Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams V. A. ir R. P., tretiesiems asmenims A. L., L. Z., D. B., Ukmergės 2-ojo notarų biuro notarei N. P. dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalinio panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. K teismo posėdžio metu paaiškino, kad mama mirė 2015 m. vasario 22 d., tėtis mirė 1982 m. gegužės 19 d. Iš viso buvo 5 seserys, viena mirė. Po mamos mirties liko namas, malkinė, tvartas, žemės ir miško. Ieškovė gyveno kartu su mama tame pačiame name nuo 1989 metų, ieškovė mamai padėdavo, nors susipykdavo, tačiau susitaikydavo. Ieškovė ir dabar gyvena tame pačiame name. Kodėl testamentą paliko tik seserims nežino. Ieškovės darbingumo procentas 55 proc. Ieškovė dirbo 2006 m. keturis mėnesius UAB „Deneira“ prie medienos. Vėliau augino vaikus vienkiemyje, vyras išlaikymo vaikams nemokėjo. Invalidumas jai nustatytas 2005 m.- 2006 m. Nuomojosi iš valstybės žemę ir ją dirbo, laikė karves. Apie testamentą sužinojo 2016 m. , jai reikėjo pažymos dėl nekilnojamojo turto, ji pati kreipėsi į registrų centrą, tada ir sužinojo, kad turtas yra abiem jos seserims padalintas. Dar mamai esant gyvai ji girdėjo kad yra testamentas, todėl ji laukė kada bus perskaitytas testamentas, ji ir laukė. Ji ir toliau gyvena motinos namo dalyje. Turi butą, įregistruotą ieškovės vardu, tačiau turtas yra ne jos, o sūnaus. Ieškovė niekur nedirba. Pragyvena iš invalidumo, kurio suma 90 Eur. Daržo šiais metais neturėjo. Likusį turtą padeda prižiūrėti seserys R. P., V. A.. Ieškovė moka už šiukšles, elektrą. Kreipėsi dėl socialinio būsto, kai vaikai dar buvo maži, tačiau jo negavo. Dėl ko nenurodė testamente nežino. Po motinos mirties su seserimis buvo kalba, kad jai reikia išsinešdinti, nes jos nori parduoti namą. Ji darbo biržoje ieško lengvesnio darbo, tačiau jokio pasiūlymo neturi. Pradėjus kalbėti suinteresuotam asmeniui R. P. ieškovė S. K. pasišalino iš teismo posėdžių salės.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. paaiškino, kad ir pati gyveno pas mamą vienerius metus laiko. Tačiau gyventi buvo neįmanoma, nes ieškovės primokyti vaikai, jai suguldžius vaikus, pradėdavo triukšmauti. Po to kai mama išsigando ieškovės draugo, ji nutarė parašyti testamentą. R. P. dalyvavo kartu kai buvo surašomas testamentas. Mama prašė ieškovės neišvaryti iš namų kol ji gyva, o paskui sakė darykit ką norite. Kad ieškovė turi invalidumą žinojo. Ieškovė ir dabar išgeria. Dabar ieškovė tyli nes vyksta byla. Neprieštarauja, kad ieškovė ten gyventų, tik nesutinka kad vedžiotųsi ten draugus, gertų, bet ji to nedaro. Žino, kad ieškovės vardu registruotą butą pirko sūnus, tai jo butas.

A. V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie testamentą sužinojo likus 2 metams iki motinos mirties, pasakė ir sesuo R. ir mama. Mama bijojo S. K. ypač kai ji gyveno su vyru, kuris buvo labai piktas. Sutinka, kad ieškovė ir toliau gyventų paveldėtame name.

Trečiasis asmuo L. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, iš jos negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintina, o dalyje dėl testamento dalies nuginčijimo paliekama nenagrinėtu.

Dėl senaties termino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.8 str 1 d. numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui, nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė S. K. apie tai, kad palikimą priėmė jos seserys sužinojo pasikreipusi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu (T1, b.l. 82) ir gavusi atsakymą, kai norėjo kreiptis dėl malkų kompensacijos 2016 m. vasario 03 d. Ji iš karto kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos ir 2016 m. vasario 23 d. ją gavusi, kreipėsi į teismą. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovės R. P. ir V. A. nepranešė savo seseriai S. K. nei apie testamento buvimą nei apie turto paveldėjimo po motinos mirties bei teismo posėdžio metu pripažino, kad sesuo apie jų paveldėtą turtą sužinojo tik 2016 m. vasario 23 dieną, kai gavo informaciją iš VĮ „Registrų centras“. Į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 9 d. Todėl pripažintina, kad ieškovė senaties termino kreiptis į teismą nepraleido.

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 yra nustatytas išlaikymo reikalingumo įvertinimo kriterijų sąrašas. Nurodyta, kad teismas turi nustatyti:

a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą;

b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams;

c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008, Teismų praktika. 2008, Nr. 31, papildomai nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo teisės normos nenustato išlaikymo reikalingumo kriterijų, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina į kitas Civilinio kodekso normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijus (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai). Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskirtai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.

Iš bylos duomenų matyti, kad palikėja K. K. 2013 m. birželio 5 d. testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko lygiomis dalimis po ½ dalį savo dukterims V. A. ir R. P. (T.1, b.l. 35). Testamente nurodyta, kad testatorei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio (teisė į privalomąją palikimo dalį) turinys išaiškintas. Testatorei yra žinoma, kad palikėjos vaikai (įvaikiai) , sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjos mirties dieną reikalingas išlaikymas paveldi , nepaisant testamento turinio , pusę tos dalies , kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą. Šio straipsnio antrame punkte numatyta, kad nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama ir į paveldimo turto, vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę. Palikėja išreiškė valią po jos mirties visą jai priklausiusį turtą palikti savo dukterims V. A. ir R. P.. Testamentas yra valinis veiksnaus asmens sprendimas ir ne mažiau reikšminga yra pačios palikėjos testamente išreikšta valia, kuria teisę į palikimą ji suteikė tik dviem savo dukroms V. A. ir R. P.. Kai yra įpėdiniai pagal įstatymą, o įpėdiniais pagal testamentą paskiriami kiti asmenys, tai vertintina kaip testatoriaus valia įstatyminius įpėdinius dėl vienokių ar kitokių priežasčių eliminuoti iš potencialaus paveldėtojų rato. Kaip matyti iš Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro rašto (T1, b.l.34) kiti įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti į notaro biurą nesikreipė ir nepageidavo, kad jiems būtų paskelbtas (duomenys neskelbtini)mirusios K. K. testamentas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė S. K., būdama mirusiosios dukra (T.1, b.l. 7,9,12-13,14), kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Ieškovės motina K. K. mirė 2015 m. vasario 22 d. (T.1, b.l. 10), todėl svarbu nustatyti, ar pareiškėjai palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas rodo, kad pareiškėjai S. K. mokama invalidumo/ netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 80,87 EUR (T.1, b.l. 21). Nekilnojamojo turto pareiškėjos vardu neįregistruota (T.1, b.l. 17). Ieškovei laikotarpiu nuo 2012-09-11 iki 2026-12-30 pakartotinai išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0667382, kurioje nustatyta, kad ieškovė iš dalies darbinga, netektas darbingumo lygis sudaro 45 procentai (T.1, b.l. 26). Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpių matyti, kad ieškovė S. K. įregistruota darbo biržoje nuo 2013 m. liepos 12 d (T.1, b.l.16). Iš išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (T. 1, b.l.31) matyti, kad S. K. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg. Priverstiniais liemens pasukimais, nuolat pasikartojančiais pečių juostos judesiais, viršvalandinių darbų). Iš S. K. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovei diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (F602), psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Ligonei nuo jaunystės pasireiškia elgesio sutrikimai, lydimi agresijos smurtavimo, kitų asmenų atžvilgiu, asocialus gyvenimo būdas. Daug metų yra savęs žalojimo polinkis. Daug metų piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 5 kartus buvo gydyta psichiatrijos ligoninėje. Ligonė gydosi ambulatoriškai, vartoja trankviliantus, migdomuosius.

Ieškovė, pateikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jai motinos mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, privalo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės, atsikirsdamos į pareiškėjos reikalavimus, turi pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų, ieškovės materialinė padėtis yra sunki, jos vardu pirktas butas , kurio unikalus Nr. 8196-8005-9017;0001, 2017-02-23, 1970 Eur vidutinės rinkos vertės (T.2, b.l.34-36), už kurį pinigus mokėjo S. K. sūnus, šį faktą patvirtino ir atsakovės R. P. ir V. A., trečiasis asmuo A. L.. Ieškovė serga asocialaus tipo asmenybės sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, ieškovei nustatytas darbingumas 55 procentai. Teisme pripažintina, kad pareiškėjos sveikata pašlijusi dėl vedamo žalingo gyvenimo būdo. Pareiškėja pateikė patvirtinančius įrodymus, kad išnaudojo visas savo subjektines teises, t.y. teisę į invalidumo pensiją, susitvarkiusi savivaldybės teikiamą paramą dėl malkų. Atsakovės nepateikė teismui jokių patvirtinančių įrodymų ,kad ieškovei pakanka lėšų pragyvenimui.

Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus mano, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės S. K. prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. jos motinos K. K. mirties dieną, (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

Iš paveldėjimo pagal testamentą liudijimo (T1, b.l.143-148) sudaryto 2015 m. gegužės 27 dieną, matyti, kad K. K. testamento įpėdiniai yra R. P. ir V. A. , kurios paveldi po ½ dalį turto. Paveldimas turtas, kuriam išduotas liudijimas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 603/1207 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės plotas 12,07 ha, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo iš dalies panaikinti paveldėjimo pagal testamento liudijimą dalį, tačiau konkrečiai nenurodo-kokią. Ieškovė turi konkrečiai nurodyti kokią dalį paveldėjimo teisės liudijimo ji prašo panaikinti. Paveldėjimo tesės pagal testamentą liudijimo ar jo dalies panaikinimo pagrindas atsirastų tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovei palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas išlaikymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po motinos K. K. mirties įstatymo numatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą t.y. namo dalį, kuriame nuolat gyveno nuo 1988 m. ir gyvena iki šiol naudojasi namu, moka mokesčius už šiukšles, elektrą, tvarko aplinką.

Remiantis tuo kas išdėstyta ieškinys dėl paveldėjimo pagal testamentą dalies panaikinimo paliekamas nenagrinėtu.

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi ieškovė antrinės teisinės pagalbos sprendimu 2017 m. balandžio 12 d. Nr. 2.2 (NTP-2)-17-T-1523-7640, atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kt. bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 448 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinį dalyje dėl paveldėjimo pagal testamentą dalies panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., jos dukrai S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.