- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- e2-4367-985/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01642-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- Marijampolės savivaldybės
- Atsakovas
- I. K., M. T.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Jarinta“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sondrai Šeršen,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Marijampolės savivaldybės ieškinį atsakovams I. K., M. T. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Jarinta“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“, institucija, teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 29-879-(2.8) ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Ieškinyje ieškovė nurodė, jog trijų kambarių (duomenys neskelbtini) bendrojo ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Vadovaujantis Marijampolės savivaldybės valdybos 2002-05-08 sprendimu Nr. 84 „Dėl nuomos mokesčio patvirtinimo ir sutarčių sudarymo” ir jį keitusiu Marijampolės savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 1-865 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio patvirtinimo ir nuomos sutarčių sudarymo“ bei Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-849 „Dėl Marijampolės savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio - kaupiamųjų lėšų skaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo", UAB „Marijampolės butų ūkis“ įpareigotas sudaryti ir pasirašyti Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir rinkti nuomos mokestį. Paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. As-427 tarp Marijampolės savivaldybės administracijos ir UAB „Jarinta“ buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) Paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. As-427 UAB „Jarinta“ perėmė Marijampolės savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (su priklausiniais) nuomos administravimo paslaugas. Marijampolės savivaldybė, atstovaujama UAB „Marijampolės butų ūkis“, (duomenys neskelbtini) sudarė savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 29-879-(2.8) (toliau - Sutartis) su I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Sutarties 3 punkte nurodyta, kad nuomininkas savivaldybės būste gali gyventi su M. T., kuris šiuo metu yra pilnametis. Sutarties 17 punkte nurodyta, kad sutartis nutraukiama vienašališkai jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomų ir už patalpoms tiekiamą energiją (šiluminę ir elektros), dujas, geriamąjį vandenį ar komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių šių mokesčių sumą. Įspėjimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos nutraukimo I. K. buvo siųstas 2019 m. vasario 11 d., tačiau 2019 m. kovo 22 d. grįžo neįteiktas. Įspėjimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos nutraukimo M. T. buvo siųstas 2019 m. balandžio 4 d., tačiau 2019 m. gegužės 14 d. grįžo neįteiktas. Patikrinus UAB „Jarinta“ buhalterinius dokumentus paaiškėjo, kad I. K. už gyvenamosios patalpos nuomą nemoka nuo 2018 m. liepos mėn. Pagal UAB „Jarinta“ pateiktus buhalterinius dokumentus laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. I. K. už paslaugas yra skolinga 261,20 Eur. Po raginimo padengti įsiskolinimą, nei I. K., nei M. T. skolos nesumokėjo. UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2019 m. gegužės 8 d. rašte dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nurodyta, kad I. K. už nuomojamam butui pateiktą šiluminę energiją ir kitas paslaugas UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ 2019 m. gegužės 1 d. yra skolinga 966,71 Eur (be palūkanų). Nuomininkas nustatytos prievolės nevykdo, nuo nuomos sutarties sudarymo dienos nuomininkas įmokas moka nereguliariai ir nepilnai. Susikaupusias skolas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ iš nuomininko prisiteisė ir perdavė vykdyti antstoliams. UAB „Marijampolės butų ūkis“ pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose nurodyta, kad bendra skola, tiek už buto nuomą, tiek už komunalines paslaugas, už 2018 m. balandžio mėn. - 2019 m. balandžio mėn. laikotarpį yra 189,14 Eur (be delspinigių). Nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas I. K. nemoka nuo 2019 m. sausio mėn. UAB „Sūduvos vandenys“ pateiktoje sąskaitoje už kovo mėnesį matyti, kad įsiskolinimas už paslaugas yra 520,24 Eur. Siekiant patikrinti ar nuomininkas gyvena jam priklausančioje patalpoje 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. sausio 25 d. buvo atlikti gyvenamųjų patalpų patikrinimai, kurių metu nuomininkai nerasti. Atsakovams buvo siųsti įspėjimai dėl Sutarties nutraukimo, tačiau jie skolų nepadengė. Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje yra apie 300 šeimų ir asmenų, esančių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad bute gyveno su vaikais 20 metų, visada buvo mokami mokesčiai, investuota į būsto remontą. Šiuo metu yra priversta dažnai išvykti į užsienį, todėl ne visada turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius, šiuo metu yra visi mokesčiai sumokėti. Kai būna išvykusi, bute gyvena sūnus M. T.. Prašo sudaryti galimybę sudaryti taikos sutartį ir sutvarkyti reikiamus dokumentus dėl buto privatizavimo.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ atsiliepime nurodė, kad 2016 m. spalio 21 d. su atsakove sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 166870. 2019 m. birželio 6 d. skola yra 563,65 Eur. Atsakovė nuo sutarties sudarymo už suteiktas paslaugas nemokėjo.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. iš atsakovės gauta 967 Eur įmoka ir 2019 m. spalio 1 d. skolos likutis 19,71 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė skolą padengė, tačiau nustatyta, kad atsakovai bute negyvena, gyvena užsienyje, gyvenamųjų patalpų patikrinimo metu atsakovai nebuvo rasti, kaimynai nurodė, kad gyvena bute kiti asmenys, tai irgi yra pagrindas nutraukti sutartį. Šiuo metu yra eilė šeimų, laukiančių socialinio būsto, taip yra pažeidžiami ieškovės interesai. Atsakovai nesikreipė nei dėl skolos išdėstymo, nei dėl taikos sutarties sudarymo, visiškai nebendradarbiavo, ieškovė nebuvo informuota ir apie jų išvykimą į užsienį. Nurodė, kad nepageidauja sudaryti byloje taikos sutarties.
Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko išvadą. Nurodė, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad atsakovės šeimoje auga du vaikai, t. y. pilnametis sūnus M. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovės vyras D. K., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruotas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė bei jos nepilnametė dukra L. K. deklaruotos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės pilnametis sūnus M. T. nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos. Patikrinus Užimtumo tarnybos bei Sodros duomenų bazes, nustatyta, kad atsakovė Užimtumo tarnyboje bei Sodros duomenų bazėje nėra registruota, taip pat patikrinus Mokinių registrą, duomenų apie mažametės L. K. lankomą ugdymo įstaigą nėra. Skyrius informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus atsakovės I. K. šeimoje nėra gavęs, grėsmės vaikui lygis nevertintas, atvejo vadybos procesas šeimai nėra taikomas. Taip pat duomenų apie atsakovės šeimos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra. Skyriaus specialistams lankantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad butas minėtu adresu yra gyvenamas, tačiau durų niekas neatidarė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės namuose nepavyko rasti, Skyriaus specialistai paliko atsakovei adresuotą kvietimą atvykti į skyrių. Sekančią dieną telefonu su skyriaus specialistais susisiekė I. K., nurodydama, kad šiuo metu ji yra (duomenys neskelbtini). Moteris taip pat paaiškino, kad būna tiek (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad viena iš jos nepilnamečių dukrų gyvena su tėvu M. M. Lietuvoje, kita, t. y. L. K. nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), kur lanko darželį. Atsakovė I. K. taip pat telefonu paaiškino, kad įsiskolinimai už nuomą bei komunalinius patarnavimus susidarė, todėl, kad ji ilgam išvyksta į (duomenys neskelbtini), tačiau sužinojusi apie ieškinį teisme dėl nuomos sutarties nutraukimo, nedelsiant kreipsis (duomenys neskelbtini) savivaldybę dėl skolų grąžinimo bei buto išpirkimo galimybių. Skyriaus specialistai atsižvelgdami į I. K. pateiktą informaciją, jog nepilnametė dukra L. K. gyvena ir ugdymo įstaigą lanko (duomenys neskelbtini), paprašė I. K. minėtas aplinkybes išdėstyti elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu moteris nurodė, kad šiuo metu ji yra išvykusi darbo reikalais, paaiškindama, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena ji su savo trimis vaikais. Pasak atsakovės, ji dažnai būna išvykusi į (duomenys neskelbtini) pas savo vyrą D. K., kuris gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), dukra L. K. nuo trijų metukų lanko mokyklą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, įvertinę aplinkybes, jog atsakovės sūnus M. T. yra pilnametis, viena nepilnametė atsakovės dukra gyvena kartu su tėvu Lietuvoje, mažametė dukra L. K. nuolatos gyvena ir ugdymo įstaigą lanko (duomenys neskelbtini), bei teismui nustačius, kad yra teisinis bei faktinis pagrindas tenkinti ieškinį, nepilnamečių vaikų interesai šioje situacijoje nebus pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Ieškovės atstovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Marijampolės savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakove 2016 m. spalio 20 d. sudarė neterminuotą savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 29-879-(2.8) (toliau – Sutartis), kuri Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis įregistruota 2017 m. vasario 2 d.; prieš tai buvęs buto nuomininkas 2002 m. birželio 28 d. Nuomos sutarties Nr. 29-444-(2.8) pagrindu M. M.; 2016 m. spalio 20 d. pasirašytas savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktas. 2016 m. spalio 19 d. pasirašytas savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kuriame ties 1 punktu, išbrauktas nuomininkas M. M., ir nurodyta I. K..
Iš bylos duomenų matyti, kad įspėjimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos nutraukimo I. K. buvo siųstas 2019 m. vasario 11 d., tačiau 2019 m. kovo 22 d. grįžo neįteiktas; įspėjimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos nutraukimo M. T. buvo siųstas 2019 m. balandžio 4 d., tačiau 2019 m. gegužės 14 d. grįžo neįteiktas. 2019 m. gegužės 10 d. duomenimis iš UAB „Jarinta“ nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. I. K. už nuomos paslaugas yra skolinga 261,20 Eur. Po raginimo padengti įsiskolinimą, nei I. K., nei M. T. skolos nesumokėjo. UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2019 m. gegužės 8 d. rašte dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nurodyta, kad I. K. už nuomojamam butui pateiktą šiluminę energiją ir kitas paslaugas UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ 2019 m. gegužės 1 d. yra skolinga 966,71 Eur (be palūkanų). UAB „Sūduvos vandenys“ pateiktoje sąskaitoje už kovo mėnesį matyti, kad įsiskolinimas už paslaugas yra 520,24 Eur. Siekiant patikrinti ar nuomininkas gyvena jam priklausančioje patalpoje 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. sausio 25 d. buvo atlikti gyvenamųjų patalpų patikrinimai, kurių metu nuomininkai nerasti, nurodyta, kad kaimynų teigimu atsakovai išvykę gyventi į užsienį, bute gyvena kiti asmenys.
Atsakovė atsiliepime neginčija skolos, nurodė ją sumokėjusi, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau prašo ieškinį atmesti, motyvuodama, kad darbo reikalais dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo laiku sumokėti mokesčių; be to ginčo bute gyvena 20 metų, yra atlikusi remontą, kai būna išvykus bute gyvena atsakovas; vaikai nenori išvykti iš Lietuvos, prašo sudaryti galimybę sudaryti taikos sutartį ir privatizuoti butą.
Iš teismui pateiktos Sutarties matyti, kad atsakovė sudarydama Sutartį 11 punktu įsipareigojo nuomos mokestį sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos; 13 punktu mokėti komunalinius mokesčius; Sutarties 4.4 punktu įsipareigojo per mėnesį nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, ar kito būsto įsigijimo apie tai informuoti nuomotoją; 17.2.1. punkte yra numatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir už patalpoms tiekiamą energiją šiluminę ir elektros), dujas, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį ar komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių šių mokesčių sumą, taip pat jei nuomininkas nesumoka vienų metų metinės rinkliavos už atliekų tvarkymą ir metinio žemės mokesčio; 17.2.2. punkte nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomininkui pažeidus bent vieną iš Sutarties 4.1.-4.3, 4.6-4.9 punktuose nustatytų įsipareigojimų. Taigi nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė skolą sumokėjo, tačiau formaliai, ji pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo terminų. Be to tiek pagal gyvenamųjų patalpų patikrinimo aktus, tiek pagal institucijos išvadoje pateiktą informaciją galima teigti kad, nuomininkė ir jos šeimos nariai nuomojamoje patalpoje negyvena; be to į bylą pateiktas atsakovės elektroninis laiškas, 2019 m. lapkričio 6 d. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, kuriame atsakovė nurodo, jog yra išvykusi darbo reikalais į (duomenys neskelbtini), informuoja, jog bute gyvena su savo trimis vaikais, pilnamečiu sūnumi M. T., L. K., L. M., kuri gyvendama su tėvu labai dažnai gyvena ir su ja; praneša, kad tenka dažnai išvykti darbo reikalais į (duomenys neskelbtini) ir pas vyrą D. K., kuris ten gyvena ir dirba, dukra L. K. nuo trijų metu lanko mokyklą; nurodo, kad kai būna išvykusi, ne visada mokesčius pavyksta sumokėti laiku, yra parašiusi įgaliojimą R. B., kad ji prižiūrėtų butą, mokesčius ir sūnų M. T.. Tuo tarpu pagal Sutarties 4.4. punktą nuomininkas įsipareigoja per mėnesį nuo gyvenamosios pakeitimo, ar kito būsto įsigijimo apie tai informuoti nuomotoją. Informacijos apie išsikraustymą ir buto perdavimą Marijampolės savivaldybė neturi.
Be to Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad atsakovės ir M. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu L. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-4399-329/2016 šalys pasirašė taikos sutartį, kuri Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtinta, šalys susitarė, kad L. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu; be to šioje byloje tiek institucijos išvadoje, tiek ir pačios atsakovės teismui siųstuose 2016 m. dokumentuose nurodyta, kad atsakovė su šeima ir sūnumi M. T. gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad jau nuo 2016 m. atsakovai ginčo bute nuolatos negyvena.
Taigi bylos iškėlimo teisme metu atsakovai daugiau kaip tris mėnesius nebuvo sumokėję mokesčių už nuomą, komunalinius mokesčius, kaip nurodė atsiliepime UAB „Sūduvos vandenys“, kad 2016 m. spalio 21 d. su atsakove sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 166870, atsakovė nuo sutarties sudarymo už suteiktas paslaugas nemokėjo, 2019 m. birželio 6 d. skola yra 563,65 Eur; skola už nuomą 261,20 Eur; skola už šilumą UAB „Litesko“ filialui „Šilumos tinklai“ 966,71 Eur; UAB „Marijampolės butų ūkis“ skola 184,14 Eur. Ir nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė tiek už nuomą, tiek už einamus komunalinius mokesčius skolą sumokėjo, šiuo atveju vertintina esminė aplinkybė, kad atsakovė su šeimos nariais ginčo patalpoje nuolat negyvena ir taip pažeidžia gyvenamosios patalpos nuomos Sutartį. Pagal į bylą pateiktą institucijos išvadą matyti, kad atsakovės šeimoje auga du vaikai, t. y. pilnametis sūnus M. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovės vyras D. K., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė bei jos nepilnametė dukra L. K. deklaruotos adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 10 d. Gyvenamųjų patalpų patikrinimo akte nurodyta, kad buvo siekta atsakovams įteikti procesinius dokumetus, kaimynai nurodė, kad bute gyvena šeima, buvo lankytasi kelis kartus, durų niekas neatidarė, nors degė šviesa. Patikrinus Užimtumo tarnybos bei Sodros duomenų bazes, nustatyta, kad atsakovė Užimtumo tarnyboje bei Sodros duomenų bazėje nėra registruota, taip pat patikrinus Mokinių registrą, duomenų apie mažametės L. K. lankomą ugdymo įstaigą nėra. Skyriaus specialistams lankantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad butas minėtu adresu yra gyvenamas, tačiau durų niekas neatidarė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės namuose nepavyko rasti, Skyriaus specialistai paliko atsakovei adresuotą kvietimą atvykti į skyrių. Sekančią dieną telefonu su skyriaus specialistais susisiekė I. K., nurodydama, kad šiuo metu ji yra (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad būna tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad viena iš jos nepilnamečių dukrų gyvena su tėvu M. M. Lietuvoje, kita, t. y. L. K. nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), kur lanko darželį, paaiškino telefonu, kad įsiskolinimai už nuomą bei komunalinius patarnavimus susidarė, todėl, kad ji ilgam išvyksta į (duomenys neskelbtini). SODROS duomenimis atsakovai Lietuvoje nedirba, nors atsakovė nurodė, kad darbo reikalais vyksta į (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų apie gaunamas šeimos pajamas, nors tokią pareigą turėjo. Kadangi kaip nurodė atsakovė institucijai, teikiančiai byloje išvadą, kad nepilnametė dukra L. K. 3 metai lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), nepilnametė L. M. gyvena su tėvu M. M. Lietuvoje tėvo gyvenamojoje vietoje, taigi ginčo patalpoje nepilnamečiai vaikai negyvena; gyvenamųjų patalpų patikrinimo aktuose fiksuota, kad atsakovai lankantis keturis kartus, nerasti, kaimynai nurodę, kad bute gyvena kiti asmenys; 2019 m. vasario 11 d. ir balandžio 4 d. įspėjimuose dėl nuomos sutarties nutraukimo nurodyta, jog fiksuota, kad bute gyvena Ž. B., kuris nėra nuomininkės šeimos narys, taip pažeidžiamas Sutarties 4.2 punktas, kuriuo atsakovai įsipareigojo naudoti savivaldybės būstą tik pagal paskirtį, numatytą Sutarties 3 punkte <...>, pagal kurį susitarta, kad nuomininkui nuomojamo savivaldybės būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkui ir jo šeimoms nariams M. T., L. M., L. K.; nuomos bei komunaliniai mokesčiai nebebuvo mokami reguliariai, UAB „Marijampolės butų ūkis“ žiniaraštyje nurodyta, kad 2018 m. balandžio mėnesį likutis mėnesio pradžioje 495,05 Eur; UAB „Jarinta“ duomenimis už nuomą nemokama nuo 2018 m. liepos mėn.; už šilumą 2019 m. gegužės 1 d. skola 966,71 Eur; 2019 m. gegužės 8 d. UAB „Litesko“ rašte ieškovei Dėl nuomos sutarties nutraukimo nurodyta, kad nuomininkas nuo Sutarties sudarymo dienos šmokas moka nereguliariai ir nepilnai, 2019 m. gegužės 1 d., skolingas 966,71 Eur, be to perduotos vykdyti skolos pagal vykdomuosius raštus dėl 103,84 Eur ir 446,16 Eur; UAB „Sūduvos vandenys“ Sutarties apyvartos ataskaitoje nurodyta, kad skola susidarė nuo 2016 m. gruodžio mėnesio; atsakovai į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta; be to nors atsakovė nurodė, kad sūnus M. T. gyvena ginčo bute, prižiūrimas R. B., tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai jam įteikti nebuvo; 2019 m. birželio 13 d. pažymoje apie teismo procesinių dokumentų įteikimą M. T., pasirašiusi R. B., nurodyta, kad M. T. gyvena užsienyje; esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai išvyko gyventi kitur nuo 2016 m. ir nėra grįžę iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Dėl gyvenamosios patalpos rezervavimo į nuomotoją nesikreipta. Šios aplinkybės yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį, nuomininkui ir jo šeimos nariams išvykus gyventi kitur (Sutarties 4.2, 4.4 punktai CK 6.591, 6.593 str., 6.609 str. 3 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad griežčiausią teisinę priemonę - teisės į išnuomotą būstą atėmimą - teismas taiko individualiai, teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, sprendžiant dėl atsakovams taikytinų Nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina ir tai, ar jie tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jiems būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).
Savivaldybei, siekiančiai iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kartu tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti (LAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-557/2011 ir kt.).
Šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai dėl laiku nesumokėtų mokesčių, gyvenamųjų patalpų patikrinimo aktai, nevienkartiniai įspėjimai dėl sutarties nutraukimo, institucijos išvadoje nurodyti faktai apie atsakovės ir jos šeimos narių gyvenimą (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė piktnaudžiauja savo socialinėmis garantijomis ir sąmoningai vengia vykdyti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė motyvuoja, kad bute gyvena 20 metų, kad yra daug investavusi į butą, yra priversta dažnai važinėti darbo reikalais į (duomenys neskelbtini), todėl ne visada turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius, ir nors su atsakove Sutartis sudaryta 2016 m., iš bylos duomenų matyti, kad prieš tai ginčo butą nuomojo M. M. nuo (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo atsakovė susilaukė dukros, tačiau teismas neturi duomenų apie atsakovės investicijas į ginčo butą, nes ji tokių duomenų nepateikė, nors civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); be to pagal Sutarties 4.7 punktą atsakovei kyla pareiga savo lėšomis ne rečiau kaip kas 5 metus daryti einamąjį būsto remontą; atsakovei teismui nepateikus duomenų apie sunkią šeimos materialinę padėtį, teismas negali vertinti, kad mokesčiai nebuvo mokami dėl sunkios atsakovų turtinės padėties; be to institucijos išvadoje nurodyta, kad patikrinus Užimtumo tarnybos bei Sodros duomenų bazes, nustatyta, kad atsakovė Užimtumo tarnyboje bei Sodros duomenų bazėje nėra registruota; be to atsakovė ir nesiremia sunkia turtine padėtimi, priešingai ji atsiliepime nurodė, kad darbo reikalais dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), ir dėl to negali laiku sumokėti mokesčių, institucijos išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) jos vyras D. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pagal institucijos išvadą nepilnametė dukra L. K. lanko ugdymo įstaigą 3 metus (duomenys neskelbtini); atsakovė teigdama atsiliepimą nepaneigė ir subnuomos santykių, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovai neįrodė savo sunkios turtinės padėties, ir nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jie ginčo bute nuolatos negyvena. Nuo 2018 m. buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą ir išaiškintos pasekmės dėl sutarties nutraukimo, nesumokėjus skolos, tačiau atsakovė skolą sumokėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kaip nurodė ieškovė su ieškove atsakovai nebendradarbiavo, nesikreipė dėl skolos išdėstymo, neinformavo apie išvykimą. Byloje nustačius, kad atsakovė turi finansinių galimybių mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, tačiau reguliariai mokesčių nemoka, nuolatos ginčo bute negyvena, apie tai, kad yra pakeitę gyvenamąją vietą ieškovės pagal Sutarties 4.4. punktą neinformavo, darytina išvada, kad ši parama atsakovams nėra būtina; be to sutiktina su ieškovės motyvais, kad atsakovei ir jos šeimos nariams negyvenant išnuomotame bute, bet nenutraukus nuomos sutarties, pažeidžiamos kitų asmenų, kuriems šis būstas galėtų būti suteiktas kaip socialinis. Nors atsakovė elektroniniame laiške nurodo, kad vaikai nori gyventi Lietuvoje, nustačius aukščiau aptartus Sutarties pažeidimus, tai neturi esminės reikšmės. Dėl atsakovės veiksmų nepagrįstai apribojamos kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisės išsinuomoti būstą; pripažintina, kad šiuo atveju atsakovai būstą naudoja ne pagal tokio pobūdžio nuoma siekiamus tikslus, dėl ko yra pagrindas taikyti griežčiausią ieškovo reikalaujamą teisinę priemonę - nuomos sutarties nutraukimą ir atsakovų iškeldinimą iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalaujama taikyti priemonė - nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš būsto - yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl šie ieškovo reikalavimai tenkinami - savivaldybės būsto nuomos sutartis nutraukiama, atsakovai iš nuomojamosios patalpos iškeldinami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė pripažįsta dirbanti (duomenys neskelbtini), jos vyras taip pat, o pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. S. U., bylos Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012).
Dėl buto privatizavimo
Atsakovė atsiliepime prašo suteikti galimybę ginčo butą privatizuoti, tačiau teismui priešieškinio neteikė, nepateikė įrodymų apie jos kreipimąsi į ieškovę dėl buto privatizavimo, kaip nurodė ieškovės atstovė savivaldybė jokių prašymų nėra gavusi. Pagal viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. I-14 patvirtintas Marijampolės savivaldybės būsto fondo sąrašas, Marijampolės savivaldybės socialinio būsto sąrašas, o Butas įtrauktas į Marijampolės miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą; 2017 m. gruodžio 18 d. Nr. 1-320 sprendimu, 2015 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. I-14 pripažintas netekusiu galios, tačiau ginčo butas įtrauktas į Marijampolės miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą. Šio Sprendimo atsakovai neskundė. Vertinant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau sprendime - Įstatymas) paskirtį (1 straipsnis), išskirtinos kelios jo reguliuojamos sritys. Pirma, Įstatymu nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principai, finansavimo šaltiniai, formos, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas. Antra, socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarką ir sąlygas reguliuoja įstatymo IV skirsnis, kurio 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės būstas, nuomojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms, negali būti parduodamas, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą atvejį, ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato sąlygas, kurioms esant, už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovė neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlygų, nes Butas yra įtrauktas į socialinio būsto sąrašą, taigi negali būti privatizuojamas. Be to atsakovė nors ir nurodė, kad bute gyvena 20 metų, tačiau teismui nenurodė jokių atliktų veiksmų dėl Buto privatizavimo iki 2001 m. sausio 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl Buto išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį.
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių
Atsakovė prašė leisti sudaryti taikos sutartį, ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsisako šią sutartį sudaryti. Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė.
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos atsakovai su ieškove gali sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui.
Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Byloje mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis ir 9 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, viso 84 Eur. Iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis, tai yra po 42 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybei (Civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti tarp ieškovės Marijampolės savivaldybės ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Iškeldinti atsakovus I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei Marijampolės savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovų I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.