Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-806/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-09
Bylos Nr.
1A-10-806/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27258-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nukentėjusysis
L. B.
Civilinis ieškovas
asociacijos „M.“, L. B.
Nuteistasis
A. U., S. Š.
Advokatai
Saulius Juzukonis, Ramūnas Vanagas, Anna Grinevič
Kategorijos
  • 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-806/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27258-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,

nukentėjusiojo L. B. ir civilinės ieškovės asociacijos „M.“ atstovui advokatui Sauliui Juzukoniui,

nuteistajam A. U. (A. U.), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,nuteistajam S. Š. (S. Š.), jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. B. bei civilinės ieškovės asociacijos „M.“ atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. (A. U.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti. A. U. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jam paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės (12 mėnesių laisvės apribojimo), paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (6 mėnesius iš 9 mėnesių švelnesnės bausmės) ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. U. galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. skirta galutinė 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, ir pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

S. Š. (S. Š.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam skirta 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. Š. skirta galutinė 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) L. B. ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Civilinės ieškovės asociacijos „M.“ ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. U. nuteistas už tai, kad 2020-07-10 apie 12.30 val., veikdamas bendrai su S. Š., chuliganiškai vairavo savo vardu registruotą automobilį „Audi A8“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Chuliganiškas elgesys pasireiškė tuo, kad A. U., važiuodamas magistraliniu keliu A-16 Vilnius-Marijampolė, Trakų r. sav., pavažiavus nuo Trakų m. 3-5 km, ir lenkdamas ta pačia kryptimi ir juosta važiavusį motociklą „Harley Davidson“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. B., staigiai pasuko į motociklo pusę, dėl ko motociklo vairuotojas stabdė motociklą, siekdamas išvengti susidūrimo. Motociklui privažiavus Penkininkų kaimą, ties posūkiu į Ežero g., automobilis „Audi A8“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo vidury kelio važiuojamosios dalies atidarytomis abejomis priekinėmis durelėmis, trukdydamas eismui. Motociklui apvažiavus stovintį automobilį iš dešinės ir sustojus kelkraštyje, iš automobilio išlipę S. Š. ir A. U. vartojo necenzūrinius žodžius L. B. atžvilgiu, grasino susidorojimu, po ko A. U. tyčia kumščiu sudavė smūgį L. B. į krūtinę, o S. Š. spyrė L. B. į dešinės kojos šlaunį, po ko S. Š. ir A. U. sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. A. U. priėjo prie šalikelėje stovėjusio motociklo ir jį (motociklą) pastūmė, nuo ko motociklas nuvirto bei motociklą apspardė. Tęsdami nusikalstamą veiką A. U. ir S. Š. bendrai sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas. Taip viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu chuliganišku vairavimu, grasinimais, fizinio smurto panaudojimu, svetimo turto sugadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Taip pat A. U. nuteistas už tai, kad tyčia mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: 2021-07-10 apie 00:20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine V. Š. metu, tyčia kumščiu sudavė jai (sugyventinei) vieną smūgį į dešinę veido pusę, nuo kurio nukentėjusioji nukrito ant grindų. Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. S. Š. nuteistas už tai, kad 2020-07-10 apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su A. U., kuris chuliganiškai vairavo savo vardu registruotą automobilį „Audi A8“, kurio valstybinio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kas pasireiškė tuo, kad S. Š. kartu su A. U., važiuodamas magistraliniu keliu A-16 Vilnius-Marijampolė, Trakų r. sav., pavažiavus nuo Trakų m. 3-5 km, lenkiant ta pačia kryptimi ir juosta važiavusį motociklą „Harley Davidson“, kurį vairavo L. B., sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, per atidarytą automobilio langą iškėlė ranką su ištiestu viduriniu rankos pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti, tuo parodydamas nepadorų gestą motociklo vairuotojui L. B. Motociklui privažiavus Penkininkų kaimą, ties posūkiu į Ežero g., automobiliui „Audi A8“ stovėjus vidury kelio važiuojamosios dalies atidarytomis abejomis priekinėmis durelėmis, trukdant eismui, motociklui apvažiavus stovintį automobilį iš dešinės, ir sustojus kelkraštyje, išlipęs iš automobilio vartojo necenzūrinius žodžius L. B. atžvilgiu, grasino susidorojimu, po ko spyrė L. B. į dešinę kojos šlaunį, po ko S. Š. sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tęsdami nusikalstamą veiką A. U. ir S. Š. bendrai sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas. Taip viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu chuliganišku vairavimu, grasinimais, fizinio smurto panaudojimu, svetimo turto sugadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. B. bei civilinės ieškovės asociacijos „M.“ atstovas advokatas S. Juzukonis prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendį ir patenkinti civilinį ieškinį, priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B. iš S. Š. ir A. U. padarytą 750 Eur turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur atstovo išlaidoms apmokėti; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendį ir patenkinti civilinį ieškinį, priteisiant civiliniam ieškovui asociacijai „M.“ iš S. Š. ir A. U. padarytą 1079 Eur turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur atstovo išlaidoms apmokėti; 3) panaikinti teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį L. B. atžvilgiu.

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas pateikia teisinį reglamentavimą, susijusį su sutrumpintu įrodymų tyrimu bei įrodymų vertinimu, ir nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad S. Š. teismo posėdžio pradžioje sutiko su civiliniais ieškiniais, o A. U. tik iš dalies sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais, tačiau vėliau kaltinamieji viso 2022-01-06 vykusio teismo posėdžio metu ginčijo L. B. ir asociacijos „M.“ civiliniuose ieškiniuose nurodytas turtinės žalos sumas, nesuprato ir nesutiko su pridėtu byloje eksperto vertinimu, kyla klausimas, ar bylos nagrinėjimas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka buvo atliekamas pagristai, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tikrai nekėlė abejonių. Nors abu kaltinamieji turėjo neaiškumų dėl civilinių ieškinių ir iš 2022-01-06 teismo posėdžio garso įrašo galima suprasti, jog ne tik atsainiai elgėsi teismo posėdžio metu, bet ir atsainiai atsakinėjo į užduodamus klausimus, tačiau teisėjas, vis dėlto, paskelbė, kad įrodymų tyrimas byloje yra baigtas. Byloje priimtas teismo nuosprendis yra priimtas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus įvykio aplinkybių. Teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 1 straipsnio 1 dalies ir 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias bylos išnagrinėjimo išsamumą, t. y. teisiamojo posėdžio pirmininkas turi imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso normas ir savo iniciatyva neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, todėl nepagrįstai paliko nenagrinėtus civilinius ieškinius. Daroma išvada, kad kaltinamiesiems pateikus savo ekspertų atliktus padarytos turtinės žalos vertinimus, teismui visa apimtimi išsiaiškinus kilusius neaiškumus bei ištyrus ne tik L. B. ir asociacijos „M.“, bet ir A. U. bei S. Š. pateiktus įrodymus, byla būtų buvusi išnagrinėta kruopščiau, atidžiau ir teisingiau. Minėtos aplinkybės suponuoja, kad bylos nagrinėjimas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka buvo ne tik nesąžiningas proceso dalyvių atžvilgiu, bet taip pat neracionalus ir netikslingas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji turėjo neaiškumų, nebuvo išsiaiškintos ir išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, kas lėmė netinkamą bylos išsprendimą ir tai, kad nei L. B., nei asociacijos „M.“ pažeistos teisės nebuvo tinkamai apgintos, neužtikrinta abipusė proceso šalių interesų pusiausvyra.

2.2. Skunde taip pat nurodomas su civilinio ieškinio pateikimu baudžiamojo procesu metu susijęs teisinis reglamentavimas ir teigiama, jog tiek A. U., tiek S. Š. savo tyčiniais neteisėtais ir smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B. fizinį skausmą, nes tiek rankomis, tiek kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas, L. B. nuo smūgių prarado pusiausvyrą ir pargriuvo, kai toliau buvo kaltinamųjų žalojamas, be to, civilinis ieškovas turi invalidumą, nes nešioja kojos protezą. Taigi, be fizinio skausmo L. B. patyrė nepatogumus, nesaugumo jausmą, nes buvo įžūliai užpultas ir fiziškai žalojamas dienos metu, viešoje vietoje ir matant aplinkiniams asmenims, taip pat po įvykio L. B. turėjo vykti į policijos įstaigą dalyvauti procesiniuose veiksmuose, todėl be fizinio skausmo jis patyrė ir neturtinę žalą – 500,00 eurų. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų buvo sugadintas L. B. turtas – motociklininko šalmas (250,00 eurų), be to, jis patyrė 500,00 eurų išlaidas dėl atstovo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, rengiant dokumentus. Tiek A. U., tiek S. Š. savo tyčiniais neteisėtais ir smurtiniais veiksmais, t. y. koja spirdami į motociklą, jį parvertė ir toliau žalojo – tyčiniais veiksmais sugadino svetimą turtą. Civilinis ieškovas asociacija „M.“ dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą –tiesioginius nuostolius 1 079,00 eurų (tai sudaro kilnojamo turto vertinimas ir remontas) bei 500,00 eurų atstovo išlaidos, nes civiliniam ieškovui buvo reikalingas atstovas, kuris atstovautų procese, rengtų reikalingus procesinius dokumentus.

2.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymines nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Minėto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. BPK 113 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnis. Akivaizdu, jog civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu tik tais atvejais, kai neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinio ieškinio dydį sudėtinga apskaičiuoti arba CPK 296 straipsnyje numatytais atvejais. Kadangi tokių aplinkybių Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendyje nenustatyta, o priešingai – tiek A. U., tiek S. Š. buvo pripažinti kaltais, savo kaltę pripažįsta, su civiliniais ieškiniais iš dalies sutinka, teismas nepagrįstai nutarė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. B. bei civilinio ieškovo asociacijos „M.“ ieškinius palikti nenagrinėtais.

2.4. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas dėl civilinių ieškinių pritaikė teisinį naujadarą „know how“, kuris niekaip nėra reglamentuotas, ar tuo labiau būtų praktikoje taikytas, būtent nuosprendžio 16 psl. 30 punktas: „<...> Kita vertus, teismas šioje byloje priima nutartį pagal BPK 257 str. 1 d. dėl pačio nuketėjusiojo L. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos tame pačiame 2022-07-10 įvykyje, todėl tokia aplinkybė, teismo vertinimu, sąlygoja, jog klausimas dėl civilinių ieškinių išsprendimo, negavus papildomos medžiagos <...>, negali būti tinkamai išspręstas <...>“. Apelianto nuomone, toks pirmos instancijos teismo motyvas apskritai prasilenkia su baudžiamojo proceso jurisprudencija dėl civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, bet, svarbiausia, sukelia teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą proceso dalyviams bei sukuria naują niekaip nepaaiškinamą teisinį rebusą tarp baudžiamojo ir civilinio procesų. Šios bylos kontekste civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, pradedamas naujas baudžiamasis persekiojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, kur neaišku, kaip ten bus sprendžiami tokie patys klausimai ir kur ir kaip tada „mutatis mutandis“ civilinis procesas abejais atvejais. Taigi, jau šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis neatitinka logiškumo ir teisinio aiškumo kriterijų.

2.5. Apeliantas skunde taip pat ginčija Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartį, kuria buvo pranešta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie L. B. 2020 m. liepos 10 d. galimai padarytą veiką, kurioje galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 138-140 straipsniuose arba 284 straipsnyje, požymių.

2.6. Nurodoma, kad privačiai viešo kaltinimo bylos – tai bylos, kuriose baudžiamasis persekiojimas priklauso nuo nukentėjusio asmens valios. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jei šios nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis yra padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ikiteisminį tyrimą prokuroras gali pradėti ir ex officio, nepaisant nukentėjusio asmens valios (BPK 168 str. 2 d.). Visų pirma, nukentėjusio asmens valia ir apsisprendimas turi būti visiškai laisvas: nei įstatyminis reguliavimas, nei, juolab, baudžiamojo persekiojimo institucijos tam negali daryti jokios įtakos – nei siūlyti, nei patarti, nei skatinti, nei tiesiogiai ar netiesiogiai, grubiai ar subtiliai versti. Priešingai – baudžiamojo persekiojimo institucijos privalo aktyviai saugoti ir užtikrinti nukentėjusiojo asmens valios laisvę ir apsisprendimo autonomiją. Antra vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencijoje BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyto nukentėjusiojo skundo samprata yra interpretuojama itin plačiai: apima iš esmės bet kokį nukentėjusio asmens valios persekioti pareiškimą – tiek suformuluotą rašytiniame dokumente, tiek išreikštą žodžiu. Nors šią plačią nukentėjusiojo skundo sampratą LAT skelbia tais atvejais, kai nuo to priklauso kaltinamojo nuteisimas, tačiau BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyto nukentėjusiojo skundo samprata yra vieninga ir negali būti interpretuojama skirtingai pagal tai, ar reikia nuteisti kaltinamąjį, ar reikia suteikti galimybę ikiteisminio tyrimo pareigūnui nepradėti ikiteisminio tyrimo. Tad visais atvejais, kai sprendžiamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo/nepradėjimo klausimas, turi būti vadovaujamasi plačia nukentėjusiojo skundo ir visiškos nukentėjusiojo laisvės ir autonomijos samprata.

Šalies argumentai

2.7. Skunde taip pat pateikiamos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nuostatos, susijusios su ikiteisminio tyrimo pradėjimu dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų.

2.8. Pabrėžiama, kad S. Š. į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams pareiškė, kad „pareiškimo dėl minėto įvykio nerašys, šiuo metu niekam pretenzijų neturi“. Atkreipiamas dėmesys, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nei S. Š., nei A. U. nepareiškė L. B. absoliučiai jokių skundų ar pretenzijų, civilinių ieškinių turtinei ar neturtinei žalai atlyginti (apie šias teises ikiteisminio tyrimo metu buvo informuoti 2022-01-06 teismo posėdžio garso įrašas [55:10- 55:30]), o 2022-01-06 vykusio teismo posėdžio metu jie buvo dar kartą informuoti apie teisę pareikšti L. B. ieškinius civilinio proceso tvarka, t. y. savo teises suprato. Taip pat prokuroras savo iniciatyva viso vykstančio ikiteisminio tyrimo metu nepradėjo ikiteisminio tyrimo L. B. BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi byloje nėra nei nukentėjusiųjų skundų, nei pirmos instancijos teismo minima L. B. galimai padaryta veika turi visuomeninę reikmę, nei yra asmuo, kuriam padaryta žala, ir šis dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų (t. y. nebuvo pagrindo prokurorui pradėti ikiteisminio tyrimo ex officio), daroma išvada, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra priimta visiškai nepagrįstai.

2.9. Skunde taip pat pateikiama teisingo bylos nagrinėjimo samprata ir nurodoma, kad L. B. yra nukentėjusysis, jis patyrė turtinės bei neturtinės žalos dėl nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, todėl jis kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad galėtų apginti savo pažeistas teises, o negana to, jo paties atžvilgiu buvo priimta visiškai nepagrįsta pirmos instancijos teismo nutartis. Tokia teismo priimta nutartis pažeidžia L. B. teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą ir netgi gali suponuoti teisėjo turėtą išankstinį nusistatymą nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu, kadangi kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė jokių pretenzijų, skundų ar civilinių ieškinių ir apie tokias turimas teises buvo informuoti, o teisėjas ex officio nusprendė priimti nutartį pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie L. B. galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

2.10. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad 2022-01-06 vykusio teismo posėdžio metu kaltinamieji nesilaikė baudžiamojo proceso tvarkos, replikuodami rodė nepagarbą ne tik teismui, bet ir kitiems proceso dalyviams, teisėjas kaip teisiamojo posėdžio pirmininkas turėjo imtis atitinkamų veiksmų ir kaltinamiesiems A. U. bei S. Š. taikyti atitinkamas priemones pagal BPK 259 straipsnį. Tai, kad teisėjas, pažeisdamas BPK nuostatas, nesiėmė jokių procesinių priemonių, jog užtikrintų tvarką teismo posėdžių salėje, rodo ne tik jo neprofesionalumą, bet ir atsainumą, o taip pat atmestiną teisėjo funkcijų atlikimą.

2.11. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, o asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Tuo tarpu BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vadovaujantis minėtomis normomis, bei tuo, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. B. bei civilinio ieškovo asociacijos „M.“ pažeistos teisės turėtų būti ginamos patenkinant civilinius ieškinius ir priteisiant patirtą turtinę žalą, neturtinę žalą ir patirtas atstovo išlaidas. Taip pat teismo priimta nutartis L. B. atžvilgiu turėtų būti panaikinta, kadangi yra priimta nepagrįstai, netikslingai ir varžo jo kaip nukentėjusiojo teises.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinio skundo netenkinti, civilinių ieškovų atstovas advokatas palaikė apeliacinį skundą, tačiau, jo nuomone, byloje yra esminis BPK pažeidimas, nes byloje yra nuosprendžiai, iš kurių viename byla nutraukta ir paskirtas 1 metų laidavimas, o per tą laiką nuteistasis padarė naują veiką. Tokiu atveju ta byla turėjo būti prijungta prie šios ir nagrinėtos abi kartu. Byla išnagrinėta pažeidžiant BPK ir ji turi būti nagrinėjama iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu buvo paskelbti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiai.

2. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis Nr. 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal nukentėjusiojo civilinio ieškovo L. B. ir civilinės ieškovės asociacijos „M.“ atstovo advokato S. Juzukonio skundą, kuriuo advokatas prašo tenkinti civilinių ieškovų ieškinius ir panaikinti teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui buvo pranešta apie L. B. 2020 m. liepos 10 d. padarytą veiką, kurioje galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 138-140 straipsniuose arba 284 straipsnyje, požymių. Taigi šioje byloje apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas lemia advokato apeliaciniame skunde suformuluoti prašymai. Tačiau, jeigu teismas nagrinėdamas bylą nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Taigi, esant minėtoms sąlygoms, apeliacinės instancijos teismas gali išplėsti skundo nagrinėjimo ribas.

3. Nustatyta, kad nukentėjusysis L. B. 2020-12-31 pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš nuteistųjų S. Š. ir A. U.: 750 Eur (turtinę ir neturtinę žalą: 250 Eur už sugadintą motociklininko šalmą ir 500 Eur neturtinės žalos); bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur atstovo išlaidoms apmokėti. Civilinė ieškovė asociacija „M.“ 2020-12-31 taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš nuteistųjų S. Š. ir A. U.: 1079 Eur (turtinę žalą už motociklo remontą); 500 Eur atstovo išlaidoms apmokėti.

4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priėmė ir nutartį pagal BPK 257 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo L. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos tame pačiame 2020-07-10 įvykyje, nusprendė civilinių ieškinių išsprendimo klausimą palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegija tokį teismo sprendimą naikina kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

5. Pažymėtina, jog priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pareiškimo, taip pat ir ieškinio, palikimo nenagrinėtu pagrindus reglamentuoja CPK 296 straipsnis. Remiantis nurodytu reglamentavimu, civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu tik tais atvejais, kai neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, arba CPK 296 straipsnyje numatytais atvejais. Kadangi tokių aplinkybių Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendyje nenustatyta, o priešingai – tiek A. U., tiek S. Š. buvo pripažinti kaltais, savo kaltę pripažino, su civiliniais ieškiniais iš dalies sutiko, teismas nepagrįstai nutarė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. B. bei civilinio ieškovo asociacijos „M.“ ieškinius palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog teismas BPK 257 straipsnio 1 dalies pagrindu nusprendė pranešti prokurorui, kad nukentėjusysis L. B. taip pat galimai padarė nuskalstamą veiką, neapsunkino ir neapribojo pareigos išspręsti civilinio ieškinio (ieškinių) klausimą baudžiamojoje byloje. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo, klausimą dėl civilinių ieškinių išsprendžiant iš esmės.

6. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

7. Byloje nustatyta, kad S. Š. ir A. U. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, vartojo necenzūrinius žodžius L. B. atžvilgiu, grasino susidorojimu, po ko A. U. tyčia kumščiu sudavė smūgį L. B. į krūtinę, o S. Š. spyrė L. B. į dešinės kojos šlaunį, po ko S. Š. ir A. U. sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Tęsdami nusikalstamą veiką A. U. ir S. Š. papildomai bendrai sudavė L. B. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas. Taigi, tyčiniais S. Š. ir A. U. veiksmais prieš nukentėjusįjį L. B. (turi neįgalumą, nešioja kojos protezą) viešoje vietoje buvo panaudotas intensyvus fizinis smurtas, jam buvo grasinama, kas lėmė jo fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl nukentėjusiajam L. B. turi būti atlyginta jam padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo L. B. prašomas atlyginti 500 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašoma priteisti neturtinė žala nėra per didelė, įvertinus ir nuteistųjų A. U. ir S. Š. turtinę padėtį (A. U. turi finansinių įsipareigojimų, nuteistieji turi nepilnamečių išlaikytinių). Atsižvelgiant į tai, priteistina suma neturtinei žalai atlyginti – 500 Eur iš abiejų nuteistųjų kaip bendrininkų solidariai.

8. Nagrinėjamoje byloje civiliniu ieškiniu nukentėjusysis L. B. taip pat prašė priteisti 250 Eur turtinei žalai atlyginti už sugadintą motociklininko šalmą, nes buvo apgadintas motociklininko šalmas – nulaužtas motociklininko šalmo apsauginis priekinis stiklas, nuo smūgių iškrito apsauginė šalmo smakro medžiaga. Sulaužytas šalmas užfiksuotas fotolentelėse prie pareiškimo apie nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 16). Nukentėjusysis L. B., įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad įvykio metu nuo smūgių buvo nulaužtas motociklininko šalmo apsauginis priekinis stiklas, nuo smūgių iškrito apsauginė šalmo smakro medžiaga, nors šalmo įgijimo dokumentų nėra išsaugojęs, bet jį įsigijo už 270 eurų, dabar turėjo pirkti naują šalmą. Nagrinėjamu atveju dėl L. B. šalmo sugadinimo yra kalti abu nuteistieji S. Š. ir A. U., kadangi jie rankų kumščiais mušė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, ant kurios buvo uždėtas šalmas. Iš S. Š. parodymų matyti, kad A. U. sudavė motociklininkui dešiniu kumščiu į šalmą į viršų ir motociklininkui šalmas nuo galvos nukrito. Civiliniame ieškinyje nurodyta patirtos turtinės žalos suma nelaikytina per didele, atitinka protingumo ribas, todėl ji nukentėjusiajam priteistina iš abiejų nuteistųjų kaip bendrininkų solidariai.

9. Civilinė ieškovė asociacija „M.“ 2020-12-31 taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš nuteistųjų S. Š. ir A. U.: 1 079 Eur turtinę žalą už motociklo remontą, nes buvo apgadintas motociklas – sulankstytas dešinysis motociklo pakojis ir dešinysis stabdžių pedalas, sulinko motociklo vairas, sutrūko kairės pusės veidrodžio stiklas, sulenktas motociklo bakas kairėje priekinėje pusėje. Byloje nustatyta, kad A. U. priėjo prie šalikelėje stovėjusio motociklo ir jį (motociklą) pastūmė, nuo ko motociklas nuvirto bei motociklą apspardė. Apklaustas teisme S. Š. parodė, kad matė, kaip A. U. numetė motociklą, A. U. taip pat patvirtino, kad nugriovė motociklą, tačiau svarstė, kad vairo niekas nulūžti negali. Nukentėjusysis L. B. parodė, kad asmuo priėjo prie motociklo ir rankomis iš šono pastūmė motociklą ir motociklas nuvirto ant dešinio šono, pradėjo jį spardyti, buvo sulankstytas dešinysis motociklo pakojis, dešinysis stabdžių pedalas, sulinko motociklo vairas, sutruko kairės pusės veidrodžio stiklas, sulenktas motociklo bakas kairėje priekinėje pusėje. Teismas vertina, kad byloje įrodyta, kad pagal nustatytą motociklo apgadinimo mechanizmą visi L. B. apklausose nurodyti motociklo apgadinimai atsirado dėl padarytos nusikalstamos veikos anksčiau jau nurodytomis nustatytomis aplinkybėmis. Civiliniame ieškinyje nurodyta patirtos turtinės žalos suma yra pagrįsta byloje pateiktais dokumentais: atkuriamosios (remonto) vertės sąmata (t. 1, b. l. 50, 51) bei PVM sąskaita faktūra už vertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 59), nurodyta suma nelaikytina per didele, įvertintas ir keičiamų dalių nuvertėjimas, atitinka ir protingumo kriterijų. Tačiau sąmatoje tarp keičiamų dalių yra nurodyta ir priekinio žibinto antdėklas, apie kurio apgadinimą nei vienas iš proceso dalyvių nenurodė, todėl priteistina suma mažintina, eliminuojant šios motociklo detalės – 27,90 eurų sumą iš prašomos priteisti turtinės žalos. Iš A. U. ir S. Š. kaip nusikaltimo bendrininkų solidariai priteistina 1051,10 eurų.

10. Nukentėjusysis L. B. ir asociacija „M.“ taip pat prašė priteisti po 500 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti. Atstovavimo išlaidas patvirtina byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad L. B. už atstovavimą advokatui sumokėjo 500 Eur, bei bankinio mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad asociacija „M.“ sumokėjo advokatui 500 Eur (t. 1, b. l. 34, 44). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).??? Atsižvelgdama į baudžiamosios bylos apimtį (3 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą, skirtą darbo laiką, teisinė pagalba buvo teikiama L. B. jau ikiteisminio tyrimo metu nuo 2020-07-15, o ,,M.“ nuo 2020-12-21, vėliau teisme, atstovas surašė civilinius ieškinius, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, susipažino ikiteisminio tyrimo metu su bylos medžiaga, teikė dokumentus byloje, dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinių ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti tenkinamas visiškai, civiliniam ieškovui L. B. iš S. Š. ir A. U. lygiomis dalimis priteisiant 500 Eur atstovavimo išlaidų, bei civiliniam ieškovui asociacijai „M.“ iš S. Š. ir A. U. lygiomis dalimis priteisiant 500 Eur atstovavimo išlaidų.

11. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui buvo pranešta apie L. B. 2020 m. liepos 10 d. padarytą veiką, kurioje galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 138-140 straipsniuose arba 284 straipsnyje, požymių. Dėl šio advokato prašymo pasisakytina, kad minėta nutartis yra neskundžiama, teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo naikinti minėtą nutartį. Taip pat paminėtina, jog byloje jau yra priimtas Vilniaus AVPK Trakų rajono PK Veiklos skyriaus 2022 m. vasario 18 d. nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taigi šiuo klausimu nėra pagrindo plačiau pasisakyti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį priėmęs teisėjas ir BPK 257 straipsnio 1 dalies tvarka nutartimi apie L. B. galimai padarytas nusikalstamas veikas pranešė prokurorui, nesuponuoja, jog teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu. Pastebėtina, kad ne visi BK straipsniai, kuriuos nutartyje nurodė teisėjas, yra privačiai viešo kaltinimo.

12. Civilinių ieškovų atstovas advokatas teismo posėdžių metu taip pat kėlė klausimus dėl to, kad nuteistajam A. U. ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla, paskiriant laidavimą, kurio terminui nepasibaigus nuteistasis padarė naują veiką, todėl byla turėjo būti prijungta prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir šios bylos turėjo būti nagrinėtos kartu. Byla išnagrinėta pažeidžiant BPK, todėl turi būti nagrinėjama iš naujo.

13. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad minėti advokato keliami klausimai nėra nurodomi apeliaciniame skunde. Be to, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nenustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjant byloje apeliacinį skundą teismo posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu paskelbti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. rugsėjo 14 d. veikos), vadovaujantis BK 40 straipsniu, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta (byla Nr.1-2647-1053/2020). Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimas baudžiamojoje byloje Nr.1-2647-1053/2020 dėl A. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla Nr. 1-2647-1053/2020 sujungta su byla Nr. 1-634-1124/2021, atsižvelgiant į tai, kad BK 40 straipsnio 8 dalies pagrindu prijungtoje baudžiamojoje byloje turi būti sprendžiama dėl A. U. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, t. y. ir dėl 2020 m. rugsėjo 14 d. jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. kovo 20 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 29 parų arešto bausmė bei buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m rugsėjo 14 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 48 MGL (2 400 Eur) baudos bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta 29 parų arešto bausmė ir 48 MGL baudos bausmė subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 29 parų arešto bausmė ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Taigi, iš to, kas nurodyta, matyti, kad nuteistajam A. U. nurodomas teismo nuosprendžiu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jau buvo panaikintas ir jam buvo paskirta bausmė dar iki skundžiamo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip teismo posėdyje teigė atstovas advokatas. Apeliacinės instancijos teismas nei apeliacinio skundo nagrinėjimo metu teismo posėdyje, nei šios nutarties priėmimo metu nenustatė, jog būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, be kita ko, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sudarantys pagrindą nukrypti nuo apeliacinio skundo ribų, kaip tai numatyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje.

14. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Teisėjų kolegija, kaip jau minėta, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimų nenustatė. Be to, pirmosios instancijos teismui siekiant pasitikslinti aplinkybes dėl pateiktų civilinių ieškinių, proceso dalyviai buvo dėl jų apklausti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog procesas buvo nesąžiningas proceso dalyvių atžvilgiu, neracionalus ir netikslingas, nebuvo išsiaiškintos ir išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

15. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 120,00 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. U. išlaidas bei patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 215,00 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. U. išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Pats A. U. byloje apeliacinio skundo neteikė. Bylos duomenimis A. U. turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, augina nepilnametį vaiką, jo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo L. B. ir civilinio ieškovo asociacijos „M.“ turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų:

Tenkinti nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų A. U., S. Š. solidariai L. B. priteisti 250 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei iš nuteistųjų A. U., S. Š. lygiomis dalimis L. B. priteiti 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Civilinio ieškovo asociacijos „M.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistųjų A. U., S. Š. solidariai priteisti 1051,10 Eur asociacijai „M.“ turtinei žalai atlyginti bei iš nuteistųjų A. U., S. Š. lygiomis dalimis asociacijai ,,M.“ priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 215 Eur iš nuteistojo A. U. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė