Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

ieškovės atstovams, advokatei D. Ž. ir IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktoriui A. E.,

atsakovės atstovei, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos respublikai, atstovaujamai Lietuvos respublikos Generalinės prokuratūros, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktorius A. A. palaikė patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti iš atsakovės 314 00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 45 000Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei 315,85 Eur dydžio išlaidas patirtas už advokato pagalbą. Paaiškino, kad dėl to, jog ieškovės turtui buvo uždėtas areštas, ji negalėjo atlyginti nuosprendžiu priteistos žalos nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje, to pasekoje jai paskirta bausmė buvo pakeista į areštą, dėl kurio realaus atlikimo pataisos namuose ieškovė patyrė ir neturtinę žalą. Mano, kad dėl prokuroro neveikimo, būtent dėl to, kad savalaikiai nebuvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ieškovė turėjo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Ieškovės atstovė, advokatė D. Ž. palaikė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašė priteisti iš atsakovės 314 00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 45 000Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ji atkreipė dėmesį, kad prokuroro nutarime nėra nurodytas terminas iki kurio galioja apribojimai, kieno naudai jie taikomi. Be to, ieškovė neturėjo galimybės skųsti prokuroro nutarimą, nes jame nebuvo nurodyti nei skundimo tvarka, nei terminai, kita vertus ji neprivalėjo skųstis. Atstovei nesuprantama kuriam tikslui buvo taikytas areštas jau areštuotam turtui. Ieškovė negalėjo parduoti savo turto pagal sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, todėl patyrė turtinę žalą, dėl turto vertės sumažėjimo, jį realizuojant varžytynėse. Dėl prokuroro neveikimo buvo kvestionuojama preliminari sutartis, galimybė ją vykdyti, pažeistas sutarties laisvės principas. Kad prokuroro veiksmai būtų pripažinti neteisėtais nereikia įrodyti jo tyčios, nes pakanka jo neveikimo. Tvirtina, kad dėl to, jog savalaikiai nebuvo nepanaikintas areštas ieškovės turtui, ieškovei buvo pritaikyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Tuo tarpu prokuroras, žinodamas, kad numatoma civilinio ieškinio suma ikiteisminio tyrimo byloje 30 000 Lt, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrinamas konkretus ieškinys, o konkretaus civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšta. Kyla klausimas kodėl prokuroras nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių savalaikiai, o tik po to, kai į jį kreipėsi antstolis J. P.. Be to, neaišku kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminus turėjo žinoti VĮ Registrų centras, jeigu gavo tokį pat prokuroro nutarimą, t. y. be nurodyto laikino nuosavybės teisių apribojimo galiojimo termino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 6.272 straipsnyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

Pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą administracinio ir baudžiamojo proceso srityje.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovė, reikalaudama atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau ji neatleidžiama nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jai tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008, 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas ir panašiai; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar ieškovė įrodė šių sąlygų egzistavimą.

Iš ieškovės ir jos atstovų paaiškinimų bei bylos dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. G. tiriamoje baudžiamojoje byloje R. S. atžvilgiu 2010-03-19 priėmė nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teisę į R. S. priklausantį žemės sklypą, bei pastatą – kavinę, parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, esantiems (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11, 13, 70-78). Ieškovė tvirtina, kad būtent dėl šios aplinkybės ji ir patyrė turtinę bei neturtinę žalą, nes negalėjo savalaikiai parduoti šio turto pirkėjai J. B., pagal 2011-05-29 sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį už 600 000 Lt sumą (b. l. 16). Ketintam parduoti turtui buvo pritaikyti laikini apribojimai, kurie panaikinti tik 2013-12-19, prokurorui S. G. išsiuntus paaiškinamąjį raštą Centrinės hipotekos įstaigai. Ieškovė R. S. tvirtina, kad dėl tokio prokuroro neveikimo, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi vadovaujantis LR BPK 151 str. 6 d. prokuroro paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Ieškovė teigia patyrusi turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš valstybės, kadangi jai nuosavybės teisė buvo laikinai apribota nuo 2010-03-19 iki 2013-12-19.

Kaip aukščiau minėta, teisė į žalos atlyginimą pagal LR CK 6.272 str. straipsnį, asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucijos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, ir žala atsirado būtent dėl tų veiksmų. Akivaizdu, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. G. 2010-03-19 ieškovės atžvilgiu tiriamoje baudžiamojoje byloje priėmė nutarimą laikinai apriboti R. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatus, adresu (duomenys neskelbtini). Šie apribojimai buvo panaikinti 2013-12-19, po to kai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. G. raštu, skirtu Centrinės hipotekos įstaigai, paprašė išbraukti iš Registro laikinus apribojimus, taikytus R. S. atžvilgiu. Šiame rašte prokuroras išaiškino, kad LR BPK 151 str. 6 d. nurodoma, jog prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Tam tikromis sąlygomis šis terminas gali būti pratęstas. Prokuroras išaiškino, kad dėl to, jog laikini nuosavybės teisės apribojimai nebuvo pratęsti, savaime nustojo galioti 2010-09-19 (b. l. 14, 15). Iš bylos duomenų akivaizdu, jog baudžiamoji byla ieškovės atžvilgiu buvo išnagrinėta apylinkės teisme, jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris įsiteisėjo (b. l. 51-56). Baudžiamojoje byloje nukentėjęs asmuo buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuris buvo patenkintas (b. l. 10, 39-45, 46-50). Teismas turi omenyje atsakovės atstovės paaiškinimą, kuriuo atsikirsdama į ieškinį ji atkreipė dėmesį į tai, jog laikino nuosavybės teisių apribojimo tvarką reglamentuoja LR BPK 151 - 153 str., LR Turto arešto aktų registro įstatymas, Turto arešto aktų registro nuostatai ir Turto arešto aktų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklės. LR BPK 151 str. 8 d. numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi tuomet, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Ši norma taikoma tik tais atvejais, kai nuosavybės apribojimas panaikinamas anksčiau nei praėjus šešiems mėnesiams. LR BPK 152 straipsnyje, apie reikalavimus nutarimui skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą numatyta, kad be kitų reikalavimų (nutarimo priėmimo laikas ir vieta; motyvai ir laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas; asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota; asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė; turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, duomenys; nutarimą priėmęs prokuroras), nurodomas ir terminas, iki kurio taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tokio turinio redakcija, įpareigojanti prokurorą nutarime nurodyti terminą iki kurio toks apribojimas taikomas, įsigaliojo tik nuo 2011-09-01. Tuo tarpu LR BPK 152 straipsnio redakcija, galiojusi laikino nuosavybės teisių apribojimo R. S. atžvilgiu taikymo metu (2010-03-19) nenumatė pareigos nurodyti apribojimo galiojimo terminą. Terminas yra numatytas įstatyme, LR BPK 151 str. 6 d., kurioje teigiama, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, o teismo nutartimi gali būti pratęstas ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius (galiojanti ir apribojimo taikymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (LR BPK 151 str. 6 d.). Panaikinęs laikiną nuosavybės teisės apribojimą, prokuroras ar teismas apie tai nedelsdamas turi pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui ir pateikti nutarimą ar nutartį panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Iš aptarto seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir jų taikymo pabaiga sureguliuota pačiame įstatyme ir pareigos prokurorui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pasibaigus jų galiojimo terminui nėra numatyta. Tuo tarpu LR BPK 151 str. 8 d. esant numatyta, kad paaiškėjus, jog nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga, aiškintina kaip galimybė panaikinti jas anksčiau nei pasibaigia nustatytas galiojimo terminas. Todėl teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą matyti, jog nuo nutarimo priėmimo dienos praėjus terminui, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atskiro prokuroro nutarimo priėmimo joms panaikinti įstatymas nenumato ir laikinas nuosavybės teisių apribojimo galiojimo terminas, jeigu prokuroras ar teismas jo nepratęsia, yra 6 mėnesiai. Vadovaujantis minėtu įstatymu, nuosavybės teisių apribojimo galiojimas pasibaigia suėjus jame nustatytam terminui ir jo nepratęsus. Todėl ieškovės teiginys, kad prokuroras po šešių mėnesių turėjo pareigą jį panaikinti atmestinas, kadangi pagal LR BPK reglamentavimą tokia pareiga prokurorui nėra numatyta, t. y. nėra numatyta, kad prokuroras turi pareigą panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą po to, kai pasibaigia įstatyme numatytas jų galiojimo terminas.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad R. S. atžvilgiu tiriamoje baudžiamojoje byloje 2010-03-19 taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į žemės sklypą ir pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pratęstas ar panaikintas anksčiau, darytina išvada, kad jis galiojo 6 mėnesius nuo jų paskyrimo. Ieškovės atstovų argumentas, kad ji neturėjo galimybės žinoti minėtų baudžiamojo proceso įstatymų taikymo tvarkos ir pasekmių atmestinas, kadangi ieškovė paaiškino ir bylos duomenys patvirtino, jog R. S. atžvilgiu tiriamoje baudžiamojoje byloje jai buvo pareikštas įtarimas, todėl ji turėjo teisę naudotis gynėjo pagalba, gauti visą būtiną informaciją apie savo teisių gynimą, jos atžvilgiu taikomų procesinių prievartos priemonių apskundimo tvarką ir galimybes. Jeigu R. S. atsisakė naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, darytina išvada, kad ieškovė prisiėmė visas galimas žinių šiais klausimais stokos pasekmes. Kita vertus, nepaneigta, kad tyrėjas ar prokuroras nevykdė pareigos išaiškinti įtariamajai apie baudžiamojoje byloje jos atžvilgiu pritaikytus apribojimus ir įpareigojimus, bei jų galiojimą, ar tai, jog įtariamoji R. S. kreipėsi į pareigūnus, o šie nesuteikė jai aktualios informacijos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad nuosavybės teisės apribojimas iki 2013 12-19 truko būtent dėl prokuroro neteisėtų veiksmų. Manytina, kad pati ieškovė nedėjo pastangų gera valia atlyginti žalą, nebuvo aktyvi, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, jog aiškinosi dėl nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, ar raštu kreipėsi su prašymu į prokuratūrą. Be paminėto turėtina omenyje, kad iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registro duomenų matyti, jog ieškovei disponavimo teisė tuo pačiu žemės sklypu ir pastatais buvo apribota ne tik minėto prokuroro nutarimu, bet ir antstolės B. T. dar nuo 2008-04-29 (b. l. 74).

Kaip aptarta aukščiau valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio nustatymas yra privalomas. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė R. S. nepateikė jokių įrodymų, kad prokuroro 2010-03-19 nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teisę į R. S. priklausantį žemės sklypą, bei pastatą – kavinę, parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, esantiems (duomenys neskelbtini), yra pripažintas neteisėtu. Taip pat nepateikė įrodymų, kad prokuroras S. G. praėjus 6 mėnesiams po laikino nuosavybės teisės apribojimo priemonių taikymo turėjo pareigą veikti ir savo iniciatyva jas panaikintu, bei, kad dėl tokio nutarimo nepriėmimo prokuroro veiksmai pripažinti neteisėtais. Dėl aptarto nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė vieną iš būtinų sąlygų, prokuroro veiksmų neteisėtumą, egzistavimą. Nustatyta, kad ieškovė iš esmės neginčijo pagrindų laikinai apriboti nuosavybės teisę buvimo. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad būtina civilinės atsakomybės sąlyga, prokuroro neteisėti veiksmai, neįrodyta (CK CK 6.246 - 6.250, 6.272 str.), darytina išvada, kad nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovė neturi teisės reikalauti iš valstybės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.