- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-585-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-180-328/2020 pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, sutuoktinių turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
ir atsakovės D. G. patikslintą priešieškinį ieškovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašas Nr. 348), sudarytą tarp jo ir atsakovės D. G. dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; 4) nepilnamečio vaiko M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; 6) nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters M. G. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 7) padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra; 8) šalis pripažinti solidariai atsakingas už prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartį; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas, be kita ko, nurodė, kad santuokoje šalims gimė dukra. Po dukros gimimo šeima iš Ispanijos grįžo gyventi į Klaipėdą. Po grįžimo šeimoje prasidėjo barniai. Atsakovė jam priekaištavo, dažniausiai be jokios priežasties. Ieškovas, neištvėręs pažeminimų ir nenorėdamas atviro konflikto vaiko akyse, buvo priverstas 2016 m. liepos mėn. išeiti iš šeimos buto į kitą butą, kuriame gyvena jo tėvai. Ieškovas tikėjosi santuoką išsaugoti, tačiau pamatė sutuoktinę su kitu vyru bei suprato, jog tai buvo tikrasis šeimos iširimo pagrindas. Kadangi atsakovė nuolat demonstravo nepagarbą ieškovui, buvo neištikima ir atnaujinti šeimyninių santykių neketina, todėl santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovės kaltės, jos išsaugoti nebėra galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl kito sutuoktinio kaltės.
3. Ieškovas taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kadangi ji faktiškai gyvena su motina. Tam, kad išlaikyti pusiausvyrą bendravime, ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovo pateiktą siūlymą, įsipareigojo kas mėnesį iki vaiko pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaiko poreikių tenkinimo ir mokėti po 250 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis.
4. Atsakovė D. G. pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašas Nr. 348) tarp jos ir atsakovo A. G. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamąją vietą su motina (atsakove); 3) nustatyti atsakovei nepilnametės M. G. motinai uzufrukto teisę gyventi ieškovui A. G. nuosavybės teise priklausančioje ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir naudotis šia buto dalimi kaip šeimos turtu iki M. G. pilnametystės; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; 6) padalinti santuokos metu įgytą turtą; 10) nustatyti, kad prievolę AB ,,Swedbank“ bankui pagal kredito sutartį Nr. 15-011524-FA ieškovė ir atsakovas grąžins solidariai; 11) nutraukus santuoką palikti šalims santuokines pavardes; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė D. G. nurodė, kad santuokos pradžioje sutuoktinių santykiai buvo geri. 2012 m. pabaigoje ieškovas pareiškė, kad Lietuvoje gyventi nenori ir pasiūlė kraustytis į Ispaniją. Bendru sutarimu buvo nutarta pakeisti gyvenamąją vietą. Santuokoje šalims 2014 m. gegužės 4 d. gimė dukra. Nurodė, jog per dvejus metus Ispanijoje ieškovas visiškai nepritapo ir po kurio laiko nusprendė, kad pasilikti Ispanijoje nebenori. Norėdama išsaugoti santuoką atsakovė vėl sutiko pakeisti gyvenamąją vietą. Po grįžimo į Lietuvą ieškovo elgesys smarkiai pasikeitė, jis tapo šiurkštus, nuolat žaidė kompiuterinius žaidimus, pradėjo atsakovę žeminti, įžeidinėti, naudoti psichologinį smurtą, priekaištauti dėl biudžeto formavimo bei pinigų paskirstymo. Atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą, todėl ieškovui atleisdavo, toliau kentėjo psichologinį smurtą. Kadangi vis dažniau sulaukdavo priekaištų iš ieškovo, kad nedirba ir tik rūpinasi vaiku, atsakovė 2016 m. vasario 24 d. įsidarbino, dukros, kuriai tuo metu buvo 1,5 metų, priežiūrą patikėjo savo motinai, nes ieškovas nenorėjo prižiūrėti dukros. 2016 m. sužinojo, jog ieškovas buvo jai neištikimas. 2016 m. gegužės 11 d. eilinio konflikto metu atsakovė nusprendė, kad toliau taip tęsti nebegali ir pasiūlė gyventi atskirai. 2016 m. gegužės pabaigoje ieškovas susikrovė daiktus ir išėjo iš namų. Dėl patiriamo psichologinio smurto atsakovė kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro bei Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, nutraukė ieškovo A. G. ir atsakovės D. G. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino šalims santuokos metu įgytą turtą, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės bei nustatė ieškovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
6.1. Iki dukrai M. G. sueis 7 (septyni) metai:
6.1.1. A. G. esant Lietuvoje bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį pasiimdamas vaiką 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, A. G. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos;
6.1.2. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą sekmadienį, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;
6.1.3. A. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iš eilės, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 vai. į jos gyvenamąją vietą;
6.1.4. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M. birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaiką 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 20 val.;
6.1.5. atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiką, tėvas raštu trumpąja SMS žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;
6.1.6. jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, A. G. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
6.1.7. vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų – kitas turi teisę pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;
6.1.8. šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;
6.1.9. bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sąlygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;
6.1.10. be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iš tėvų neturi teisės išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę;
6.1.11. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;
6.1.12. ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei iš visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigą bei instituciją, kurios turi ryšį su vaiku;
6.1.13. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto ir kt.) pasikeitimą;
6.1.14. šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.);
6.2. Kai dukrai M. sueis 7 metai nustatyti bendravimo su dukra tvarką sekančiai:
6.2.1. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką šeštadienį 12 val. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą;
6.2.2. A. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iš eilės, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;
6.2.3. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M. kiekvieną antradienį pasiimdamas vaiką 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;
6.2.4. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaiką 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 20 val.;
6.2.5. atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiką, tėvas raštu trumpąja SMS žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą, jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;
6.2.6. jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinę kelionę sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, ieškovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
6.2.7. vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų – kitas turi teisų pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;
6.2.8. šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;
6.2.9. bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sąlygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaiką sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;
6.2.10. be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iš tėvų neturi teisės išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę;
6.2.11. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;
6.2.12. ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei iš visą vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitą įstaigą bei instituciją, kurios turi ryšį su vaiku;
6.2.13. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto ir kt.) pasikeitimą;
6.2.14. šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.).
7. Teismas, be kita ko, nustatė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovo pateiktą siūlymą, atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, byloje pateikė alternatyvų siūlymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šalių nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra penkeri metai. Pagal byloje esančią psichologo nuomonę dėl bendravimo tvarkos nustatymo vaikas jaučia stiprų emocinį ryšį su abiem tėvais, tačiau išreiškia norą visada grįžti pas motiną, vaikas nori gyventi su motina ir kuo dažniau praleisti laiką su tėvu. Specialistės nuomone, toks vaiko požiūris atitinka jos interesus ir užtikrina maksimaliai vienodas ir pastovias bendravimo su abiem tėvais, nepriklausomai nuo vieno iš tėvų gyvenamosios vietos.
8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, specialistės nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą byloje pateiktą išvadą, atsižvelgiant į vaiko nuomonę bei interesus, sprendė, kad bendravimo tvarkos nustatymas pagal ieškovo ir/ ar atsakovės pateiktus siūlymus neatitiktų vaiko interesų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovo teiginiai, kad vaikas galės gyventi su juo, sukelia vaikui nerimą ir nesaugumo jausmą, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką suteikiant jam galimybę 30 dienų išvykti su vaiku atostogų, šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, ieškovo pateiktas bendravimo su vaiku tvarkos variantas sudarytų prielaidas nepagrįstai varžyti šalių nepilnamečio vaiko, o taip pat ir atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimą, laiko planavimą, kas iš esmės neatitiktų proporcingumo principų bei geriausių vaiko interesų.
9. Teismo vertinimu, ieškovui ir atsakovei nesusitarus, teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, bei padės vaiko tėvams išvengti tarpusavio konfliktų dėl kurių galėtų nukentėti vaikas, labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
10. Teismas pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamą įtaką ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas A. G. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeisti, nustatant ieškovo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovo vertinimu, teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalies, 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatas bei kasacinio teismo suformuotą praktiką. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė faktų ar duomenų, kad tėvo nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks dukros interesams, todėl ieškovui nesuprantama, kodėl teismas apribojo ieškovui teisę kartu su vaiku atostogauti bei keliauti į užsienį.
11.2. Pagal kasacinio teismo praktiką teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tačiau paskaičiavus ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku galimybes ir valandas, kai ieškovas būna Lietuvoje visą mėnesį iki dukrai sukaks 7 metai, tai 2020 metų kovo mėnesį ieškovas su dukra galėtų bendrauti 5 antradienius po 3 valandas, t. y. 15 valandų, bei du porinius sekmadienius po 8 valandas. Taigi, per kovo mėnesį ieškovui numatyta 31 valanda, be galimybės dukrą palikti nakvynei. Ieškovo vertinimu, šie paskaičiavimai parodo tėvų nelygybę bei tėvo ir vaiko bendravimo apribojimą iki minimumo, kas neigiamai atsilieps vaiko santykiams su tėvu bei pakenks vaiko interesams.
11.3. Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka, ieškovas per kelis mėnesius galės bendrauti su dukra kelias valandas, o atsakovė ne tik nepertraukiamai bendrauja, bet ir vyksta su ja poilsiauti – atsakovė, dar nepaskelbus skundžiamo sprendimo ir nesuteikus galimybės ieškovui pasimatyti su dukra, 2020 m. sausio 2 d. informavo ieškovą, kad ji su dukra išskrenda ilsėtis.
Atsiliepimas
12. Atsakovė D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje esančius dokumentus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės pateiktus bendravimo su vaiku tvarkos siūlymus, atsižvelgdamas į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro psichologų išvadas, Klaipėdos apylinkės teismo psichologės, Klaipėdos vaiko teisių specialisto rekomendacijas, bei siekiant užkirsti šalių ginčams dėl bendravimo su vaiku tvarkos ateityje nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką, kurį bus patogi ne ieškovui ir atsakovei, o patogi būtent šalių vaikui. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka šiuo atveju pilnai atitinka šalių vaiko interesus, bei sutampa su teismo psichologės, bei Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro psichologų rekomendacijomis.
12.2. Prašydamas nakvynių bei išvykimo visam mėnesiui į užsienį, t. y. į visiškai svetimą vaikui aplinką, iki kol vaikui sukaks 7 metai, ieškovas pamiršta svarbiausią dalyką – patį vaiką ir jo psichologinę būklę, bei visiškai nevertina pateiktos į bylą teismo psichologės išvados, kad būtent jo teiginiai, kad vaikas galės gyventi su juo sukelia vaikui nerimą ir nesaugumo jausmą. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką, suteikiant jam galimybę 30 dienų išvykti su vaiku atostogų, šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Dėl to, ieškovo pateiktas bendravimo su vaiku tvarkos variantas sudarytų prielaidas nepagrįstai varžyti šalių nepilnamečio vaiko, o taip pat ir atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimą, laiko planavimą, kas iš esmės neatitiktų proporcingumo principų bei geriausių vaiko interesų. Teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, įvertino visas bylos aplinkybes, o būtent kompetentingų institucijų išvadas bei pačio šalių vaiko nuomonę, nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kurią šalys galės realiai įgyvendinti.
12.3. Pagal teismo nustatytos tvarkos 11 punktą, šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi. Taigi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais bei padeda vaiko tėvams išvengti tarpusavio konfliktų dėl kurių galėtų nukentėti šalių vaikas, labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis
15. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl ieškovui nustatytos bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku (ne)pagrįstumo. Byloje šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalintas sutuoktinių turtas, nustatyta šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bei priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios skundžiamo sprendimo dalies nepasisako.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Ieškovas A. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – ieškovo susirašinėjimo su atsakove 2020 m. sausio 2 d. ištraukos nuorašą su vertimu iš rusų kalbos. Ieškovo vertinimu, pridedami nauji įrodymai patvirtina, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra griežtai reguliuojamos vaiko motinos, o jis yra tik prašytojas.
18. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo pateiktas susirašinėjimas yra nepilnos apimties, todėl ji teismui pateikė pilną ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo nuorašą, kuris, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad pats ieškovas nėra linkęs laiku įspėti atsakovę apie savo atvykimus bei išvykimus, kad atsakovė nedraudžia ir netrukdo, o atvirkščiai skatina tėvo ir dukros bendravimą, kurį ieškovas dažnai iškeičia į savo hobį – pasiplaukiojimą burlaiviu arba kitus pasilinksminimus su draugais.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalims teikiami nauji įrodymai yra žinomi, todėl teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nurodytą šios nutarties 6.1 ir 6.2 punktuose, konstatavęs, kad bendravimo tvarkos nustatymas pagal ieškovo ir/ ar atsakovės pateiktus siūlymus neatitiktų vaiko interesų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovo teiginiai, kad vaikas galės gyventi su juo, sukelia vaikui nerimą ir nesaugumo jausmą, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką suteikiant jam galimybę 30 dienų išvykti su vaiku atostogų, šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, ieškovo pateiktas bendravimo su vaiku tvarkos variantas sudarytų prielaidas nepagrįstai varžyti šalių nepilnamečio vaiko, o taip pat ir atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimą, laiko planavimą, kas iš esmės neatitiktų proporcingumo principų bei geriausių vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, bei padės vaiko tėvams išvengti tarpusavio konfliktų dėl kurių galėtų nukentėti vaikas, labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
21. Ieškovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodamas, kad tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka grubiai pažeidžia CK 3.156 straipsnio 2 dalies, 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatas bei kasacinio teismo suformuotą praktiką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė faktų ar duomenų, kad tėvo nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks dukros interesams, todėl ieškovui nesuprantama, kodėl teismas apribojo ieškovui teisę kartu su vaiku atostogauti bei keliauti į užsienį. Ieškovo vertinimu, tėvo ir vaiko bendravimas yra apribotas iki minimumo, kas neigiamai atsilieps vaiko santykiams su tėvu bei pakenks vaiko interesams. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.
22. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė jo bendravimo su nepilnamete dukra teises, t. y. ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią teismas jam apribojo teisę kartu su vaiku atostogauti bei keliauti į užsienį, taip pat apribojo teisę iki dukrai sueis 7 metai pasiimti vaiką nakvynei. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei teismo psichologo nuomone.
25. Kaip matyti iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2018 m. spalio 31 d. rašto Nr. S-31-2908, šalių nepilnamečiui vaikui esant ikimokyklinio amžiaus viešnagės pas tėvą, siekiant išlaikyti emocinio saugumo jausmą (stabilumą, nusistovėjusį dienos režimą), rekomenduojamos be nakvynių (e. b. I t., 175 l.)
26. Pagal BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019 m. birželio 26 d. raštą Nr. S-31-1650 šalių nepilnamečiui vaikui esant ikimokyklinio amžiaus viešnagės pas tėvą, siekiant išlaikyti emocinio saugumo jausmą (stabilumą, nusistovėjusį dienos režimą), rekomenduojamos be nakvynių. Bendravimas su tėvu nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų nerekomenduojamas. Ieškovas A. G. gyvena su kita moterimi, kuri turi savo dukrą ir šiuo metu, kaip galima suprasti iš M. pasakojimų, laukiasi. Ši situacija įneša sumaišties į 5-iametės M. jausmus. Ji stebi savo tėtį. Truputėlį jo pavydi, jai dar labai painūs atrodo suaugusiųjų tarpusavio santykiai. Saugumą garantuoja buvimas namuose, o pas tėtį rekomenduojama svečiuotis (e. b. II t., 79 l.)
27. Remiantis teismo psichologo 2019 m. lapkričio 18 d. nuomone raštu dėl nepilnamečio vaiko M. G. bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos nustatymo, M. G. dėl savo amžiaus negali tiksliai nurodyti kokios konkrečiai norėtų bendravimo tvarkos su savo tėvu. Tačiau bendra nepilnamečio vaiko pozicija šiuo klausimu yra: gyventi su savo mama ir kuo daugiau laiko praleisti su tėvu. Teismo psichologo nuomone, toks vaiko požiūris atitinka jo interesus, kuriuos užtikrina maksimaliai vienodas ir pastovus bendravimas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo vieno iš jų gyvenamosios vietos. Teismo psichologas taip pat nustatė, kad ieškovas kartą dukrai yra pasakęs, kad ji dabar gyvens su juo, taip mergaitei sukeldamas nerimą ir nesaugumo jausmą, kadangi mergaitei yra labai svarbu žinoti, kad ji visada galės grįžti pas savo mamą („aš noriu būti su tėčiu, bet visada grįžti pas mamą“) (e. b. V t., 45-47 l.).
28. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė labiausiai šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kurios keisti pagal ieškovo apeliacinio skundu argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (lot. galutinio sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
33. Atsakovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad atsakovė sumokėjo 600 Eur už advokato pagalbą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).