- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- eA-1174-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01945-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijai, G. Š., A. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Statybos investicija“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir A. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, G. Š., A. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „Statybos investicija“ dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. K. ir A. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2015 m. spalio 2 d. teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2015 m. rugsėjo 2 d. aktą Nr. (15.26)-20-13040 ir įpareigoti atsakovą patikrinti Kauno rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. TS-275 ir 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. TS-425 patvirtintą detaliųjų planų keitimo sklypuose (kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).Pareiškėjai paaiškino, kad atsakovas skundžiamu 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (15.26)-20-13040 nusprendė nutraukti Detaliojo plano tikrinimą, nes jo sudėtyje nepateiktos naujos planavimo sąlygos. Pareiškėjai su šiuo sprendimu nesutiko ir teigė, kad nagrinėjamu atveju aktualus Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (2009 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-733 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 18 d.) (toliau – ir Išdavimo tvarka), 10.1 punktas. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Kauno rajono bendrojo plano I-ojo pakeitimo, patvirtinto Tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 (toliau – ir Bendrojo plano pakeitimas), sprendiniais, kurie įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 3 d. Bendrojo plano pakeitimo aiškinamajame rašte nurodyta, jog „iki bendrojo plano I-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki šitos datos išduotas planavimo sąlygas“. Taigi, visi žemesnio nei bendrasis planas lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengėjai neprivalėjo gauti naujų planavimo sąlygų savo rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams ir juos galėjo užbaigti bei teikti tvirtinti pagal turimas planavimo sąlygas.Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.Atsakovas teigė, kad jam 2015 m. rugpjūčio 14 d. buvo pateiktas tikrinti Detalusis planas, kuriuo, be kita ko, siekta sklypų naudojimo būdą ir pobūdį pakeisti į gyvenamosios teritorijos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos). Atsakovas 2015 m. rugsėjo 2 d. aktu Nr. (15.26)-20-13040 teritorijų planavimo patikrinimą nutraukė, paaiškėjus, kad tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitiko reikalavimų, t. y. nepateiktos naujos planavimo sąlygos. Atsakovas pabrėžė, jog Bendrojo plano pakeitimo sprendiniuose Detaliuoju planu planuojama teritorija numatyta verslo ir gamybos potencialiai plėtrai. Pareiškėjų cituota Bendrojo plano pakeitimo aiškinamojo rašto nuostata nereiškė, kad rengiami teritorijų planavimo dokumentai galėjo prieštarauti aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentams, ir neeliminavo teisės aktais nustatytos pareigos keisti planavimo sąlygas naujomis.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjų A. K. ir A. K. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui pateikė tikrinti Detalųjį planą, siekdami pakeisti nurodytų sklypų naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos ir paslaugų ir pramogų objektų statybos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos teritorijos į gyvenamosios teritorijos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir juos padalinti į iki 17 sklypų. Planavimo dokumentų sąvadas Nr. SD-51 šiam teritorijų planavimo dokumentui rengti išduotas 2013 m. vasario 14 d. Atlikus dokumentų tikrinimą, skundžiamu 2015 m. rugsėjo 2 d. aktu Nr. (15.26)-20-13040 teritorijų planavimo patikrinimas nutrauktas, nustačius, kad, vadovaujantis Išdavimo tvarkos 11 punktu, detaliojo plano sudėtyje nepateiktos naujos planavimo sąlygos. Detaliojo plano tikrinimo metu galiojo Bendrojo plano pakeitimo sprendiniai, įsigalioję 2014 m. rugsėjo 3 d., kuriuose Detaliuoju planu planuojama teritorija skirta verslo ir gamybos potencialiai plėtrai, numatant komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, žemės ūkio aptarnavimo centrus, žemės ar miškų ūkio teritorijas ir kt. Teismas akcentavo, jog esminis ginčas kilo dėl Bendrojo plano pakeitimo aiškinamajame rašte įtvirtintos nuostatos, kad „iki bendrojo plano I-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki šitos datos išduotas planavimo sąlygas“, vertinimo bei taikymo. Priešingai nei teigė pareiškėjai, teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų kontekste šios nuostatos turinio analizė suponavo išvadą, jog galėjo būti (bet neprivalėjo) užbaigti rengti ir pateikti tvirtinti tik tie detalieji planai, kurie neprieštaravo savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajam planui. Ginčo atveju Detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai neatitiko Bendrojo plano pakeitimo sprendinių (dėl to ginčo nebuvo), todėl atsakovas skundžiamu aktu teisėtai ir pagrįstai nutraukė teritorijų planavimo dokumento patikrinimą.
III.
Pareiškėjai A. K. ir A. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti jo skundą.Pareiškėjai pabrėžė, jog ginčui aktuali Bendrojo plano pakeitimo aiškinamojo rašto nuostata reiškia, jog pagal pareiškėjams išduotas planavimo sąlygas Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje galima gyvenamoji statyba ir paskirtis, nepaisant to, kad Bendrojo plano pakeitimo grafinėje dalyje Detaliuoju planu planuojama teritorija pažymėta kaip komercinės paskirties. Tai 2015 m. balandžio 9 d. raštu Nr. SD-805 atsakovui patvirtinto ir Bendrojo plano pakeitimo rengėjas – Kauno rajono savivaldybė. Šia nuostata siekiama užtikrinti jau susiklosčiusių teisinių santykių tęstinumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius.Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovo vertinimu, pareiškėjų argumentai apie tai, kaip ginčui aktualią Bendrojo plano pakeitimo nuostatą vertina Kauno rajono savivaldybė, atmestini, nes nei ji, nei jos administracija byloje oficialiai savo pozicijos neišreiškė, o pareiškėjai nėra įgalioti ją atstovauti. Atsakovas sutinka su teismo sprendime pateiktu šios nuostatos aiškinimu ir papildomai pažymi, jog viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai leidžiama, todėl iki Bendrojo plano pakeitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų dokumentai gali būti užbaigti rengti ir pateikti tvirtinti pagal iki tos datos išduotas planavimo sąlygas tik jei tai neprieštarautų teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad planavimo sąlygų sąvado, išduoto 2013 m. vasario 14 d., 3 metų galiojimo terminas pasibaigė ir nėra duomenų, jog šis terminas būtų buvęs pratęstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.). Byla taip pat nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusia iki 2014 m. sausio 1 d. (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcija), kadangi Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. DP-51 buvo sudarytas 2013 m. vasario 14 d. (nesuskaitmeninti dokumentai, l. 68-80) (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d.).Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 (toliau – ir Tikrinimo tvarka), 4 punkte nurodyta, jog planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo raštu pateikia priežiūros institucijai prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, prie jo pridėdamas viešai apsvarstyto ir suderinto visos sudėties pagal teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų rengimo tvarką, reikalavimus parengto dokumento originalą ir jo kopiją, kuri turi būti patvirtinta planavimo organizatoriaus teisės aktų nustatyta tvarka; dokumento originalą ir jo kopiją turi sudaryti sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas) ir planavimo proceso procedūrų dokumentai; dokumento brėžinių kopijų spalvinis žymėjimas turi atitikti originalą. Pagal Tikrinimo tvarkos 7 punktą, teritorijų planavimo dokumento tikrinimo metu inter alia (lot. įskaitant, be kita ko) patikrinama, ar dokumento sudėtis atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus (7.3 p.); ar dokumento planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (7.4 p.); ir ar dokumento sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (7.5 p.).Skundžiamu 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (15.26)-20-13040 (b. l. 4-5) atsakovas teritorijų planavimo dokumento (Detaliojo plano) patikrinimą nutraukė Tikrinimo tvarkos 8.2 punkto pagrindu, paaiškėjus, kad tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų arba neatliktos privalomos planavimo proceso etapų ir (ar) stadijų procedūros. Pareiškėjai nesutiko, kad jiems kilo pareiga gauti naujas planavimo sąlygas, vadovaudamiesi šia Bendrojo plano pakeitimo aiškinamojo rašto (nesuskaitmeninti dokumentai, l. 14-23) nuostata (pastaba): „iki bendrojo plano 1-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki tos datos išduotas planavimo sąlygas“.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis imperatyviai nustato, jog savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Ši teisės norma taikytina ir bendrojo plano aiškinamojo rašto nuostatoms (pastaboms), kaip bendrojo plano daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1876-756/2015). Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 35 d.). Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, tampa aišku, kad šis procesas iš tikro yra glaudžiai ir neatskiriamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent teisės aktų nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3032/2012, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti inter alia galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų sprendiniams. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji, detalieji, specialieji planai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems planams (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.), o detalieji planai – planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.). Bendrasis planas yra norminis teisės aktas, kuris pats nesuteikia asmenims teisės vykdyti veiklos, tačiau jo pagrindu priimami individualūs aktai (nagrinėjamu atveju, Detalusis planas), suteikiantys teisę tam tikru būdu naudoti ginčo teritoriją bei vykdyti joje veiklą, turi neprieštarauti bendrajam planui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013, 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-343/2014).Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad ginčui aktuali nuostata (pastaba) reiškia, jog bet kokie žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, pradėti rengti iki Bendrojo plano pakeitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos, gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki tos datos išduotas planavimo sąlygas, susidarytų situacija, kai Bendrojo plano pakeitimo sprendinių neatitinkantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai (šiuo atveju, Detalusis planas) galėtų būti patvirtinti nepaisant šio neatitikimo. Tokia situacija prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, 24 straipsnio 4 daliai ir 26 straipsnio 3 daliai, todėl ši nuostata (pastaba) negalėtų būti laikoma suderinama su teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Tam, kad Bendrojo plano pakeitimo aiškinamojo rašto nuostata (pastaba), numatanti, jog „iki bendrojo plano 1-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki tos datos išduotas planavimo sąlygas“, neprieštarautų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, ji negali būti aiškinama kitaip nei reiškianti, jog iki Bendrojo plano pakeitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus dar nepatvirtintus ir nepateiktus registruoti teritorijų planavimo registre dokumentus, prieštaraujančius Bendrojo plano pakeitimo sprendiniams, gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki tos datos išduotas planavimo sąlygas, t. y. tokiems dokumentams neprivalo būti išduotos naujos planavimo sąlygos ir / ar sąvadas Išdavimo tvarkos 11.1 punkte numatyta tvarka. Kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Kauno rajono savivaldybė, rengdama Bendrojo plano pakeitimą, nepaisė priimamų sprendimų teisėtumo, įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, vadovaujasi būtent pastaruoju ginčui aktualios nuostatos (pastabos) aiškinimu.Teisėjų kolegija pastebi, kad, nors Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtintame Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane (b. l. 110-111) Detaliuoju planu planuojama teritorija pažymėta kaip prioritetinė teritorija gyvenamųjų teritorijų plėtrai, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 patvirtintame Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ajame pakeitime (b. l. 108-109) ši teritorija pažymėta kaip komercinės paskirties, todėl pagrįstai konstatuota, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštaravo Bendrojo plano pakeitimo sprendiniams. Akcentuotina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų buvę pakankamai rūpestingi, aktyvūs, pasinaudoję galimybe teikti pasiūlymus dėl Bendrojo plano pakeitimo ir užtikrinti, kad Bendrojo plano pakeitimo sprendiniai nesudarytų kliūčių jų siekiams Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje įgyvendinti. Atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimo procedūros trukmę ir pareiškėjams sudarytą galimybę šios procedūros metu ir po jos teikti pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių, kuria jie nepasinaudojo, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų teisėti lūkesčiai nutraukus Detaliojo plano pagal iki pakeitimų patvirtinimo įsigaliojimo išduotas planavimo sąlygas tikrinimą buvo pažeisti.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. K. ir A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.