinę subendrintą bausmę 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. U. galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. U. galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-11-20 nutarimu A. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-07-13 nutartimi taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą A. U. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios V. Š. panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo momento.
S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 284 straipsnyje, ir skirti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. Š. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. Š. galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą S. Š. galutinę bausmę įskaityti S. Š. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2021-08-05 16.25 val. iki 2021-09-08 (35 (trisdešimt penkios) paros), 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną (parą) prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (paroms).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-09-18 nutarimu S. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apygardos teismo 2021-09-08 nutartimi Nr. IBPS-V-1996269-2021 likusias galioti S. Š. (S. Š.) kardomąsias priemones (registruotis policijos įstaigoje) panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo momento.
Civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) L. B. ieškinį palikti nenagrinėtą.
Civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) asociacijos „Mototurizmas“ ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 3 (tris) kompiuterines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugykloje saugomą „Fiskars“ kirvį perduoti laikyti tyrimo medžiagoje iki kompetentingos institucijos bus priimtas procesinis sprendimas dėl L. B. veiksmų (į)vertinimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.