Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 30 d. 21.10 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 14.45 val.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. V. priteista 79,62 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. gruodžio 30 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, be jokios priežasties nukentėjusiajai I. Š. sudavė kėde ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai I. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos pakaušio srityje ir kairio dilbio sumušimo bei sukėlė fizinį skausmą;

1.2. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. gruodžio 30 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, be jokios priežasties nukentėjusįjį mažametį A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., sugriebęs už peties išmetė iš lovos ant žemės, tuo nukentėjusiajam A. V. sukėlė fizinį skausmą.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. V. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais, leidžiančiais daryti pagrįstą išvadą, kad jis padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertino A. V. charakterizuojančių duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl skyrė laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Vertinamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendis ginčijamas bausmės skyrimo aspektu, prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti A. V. skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatė.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienų metų bausmės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį gali būti skiriama bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. A. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Šias bausmes subendrinus apėmimo būdu skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išanalizavus baudžiamąją bylą teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad už atskirus nusikaltimus parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytus nusikaltimus, skiriamą bausmę motyvavo. Buvo įvertintas padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas (padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadija (nusikaltimai baigti). Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, tikino, kad jis tik pastūmė nukentėjusiąją, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, tačiau nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas. Nuosprendyje įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kurių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės (bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas), teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo – A. V. anksčiau teistas 11 kartų, administracine tvarka baustas, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus neilgam laikui po to, kai atliko arešto bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą, savo elgesio kritiškai nevertina, dėl padarytų nusikaltimų nesigaili.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytus nusikaltimus A. V. nors ir buvo paskirta griežčiausios rūšies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė, nors ir esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatyta mažesnė, negu šios bausmės rūšies vidurkis. A. V. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą) esant aukščiau paminėtiems neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, rodantiems, kad ne tik švelnesnės rūšies, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo veiksmingos, nėra pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistais pagrindu švelninti bausmę laiko nukentėjusiosios provokuojantį elgesį įvykio metu teigdamas, kad nukentėjusioji prieš jo valią apžiūrinėjo piniginę ir ieškojo pinigų. Šią aplinkybę nuteistasis akcentavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas apelianto paaiškinimus apie įvykio aplinkybes vertino kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Laikytis kitokios pozicijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo neblaivus, jam nustatytas 2,25 promilės neblaivumas. Pats nuteistasis skunde neneigia, kad dėl girtumo ne visai adekvačiai vertino situaciją, jo parodymuose, duotuose skirtingu proceso metu, nustatyti prieštaravimai (dėl įvykio datos, nukentėjusiosios neblaivumo, alkoholio vartojimo bei sulaikymo aplinkybių). Nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistasis ją kaltino pinigų vagyste, bet pinigų ji neėmė. Esminių prieštaravimų ar neatitikimų nukentėjusiosios parodymuose pirmosios instancijos teismas, palyginęs juo su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių, nenustatė. Taigi vertinamu atveju daryti išvadą, kad nukentėjusioji netinkamu elgesiu provokavo nuteistąjį padaryti nusikalstamas veikas, nesant jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-697/2017 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybės, teikiančios pagrindą pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nėra nustatytos.

10. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl teisės pasinaudoti nemokama advokato teisine pagalba teigiant, kad tokia galimybė nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme sudaryta nebuvo. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, apelianto teisės pasinaudoti advokato teisine pagalba suvaržymų ar ribojimų fakto nenustatė. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad sulaikius įtariamąjį, jam buvo paskirtas gynėjas (2 t. b. l. 24), kuris dalyvavo atliekant įtariamojo apklausą (2 t. b. l. 29, 30). Priėmus nutarimą paleistį įtariamąjį į laisvę ir nutraukti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, įtariamasis sau tinkančio gynėjo nepasikvietė, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nesikreipė. 2020 m. vasario 21 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole A. V. pareiškė, kad gynėjo dalyvavimo nepageidauja (2 t. b. l. 129). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. V. buvo išaiškinta teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo, jam išreiškus norą turėti gynėją, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (2 t. b. l. 185, 186). 2020 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje A. V. paaiškino, kad dėl gynėjo tarėsi jo draugas, bet advokatas nurodė, kad atvykti negali, jis pats šiuo klausimu nesirūpino. Neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama advokatui nedalyvaujant (3 t. b. l. 7). BPK 51 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių gynėjo dalyvavimas yra pripažįstamas būtinu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Taigi šių aptartų aplinkybių visuma nuteistojo teiginius, kad jis neturėjo galimybės naudotis advokato teisine pagalba, paneigia.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat ir subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padarytų nusikaltimų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. Bendrinant bausmes baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Esant šioms aplinkybėms tenkinti nuteistojo prašymą ir dar labiau švelninti jam teisėtai ir pagrįstai paskirtą bei teisingą bausmę pagrindo nėra.

12. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. V., kurias sudaro 113,61 Eur (3 t. b. l. 39). Nuteistojo A. V. gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė teismo posėdyje šias išlaidas prašė priteisti (3 t. b. l. 42). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenimis nuteistasis A. V. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t. b. l. 117, 118), tačiau objektyvių duomenų apie nuteistojo realią turtinę padėtį byloje nėra. Tokių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į prašomų išieškoti išlaidų sumą, kuri nėra itin didelė ir yra adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. V. 113,61 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.