Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui advokatui V. K., tretiesiems asmenims S. J., J. M., D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės R. J. ieškinį atsakovei S. K., tretiesiems asmenims S. J., J. M., D. G. dėl gaisro metu patirtos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 31857,08 Eur gaisro metu padarytos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. balandžio 19 d. kilo gaisras gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), gaisro metu nudegė stogas ir stogo konstrukcijos, mansardos pietinės pusės kambaryje perdegė sienos ties kaminu, šiaurinės pusės kambaryje apdegė mansardos langas, apdegė palėpės grindys, vienoje vietoje perdegė perdengimas, visos patalpos ir namų apyvokos daiktai aplieti vandeniu. Nurodo, kad nustatyta gaisro židinio zona – atsakovei priklausančios gyvenamojo namo palėpės vakarinė dalis, ties metaliniu dūmtraukiu, galimai buvo neišlaikytas normatyvinis atstumas iki degių statinio konstrukcijų. Padarytą žalą ieškovė vertina 30853,08 Eur, papildomai dar prašo priteisti 1004 Eur už gaisro metu sugadintus baldus.

Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra nustatytas pagal specialisto 2017 m. rugpjūčio 28 d. ataskaitą Nr. 17-08/13, išlaidų sąmata yra parengta su čerpių stogo danga, kokia buvo iki gaisro. Koks buvo turto nusidėvėjimas iki gaisro negali nurodyti, tačiau nurodė, jog nusidėvėjimas darbams yra netaikomas, pateikė paaiškinimus, kad namo nusidėvėjimo duomenys pagal VĮ Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 23 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra 35 procentai. Nurodė, jog rašytinių įrodymų dėl prieš gaisrą gyvenamajame name buvusių baldų ir jų vertės negali pateikti, teikia teismui fotonuotraukas dėl baldų būklės po gaisro, mano, kad atsakovė nesutikdama su ieškovės nurodoma baldų verte privalo pateikti įrodymus dėl kitokios baldų vertės. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas sutiko su atsakovės atstovo pateiktu UAB „Georamas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. paruoštu stogo planu bei jame nurodytais namo ir jo priestatų stogų plotais (2 t., 107 b. l.), Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2018 m. spalio 3 d. rašto Nr. 0941-839 išvadomis dėl stogo dangos rūšies (2 t., 105-106 b. l.)

Atsakovė atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, nurodo, kad prašoma priteisti žala yra per didelė, kadangi apskaičiuojant žalos dydį nėra įvertintas iki gaisro buvęs turto nusidėvėjimas nuo pat namo pastatymo 1935 metais. Atsakovė taip pat teigia, kad atstatant gyvenamojo namo stogą logiška būtų, kad ieškovė pasirinktų skardinę stogo dangą, imituojančią čerpes, kokia yra uždengtas atsakovės namo dalies stogas, kadangi ji yra praktiškesnė ir pigesnė, nei čerpių danga, kuriai reikalinga ir tvirtesnė bei brangesnė stogo konstrukcija. Nurodo, kad ieškovių mansarda niekada nebuvo gyvenama, joje buvo daiktų šiukšlynas, išpuvusios grindys, kiauras stogas, išpuvę stoglangiai, iš ieškovės su ieškiniu pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti nei sugadintų buities daiktų fakto, nei sugadinimo masto, nei jų vertės.

Liudytojas A. Z. (ieškovės pasirinktas specialistas) parodė, kad yra statinio ekspertas, (duomenys neskelbtini) direktorius, turi 50 metų inžinieriaus darbo stažą, eksperto 11 metų. Parodė, kad pagal ieškovės užsakymą jam buvo pavesta apskaičiuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daliai gaisro metu padarytus nuostolius. Buvo nuvykęs prie gyvenamojo namo 2017 m. rugpjūčio 18 d., atliko fotofiksaciją – gyvenamasis namas gaisro metu labai nukentėjo, viskas sulieta vandeniu, įsiveisęs pelėsinis grybas. Pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas parengė 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąmatą, kurioje apskaičiuota, kokios pinigų sumos reikės ieškovei jai priklausančios gyvenamojo namo dalies atstatymui. Liudytojas parodė, kad ruošiant sąmatą nebuvo įvertintas prieš gaisrą buvęs gyvenamojo namo nusidėvėjimas. Paaiškino, kad nusidėvėjimas nebuvo įvertintas, kadangi teisės aktais tai nėra numatyta, be to, paaiškino, kad parduotuvėje ieškovė visas medžiagas turės pirkti dabartinėmis kainomis ir už paslaugas taip pat mokėti dabartinėmis kainomis. Parodė, kad skaičiavimams buvo imti VĮ Registrų centro išraše ir kadastriniuose planuose nurodyti ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies duomenys, plotas imtas apie 150 m². Sąmatoje nurodoma, kad vietoj nuardytos sugadintos stogo dangos ir kitų namo konstrukcijų būtų klojama atitinkamai daugiau naujos stogo dangos, gegnių, grebėstų, plėvelės, kadangi dalį stogo dangos ir kitų namo konstrukcijų jau yra sunaikinęs gaisras, todėl jų nuardyti nebereikėtų, o atstatyti naujai reikės visą plotą. Medinės stogo konstrukcijos būtų papildomai antiseptikuojamos ir padengiamos antiperenais rankiniu būdu, kadangi name jau yra paplitęs pelėsis, o antiseptikai sumažina medienos polinkį pūti, antipirenai padidina medienos atsparumą ugniai, o ieškovei, vieną kartą jau patyrusiai gaisro pasekmes, tai yra reikalinga. Liudytojas nurodė, kad sąmatoje yra nurodyta ir kaina paskaičiuota su atitinkamai neparuošta mediena, kurios kaina yra pigesnė, o statybos įstatymai ir kiti normatyviniai aktai reikalauja, kad mediena būtų atitinkamai paruošta. Šiltinimas yra nurodytas 150 mm mineraline akmens vata, kadangi prieš gaisrą buvęs apšiltinimas spaliais yra technologiškai pasenęs ir šiuo metu spalių parduotuvėje nebenupirksi, 150 mm akmens vatos storis yra minimalus teisės aktais nustatytas. Tašelių kiekis sąmatoje yra paskaičiuotas atitinkamai koks reikalingas pagal gyvenamojo namo dalies plotą ir pagal parinktą čerpių rūšį, kadangi plokštelinėms čerpėms yra reikalingas didesnis tašelių kiekis. Liudytojas parodė, kad stogo danga sąmatoje yra parinkta čerpių, imta plokštelinių čerpių rūšis, kokia buvo uždengtas stogas prieš gaisrą, jos skiriasi savo išvaizda nuo kitų keraminių čerpių, yra plokščios. Senų po gaisro ant stogo likusių čerpių panaudoti nebus įmanoma, kadangi skirsis jų spalva bei kiti parametrai. Liudytojas taip pat parodė, kad čerpių stogo danga savo savybėmis labai skiriasi nuo skardos dangos ir yra nelyginama, jų yra konstrukcija visai kitokia, čerpės yra ekologiškesnės ir labiau šilumą laiko. Sąmatos 94 punkte įkainyje naudojamas koeficientas k-1,5 darbo užmokesčio sąnaudoms apskaičiuoti, kadangi, fiziškai apžiūrėjus objektą, įvertinta tai, jog virtuvėje grindų danga yra kelių sluoksnių, iš 2 ar 3 dangos rūšių, todėl jai išardyti bus patiriamos didesnės darbo užmokesčio sąnaudos. Liudytojas parodė, kad procentinė dalis sąmatoje buvo imta maksimali, t. y. išlaidos apskaičiuotos taikant maksimalias galimas namo dalies atkūrimo išlaidas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad vienintelis patikimas namo atstatymo būdas yra pasitelkti rangovą juridinį asmenį, kuris teikia kokybės garantijas, privatūs rangovai dirbantys pagal patentus tokių garantijų neteikia.

Liudytojas M. L. (atsakovės pasirinktas specialistas) parodė, kad yra įgijęs statybos inžinerijos magistro išsilavinimą, turi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo vadovo atestatą, apie 8 metus dėsto aukštosiose mokyklose statybos ekonomiką, 4 metus užsiima individualia veikla – statybos ekonomika, kainodara –, apie 4 metus veda privalomų profesinių žinių mokymus statybos ekspertams, vadovams. Parodė, kad turi teisę paskaičiuoti ir namo konstrukcijų atstatymui reikalingas išlaidas. Nurodė, jog pagal atsakovės užsakymą jam buvo pavesta parengti sąmatas ir įvertinti, ar teisingai ieškovė apskaičiavo bei sudarė savo sąmatą dėl gyvenamajame name gaisro metu patirtos žalos. Liudytojas nurodė, kad prieš sudarydamas sąmatas paties objekto neapžiūrėjo, prie gyvenamojo namo nebuvo nuvykęs, vadovavosi atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis, namo inventorinės bylos planai. Liudytojas parodė, kad parengė 4 sąmatas pagal 2017 m. kovo kainas, stogo plotą ėmė pagal ieškovės skaičiavimams naudotus matmenis, tačiau atitinkamai sąmatose buvo skaičiuota – koks yra nuardomas stogo ir konstrukcijų plotas, toks yra ir atstatomas. Liudytojas nurodė, kad tiksliam atstatyti reikalingam plotui apskaičiuoti turėtų būti daromi fiziniai skaičiavimai, tokių skaičiavimų sudarydamas sąmatas nedarė. Nurodė, jog jo paruoštose sąmatose skaičiavimams naudota maksimali procentuotė, t. y. nurodytos maksimalios galimos išlaidos. Liudytojas patvirtino, kad rangovai fiziniai asmenys, dirbantys pagal patentus, garantijų užsakovams neteikia, kadangi negali teikti pagal teisės aktus, tačiau būna, jog kai kurie teikia, tačiau nėra aišku dėl tokių garantijų patikimumo. Nurodė, kad medienos kaina ieškovės pateiktoje sąmatoje yra aukšta, 1935 m. statybos gyvenamajame name mediena tikrai nebuvo antiseptikuota, todėl neturėtų būti į sąmatą įtraukta. Į sąmatą įtrauktas medinių paviršių padengimas medžiaga apsaugančia nuo ugnies, tačiau praktikoje tai naudojama labai retai ir realiai nuo ugnies neapsaugo. Liudytojas parodė, kad jo parengtose sąmatose yra įtrauktas sienų šiltinimas iš lauko pusės akmens vata 5 cm storio, stogo perdangos šiltinimas nėra apskritai įtrauktas į sąmatą. Parodė, kad spalių šiuo metu jau nebebūtų galima nusipirkti. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodomas tašelių kiekis yra per didelis, su nurodytu tašelių kiekiu būtų uždengiama 40 % viso atstatomo ploto. Nurodė, kad stogo čerpių danga savo savybėmis skiriasi nuo skardos dangos, skardos danga yra labiau termiškai pažeidžiama nei čerpių, skiriasi šių dangų garso izoliacija, skardos danga labiau praleidžia garsą. Liudytojas taip pat parodė, kad sąmatoje nėra įvertintas gyvenamojo namo nusidėvėjimas buvęs prieš gaisrą.

Motyvuojamoji dalis

1) 2017 m. balandžio 19 d. kilo gaisras gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), gaisro metu nudegė stogas ir stogo konstrukcijos apie 130 m², mansardos pietinės pusės kambaryje perdegė sienos ties kaminu apie 3 m², šiaurinės pusės kambaryje apdegė mansardos langas, apdegė palėpės grindys, vienoje vietoje perdegė perdengimas apie 1 m², visos patalpos ir namų apyvokos daiktai aplieti vandeniu (Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (toliau – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos) 2017 m. liepos 20 d. raštas Nr. 1-19-51, 1 t., 16 b. l.);

2) 2017 m. balandžio 19 d. gaisro gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), židinio zona – atsakovei S. K. priklausančios gyvenamojo namo palėpės vakarinė dalis, ties metaliniu dūmtraukiu, galimai buvo neišlaikytas normatyvinis atstumas iki degių statinio konstrukcijų (Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. 1-19-24, 2017 m. balandžio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 96-19-37, 2017 m. gegužės 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 1 t., 17-21, 34-37 b. l.);

3) Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2018 m. rugpjūčio 23 d. išrašo duomenis, pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 384/1400 dalys pastato priklauso R. J., 288/7000 dalys pastato S. J., 48/7000 dalys pastato E. J., 288/7000 dalys J. M., 48/1400 dalys pastato D. G., 288/7000 dalys J. M., 288/7000 dalys pastato priklauso R. J., 52/100 dalys pastato priklauso S. K. (2 t., 75 b. l.);

4) Pagal Palangos miesto trečiojo notarų biuro notarės S. Ž. 2018 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. S-96 duomenis, E. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties priėmė S. J., V. J., J. M., R. J. bei A. J. (2 t., 132 b. l.);

5) Iš Klaipėdos miesto aštuntojo notarų biuro notarės B. V. 2018 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 0197 bei prie jo pridedamų dokumentų (2 t., 133-145 b. l.) matyti, kad A. J. daiktinių teisių į po E. J. mirties paveldėtą 48/7000 dalį pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistravo VĮ Registrų centre. Pagal minėto Klaipėdos miesto aštuntojo notarų biuro rašto duomenis, A. J. 2011 m. gruodžio 13 d. mirė. Pagal 2012 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (2 t., 142-145) A. J. turtą po jos mirties paveldėjo sūnus trečiasis asmuo D. G., tačiau 48/7000 daliai, kurią A. J. buvo paveldėjusi po E. J. mirties ir neįregistravusi daiktinių teisių į šį turtą VĮ Registrų centre, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 48/7000 dalis pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre liko registruota mirusio E. J. vardu;

6) Pagal gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo plano, sudaryto 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Georamas“ stogo plano duomenis, gyvenamojo namo stogo bendras plotas sudaro 321,06 m², kuriame ieškovei ir kitiems bendrasavininkiams priklausančios namo dalies stogo bendras plotas sudaro 181,39 m², iš jo čerpių danga dengto stogo plotas 156 m², stogo priestatų stogų plotai bendrai sudaro 25,39 m², vieno iš priestatų stogo, kuris dengtas metalo danga, plotas sudaro 12,44 m², kito priestato stogo, kuris dengtas asbescemento danga, plotas sudaro 12,95 m² (2 t., 107 b. l.);

7) Vadovaujantis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2018 m. spalio 3 d. rašto Nr. 0941-839 išvadomis dėl stogo dangos rūšies, ieškovei priklausančios namo dalies stogo danga prieš gaisrą buvo keraminių čerpių (2 t., 105-106 b. l.).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, jos dydžio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės gaisro metu padarytos žalos atlyginimą, žalą įrodinėja 2017 m. rugpjūčio 28 d. specialisto ataskaita Nr. 17-08/13 bei fotonuotraukomis. Atsakovė su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka dėl atsakovės kaltės kilus gaisrui gyvenamajame name, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu, pateikia savo 4 išlaidų sąmatas, prašo apskaičiuojant priteistinos žalos dydį taikyti turtui 65 % nusidėvėjimą bei mažinti sumą papildomai dar 34,3 % dėl to, kad ieškovė nuosavybės teises turi ne į visą gyvenamojo namo dalį, nurodo, jog dėl sugadintų baldų ir jų vertės nėra įrodymų.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Byloje nustatytos ir atsakovės neginčijamos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. 1-19-24, 2017 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 96-19-37, 2017 m. gegužės 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2017 m. liepos 20 d. rašte Nr. 1-19-51 nustatytos aplinkybės, kad 2017 m. balandžio 19 d. gaisro gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), židinio zona – atsakovei S. K. priklausančios gyvenamojo namo palėpės vakarinė dalis, ties metaliniu dūmtraukiu, galimai buvo neišlaikytas normatyvinis atstumas iki degių statinio konstrukcijų (1 t.; 16, 17-21, 34-37 b. l.). Vadinasi, žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovė pakankamai nesirūpino savo turtu, dėl ko kilo gaisras, kurio metu ieškovei buvo padaryta žala (CK 1.5 straipsnis, 6.122 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis). Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl 2017 m. balandžio 19 d. gaisro gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), byloje ginčo dėl gaisro aplinkybių, laiko, atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio nėra (CPK 187 straipsnio 1 dalis), todėl teismas dėl šių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų plačiau nepasisako.

Dėl žalos dydžio nustatymo

Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl priteistinos žalos dydžio.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.)

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-417/2014, kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėja 2017 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) specialisto A. Z., kuriam suteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas (projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, statinio dalies ekspertizės darbo sritis: konstrukcijų), ataskaitoje Nr. 17-08/13 (1 t.; 59-66, 51 b. l.) nurodytu atstatymo darbų kainų apskaičiavimu, atsakovė – specialisto M. L., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas (projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo) atliktais vertinimais – 4 lokalinėmis sąmatomis (2 t., 19-38 b. l.).

Pažymėtina, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui – šiuo atveju ieškovei. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius įstatyme nustatytus leistinumo kriterijus (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys), šalys prašymo skirti byloje ekspertizę nereiškė. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Pažymėtina, jog CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t. y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizę, net ir esant nevisiškai aiškiam žalos dydžiui, teismas žalos dydį gali nustatyti pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.) Tarp šalių bendro konsensuso dėl remonto – atstatymo sąnaudų bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasiekta – šalių nuomonės išsiskyrė dėl tam tikruose sąmatų punktuose nurodytų išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas žalos dydžio nustatymo klausimą sprendžia pagal turimus įrodymus, kaip pagrindą skaičiavimams imdamas ieškovės pateiktą sąmatą (1 t., 61-65), kadangi būtent ieškovei tenka žalos dydžio įrodinėjimo našta, ir įvertindamas atsakovės pateiktus argumentus pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus bei teisingumo ir protingumo principus.

Dėl žalos turto atkūrimui po gaisro dydžio

Ieškovė prašo priteisti 30853,08 Eur nuostolių atlyginimo, reikalingo gyvenamojo namo daliai atstatyti bei 1004 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl name buvusių daiktų sugadinimo. Ieškovė pateikia UAB „Skena“ eksperto ataskaitą, pagal kurią remonto – atstatymo sąnaudos sudaro 30853,08 Eur su PVM (1 t., 61-65). Atsakovė pateikia savo 4 išlaidų sąmatas, pagal kurias remonto – atstatymo sąnaudos sudaro atitinkamai: 1) 14685,64 Eur su PVM, kai stogo danga čerpių ir vertinama, kad atstatymo darbus atliks fiziniai asmenys dirbdami pagal patentus (2 t., 19-23 b. l.); 2) 19227,73 Eur su PVM, kai stogo danga čerpių ir atstatymo darbus atliks įmonės (2 t., 24-28); 3) 12624,21 Eur su PVM, kai stogo danga skardos ir vertinama, kad atstatymo darbus atliks fiziniai asmenys dirbdami pagal patentus (2 t., 29-33 b. l.); 4) 16833,80 Eur su PVM, kai stogo danga skardos ir atstatymo darbus atliks įmonės (2 t., 34-38).

Dėl stogo dangos rūšies.

Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės pateiktų sąmatų, labiausiai turto remonto – atstatymo sąnaudos skiriasi pagal tai, kokia naudojama stogo dangos rūšis – čerpių ar skardos. Iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymų apie gaisrą, tarnybinių pranešimų, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei į bylą pateiktų fotonuotraukų (1 t., 16-24, 31-33, 34-37 b. l.), Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2018 m. spalio 3 d. rašto Nr. 0941-839 išvadų dėl stogo dangos rūšies (2 t., 105-106 b. l.), 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Georamas“ stogo plano (2 t., 107 b. l.) matyti, jog ieškovei bei kitiems bendrasavininkiams priklausančios gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies stogo didžioji dalis (156 m²) prieš gaisrą buvo dengta keraminių čerpių danga, išskyrus stogo dalies priestatus (25,39 m²), kurie buvo dengti atitinkamai metalo ir asbescemento dangomis. Šių aplinkybių neginčijo nei ieškovė, nei atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atsakovės teigimu, ieškovė atkuriant stogą turėtų pasirinkti skardinę stogo dangą, imituojančią čerpes, kokia yra uždengtas atsakovės namo dalies stogas, kadangi ji, atsakovės teigimu, yra praktiškesnė ir pigesnė, nei čerpių danga, kuriai reikalinga ir tvirtesnė bei brangesnė stogo konstrukcija. Ieškovė nurodė, kad stogo danga turėtų būti atkurta keraminių čerpių danga, kokia ir buvo prieš gaisrą, o ne skardine danga. Pažymėtina, jog, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino liudytojais apklausti tiek ieškovės, tiek atsakovės pasirinkti specialistai, čerpių stogo danga savo savybėmis labai skiriasi nuo skardos dangos. Ieškovės specialistas A. Z. parodė, kad jų yra kitokia konstrukcija, čerpės yra ekologiškesnės ir labiau šilumą laiko. Atsakovės specialistas M. L. parodė, kad skardos danga yra labiau termiškai pažeidžiama nei čerpių, skiriasi šių dangų garso izoliacija, skardos danga labiau praleidžia garsą.

Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, pagal kurias ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies stogo didžioji dalis (156 m²) prieš gaisrą buvo dengta keraminių čerpių danga, išskyrus stogo dalies priestatus (25,39 m²), kurie gaisro metu nenukentėjo, specialistų paaiškinimų, kad čerpių stogo danga savo savybėmis labai skiriasi nuo skardos dangos, teismas sprendžia, kad ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies (156 m²) stogo danga turi būti atkurta analogiška buvusiai, t. y. keraminių čerpių, o ne atsakovės nurodoma skardos danga, imituojančia čerpes. Teismas taip pat vertina, kad į sąmatą turi būti įtraukiamos sąnaudos būtent plokštelinėms čerpėms įsigyti, kaip yra ieškovės sąmatoje. Kaip parodė byloje liudytoju apklaustas ieškovės specialistas, kuris buvo nuvykęs į vietą objekto apžiūrai prieš sąmatos sudarymą, būtent plokštelinėmis čerpėmis buvo uždengta ieškovės stogo dalis prieš gaisrą, o jos skiriasi savo išvaizda nuo kitų keraminių čerpių, jos yra plokščios. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas pateikė ieškovės čerpių nuotraukas (2 t., 105 b. l.), teismo posėdžio metu ieškovės atstovas sutiko, kad tai yra ieškovės stogo čerpės bei pateikė teismui apžiūrai keletą čerpių pavyzdžių. Susipažinus su čerpių fotonuotraukomis, apžiūrėjus čerpes vizualiai ir įvertinus specialisto paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad ieškovės stogo danga buvo dengta plokštelinėmis čerpėmis.

Dėl atkuriamo stogo ploto.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (1 t., 22-24, 67 b. l.; 2 t., 13-16), Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dokumentų, šalių pateiktų paaiškinimų matyti, jog ieškovei ir kitiems bendrasavininkiams priklausančios gyvenamojo namo dalies priestatai, kurių bendras plotas sudaro 25,39 m², gaisro metu nenukentėjo, todėl šiuo atveju skaičiuojant atkuriamo stogo plotą imamas 156 m² stogo plotas, kuris, kaip konstatuota aukščiau, buvo prieš gaisrą dengtas keraminių čerpių danga ir analogiška danga turėtų būti atkuriamas. Vertinant atstatomo stogo plotą, teismas šiuo atveju vadovaujasi atsakovės pateikto 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Georamas“, kuri pagal viešai prieinamus duomenis, turi išduotas licencijas atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, paruošto stogo plano duomenimis (2 t., 107 b. l.), o ne ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime nurodytais duomenimis, kad remontuotinas stogo plotas sudaro 152,76 m², kadangi, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovas, šis plotas, siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų, buvo apskaičiuotas pačios ieškovės artimiesiems, kurie neturi atitinkamų specialių žinių, fiziškai išmatavus remontuotiną stogą. Be to, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko su 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Georamas“ paruoštame stogo plane nurodytais duomenimis.

Dėl išlaidų antiseptikavimui ir padengimui antipirenais.

Tarp šalių bylos nagrinėjimo teisme metu kilo ginčas, ar į ieškovės gyvenamojo namo dalies remonto – atstatymo sąnaudas turėtų būti įtrauktas medinių stogo konstrukcijų antiseptikavimas ir padengimas antipirenais (amonio druskų mišiniu) – ieškovė įtraukė šias išlaidas į sąmatą, atsakovė su tuo nesutinka. Atsakovės specialistas nurodė, jog nėra įrodymų, kad 1935 m. statybos pastate mediena iki gaisro buvo padengta šiomis medžiagomis, ir praktikoje retai mediena padengiama medžiaga apsaugančia nuo ugnies, mediena dažniausiai perkama jau atitinkamai antiseptikuota ir cheminiais tirpalais rankiniu būdu statybvietėje nebeapdorojama. Ieškovės specialistas paaiškino, kad į sąmatą medinių stogo konstrukcijų antiseptikavimas ir padengimas antipirenais (amonio druskų mišiniu) buvo įtrauktas, kadangi sąmatoje įsigyjama mediena yra atitinkamai neapdorota ir jos kaina yra žemesnė, todėl atskirai sąmatoje išskirtas medienos apdorojimas cheminiais tirpalais rankiniu būdu.

Pagal byloje liudytojais apklaustų specialistų paaiškinimus, antiseptikai sumažina medienos polinkį pūti, antipirenai padidina medienos atsparumą ugniai. Teismas šiuo atveju, vadovaudamasis aukščiau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertina, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę, todėl, byloje nesant įrodymų ir ieškovei jų nepateikus, kad 1935 m. statybos gyvenamojo namo dalies, priklausančios ieškovei, mediena iki gaisro buvo padengta atitinkamomis cheminėmis medžiagomis, padedančiomis apsaugoti nuo pelėsio ir ugnies, nėra pagrindo į sąmatą įtraukti išlaidas medinių stogo konstrukcijų antiseptikavimui ir padengimui antipirenais (amonio druskų mišiniu).

Dėl stogo, perdangos ir sienų šiltinimo.

Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ieškovės pateiktos sąmatos (1 t., b. l. 61-65), į jos 17 ir 18 punktus yra įtrauktos išlaidos medinių perdangų šiltinimui 150 mm storio mineraline vata. Byloje nėra įrodymų, kad prieš gaisrą būtent mineraline vata ir tokio storio buvo apšiltinta ieškovės gyvenamojo namo dalies perdanga. Pačios ieškovės specialistas, kuris sąmatą parengė atlikęs gyvenamojo namo apžiūrą vietoje, paaiškino, kad medinės perdangos iki gaisro buvo šiltintos spaliais, tačiau nurodė, jog toks apšiltinimas spaliais yra technologiškai pasenęs ir šiuo metu spalių parduotuvėje nebenupirksi, todėl į sąmatą įtrauktas šiltinimas mineraline vata. Tai, kad gyvenamojo namo perdanga greičiausiai iki gaisro buvo apšiltinta spaliais, nurodė ir atsakovės atstovas, patvirtino, kad spalių parduotuvėje nenupirksi. Atsižvelgiant į tai, jog iš šalių ir jų specialistų paaiškinimų matyti, kad ieškovės gyvenamojo namo dalies perdangos iki gaisro buvo šiltintos spalių šiltinamąją medžiaga, teismas vertina, kad ieškovei priklausančios gyvenamojo namo perdangos šiltinimas turėtų būti įtraukiamas į sąmatą. Byloje nėra įrodymų ir šalys jų nepateikė, kokio storio spalių sluoksniu perdangos buvo šiltintos, be to, nėra aišku ir kokia turėtų būti skaičiuojama spalių šiltinamosios medžiagos kaina – šalys dėl to įrodymų teismui nepateikė, abu liudytojais apklausti specialistai patvirtino, kad spaliai parduotuvėje neparduodami. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 9 punkto 2.9 lentelėje nurodytus duomenis, mineralinės vatos pastatuose po 1993 m. vėdinamuose ir nevėdinamuose stoguose šilumos laidumo koeficientas sudaro 0,041-0,042 W/mK., o spalių 0,1-0,1 W/mK. Kaip paaiškino atsakovės specialistas teismo posėdyje, kuo mažesnė šilumos laidumo koeficiento vertė, tuo geresnės medžiagos šilumos izoliacinės savybės. Vadinasi, mineralinės vatos šilumos izoliacinės savybės yra 2,4 karto geresnės, nei spalių. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuotu išaiškinimu, kad atkūrimo kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę, bei šalims nepateikus įrodymų teismui dėl buvusio perdangų šiltinimo spaliais storio ir spalių šiltinamosios medžiagos kainos, atsižvelgiant į tai, kad mineralinės vatos šilumos izoliacinės savybės yra 2,4 karto geresnės, nei spalių, teismas sprendžia, kad šiuo atveju į sąmatą turėtų būti įtraukiami kaštai perdangų šiltinimui ne 150 mm storio mineraline vata, o minimalaus prekyboje esančio storio 50 mm mineraline akmens vata. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovės pateiktos sąmatos 18 punkte turėtų būti įtrauktos išlaidos medinių perdangų šiltinimui 50 mm storio mineraline vata, kurių kaina nustatytina analogiškai pagal sąmatos 25 punkte nurodytą 50 mm storio mineralinės vatos vieneto kainą – 154,088 × 0,94 = 144,84 Eur.

Atsakovės teigimu, į ieškovės sąmatą yra įtrauktos išlaidos už nepagrįstai didelį kiekį medinių tašelių. Kaip parodė ieškovės specialistas, tašelių kiekis sąmatoje yra paskaičiuotas atitinkamai koks reikalingas pagal gyvenamojo namo dalies plotą ir pagal parinktą čerpių rūšį, kadangi plokštelinėms čerpėms yra reikalingas didesnis tašelių kiekis.

Teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad, kaip parodė ieškovės specialistas A. Z., jis buvo nuvykęs prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), objekto apžiūrai prieš sąmatos sudarymą, o atsakovės specialistas M. L., kaip parodė teisme, nebuvo nuvykęs objekto apžiūrai prieš sąmatos sudarymą. Kaip jau konstatuota aukščiau, į ieškovės sąmatą išlaidos turi būti įtrauktos būtent plokštelinėms čerpėms įsigyti, ieškovės specialistas paaiškino, kad būtent plokštelinėms čerpėms yra reikalingas didesnis tašelių kiekis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ieškovės sąmatoje pateiktais skaičiavimais dėl medinių tašelių kiekio.

Dėl darbo užmokesčio koeficiento taikymo ir procentinės sąmatos dalies.

Tarp šalių byloje kilo ginčas ir dėl ieškovės sąmatos skyriuje „Virtuvė 1-3“ 94 punkte įkainyje naudojamo koeficiento k1-1,5, kuris darbo užmokesčio sąnaudas šiam įkainiui padidina 50 proc., atsakovės teigimu, jis įtrauktas rankiniu būdu nepagrįstai. Kaip paaiškino ieškovės specialistas, sąmatos 94 punkte įkainyje naudojamas koeficientas k-1,5 darbo užmokesčio sąnaudoms apskaičiuoti, kadangi, fiziškai apžiūrėjus objektą, įvertinta tai, jog virtuvėje grindų danga yra kelių sluoksnių, iš 2 ar 3 dangos rūšių, todėl jai išardyti bus patiriamos didesnės darbo užmokesčio sąnaudos.

Teismas šiuo atveju vėl gi atsižvelgia į tai, kad atsakovės specialistas M. L. nebuvo nuvykęs objekto apžiūrai prieš sąmatos sudarymą, todėl neturėjo galimybės prieš sąmatos sudarymą realiai įvertinti objekto būklės. Teismas, įvertinęs ieškovės specialisto paaiškinimus, jog koeficientas k-1,5 darbo užmokesčio sąnaudoms apskaičiuoti naudojamas todėl, kad virtuvėje esančiai kelių sluoksnių grindų dangai išardyti bus patiriamos didesnės darbo užmokesčio sąnaudos, vertina, kad šiuo atveju į ieškovės sąmatą koeficientas k-1,5 darbo užmokesčio sąnaudoms apskaičiuoti įtrauktas pagrįstai.

Atsakovė kelia abejones ir dėl ieškovės sąmatoje naudotos procentuotės – nurodo, jog sąmatoje nėra įmanoma identifikuoti procentinės sąmatos dalies, kuri buvo naudota. Specialistas A. Z. parodė, kad procentinė dalis sąmatoje buvo imta maksimali, t. y. išlaidos apskaičiuotos taikant maksimalias galimas namo dalies atkūrimo išlaidas, šioms aplinkybėms patvirtinti specialistas pateikė teismo posėdžio metu išplėstinį ieškovės sąmatos variantą (2 t., 46-53). Atsakovės specialistas M. L. nurodė, kad jo paruoštose sąmatose skaičiavimams naudota taip pat maksimali procentuotė, t. y. nurodytos maksimalios galimos išlaidos. Palyginus ieškovės specialisto pateiktą išplėstinį ieškovės sąmatos variantą su atsakovės specialisto paruošta sąmata (2 t., 24-28), matyti, kad procentuotės abiejų specialistų skaičiuojant sąnaudas buvo naudotos vienodos. Teismo vertinimu, ieškovės sąmatoje pagrįstai yra įtrauktos papildomų medžiagų ir mechanizmų verčių, darbo užmokesčio priskaitymų, socialinio draudimo, statybvietės, pridėtinių išlaidų, pelno bei PVM mokesčių išlaidos, kadangi jos yra paremtos statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, kurių nepagrįsto ar neteisingo apskaičiavimo atsakovė nepaneigė. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad šiuo aspektu ieškovės sąmata yra paruošta neteisingai.

Dėl rangovų parinkimo.

Atsakovė pateikė 2 sąmatas, kuriose atkūrimo sąnaudos paskaičiuotos tokiu būdu, jog vertinta, kad atstatymo darbus atliks fiziniai asmenys dirbdami pagal patentus. Ieškovė su tokiu atsakovės skaičiavimu nesutinka. Atsakovės specialistas teisme patvirtino, kad rangovai fiziniai asmenys, dirbantys pagal patentus, kokybės garantijų užsakovams neteikia, tačiau būna, jog kai kurie teikia, tačiau nėra aišku dėl tokių garantijų patikimumo. Ieškovės specialistas A. Z. nurodė, kad vienintelis patikimas namo atstatymo būdas yra pasitelkti rangovą juridinį asmenį, kuris teikia kokybės garantijas, privatūs rangovai dirbantys pagal patentus tokių garantijų neteikia.

Įvertinęs byloje apklaustų specialistų paaiškinimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo – ieškovė – dar neturėjo realių išlaidų, nėra pagrindo skaičiuojant atkūrimo išlaidas vertinti, kad ieškovė visus darbus atliks pasitelkdama rangovus fizinius asmenis, dirbančius pagal patentus, dėl ko darbai kainuos pigiau. Teismo vertinimu, tokiu būdu, būtų objektyviai apribotos ieškovės galimybės pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių. Teismui akivaizdu, kad rangovas pelno siekianti įmonė, vykdanti komercinę veiklą, paprastai veikia kaip profesionalas ir teikia didesnes darbų atlikimo bei kokybės garantijas, nei fizinis asmuo, dirbantis pagal patentą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė atkūrimo sąnaudas turėtų skaičiuoti tokiu būdu, jog vertinta, kad atstatymo darbus atliks fiziniai asmenys dirbdami pagal patentus.

Dėl žalos dydžio.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas žalos turto atkūrimui dydį skaičiuoja tokiu būdu: kaip pagrindas imama ieškovės pateiktose sąmatose (1 t., 61-65 b. l., 2 t., 46-53) nurodyta be papildomų medžiagų, darbų, kitų išlaidų ir mokesčių medžiagų ir darbų sąnaudų suma 18088,35 Eur, iš kurios 12530,65 Eur sudaro medžiagos, 5348,73 Eur darbai, 208,97 Eur mechanizmai. Iš nurodytų išlaidų išskaičiuojamos 10, 11, 29, 41, 62, 81 punktuose numatytos medinių paviršių nutepimo antiseptiniu skiediniu ir medinių paviršių apsauga nuo ugnies amonio druskų mišinių sąstatu išlaidos (120,18 Eur medžiagoms ir 91,34 Eur darbo išlaidoms) išskaičiuojamos 18 punkte numatytos išlaidos 150 mm storio mineralinės vatos plokštėms (434,53 Eur) ir įtraukiamos išlaidos 50 mm storio mineralinės vatos plokštėms (154,088 × 0,94 = 144,84 Eur). Sąnaudų suma be papildomų medžiagų, darbų, kitų išlaidų ir mokesčių tokiu būdu sudaro 17587,14 Eur (12120,78 Eur medžiagoms bei 5257,39 Eur darbams, 208,97 Eur mechanizmams). Nuo šios sumos atitinkamai skaičiuojamos išlaidos pagalbinėms medžiagoms 12120,78 Eur × 3 % = 363,62 Eur, papildomiems mechanizmams 208,97 Eur × 3 % = 6,27 Eur, papildomam darbo užmokesčiui 5257,39 Eur × 8 % = 420,59 Eur, socialinio draudimo išlaidos 5677,98 Eur × 31 % = 1760,17 Eur, statybvietės išlaidos (12484,40 Eur × 9 %) + (7438,15 Eur × 9 %) + (215,24 Eur × 9 %) = 2027,64 Eur, pridėtinės išlaidos 5677,98 Eur × 30 % = 1703,39 Eur, pelnas (22165,43 Eur + 1703,39 Eur) × 5 % = 1193,44 Eur, pridėtinės vertės mokestis 25062,26 × 21 % = 5263,07 Eur. Iš viso sąmata sudaro 30325,33 Eur.

Dėl turto nusidėvėjimo taikymo.

Žalos dydžio nustatymo ginčuose dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo turto atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-417/2014, kt.). Ši praktika nurodo, jog žalos dydis turi būti suskaičiuotas iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Taigi vertinant dėl gaisro patirtos turtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į galimą turto nusidėvėjimą, todėl ieškovei turi būti priteista žalos atlyginimo tiek, kad būtų grąžinama iki pažeidimo (iki kylant gaisrui) buvusi padėtis, t. y. kiek kainuotų atstatyti buvusį turtą ne šio turto sukūrimo (naujo pastatymo ir įrengimo) metu, bet pastate kilusio gaisro metu, atsižvelgus į šio turto nusidėvėjimą.

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašų matyti, jog gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra 1935 m. statybos, taigi ne naujas ir teismui akivaizdu, kad iki gaisro 2017 m. balandžio 19 d. gyvenamasis namas buvo nusidėvėjęs. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kapitalinis remontas 2001 m. buvo atliktas tik atsakovei priklausančioje namo dalyje (1 t., 88-128), ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neteikė įrodymų, kad jai priklausančioje namo dalyje iki gaisro buvo atliktas kapitalinis remontas. Kaip paaiškino ieškovės atstovas teismo posėdžiuose ir matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, kapitalinis remontas ieškovei priklausančios dalies pastato iki gaisro nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad gaisro metu ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro gaisro metu buvusios ieškovės turto atkūrimo (bet ne naujo turto sukūrimo) išlaidos.

Iš ieškovės ir atsakovės specialistų paruoštų sąmatų matyti, jog sąmatos yra parengtos naudojant atstatomosios vertės metodą (1 t., 61-65; 2 t. 19-38). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 punktą atkuriamoji turto vertė – apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 64 punktu, išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė. Pagal minėtos metodikos 67 punktą išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: 1) nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos; 2) nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas. Akcentuotina tai, jog, kaip paaiškino teismo posėdyje tiek ieškovės, tiek atsakovės specialistai, skaičiuojant pastato (duomenys neskelbtini), atstatymo sąnaudas, nebuvo atsižvelgta į turto sugadinimo metu buvusį jo nusidėvėjimą ir jų sąmatose tai nėra įvertinta. Ieškovės specialistas paaiškino, kad nusidėvėjimas nebuvo įvertintas, kadangi teisės aktais tai nėra numatyta, be to, paaiškino, kad parduotuvėje ieškovė visas medžiagas turės pirkti dabartinėmis kainomis ir už paslaugas taip pat mokėti dabartinėmis kainomis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas, specialistai, skaičiuodami turto atkūrimo sąnaudas naudojant atkuriamosios turto vertės metodą, nepagrįstai nevertino turto nusidėvėjimo, kuris buvo iki gaisro. Pažymėtina, jog nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei bus panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį, o pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo ir tai teisiškai reikš turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita. Ieškovė atsisakė skirti ekspertizę tiksliai jų patalpų atkuriamajai vertei nustatyti, todėl teismas vadovaujasi šalių pateiktais rašytiniais įrodymais dėl turto nusidėvėjimo ir įvertina iki gaisro buvusį turto nusidėvėjimą. Teismas šiuo atveju skaičiuodamas nusidėvėjimą turtui vadovaujasi atsakovės pateiktu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (4.7.16) KR-83 (2 t., 91 b. l.), kuriame, vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, VĮ Registrų centro kompetentingo darbuotojo paskaičiuotas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimas, kuris įrodo, jog patalpų nusidėvėjimas iki gaisro (2017 m. balandžio 19 d.) buvo 65 procentai, todėl teismas, nesant ekspertizės akte nurodyto kito nusidėvėjimo procento, neturi pagrindo šio nusidėvėjimo procento netaikyti, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisingo žalos atlyginimo principas. Atsižvelgiant į tai, turto atkūrimo 30325,33 Eur suma sumažintina šiuo procentu, pritaikius nusidėvėjimą, sudaro 10613,87 Eur (30325,33 Eur - (30325,33 × 65 %) = 10613,87 Eur).

Dėl žalos dydžio mažinimo atsižvelgiant į ieškovės nuosavybės teise valdomo turto dalį

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. rugpjūčio 23 d. išraše nurodyta, jog gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei kartu su kitais bendrasavininkiais: 384/1400 arba 0,274 dalys pastato priklauso R. J., 288/7000 arba 0,041 dalys pastato S. J., 48/7000 arba 0,007 dalys pastato registruotos VĮ Registrų centro duomenų bazėje E. J. vardu, kurias paveldėjo A. J., tačiau daiktinių teisių neįregistravo VĮ Registrų centre, o po jos mirties jos turtą paveldėjo D. G., tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą nebuvo išduotas), 288/7000 arba 0,041 dalys J. M., 48/1400 arba 0,034 dalys pastato D. G., 288/7000 arba 0,041 dalys J. M., 288/7000 arba 0,041 dalys pastato priklauso R. J. (2 t., 75 b. l.), bendra visų bendraturčių dalių suma sudaro 0,479 (0,274 + 0,041 + 0,007 + 0,041 + 0,034 + 0,041 + 0,041 = 0,479). Viešajame registre nėra registruota, taip pat byloje nėra kitų duomenų galinčių patvirtinti, kad ieškovė su kitais bendrasavininkais būtų sudariusi notaro patvirtintą susitarimą dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi, pripažintina, kad pagal CK 4.75 straipsnį visi namo bendrasavininkai gyvenamojo namo dalį valdo bendrai. Byloje visi turto bendrasavininkai buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau tretieji asmenys S. J., J. M., D. G. savo savarankiškų reikalavimų byloje neteikė, atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė, byloje paskirtuose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad turto bendrasavininkai neįgyvendino savo subjektinių teisių reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo byloje atitinkamai proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiai gyvenamojo namo daliai, teismas vertina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei visą gaisro metu padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei priteistina žala mažintina atitinkamai kitiems bendrasavininkiams priklausančių dalių suma – 10613,87 Eur - 908,49 Eur (S. J. (10613,87 × 0,041) ÷ 0,479 = 908,49 Eur)) - 155,11 Eur (D. G. priklausanti dalis, kuri VĮ Registrų centro duomenų bazėje šiuo metu registruota E. J. vardu (10613,87 × 0,007) ÷ 0,479 = 155,11 Eur)) - 908,49 Eur (J. M. (10613,87 × 0,041) ÷ 0,479 = 908,49 Eur)) - 753,39 Eur (D. G. (10613,87 × 0,034) ÷ 0,479 = 753,39 Eur)) - 908,49 Eur (J. M. (10613,87 × 0,041) ÷ 0,479 = 908,49 Eur)) = 6979,90 Eur (65,76 % visiems bendraturčiams priklausančios dalies). Vadinasi, ieškovei R. J., atsižvelgiant į jos nuosavybės teise valdomo turto dalį, priteistinos žalos dydis sudaro 6979,90 Eur.

Dėl daiktų vertės priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti 1004 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl name buvusių daiktų sugadinimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog gaisro metu sugadinti sofa – lova, minkštas kampas, sekcija, virtuvinis komplektas ir jų bendra vertė 1004 Eur. Pažymėtina, jog iš kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų (1 t., 68, 70) matyti, kad sekcija (fotonuotrauka Nr. 8), virtuvės komplektas (fotonuotraukos Nr. 19, Nr. 20), minkštas kampas (fotonuotrauka Nr. 9) nėra sudegę ir yra likę kambariuose. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neteikė jokių įrodymų dėl ieškinyje nurodytų daiktų būklės po gaisro. Su ieškiniu pateikti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dokumentai (1 t., 16 – 19, 25 – 26, 31 – 32 b. l.) įrodo, jog po kilusio gaisro visi buvę namų apyvokos daiktai buvo sulieti vandeniu, šios aplinkybės atsakovė nepaneigė, tačiau byloje nėra pateikta ir įrodymų, kad dėl aplietų gyvenamojo namo patalpų ieškinyje nurodomi daiktai sofa – lova, minkštas kampas, sekcija, virtuvinis komplektas buvo nepataisomai sugadinti ar buvo būtinas šių daiktų pilnos apimties remontas viską pakeičiant. Įvertintina ir tai, kad fotonuotraukose ieškovės išvardinti daiktai vizualiai atrodo nesugadinti, tačiau teismui akivaizdu, kad apliejus gesinant gaisrą ieškovės namų apyvokos daiktus, jie nukentėjo ir, galbūt, apskritai galėjo likti nebepanaudojami (pvz. sofa – lova ar minkštas kampas). Pažymėtina, jog žalos atlyginimo paskirtis yra atkurti daiktą, jo būseną, buvusią iki jo sužalojimo, bet ne pagerinti ją žalą padariusiojo sąskaita. Nėra aišku, kokios būklės buvo daiktai prieš gaisrą (nauji ar seni), ar jų bendra vertė buvo būtent tokia, kaip nurodė ieškovė, kadangi nebuvo pateikti šių daiktų įsigijimo dokumentai, tačiau šioje bylos dalyje būtina įvertinti, jog ieškovė nurodė įprastus kiekvienos šeimos daiktus. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog po stogo gaisro patalpose buvę šių daiktų įsigijimo dokumentai praktiškai neišsaugomi. Įvertintina ir šių daiktų rūšis – tai buityje naudojami daiktai, baldai, kurių įsigijimo dokumentai paprastai nėra saugomi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus nurodytas šių įprastų daiktų protingą vertę, jų kiekį, nenustatyta ieškovės piktnaudžiavimo, nes ieškovė nenurodo kažkokių išskirtinių daiktų, todėl šios ieškinio dalies visiškas netenkinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė pilnai neįrodė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti daiktai buvo nepataisomai sugadinti, kad tie daiktai buvo atitinkamos būklės (nauji ar seni), kad jų bendra vertė buvo būtent tokia, kaip nurodė ieškovė, kadangi nebuvo pateikti šių daiktų įsigijimo dokumentai, tačiau iš byloje esančių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dokumentų ir fotonuotraukų matyti, kad po gaisro likę namų apyvokos daiktai buvo sulieti vandeniu ir apgadinti, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad teisingiausiai būtų nustatytas žalos dydis dėl gaisro metu sugadintų daiktų sumažinus 50 procentų, tokiu būdu, iš atsakovės priteistina suma sudaro 502,00 Eur (CK 1.5 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2017 m. spalio 10 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota atsakovei S. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 52/100 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškovės prašymu 2017 m. spalio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei S. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 52/100 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), areštas – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Teismo sprendimu ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies – ((6979,90 + 502) × 100) ÷ 31857,08 = 23,49 %.

Iš atsakovės priteistina dalis (proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai (23,49 %)) ieškovės už ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimą sumokėto žyminio mokesčio (987,00 Eur x 23,49 % = 231,85 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnis).

Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė turėjo šias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 1000 Eur išlaidų už ieškinio surašymą, teisinių konsultacijų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (1 t., 195 b. l.), šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Ieškovė turėjo ir 750 Eur išlaidas specialistui A. Z. (1 t., 53 b. l.; 2 t., 45 b. l.), kuris sudarė turto atkūrimo sąnaudų sąmatą bei dalyvavo teismo posėdyje. Šias išlaidas teismas pripažįsta išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir laiko pagrįstomis, kadangi specialisto dalyvavimas reikšmingai prisidėjo prie visapusiško ir išsamaus bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai priteistinos jos turėtos 411,08 Eur (1750 × 23,49 % = 411,08 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė S. K. turėjo šias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 1000 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą, atstovavimą teismo posėdžiuose (1 t., 190-194 b. l.), 363 Eur už papildomų įrodymų rinkimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą (2 t., 85-88 b. l.). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsakovė turėjo ir 150 Eur išlaidas UAB „Georamas“ matavimo darbams ir stogo plano parengimui, kuriuo teismas vadovavosi šiame sprendime bei jame nurodytus duomenis pripažino ieškovė (2 t., 108-109 b. l.), taip pat 84,70 Eur Kauno technologijos universitetui išvados dėl čerpių rūšies parengimui. Šias išlaidas teismas pripažįsta išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir laiko pagrįstomis, kadangi jos taip pat reikšmingai prisidėjo prie visapusiško ir išsamaus bylos nagrinėjimo, o ieškovė pagal teismo įpareigojimą pateikė paaiškinimus dėl stogo ploto ir dangos rūšies (2 t., 101 b. l.), tačiau paaiškinimai nebuvo pagrįsti patikimais įrodymais. Atsižvelgiant į tai iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos atsakovės turėtos 1222,40 Eur (1597,70 × 76,51 % = 1222,40 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovės ir ieškovės proporcingai patenkintų (23,49 %) ir atmestų (76,51 %) reikalavimų daliai taip pat priteista atitinkama dalis – iš atsakovės 9,47 Eur, ieškovės 30,85 Eur – teisme turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos (40,32 Eur) viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7481,90 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas euras ir devyniasdešimt euro centų) žalos atlyginimą;

5 (penki) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (7481,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 411,08 Eur (keturi šimtai vienuolika eurų ir aštuoni euro centai) jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1222,40 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt du eurai ir keturiasdešimt euro centų) jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,47 Eur (devyni eurai ir keturiasdešimt septyni euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,85 Eur (trisdešimt eurų ir aštuoniasdešimt penki euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo 2017 m. spalio 10 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei S. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 52/100 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.