Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2550-2021 (ROIK: 21134648761).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2550-2021 (ROIK: 21134648761) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2021 m. gegužės 31 d., 07.31 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Kaspariškių kaime, V. P. g., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 0,53 promilių neblaivumas). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

8. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi jau 19 metų, tokia vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą ir nesukelia objektyvios būtinybės atimti jam teisę vairuoti net 12 mėnesių.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. K. skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, ir prašo palikti galioti 2021 m. gegužės 31 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad administracinė nuobauda ir/ar poiiekio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir A. K. skyrė minimalaus dydžio administracinę nuobaudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Bylą prašo išnagrinėti institucijai/pareigūnui, priėmusiam nutarimą nedalyvaujant.

Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko skundą. Pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą dėl nerūpestingumo. Pats namie turi alkotesterį, bet nesijautė neblaivus, fiziškai ir emociškai jautėsi puikiai, todėl ir vairavo. Labai gailisi dėl savo poelgio. Baudos neginčija, bet teisė vairuoti transporto priemones šiame gyvenimo tarpsnyje yra labai reikalinga dėl darbinių, šeiminių ir kitų priežasčių. Gyvena už Klaipėdos, Gindulių kaime, tenka važiuoti nemažą atstumą iki darbovietės, darbe daug komandiruočių, tiek Lietuvoje, tiek į užsienį. Jo tėvui reikia pagalbos, jam nustatytas neįgalumas. Nuo tada, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas transporto priemonės nevairuoja, elgiasi atsakingai. Visą tą laikotarpį neturint teisės vairuoti transporto priemones buvo labai sudėtinga išlikti darbe ir patenkinti šeimos poreikius. Anksčiau nėra buvęs baustas už vairavimą neblaiviam, iš šio įvykio pasimokė visam gyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. K. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 31 d., 07.31 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Kaspariškių kaime, V. P. g., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 0,53 promilių neblaivumas). Institucija atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą A. K. nutarimu paskyrė 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. A. K. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata.

Pareiškėjas A. K. nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindai jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba sutrumpinti jos terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. A. K. buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,01 promilės), tai yra nežymiai viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą (b. l. 123). Nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020).

A. K. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta (b. l. 118–119, 120–122). A. K. 2007 metais Klaipėdos universitete suteiktas informatikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis (b. l. 14). Darbdavio UAB „Baltic Fresh Fruit“ charakterizuojamas teigiamai (b. l. 23). Anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi; tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, kas rodo, kad A. K. padarytas nusižengimas buvo atsitiktinis, o ne dėsningas teisei priešingo elgesio rezultatas (b. l. 25–28, 128–132). A. K. sumokėjo dalį skundžiamu nutarimu paskirtos baudos, tai yra 300 Eur (b. l. 22). Susituokęs (b. l. 20), santuokoje augina mažametį sūnų (b. l. 34, 104). Sūnus mokosi Klaipėdoje esančioje mokykloje (b. l. 99–101), į kurią sūnų nuveža ir parveža jis, nes sutuoktinė to negali padaryti dėl jos darbo pobūdžio ir darbo laiko (b. l. 102–103). Kartu su sutuoktine ir tėvais turi paėmęs paskolą būstui ir žemės sklypo daliai įsigyti bei būsto statybos darbams užbaigti, galutinis grąžinimo terminas 2044 m. gruodžio 5 d. (b. l. 35–76), taip pat paėmęs vartojimo kreditų (b. l. 77–86), yra laiduotojas užtikrinti sutuoktinės įsipareigojimą grąžinti kreditą transporto priemonei įsigyti (b. l. 87–98). Turi pasiligojusį tėvą, tėvui nustatytas 30 % neįgalumo lygis, rekomenduojama kito asmens pagalba, kad palengvintų kasdienę veiklą (b. l. 21, 107–117, 140, 141, 144, 147). A. K. tėvas gyvena Klaipėdos rajono savivaldybėje, į kur jam tenka vykti, kad juo pasirūpintų (b. l. 105).

A. K. dirba UAB „Baltic Fresh Fruit“ pardavimų vadybininku; iš pareigybės aprašymo bei darbdavio charakteristikos matyti, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu (b. l. 15–19, 23, 29–33). Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, o neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, kadangi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vis dėl to, vertinant visas byloje nustatytas aplinkybes ir nusižengimą padariusio asmens asmenybę, į jo nurodytas aplinkybes dėl darbo pobūdžio atsižvelgiama ir kaip į jo asmenybę apibūdinančias, ir kaip į objektyvų pagrindą teikti tokį prašymą sudarančias aplinkybes.

Dėl pareiškėjo sutikimo taikyti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 30 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę ir įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose pasakytina, kad pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, o ANK 422 straipsnyje tai nėra įtvirtinta, todėl ir ši administracinio poveikio priemonė negali būti skiriama. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nesant galimybės skirti tokią administracinio poveikio priemonę, asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-898/2019). Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų priklausomybę alkoholiui, tad ir prašomas skirti įpareigojimas būtų netikslingas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą, todėl papildomas tokio įpareigojimo A. K. skyrimas šiuo metu nebūtų tikslingas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą A. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Įvertinus jo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį ir sunkumą, kitas byloje ir prašyme nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ir trumpesnis nei įstatymo numatyta minimali administracinio poveikio priemonės taikymo terminas šio iš esmės pareigingo, atsakingo ir naudingo visuomenei asmens atžvilgiu padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2550-2021 (ROIK: 21134648761) keičiamas ir A. K. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, kuris skaičiuotinas nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 31 d.) (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dar labiau švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir išvis neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neatitiktų nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, pagal kurią pažeidimą padaręs asmuo turi patirti tam tikras neigiamas savo elgesio pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2550-2021 (ROIK: 21134648761), ir A. K., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.