Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-1185-872/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-18
Bylos Nr.: I3-1185-872/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03400-2022-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Agnė Stankevičienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas: G. D.
Atsakovas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1185-872/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03400-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą“ ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Paaiškina, jog 2022 m. birželio 3 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį 3700 m² žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., (toliau – ir Žemės sklypas) į namų valdos, siekiant statyti gyvenamąjį namą.

Atsakovė skundžiamu Įsakymu atsisakė keisti prašomo Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, nes pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į neurbanizuojamą – M miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Įsakymu, teigdamas, jog Įsakymas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, grindžiamas formaliomis Bendrojo plano nuostatomis ir negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Paaiškina, jog 3700 m² ploto Žemės sklypą įsigijo dar 2012 m. vasario 21 d. ir visą šį laiką žemės ūkio veiklos nevykdė, tačiau kasmet gaudavo priminimus, jog tai - žemės ūkio paskirties sklypas ir jame neturi augti medeliai, t. y. turi būti iškertami. Nurodo, kad jo sklypas ir gretima teritorija, kurioje yra statomi gyvenamieji namai pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą patenka į ūkinių miškų kategoriją. Teigia, jog gretimų sklypų plotai, kuriuose jau pastatyti gyvenamieji namai, nežymiai viršija (0,5 – 0,6 ha) jo turimo sklypo plotą, bet nei viename iš gretimų sklypų nėra formuojami medynai. Taigi, aplink jo sklypą yra vykdoma šios teritorijos urbanizacija ir nevykdoma jokia veikla, kuri būtų kaip nors susijusi su nepertraukiamu medienos tiekimu.

Pažymi, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis jam priklausančio žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Toks naudojimo būdas nustatomas žemės sklypams, kurie nėra priskirti Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviai veiklai reikalingi statiniai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 5 p.).

Teigia, jog atsakovei buvo pateiktas prašymas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo į kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nors skundžiamame Įsakyme remiamasi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šie dokumentai viešai neskelbiami, todėl pareiškėjas neturi galimybės dėl jų pasisakyti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog pareiškėjas nenurodo nė vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. numatytų pagrindų, leidžiančių panaikinti skundžiamą Įsakymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, tačiau nenurodo, kokiems teisės aktų reikalavimams jis prieštarauja, kokios, jo manymu, svarbios aplinkybės nebuvo įvertintos ir kodėl Įsakymas neteisingai motyvuotas.

Teigia, jog Administracija, vadovaudamasi teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, motyvuotai priėmė Įsakymą nekeisti ginčo Žemės sklypo paskirties ir apie tai informavo pareiškėją, taigi, Administracijos veiksmai ir skundžiamas Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Žemės įstatymo 21 str. 1 p. numato, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tai reiškia, jog paskirties keitimas pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išimtis iš bendros taisyklės. Ši išimtis turi būti įgyvendinama pagal teisės aktuose ir kituose dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Žemės įstatymo 24 str. 1 d. numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, o šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 str. 2 d. numatyta tvarka yra taikoma tik esant atvejui, numatytam 20 str. 1 d.: statyba turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytam atvejui gal būti taikomas 20 str. 2 d. 2 p. – žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas Vyriausybės nustatyta tvarka Administracijos direktoriaus sprendimu pagal bendrąjį planą. Tai reiškia, jog egzistuojant prieštaravimams tarp planuojamos statybos pobūdžio bei bendrojo plano sprendinių – statyba yra negalima.

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą (toliau – Specialusis planas), patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas nepatenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją. Iš pridedamos Specialiojo plano ištraukos matyti, jog ginčo Žemės sklypas patenka į M miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupę.

Ginčo Žemės sklypui nesant urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos dalimi, pareiškėjo Žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama, priešingu atveju būtų pažeistos teisės normos ir tiek Bendrojo, tiek Specialiojo plano sprendiniai, kurie buvo sudėtingai formuojami, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio savybes, geografinę padėtį, geologinės sąlygas bei žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus.

Remiantis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.1 lentele „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“, M4 (ūkinių miškų) grupėje vyrauja ūkiniai miškai (IV grupė) tai – visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Minėtoje teritorijoje ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.

Specialusis planas numato žemės naudojimo paskirties keitimo ribojimus, taikomus Pareiškėjo Žemės sklypui. Teigia, jog iš pareiškėjo skundo galima suprasti, kad iš vienos pusės, jis neginčija, kad Specialiajame plane yra įtvirtinti sprendiniai, ribojantys galimybę keisti Žemės sklypo paskirtį, tačiau iš kitos pusės – pareiškėjas Specialiojo plano sprendinių nelaiko privalomaisiais ir klaidingai traktuoja Bendrojo ir Specialiojo plano sprendinius. Pažymi, kad tiek Bendrasis planas, tiek Specialusis planas yra norminiai administraciniai aktai, o aiškinamieji raštai yra šių norminių administracinių aktų sudėtinės dalys.

Pagal Savivaldybės bendrąjį planą (Įsakyme taip yra vadinamas 2009 m. Bendrasis planas, kurį patikslino 2014 m. Kraštovaizdžio Specialusis planas – tai nurodoma Įsakymo preambulėje) Žemės sklypas patenka į M tvarkymo zoną. Šiose zonose pagal Savivaldybės bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.1 lentelę „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“, M4 (ūkinių miškų) grupėje vyrauja ūkiniai miškai (IV grupė) tai – visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Minėtoje teritorijoje ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.

Taigi, Savivaldybės bendrojo plano sprendiniai nenumato galimybės keisti paskirties į gyvenamąją, jeigu Žemės sklypas patenka į M tvarkymo zonas. Pareiškėjo Žemės sklypo paskirtis pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005-01-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 9 p. galėtų būti keičiama tik į ūkinių miškų teritorijas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikirsdamas į atsakovės argumentus, pažymėjo, jog apie jam priklausantį sklypą vyksta intensyvi urbanizacija, todėl prašo įvertinti jo išdėstytas aplinkybes ir panaikinus skundžiamą Įsakymą įpareigoti atsakovę išnagrinėti jo prašymą iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog 2022 m. birželio 6 d. Administracija gavo pareiškėjo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 0,3700 ha ploto žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją.

Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Administracijos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 1 punktu atsisakė keisti 0,3700 ha ploto Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, nes pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į M miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupę. Įsakymo 2 punktu informuojama, jog remiantis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.1 lentele „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“, M4 (ūkinių miškų) grupėje vyrauja ūkiniai miškai (IV grupė) tai – visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Minėtoje teritorijoje ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Įsakymu, teigdamas, jog jis prieštarauja faktinėms aplinkybėms, grindžiamas formaliomis Bendrojo plano nuostatomis ir negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Jo nuomone, šiame sklype galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviai veiklai reikalingi statiniai.

Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nenurodo nė vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, leidžiančių panaikinti skundžiamą Įsakymą, nenurodo kokiems teisės aktų reikalavimams jis prieštarauja, kokios, jo manymu, svarbios aplinkybės nebuvo įvertintos ir kodėl Įsakymas neteisingai motyvuotas.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo turinio, Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1 p. ir 2 p., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 d. ir 2 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 str. 1 d., remiantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-11-05 redakcija), 10 p., atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrasis planas), nustatytais neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos M miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupės reglamentus.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas numato, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, o šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10² straipsnį teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas pagal Teritorijų planavimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką ir sąlygas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 4 straipsnio 5 dalis numato, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai.

TPĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka yra taikoma tik esant atvejui, numatytam 20 straipsnio 1 dalyje: statyba turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytam atvejui gal būti taikomas 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas – žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas Vyriausybės nustatyta tvarka Administracijos direktoriaus sprendimu pagal bendrąjį planą.

Tai reiškia, jog egzistuojant prieštaravimams tarp planuojamos statybos pobūdžio bei bendrojo plano sprendinių – statyba yra negalima.

TPĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius.

TPĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, jog neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose parengti ir patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės gelmių naudojimo planai privalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

Pagal TPĮ 22 straipsnio 4 dalį neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073, 10 p. numato, jog įstatymų nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Šio Aprašo 12 p. numato, jog apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–135/2008).

Beje, LVAT praktikoje taip pat nurodyta, jog vienas esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas). Specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti. Bendrojo plano Sprendinių konkretizavimo 11.2.1. p. numato, jog būtent specialieji planai detalizuos kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros galimybes.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą (toliau – Specialusis planas), patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas nepatenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją. Kaip matyti iš byloje pateiktos pridedamos Specialiojo plano ištraukos, jog ginčo Žemės sklypas patenka į M miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupę. Beje, pareiškėjas šios faktinės aplinkybės savo skunde ir neginčija.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, Administracija, vadovaudamasi teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, priėmė motyvuotą ir pagrįstą Įsakymą nekeisti ginčo Žemės sklypo paskirties ir apie tai informavo pareiškėją.

Įvertinus skundžiamo Įsakymo turinį, matyti, jog jame yra pateikiami atsisakymo keisti Žemės sklypo paskirtį argumentai: Žemės sklypas patenka į M (miškų ūkio) kraštovaizdžio tvarkymo zoną (neurbanizuojama teritorija), nurodomas tokio skirstymo pagrindas – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. T3-571, sprendiniai, nurodomi teisės aktai, kuriais remiantis darytina išvada dėl žemės paskirties keitimo negalimumo esant prieštaravimams teritorijų planavimo dokumentų turiniui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas). Be to, ginčijamas Įsakymas yra elektroniniu būdu pasirašytas Administracijos direktoriaus bei nurodyta teisė jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu darytina išvada, jog skundžiamas Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus: Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno.

Pasisakant dėl kitų pareiškėjo argumentų, paminėtina, jog pareiškėjas savo skunde neginčija, kad Specialiajame plane yra įtvirtinti sprendiniai, ribojantys galimybę keisti Žemės sklypo paskirtį, tačiau iš kitos pusės pareiškėjas Specialiojo plano sprendinių nelaiko privalomaisiais ir klaidingai traktuoja Bendrojo ir Specialiojo plano sprendinius.

Nagrinėjamu atveju Specialusis planas numato žemės naudojimo paskirties keitimo ribojimus, taikomus pareiškėjo Žemės sklypui. Taigi, pritartina atsakovei, kuri teisingai pažymėjo, jog tiek Bendrasis planas, tiek Specialusis planas yra norminiai administraciniai aktai, o aiškinamieji raštai yra šių norminių administracinių aktų sudėtinės dalys. Beje, bendrojo plano aiškinamasis raštas laikytinas bendrojo plano sudėtine dalimi, ką savo praktikoje, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1876-756/2015, 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1174-261/2017 ir kt.).

Taip pat nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, jog Žemės sklypo dalies priklausymas M ir I tvarkymo zonoms yra priežastis nekeisti Žemės sklypo paskirties į gyvenamąją. Kaip jau minėta, Įsakymo priėmimo metu galiojusiuose teisės aktuose yra aiškiai reglamentuota, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. Pagal Savivaldybės bendrąjį planą ginčo Žemės sklypas patenka į M tvarkymo zoną. Šiose zonose pagal Savivaldybės bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.1 lentelę „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“, M4 (ūkinių miškų) grupėje vyrauja ūkiniai miškai (IV grupė) tai – visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Minėtoje teritorijoje ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Taigi, Savivaldybės bendrojo plano sprendiniai nenumato galimybės keisti paskirties į gyvenamąją, jeigu Žemės sklypas patenka į M tvarkymo zonas (tai patvirtina nuostatos iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto 35-42 puslapių).

Taigi, įvertinus anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad, keisdama Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti Administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta jo apskundimo tvarka bei pasirašytas jį priėmusio pareigūno, taigi atitinka ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Administracijos 2022 m. liepos 1 d. Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus pagrindinį reikalavimą, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo išnagrinėti jo prašymą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 107–108 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė