Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas:

2021 m. lapkričio 26 d. apie 21.42 val., krašto kelyje Nr. 141, jungiančiame Kauną ir Klaipėdą, devintame kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Taip D. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. M. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d., būdama namuose, ji vartojo alkoholį. Kadangi tuo metu vartojo ir dvejus antibiotikus, išgertas nedidelis alkoholio kiekis sukėlė jai stiprų apsvaigimą, pasireiškusį ir orientacijos praradimu. Pati nesupranta, kodėl sugalvojo automobiliu „Volvo S 60“ išvažiuoti iš namų, nežino, kur ketino važiuoti. Apie 21.40 val. Atsipeikėjo jau sustojusi kelkraštyje ir bandydama susigaudyti, kur yra. Tada prie jos privažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji pripažino faktą, kad yra vartojusi alkoholio, sutiko pasitikrinti neblaivumą. Pirmojo neblaivumo tikrinimo metu jai buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Automobilis „Volvo“ įgytas jos ir jos vyro R. M. santuokoje, tačiau dar neperregistruotas sutuoktinio vardu, tebėra registruotas ankstesnio savininko vardu. Juo daugiausia naudojasi jos sutuoktinis darbo reikalais, ji vairuoja rečiau. Tuo metu, kai namuose vartojo alkoholį, ji buvo viena, jos vyras buvo darbe, nematė ir nežinojo, kad būdama apsvaigusi ji sėdo už automobilio vairo. D. M. nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pirmą kartą vairavo neblaivi, nors reisę vairuoti turi jau 10 metų; per šį laikotarpį tik vieną kartą buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą (kalbėjimą telefonu vairuojant). Šeimoje augina du nepilnamečius mokyklinio amžiaus vaikus, jais rūpinasi. Šiuo metu nedirba, jau metus yra bedarbė, negauna darbo arti savo gyvenamosios vietos, turi profesinį – vidurinį išsilavinimą. Kreditų, išieškomų skolų neturi, šeimą išlaiko dirbantis sutuoktinis, šeimos pajamos yra minimalios. Prašo patenkinti anytos S. M. prašymą atiduoti jai ją pagal laidavimą, nes pareiškėja yra D. M. vyro motina, jie visi gyvena viename name daugiau nei metus, artimai bendrauja šešiolika metų, santykiai geri ir vyro motina tikrai turi jai įtakos.

Iš 2021 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl pavojaus eismo saugumui ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad policijos pareigūnai, važiuodami keliu Nr. 141 link Dituvos ties 220 km pastebėjo priekyje važiuojantį šalikele automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris rodė posūkio signalą į dešinę ir sustojo. Pareigūnai sustojo minėtam automobiliui iš galo, įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, priėjo prie sustojusio automobilio „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kuri verkdama pasakė, kad pasiklydo. Bendraujant nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paklausus ar vartojo alkoholį ir prieš kiek laiko, moteris atsakė, kad vartojo alkoholį prieš daugiau nei pusvalandį. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad automobilį vairavo D. M., kuriai alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0011, patikros sertifikato numeris 1526819, patikrinus blaivumą, pirmo patikrinimo metu 22.05 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 22.22 val. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. (b. l. 1–4, 5–8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra Keliautojų g. 51, Spengių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, automobilis „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi kelyje Nr. 141 ties 9 km (kairė pusė) (b. l. 13–15, 16–22).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo įrašai daryti įvykio vietoje. Vaizdo įrašuose matyti kaip policijos pareigūnai sustabdė automobilį. Vairuotoja nurodo, kad prieš pusvalandį vartojo alkoholio. Vairuotojai alkotesteriu pirmo neblaivumo patikrinimo metu nustatomas 1,99 promilių neblaivumas. Kitame vaizdo įraše matyti kaip vairuotojai duodamas pasirašyti alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo duomenys, antro patikrinimo metu jai nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Atliekamas neblaivumo nustatymo testas: pareigūnas nurodo paeiti tiesia linija, moteris svirduliuoja, paeiti negali; tuomet pareigūnas nurodo atsimerkus ir užsimerkus paliesti pirštu noses galą, moteris paliečia (b. l. 23–25).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo išrašo ir neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad D. M. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0011“ 2021 m. lapkričio 26 d., 22.05 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, 2021 m. lapkričio 26 d., 22.22 val. – 1,91 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais D. M. sutiko (b. l. 26–27, 29).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas D. I. vardu (b. l. 32–33).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Volvo S60“ vidutinė transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje yra 1 660 Eur (b. l. 34).

Iš liudytojo R. M. parodymų nustatyta, kad D. M. yra jo sutuoktinė. 2021 m. lapkričio 26 d. jis nuo 07.30 val. iki 20.00 val. buvo darbe, namuose nebuvo, su D. M. visą dieną nebendravo, nežinojo apie tai, kad ji vartoja alkoholinius gėrimus, taip pat nežinojo, kad ji neblaivi vairavo jų šeimai priklausantį automobilį. Automobilis „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra jų šeimos, tai yra juo naudojasi tiek jis, tiek jo žmona D. M.. Šį automobile jis yra nusipirkęs pagal skelbimą iš D. I., tačiau dar nėra jo perregistravęs savo vardu (b. l. 37–39).

Iš 2021 m. birželio 20 d. tarp D. I. ir R. M. sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. I. pardavė transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) R. M. už 700 Eur (b. l. 41–42).

S. M., prašoma skirti laiduotoja, parodė, kad apsiima laiduoti už sūnaus žmoną. Su ja daug metų artimai bendrauja, anksčiau tokių įvykių nėra buvę. Po šio incidento kalbėjo su D. M., ji labai gailėjosi dėl savo poelgio. S. M. marčios elgesį vertina neigiamai, sakė jai, kad taip daugiau nedarytų, ji pažadėjo taip daugiau nesielgti. S. M. nurodė esanti senatvės pensininkė, gaunanti 254 Eur pensiją, jos vyras dar dirba, taip pat gauna pensiją, tačiau šeimos pajamos yra labai kuklios, santaupų užstatui neturėtų. Pati nėra buvusi teista ar bausta už administracinius nusižengimus. Patvirtina, kad D. M. šeimos finansinė padėtis sunki, nes marti neranda darbo, sūnus išlaiko visą šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios D. M. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamoji neteista (b. l. 76–77), anksčiau kartą bausta administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 78–79, 80). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kartenos seniūnijos seniūnė nurodo, kad iš D. M. kaimynų nusiskundimų seniūnija nėra gavusi (b. l. 101). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, jos veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, ji visiškai pripažino savo kaltę. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog D. M. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog D. M. verta teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, D. M. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. D. M. laiduotoja skirtina S. M., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už D. M. asmuo (b. l. 119, 121, 122).

Taip pat kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdama vidutinio girtumo laipsnio. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jai kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant vienerių metų terminą.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teismo D. M. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 660 Eur. Automobilio „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas D. I. vardu (b. l. 32–33), tačiau bylos duomenimis automobilio savininkas yra R. M. (b. l. 41–42). Iš D. M. ir R. M. paaiškinimų matyti, kad automobilis įgytas jų santuokoje, yra šeimos turtas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju kaltinamosios sutuoktinis) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką bei į tai, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nagrinėjamu atveju yra būtina spręsti automobilio „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimą.

Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-81-976/2019, 2K-79-511/2018), atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama, jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-768/2020). Nagrinėjamu atveju D. M. nustatytas girtumas nėra sunkus ar artimas sunkiam neblaivumui, D. M. yra charakterizuojama teigiamai, ji nebausta administracine tvarka, taigi nėra linkusi daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o šis jos padarytas pažeidimas vertintinas kaip atsitiktinis. D. M. yra ištekėjusi, šeimoje augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus (b. l. 97–98, 101), yra ieškanti darbo bedarbė, jos šeimos pajamos nedidelės (b. l. 102–103), todėl automobilis yralabai reikalingas jos šeimai. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šiuo atveju kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama, teismui tikintis, kad ir be bausmės paskyrimo ji daugiau nenusikals, todėl ir jos bei jos šeimos materialinę padėtį bloginančios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra būtinas. Įvertinus visa tai ir teisingumo bei protingumo principus, automobilio konfiskavimas šiuo atveju netaikomas, tikintis, kad D. M. tai įvertins kaip valstybės pasitikėjimą, jog ji daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. M. laiduotoja paskirti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti D. M., jog jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. M. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2021 m. lapkričio 27 d.).

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00118924 nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųsti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.