Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-390-780/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-30Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
1-390-780/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55527-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
I. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-390-780/2020Proceso Nr. 1-01-1-55527-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.2;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Samantai Stankvičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,kaltinamajam A. V.,nukentėjusiajai I. Š.,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teismo posė­dy­je išnagri­nė­jo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1) 1984 m. gruodžio 17 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1985 m. gegužės 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 90 straipsnio 3 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 1991 m. balandžio 4 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 1992 m. gruodžio 16 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 1961 m. BK 116 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 1994 m. lapkričio 2 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 95 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2001 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo ir 2001 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 3 dalį - 9 metų laisvės atėmimo bausme; 2003 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 149 straipsnio 3 dalį, sumažinant laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų;

Žemesnės instancijos teismas

7) 2008 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 1 m. 1 mėnesio terminuotu laisvės atėmimu;

8) 2011 m. gegužės 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio, 1040 litų bauda;

9) 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199-2 straipsnio 1 dalį - 196 MGL dydžio, 7381,36 eurų bauda;

10) 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį - 20 parų areštu;

11) 2019 m. gegužės 6 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir subendrinta bausmė paskirta 55 paros arešto, bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. gruodžio mėn. 30 d., apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, be jokios priežasties nukentėjusiajai I. Š. sudavė kėde ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai I. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos pakaušio srityje ir kairio dilbio sumušimo bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. gruodžio mėn. 30 d., apie 19 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje be jokios priežasties nukentėjusįjį mažametį A. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., sugriebęs už peties išmetė iš lovos ant žemės, tuo nukentėjusiajam A. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo paaiškinimai

Kaltinamasis A. V. kaltės pagal pareikštą kaltinimą iš esmės nepripažino. Jis nurodė, kad 2019 m. gruodžio 28 d. grįžo iš Suomijos ir apie 1 val. užėjo pas savo brolį A. V. ir jo sugyventinę I. Š. bei jų vaikus. Jie gyvena jo motinos name. Jis su A. V. ir I. Š. išgėrė 1 litrą viskio ar tai degtinės trise. Jis užsnaudė, o prabudęs pamatė, kad I. Š. krapšto jo piniginę. Tarp jų prasidėjo ginčas dėl jo pinigų, nes prieš tai dar ir jos vaikai buvo pavogę iš savo močiutės, t. y. jo mamos, pinigus, kuriuos jis mamai davė grįžęs. Ginčo metu jis pastūmė I. Š. ir ši griuvo nugara ant kėdės. Tuo metu kambaryje buvo I. Š. vaikai, turėjo būti ir jo brolis A. V.. Vaikų jis nelietė ir A. V. iš lovos neišmetė. Po to, kai I. Š. nugriuvo, jis su broliu pasiėmė butelį degtinės ir išėjo gerti pas J. Išgėręs jis grįžo atgal į savo motinos namus, o brolis atgal negrįžo, nes nakvojo kitur. Pas J. jie nenakvojo. Motinos namuose grįžęs durų nelaužė, jos jau buvo aplaužytos apie du metus laiko. Kai grįžo iš J. motina dar buvo namuose, bet po 10 minučių išvažiavo į ligoninę. Jis nuėjo į savo kambarį namo gale, kuriame gyvena motina. Ten jį ir rado policija. Sakė, kad atvažiavo dėl to, kad jis sulaužė duris ir sumušė I. Š.. Jam nustatė virš 2 promilių girtumą. 2019 m. gruodžio 30 d. jis pas J. išgėrė butelį degtinės, o po to buvo motinos namuose, bet konfliktų su I. Š. šią dieną neturėjo. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes nemušė nukentėjusiosios su kėde, kaip nurodyta kaltinime, tik vieną kartą pastūmė ir ji krito ant kėdės. Jis tos kėdės į rankas nebuvo paėmęs. Taip pat jis nelietė A. V..

Byloje ištirti įrodymai

Šalies argumentai

I. Š. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būnant namo kambaryje jos draugo brolis A. V., būdamas neblaivus, medine kėde ne mažiau kaip 5 kartus trenkė jai į galvą, į veidą ir į ranką. Ją apžiūrėję medikai konstatavo kairės rankos sumušimus, veido sumušimus ir kirstinę žaizdą galvoje. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-7).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo durys medinės, šalia jų, dešinėje pusėje yra medinis trijų dalių langas, kurio viena dalis yra išdaužta. Priestato dešinėje pusėje matosi medinių baltų durų, kurios veda į kambarį, išlaužta dalis. Priestate yra medinės baltos durys, kurios išlaužtos. Kambaryje virš lovos yra medinis trijų dalių langas, kurio vienos lango dalies stiklas yra išdaužtas. Namo kieme, nuo vakarinės namo sienos 2 metrų atstumu į šiaurės vakarų pusę, yra medinė, rudos spalvos sulaužyta kėdė. Ant sulūžusių kėdės dalių yra matyti raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Iš kiemo pusės, prie šiaurinės namo sienos, ant žemės yra sudužusio stiklo šukės. Šiaurinėje namo sienoje yra medinis, baltos spalvos trijų dalių langas, kurio viena dalis yra išdaužta (t. 1, b. l. 34-45).

Daiktų apžiūros protokole aprašytos 2019 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtos medinės sulaužytos kėdės dalys, kurių iš viso yra 17 skirtingų dalių. Ant trijų kėdės dalių yra raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 46-56).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK) vyriausiosios tyrėjos I. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Bendrajam pagalbos centrui apie tiriamą įvykį pranešė neprisistatęs asmuo, todėl 2020 m. sausio 2 d. buvo susisiekta mobiliojo ryšio telefonu su pranešėju, siekiant nustatyti jo tapatybę bei iškviesti liudytojo apklausai, tačiau pokalbio metu asmuo kategoriškai atsisakė prisistatyti bei atvykti į apklausą. Minėto pokalbio metu buvo bendraujama su vyru, kuris paaiškino, kad eidamas pro namus, esančius (duomenys neskelbtini), girdėjo kaip jam žinomas asmuo A. V. šaukdamas beldė į langus bei duris, prašydamas jas atidaryti, matė išdaužtus langus. Pranešėjas nurodė, kad namuose taip pat buvo mažamečiai vaikai, kas buvo daugiau namuose jis nežino bei nematė. Paklausus asmens kodėl jis neprisistato, nurodė, jog dėl savo saugumo, teigė, kad A. V. yra baisus žmogus (t. 1, b. l. 61-62).

Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK vyriausiojo patrulio E. P. tarnybinis pranešimas ,,Dėl I. Š. kūno sužalojimo", kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. V., 19 val. 35 min., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas pastebėjo, kad nurodytam name išdaužti du langai, viduje yra du mažamečiai vaikai (2 metukų ir 7 metų) su tėvu. Nuvykus nurodytu adresu, buvo nustatyta, kad ten gyvena V. B., gimęs(duomenys neskelbtini) m., kartu su žmona, jokių mažamečių vaikų pas juos nėra. Telefonu susisiekus su pranešėju, jis nurodė tikslesnę vietą ir apibūdino kaip atrodo namas. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo medinį namą, atitinkantį apibūdinimą, kurio verandos langas buvo išdaužtas. Namas yra adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į namą per įėjimą nuo gatvės pusės, rado sulaužytas kambario duris ir išdaužtą kambario langą. Kambaryje jokių asmenų nebuvo. Užėjus per kitą namo įėjimą kambaryje buvo rastas A. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Jam 21 val. 02 min. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARKB 0130, buvo nustatytas 2.25 promilių girtumas. A. V. paaiškino, kad jo motina yra ligoninėje, brolis A. V. ir jo sugyventinė I. Š. taip pat išvykę, bet nežino kur. Teigė, kad išdaužė langus ir sulaužė duris šiaip sau, nes kambarys yra jo. Bendraujant su A. V. jam kažkas paskambino ir jis pakalbėjęs telefoną perdavė jam. Skambinusi mergina prisistatė esanti I. Š. dukra ir paaiškino, kad kalbėjo su motina, kuri skundėsi jog ją sumušė A. V. ir ji šiuo metu iš namų yra išvykusi. Po keleto minučių ji paskambinusi pasakė, kad motina jau pareina namo. Į namus parėjo I. Š., ir D. V.. Ji paaiškino, kad apie 19 val. 20 min. jai būnant namuose išlaužęs kambario duris atėjo A. V. ir kažkuo kaltindamas ne mažiau kaip penkis kartus su kėde sudavė jai į įvairias kūno dalis, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Taip pat mesdamas kėdę išdaužė langą. A. V. buvo sulaikytas, o iškviesti medikai I. Š. išgabeno į VŠĮ ,,Lazdijų ligoninė", kur buvo nustatyta galvos kirstinė žaizda, kairės rankos ir veido sumušimai (t. 1, b. l. 63-64).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), A. V., 2019 m. gruodžio 30 d. 21 val. 02 min. nustatytas 2.25 promilių girtumas, o tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 2019 m. gruodžio 30 d. 21 val. 16 min. I. Š. nustatytas 0.00 promilių blaivumas (t. 1, b. l. 67-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad I. Š. padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje ir kairio dilbio sumušimas galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo metu, tiek krentant arba atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 78).

Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje ir gydytojo išraše nurodyta, kad I. Š. į ligoninę pristatyta 2019-12-30, 23.07 val., jai nustatyta galvos plaukuotos dalies žaizda, patinęs, skausmingas kairysis dilbis, skundėsi, kad prieš dvi valandas vyro brolis mušė su taburete per galvą (t. 1, b. l. 79-80).

Nukentėjusioji I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepamena kurią dieną, bet patvirtino, kad kaltinamasis A. V. grįžo iš užsienio ir anksti ryte atėjo pas savo brolį A. V., kris yra jos sugyventinis. Kaltinamasis atsinešė butelį alkoholio, bet buvo nemiegojęs ar girtas, todėl jį sudaužė. Po to jis su jos sugyventiniu išėjo pas J. ir ten jie gėrė. Ji su vaikais buvo namuose ir vakare grįžęs A. V. pradėjo laužti duris ir kaltino ją, kad pavogė pinigus. Ji neatrakino jam durų, todėl jis išlaužė duris ir įėjo. Kambaryje jis paėmė kėdę ir sudavė su kėde jai į galvą. Pirmą smūgį pataikė į viršugalvį ir praskėlė galvą, bėgo kraujas. Ji bėgo nuo jo aplink stalą ir užsidengė galvą ranka, todėl kitą smūgį su kėde jis pataikė į ranką ir į galvą. Iš viso su kėde jis sudavė apie penkis kartus. Kėdė sulūžo, todėl A. V. paėmė kitą kėdę ir metė į ją. Jis pasitraukė, todėl kėdė išdaužė langą. Tuo metu jos vaikai buvo tame pačiame kambaryje, gulėjo lovoje. A. V. paėmė jos sūnų A. V. už peties ir išmetė iš lovos ant grindų. Ji su vaikais pabėgo iš namų ir pasislėpė malkinėje. Paskambino dukrai J. Š. ir pasakė, kad sumušė A. V.. Po kiek laiko atvažiavo policija ir ji nuėjo į namus. Policijai papasakojo kas įvyko, jie matė ją sumuštą. Kai kaltinamasis grįžo iš Jampolskio, jo motinos namuose jau nebuvo.

Liudytojas J. V., dirbantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK vyriausiuoju patruliu, teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš budėtojo gavo pranešimą, jog Lazdijų r. sav., Varnėnų kaime išmušti namo langai, namuose yra neprižiūrimi vaikai. Atvykus pamatė, kad išmuštas verandos langas, viduje degė šviesa. Užėjus į namą rado neblaivų A. V., kuris sakė, kad vaikų nėra, visi išvykę. Po kiek laiko jie telefonu susisiekė su nukentėjusiosios dukra, kuri iš pradžių sakė, kad motina Seirijuose, bet kai jie pareikalavo pasakyti jos tikslią vietą, dukra pasakė, kad motina ateis į namus. Po kurio laiko į namus atėjo nukentėjusioji su vaikais, nes jie visi slėpėsi malkinėje. Nukentėjusioji buvo kruvina, prakirsta galva. Iš pradžių, kol buvo kaltinamasis, ji neigė, kad A. V. ją mušė, bet po to, kai juo atskyrė, pripažino, kad jis su kėde jai prakirto galvą. Aktyvesnis nukentėjusiosios vaikas taip pat pasakė, kad mamą su kėde mušė A. V.. Name matė išdaužtus verandos ir kambario langus, išlaužtas duris iš verandos į kambarį, kieme matė iš kambario jau išneštą sulaužytą kėdę. A. V. neigė, kad ką nors mušė, o dėl langų jis sakė, kad čia jo namas ir jis ką nori tą daro. Jam buvo nustatytas girtumas ir jis buvo sulaikytas.

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie šį įvykį žino tiek, jog jai paskambino mama I. Š. ir telefonu pasakė, kad ją sumušė A. V., kuris yra jos dėdė. Iš kur skambino jos mama ji nežino, pati tą vakarą buvo Seirijuose, buvo išgėrusi. Įvykio pati nematė ir pas mamą tą vakarą nebuvo nuvažiavusi. Vėliau jai mama sakė, kad A. V. jai praskėlė galvą. Praskeltą mamos galvą ji pati matė po 5 dienų. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad girdėjo mamos ir A. V. pokalbį kai Adomas mamai kalbėjo, kad jį dėdė Arvydas išstūmė iš lovos.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad naktį A. V. girtas išlupo langą ir duris, mušė mamą su kėde, o jį iš išmetė lovos. Patvirtino, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini), močiutės namuose. Paaiškino, kad jis verkė ir jam skaudėjo kai Arvydas jį išmetė iš lovos (t. 1, b. l. 154).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis liudytojas D. V. paaiškino, kad nenori pasakoti kas mušė jo mamą (t. 1, b. l. 166).

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį, kuris yra jo brolis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. buvo sutikęs duoti parodymus ir nurodė, kad I. Š. yra jo sugyventinė, jie turi bendrų mažamečių vaikų ir gyvena (duomenys neskelbtini) . Viename namo gale gyvena jie, o kitame - jo mama J. V.. Kartais jis nakvoja ir (duomenys neskelbtini) kaime. 2019 m. gruodžio 30 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis nebuvo nuėjęs pas I. Š. į namus (duomenys neskelbtini). Tą dieną namuose nebuvo ir mamos, nes ji buvo ligoninėje. Žino, kad tuo metu namuose buvo I. Š. su dviem jų vaikais. Koks konfliktas įvyko tos dienos vakarą nežino, bet I. Š. jam papasakojo, kad vakare atėjo jo brolis A. V. į namus ir ją su kėde sumušė, praskėlė galvą. Sakė, kad policininkai pasiėmė tą kėdę. Apie langus I. Š. jam nieko nepapasakojo, bet kitą dieną nuėjęs į (duomenys neskelbtini) namus jis pamatė, kad yra išdaužti langai ir durys. Jis duris ir langus aptvarkė (t. 1, b. l. 140-142).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad namai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Viename iš namo galų gyvena ji, o kitame jos sūnus A. V. su sugyventine I. Š. ir vaikais. 2019 m. gruodžio 30 d. ryte ji iš namų išvažiavo į Alytų, kadangi jai reikėjo pas daktarus. Kas įvyko jos namuose 2019 m. gruodžio 30 d. ji nežino, kadangi tuo metu namuose nebuvo. 2019 m. gruodžio 29 d. jos sūnus A. V. grįžo iš užsienio ir buvo atėjęs pas ją. Kai ji išvažiavo, namuose paliko visus sveikus langus ir duris, tačiau kuomet grįžo, pamatė, kad išlaužtos durys ir išdaužyti langai, tačiau kiek tiksliai jų išdaužta nežino (t. 1, b. l. 126-128).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo iš esmės neigia, nes tvirtina tik vieną kartą pastūmęs nukentėjusiąją ir nelietęs jos sūnaus, tačiau, tačiau teismas konstatuoja, kad A. V. kaltė yra įrodyta visais kitais byloje ištirtais įrodymais, kurių visuma leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas prieš abu nukentėjusiuosius. Kaltinamojo parodymai atmestini kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę, o šiuos parodymus patvirtinančių kitų įrodymų byloje nėra. Tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti įrodymai, kurių visuma leidžia konstatuoti, kad išnagrinėjus bylą kaltinimas pasitvirtino visiškai.

Kaltinamojo parodymus paneigia ne tik nukentėjusiosios I. Š. parodymai, bet ir kiti objektyvūs įrodymai. Visų pirma kaltinamojo parodymus teismas vertina ne tik kaip būdą sušvelninti savo atsakomybę, bet ir kaip nepatikimus, įrodymų visumai prieštaraujančius, parodymus. Kaltinamajam iš karto po įvykio buvo nustatytas net 2.25 promilių girtumas, o nukentėjusiajai I. Š. - 0.00 promilių blaivumas. Tai visiškai paneigia kaltinamojo teiginius, kad tą pačią dieną jis su nukentėjusiąja ir savo broliu išgėrė butelį degtinės prieš jam pastumiant nukentėjusiąją, taip pat paneigia, kad nukentėjusioji pati buvo išgėrusi ir painioja įvykio datas. Priešingai, tai kaltinamasis dėl savo girtumo painioja įvykio datą, nes ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nukentėjusiąją pastūmė 2019-12-29, o teismo posėdžio metu teigė, kad tai įvyko 2019-12-28. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad po konflikto su nukentėjusiąja nakvojo pas J. ir 2019-12-30 policija jį sulaikė grįžtant į savo motinos namus, tačiau teismo posėdžio metu jau teigė, kad pas J. jis nenakvojo, o policija jį rado jo motinos namuose. Taigi, patys kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl teismas jais nesivadovauja nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, I. Š. 2019 m. gruodžio 30 d. rašytas protokolas – pareiškimas, jos apžiūros medicininiai dokumentai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie gautą telefoninį pranešimą yra neginčijami, objektyvūs įrodymai, visiškai paneigiantys kaltinamojo prieštaringus teiginius apie jo nurodomą tariamą įvykio datą 2019-12-28 ar 21019-12-29. Visuose nurodytuose dokumentuose užfiksuota, kad apie A. V. beldimą į duris ir reikalavimą įleisti policijai anonimas pranešė 2019-12-30, apie 19.35 val., o nukentėjusioji ligoninėje buvo apžiūrėta ir sužalojimai jai konstatuoti 2019-12-30, 23.07 val. Todėl nusikaltimo padarymo laikas neabejotinai yra 2019-12-30, o ne kaltinamojo nurodytos dienos.

Pažymėtina, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai pakaušio srityje ir kairiame dilbyje bei įvykio vietoje rasti nusikaltimo pėdsakai visiškai atitinka jos, o ne kaltinamojo nurodomas aplinkybes apie kaltinamojo panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją pobūdį ir panaudotą priemonę – kėdę. Du skirtingose kūno vietose teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajai ir įvykio vietoje rasta sulaužyta kėdė su kraujo dėmėmis ant trijų kėdės dalių visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad pirmą smūgį su kėde kaltinamasis jai sudavė į galvą, o po to ji dengėsi ranka savo galvą ir kitas smūgis teko į kairę ranką. Du tokie skirtingi sužalojimai nesuderinami su kaltinamojo nurodoma jo versija, kad nukentėjusioji susižaloti galėjo nugara griūdamas ant kėdės, nes tokioje padėtyje griūnant žmogaus rankos nebūna sudėtos už nugaros ar už galvos. Be to, apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje rasta kėdė sulaužyta į septyniolika dalių, o ant trijų iš jų yra raudonų dėmių, kas visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad su kėde kaltinamasis jai prakirto galvą ir kraujas bėgo iš karto, o kėdė sulūžo. Abejoti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes nėra jokių duomenų, prieštaraujančių jos parodymams. Priešingai, jos parodymus patvirtina ne tik objektyvūs įrodymai - įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti išdaužti langų stiklai, išlaužtos durys, rasta sulaužyta kėdė, medicininiai jos apžiūros ligoninėje dokumentai, bet ir liudytojų J. Š. ir J. V. parodymai, kad nukentėjusioji įvykio dieną jiems sakė, jog jai galvą praskėlė kaltinamasis. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jos mažamečio sūnaus A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors vaikas dėl savo amžiaus dar nesugeba nuosekliai ir visiškai rišliai papasakoti įvykio aplinkybių, tačiau jis patvirtino esmines aplinkybes, kad dėdė A. V. išlupo langą ir duris, kad jo mamą mušė su kėde, o jį patį išmetė iš lovos. Tai, kad mažametis nurodė, jog dėdė visą savaitę mušė mamą su pagaliais rodo, kad vaikas gali perdėtai suvokti matytą smurtą ir savo mintis perteikti neadekvačiai, tačiau tai nereiškia, kad vaiko parodymais negalima remtis kaip nepatikimais. Šiuo atveju svarbu, kad vaiko parodymai nėra vienintelis kaltės įrodymas ir juos galima patikrinti palyginus su kitais įrodymais, kurių visuma visiškai atitinka vaiko parodymų esmę. Liudytojas J. V. patvirtino, kad nukentėjusiosios sūnus dar įvykio vietoje taip pat sakė, jog jo mamą dėdė mušė su kėde, o liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vėliau girdėjo kaip A. V. mamai sakė, jog dėdė Arvydas išstūmė jį iš lovos. Be to, vaiko parodymai sutampa ne tik su jo mamos parodymais, bet ir su minėtais objektyviais įrodymais apie nusikaltimo pėdsakus įvykio vietoje ir pasekmes nukentėjusiosios sveikatai.

Kaltinamojo parodymus paneigia ir jo brolio bei jo motinos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes nei vienas iš jo artimų giminaičių nepatvirtino tokių aplinkybių, kurias nurodo kaltinamasis. J. V. patvirtino, kad 2019-12-30 ryte išvažiavo iš namų ir juos paliko su tvarkingais langais ir durimis, o kitą dieną rado išlaužtas duris ir išdaužytus langus. A. V. patvirtino, kad 2019-12-30 nebuvo namuose su nukentėjusiąja ir jų vaikais, todėl konflikto nematė, o nukentėjusioji jam kitą dieną sakė, kad galvą jai praskėlė jo brolis A. V.. Tokie liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo teiginius, kad tuo metu, kai jis stūmė nukentėjusiąją ir ji griuvo ant kėdės, kambaryje buvo jo brolis, taip pat teiginius, kad namo langai ir durys jau seniai buvo netvarkingi, išdaužti ir sulaužyti.

Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai apie kaltinamojo panaudotus smurtinius veiksmus prieš juos yra visiškai patikimi, šiuos parodymus patvirtina, o kaltinamojo parodymus paneigia visų kitų įrodymų visuma, todėl teismas pripažįsta, kad A. V. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo I. Š. bei fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui A. V. yra įrodyta.

Dėl veikų kvalifikavimo

Ištirti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. sudavė su kėde ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai I. Š. į įvairias kūno vietas ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos pakaušio srityje ir kairio dilbio sumušimo bei sukėlė jai fizinį skausmą, todėl šie veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sužalojimą. Taip pat įrodyta, kad A. V. nukentėjusįjį mažametį A. V. sugriebęs už peties išmetė iš lovos ant žemės ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl šie veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui.

Nagrinėjamu atveju padarytos dvi veikos, numatytos skirtingose BK 140 straipsnio dalyse, todėl aktualus nusikalstamų veikų sutapties klausimas, turintis įtakos galutinės bausmės skyrimui. Paprastai teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (tais pačiais veiksmais) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą ir atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-83-942/2018).

Šiuo atveju kaltinamasis prieš abu nukentėjusiuosius smurtavo nors ir ne tais pačiais veiksmais, tačiau abi veikos padarytos paeiliui, iš esmės vienu metu viena paskui kitą, kaltinamojo veiksmai buvo jungiami bendro sumanymo ir siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo – išlieti savo pyktį ant nukentėjusiųjų, kuriuos kaltinamasis kaltino jo pinigų pasisavinimu. A. V. pripažino, kad jis kaltino ir nukentėjusiąją dėl jo pinigų pasisavinimo, ir pyko ant jos vaikų, kurie, jo teigimu, pavogė močiutės pinigus, kuriuos buvo davęs jis. Taigi, kaltinamasis veikė iš esmės vienu metu, toje pačioje vietoje, vedamas tų pačių motyvų, todėl abi nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Dėl bausmės rūšies ir dydžio

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, kaltės jis iš esmės nepripažino. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes yra teistas už tyčinius nusikaltimus ir neišnykus teistumui padarė naujus tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių, A. V. padarė praėjus vos pusmečiui po to, kai atliko arešto bausmę už ankstesnius nusikaltimus, be to, jis teistas daug kartų tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse (t. 2, b. l. 63-77), taip pat jis daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 104-116). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis BK 55 straipsniu jam, kaip ne pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuris nuolat daro nusikaltimus ir teisės pažeidimus, nėra pagrindo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Tokie kaltinamojo asmenybę ir jo požiūrį į įstatymų laikymąsi apibūdinantys duomenys bei anksčiau padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų skaičius patvirtina, kad A. V. linkęs nusikalsti, o padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktiniai, bet dėsningas jo elgesys. Kaltinamojo asmenybė, taip pat aplinkybė, kad anksčiau jam paskirtos arešto bausmės už paskutiniuosius nusikaltimus nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujo nusikaltimo, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti dar kartą skiriant arešto bausmę, kurią atlikęs jis vos po pusmečio vėl padarė šias nusikalstamas veikas. Praeityje A. V. daug kartų buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, užsienyje jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau daro naujus nusikaltimus, todėl teismas pripažįsta, kad bausmės tikslus galima pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuria kaltinamasis privalo atlikti realiai. Dėl nurodytų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių ir jo anksčiau padarytų nusikaltimų skaičiaus nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio taikymas negalimas.

Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi sunkinančios aplinkybės, todėl bausmė negali būti artima minimaliam dydžiui. Tačiau įvertintina ir tai, kad nukentėjusiesiems, ypač mažamečiui nukentėjusiajam, sunkesnės pasekmės nebuvo sukeltos, fizinis skausmas netruko ilgai, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Todėl už nukentėjusiosios I. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą bei nukentėjusiajam A. V. sukeltą fizinį skausmą kaltinamajam skirtinos šiek tiek mažesnio nei vidurkis dydžio bausmės. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes veikos kvalifikuotinos kaip idealioji sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir ankstesnius jo teistumus, įvertinus tai, kad padaryti du smurtiniai nusikaltimai, bausmę paskirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

2011 m. gegužės 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. paskirtos baudos nebuvo bendrintos tarpusavyje, jos jau yra vykdomos skirtingų antstolių, skirtingose vykdomosiose bylose. Kai padaromas naujas nusikaltimas, bausmės BK 64 straipsnyje numatytais atvejais turėtų būti bendrinamos su ankstesne bausme tada, kai švelnesnę bausmę galima pakeisti griežtesne ir jas sudėti, tačiau bauda kitomis bausmėmis negali būti keičiama (BK 65 straipsnio 2 dalis). Kadangi nėra galimybės baudą pakeisti į laisvės atėmimą ir paskirti vieną subendrintą bausmę, tai šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebendrinama su išieškomomis baudomis, paskirtomis ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais, nes šios bausmės turi būti vykdomos atskirai.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, nes ieškovas žalą patyrė apmokėjęs dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai I. Š. suteiktas gydymo išlaidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį kaltinamąjį (CK 6.280 straipsnis). Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais apie nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas ir jų įkainius (1 t., b. l. 84-85, 92), todėl ieškinys tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistina 79,62 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti A. V. subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną nuo 2019 m. gruodžio 30 d. nuo 21.10 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 14.45 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Civilinio ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. V. 79,62 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 62 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai, banko sąskaita (duomenys neskelbtini).

Medinės sulaužytos kėdės dalis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, supakuotas pakete Nr. 1, nuosprendžius įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėjas Ramūnas Šarka