Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-905-560/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-10
Bylos Nr.: e2A-905-560/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17779-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Visvaldas Kazakiūnas, Rosita Patackienė
Ieškovas: D. D., A. D.
Atsakovas: UAB „Sweet art“, S. M., G. M., E. M., J. M.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-905-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17779-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.4.2.12.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. D. ir A. D., atsakovės UAB „Sweet art“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir A. D. ieškinį atsakovams S. M., G. M., E. M., J. M., E. M., 903-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sweet art“ dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, prašydami:

1.1 įpareigoti atsakovą UAB „Sweet art“ nutraukti restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės;

1.2 uždrausti pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje vykdyti lauko kavinės (lauko terasos) ar kitą komercinę veiklą ateityje, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre;

1.3 uždrausti UAB „Sweet art“ ar kitiems subjektams, vykdantiems restorano veiklą adresu (duomenys neskelbtini), dirbti (gaminti maistą ar tvarkytis virtuvės patalpose) atidarytomis virtuvės durimis, nurodant, kad durys į virtuvę visada privalo būti uždarytos, o būtinybė patekti į patalpas bei visas prekių ar reikalingų priemonių pristatymas turi vykti per pagrindines duris iš (duomenys neskelbtini) pusės ar šonines duris iš arkos, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre;

1.4 priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ieškovė nuosavybės teise valdo 117/571 dalis, o ieškovas – 29/571 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita. Ieškovai nurodė, kad jiems dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su jame esančiais butais ribojasi su šalia esančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenis minėtas žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso J. M. (1023/10790 dalis), E. M. (1023/10790 dalis ir 83/664 dalis), S. ir G. M. (13981/43160 dalis), Lietuvos Respublikai (240/664 dalis). Pažymėjo, jog šiame sklype esančiame pastate maitinimo patalpa, kita patalpa (neįrengta pastogė) bei butas priklauso G. M. ir S. M.. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Pažymėjo, kad žemės sklypams (duomenys neskelbtini), 2002 m. kovo 28 d. Vilniaus valdybos sprendimu Nr. 666V yra patvirtintas detalusis planas, kuriame sklypas (duomenys neskelbtini)pažymėtas „3/677“, o sklypas (duomenys neskelbtini) – „4/495“. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini)yra nustatytas 54 kv. m servitutas, skirtas įvažiuoti į gretimą (ieškovų) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šiems abiem žemės sklypams yra patvirtinti naudojimo reglamentai, kuriuose nurodyta, kad riba tarp sklypų yra tik simbolinė, t. y. negali būti statoma tvora. Daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso (duomenys neskelbtini) statybos projekto transportinėje dalyje neužstatytoje žemės sklypo dalyje numatytos 6 vietos automobiliams, taip pat numatyta, kad dvi biurams pritaikytos patalpos yra be lankytojų srauto. Projektavimo dokumentų higienos ekspertizės protokole nurodyta gyvenamoji pastatų paskirtis, pabrėžta simbolinė riba tarp sklypų (dėl insoliacijos reikalavimų). 2002 m. kovo 28 d. patvirtintas detalusis planas yra kompleksinis (t. y. sprendžia atitinkamos teritorijos (ne vieno sklypo) klausimus), todėl ginčo teritorijos reglamentai ir paskirtis galėtų būti pakeista tik tokiu atveju, jeigu būtų parengtas analogiškas (kompleksinis) naujas detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. birželio 11 d. nurodė, kad sklypas (duomenys neskelbtini), atitinka pastato paskirtį, paskirtis galėtų būti pakeista tik kompleksiškai (visos teritorijos) keičiant detalųjį planą, o formavimo pertvarkymo projektu to padaryti negalima.

3. 2003 m. birželio 25 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2003-27401, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sudarė 664 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su 903-ąja daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrijos nariai yra namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Šios sutarties 3 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai (gyvenamajam namui eksploatuoti). Nuomos sutarties 6 punkte numatytas nuomininko (903-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos) įpareigojimas laikytis žemės naudojimo sąlygų, sklypą ir pastatus tvarkyti pagal paminklo tvarkos sąlygas ir teritorijos detalųjį planą (7.2 punktas). Atsakovams priklausančias maitinimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomojasi UAB „Sweet art“, kuri čia vykdo restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Pažymėjo, kad UAB „Sweet art“ restoranas „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo ne tik patalpose, bet ir šiltuoju metų laiku pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje. Lauko kavinės veikla kieme vykdoma jau daug metų – joje yra aptarnaujami restorano klientai, organizuojamos klientų šventės ir kiti renginiai. Ieškovai pažymėjo, kad lauko kavinės veikla vykdoma kaip tik toje pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri yra priešais ieškovams priklausančio pastato fasado langus (visus), taip pat lauko duris. Dėl lauko kavinės veiklos, kuri yra neteisėta daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoje, ieškovų teisės jau daug metų yra pažeidžiamos. Kadangi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)suformuoja bendrą kiemą, ne tik visi lauko terasos lankytojai gali nevaržomai patekti į ieškovų sklypo dalį, tačiau ir bet kokia su lauko kavine susijusi veikla viename sklype neišvengiamai daro poveikį ir kitam ((duomenys neskelbtini)) sklypui.

4. Yra pažeidžiamas ieškovų privatumas, saugumas, keliami įvairūs nepatogumai – lankytojai nuolat stebi ir aptarinėja ieškovų langus ir tai, kas vyksta ieškovų kiemo dalyje, netgi ateina į ieškovų kiemo dalį pabendrauti atokiau nuo lauko kavinės staliukų, po ieškovų buto langais lankytojai kalbasi telefonu, rūko, žaidžia su vaikais, vedžioja šunis, pasistato dviračius ar paspirtukus, ateina apžiūrėti ieškovų kiemo ar pro langą buto patalpų, kartais fotografuoja ar filmuoja, ieškovų sklypo dalį pasirenka kaip alternatyvą restorano WC, o į prašymus grįžti į lauko terasos teritoriją paprastai arba išvis nereaguoja, arba reaguoja konfliktiškai. Lankytojai į lauko kavinę ateina ne tik pavalgyti, bet ir atsipalaiduoti, pabendrauti, čia yra vartojami alkoholiniai gėrimai. Vidinis kiemas yra apsuptas aukštų pastatų, todėl garsas dar geriau sklinda ir pakanka vos vieno staliuko lankytojų, kad aiškiai girdėtųsi jų kalba ir stalo įrankių žvangesys, kurie neretai nustelbia netgi pokalbius ar įprastu garsu veikiančius buitinius prietaisus ieškovų patalpų viduje. Ieškovai yra priversti jaustis nejaukiai ir nepatogiai, kai kavinės lankytojai (replikomis, gestais (mojuojant, rodant ženklus, juokiantis)) reaguoja į ieškovų namų ruošą. Kadangi lauko kavinėje leidžiama rūkyti ir tuo lankytojai dažniausiai naudojasi, rūkalų kvapas greitai pasklinda visame kieme ir ilgai jaučiamas, taip pat ieškovų, kurie yra nerūkantys, bute. Ieškovams yra jaučiami nuolat iš restorano virtuvės sklindantys maisto kvapai ir girdimi iš jos sklindantys garsai. Restorano virtuvė gamina maistą tiek restorano ir lauko kavinės lankytojams, tiek ir tiekia maistą išsinešti. Virtuvės patalpa nėra didelė, vėdinimo ir rekuperacinė sistema, matyt, veikia neefektyviai, be to, produktai sandėliuojami greta esančiame rūsyje, įėjimas į jį yra per kiek daugiau nei metrą nuo virtuvės durų, todėl darbuotojai nuolat (tiek esant šiltam sezonui, tiek ir šaltu metų laiku) laiko atidarytas virtuvės lauko duris, pro kurias pasklinda įvairaus maisto (taip pat prisvilusio) kvapas, kuris laikosi uždarame vidiniame kieme ir patenka į ieškovų butą. Atstumas tarp lauko kavinės ir ieškovų buto (pastato) sudaro apie 3,4 m. Esant tokiam atstumui bet kokios tvoros ar jos imitacijos yra neleistinos pagal higienos normas dėl insoliacijos reikalavimų. Restoranas yra savavališkai įrengęs pavienius ažūrinius tvoros segmentus, kurie tik užstoja saulės šviesą, tačiau neatitveria klientų ir visų minėtų neigiamų veiksnių nuo ieškovų sklypo dalies, taip pat neapsaugo ieškovų privatumo. NŽT dar 2013 m. rugsėjo 4 d. pateikė raštą 903-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, kuriame konstatuota, kad išnuomotame valstybiniame sklype (kieme) įrengta maitinimo įstaiga (kavinė), vykdoma veikla (komercinė) neatitinka Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyto naudojimo būdo. Bendrija buvo įspėta, kad nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo, Valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paskirtis ir naudojimo būdas nepakeisti, restoranas „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau vykdo veiklą lauko kavinėje, duomenų, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis būtų nutraukta, ieškovai neturi. Apie neteisėtą lauko kavinės veiklą ne kartą informavo valstybines institucijas.

Atsiliepimas

5. Atsakovai S. M., G. M., E. M., J. M., E. M. atstovaujama S. M., G. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys ne tik, kad yra nepagrįstas – nėra įrodyti ieškovų neva patiriami nuosavybės teisių apribojimai, bet ir neįrodytas tiesioginis ryšys, kad atsakovai yra iš tiesų atsakingi už ieškovų galimai patiriamus nuosavybės teisių pažeidimus. Nė vienas iš ieškovų patikslintu ieškiniu reiškiamų reikalavimų nėra orientuotas į atsakovus, atsakovai nevykdo lauko kavinės veiklos. Nė vienas iš atsakovų negali būti atsakingi už pasekmes, galimai kylančias dėl vykdomos lauko kavinės veiklos. Atsakovai pažymėjo, kad nuomoja dalį pastariesiems nuosavybės teise priklausančių patalpų – komercines patalpas – atsakovui UAB „Sweet art“. Nuomojant patalpas, atitinkamai nuomininkai įgyja teisę naudotis ir minėtų komercinių patalpų eksploatavimui priskirtina žemės sklypo dalimi, besiribojančia su komercinėmis patalpomis (įvertinus komercinių patalpų ploto santykį su visų ginčo žemės sklype esančių pastatų ploto bei ginčo žemės sklypo ploto santykiu, komercinių patalpų eksploatavimu tenkanti dalis – 48 kv. m). Nurodė, kad yra pateikta ginčo žemės sklypo savininkų sudaryta žemės sklypo naudojimo tvarkos sutartis, pagal kurią yra sulygta ir išviešinta, kokią konkrečią ginčo žemės sklypo dalį koks subjektas (savininkas) valdo, naudoja ir (ar) disponuoja. Iš 2020 m. spalio 23 d. naudojimosi tvarkos sutarties ir prie jo pridėto naudojimosi plano (sudaryta 2019 m. gruodžio 30 d.) matyti, kad su komercinėmis patalpomis besiribojanti žemės sklypo dalis yra priskirta NŽT – pažymėta indeksu A1 ir A2 (48 kv. m). Būtent šia žemės sklypo dalimi (dėl to, kad ji tiesiogiai ribojasi su komercinės paskirties patalpomis) ir naudojasi atsakovai UAB „Sweet art“. Kitose žemės sklypo dalyse (kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams ir kurias pagal 2020 m. spalio 23 d. susitarimą naudojo, valdo ir jomis disponuoja atsakovai) jokia lauko kavinės veikla nėra vykdoma. Ieškovai netinkamai identifikavo atsakovų procesinę padėtį šioje byloje, patraukdami pastaruosius atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis. Vilniaus mieste iki šiol de facto yra susiklosčiusi praktika, leidžianti vykdyti lauko kavinių veiklą kitos paskirties žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei.

6. Ieškovai, priimdami sprendimą nekilnojamą turtą įsigyti Vilniaus senamiestyje, judrioje gatvėje, žinojo, kad yra du atskiri ir kaip du teisiniai vienetai įregistruoti žemės sklypai – kiemai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėti kiemai bei sklypai suformuoti kaip 2 atskiri vienetai su vidine XVI – XX a. statyta kiemo siena. Ieškovai patys jų iniciatyva iškeltoje ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje nagrinėtoje civilinėje byloje organizavo procesinės tvoros griovimą. Taip pat ieškovai, pirkdami nekilnojamą turtą, žinojo, kad kaimyniniuose statiniuose esanti patalpų dalis yra komercinė, todėl suprato arba turėjo suprasti, kad ieškovų teises į „ramybę“ reiks derinti su visuomenės interesais – vykdyti komercinę veiklą – kavinių veiklą, kurios pagrindu, generuojant pajamas, kuriamos darbo vietos ir valstybei mokami mokesčiai. Ieškovai 2010 m. birželio 10 d. nustatydami savo sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, detaliai išsiaiškino sklypų (duomenys neskelbtini) ribas. Nuo ieškovų sklypo iki atsakovo UAB „Sweet art“ naudojamo sklypo dalies esantis atstumas – apie 10 m. Atsakovas G. M. dar 2019 m. pateikė prašymą dėl ginčo žemės sklypo dalies, kuri priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, išpirkimo, tačiau NŽT iki šiol nėra priėmusi sprendimo parduoti minėtą dalį, nes NŽT teigimu, pardavimo kaina nustatytina pagal naudojimo būdo turinį – minėta dalis skirta kavinei eksploatuoti. Ieškovai jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė draudžiamų garsų ir kvapų buvimo fakto ir neįrodė tokių galimų faktorių (kvapo ir garso) tiesioginio ryšio su vykdoma lauko kavinės veikla. Ieškovams priklausantis nekilnojamas turtas, kurį jie valdo nuo 2010 m., yra Vilniaus miesto senamiestyje, kuriame veiklą vykdo daugybė barų, viešojo maitinimo įstaigos. (duomenys neskelbtini)veiklą vykdantis baras (duomenys neskelbtini) taip pat vykdo lauko kavinės veiklą – turi lauko terasą (duomenys neskelbtini)., o (duomenys neskelbtini)veiklą vykdantis baras „(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją prekiauti alkoholiu ištisą parą. Namo, kur ieškovai turi butus ((duomenys neskelbtini)), gyventojai sutikimus naktinei prekybai davė dar 2019 metais. Akivaizdu, kad minėti barai – maitinimo įstaigos taip pat gali būti potencialios triukšmo skleidėjos.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „Sweet art“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų argumentai, kad žemės sklypai sudaro vieną bendrą vidinį kiemą, atmestini kaip nepagrįsti. Terasa įrengta ant kiemo aikštelės, žemės sklypo dalyje, skirtoje maitinimo patalpoms eksploatuoti. Kiemo aikštelė yra priskirtina prie kitos paskirties inžinerinių kategorijos statinių. Kiemo aikštelė, kaip atskiras inžinerinis statinys, lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso atsakovams S. ir G. M., kurie, kaip kiemo aikštelės savininkai, gali ja naudotis savo nuožiūra, įskaitant ir nuomoti ją atsakovui, vykdančiam restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Nėra nustatyto privalomo kiemo aikštelės naudojimo automobilių statymui būdo. Ieškovų teiginiai, kad kiemo aikštelė skirta 6 vietų automobilių statymui, yra nepagrįsti ir atsakovai kiemo aikštele gali naudotis savo nuožiūra, o ne tik transporto priemonėms statyti. Teisės aktai nedraudžia atsakovei vykdyti restorano (kavinės) veiklos terasoje. Atsakovė restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo nuomos sutarties pagrindu nuomojamose maitinimo patalpose pastate bei maitinimo patalpoms eksploatuoti priskirtoje žemės sklypo dalyje esančioje terasoje, įrengtoje ant kiemo aikštelės. Atsakovės terasoje vykdomos restorano veiklos teisėtumą įrodo ir NŽT pozicija. Ieškovai jau beveik dešimtmetį teikia įvairius nepagrįstus skundus valstybinėms institucijoms dėl žemės sklype esančioje terasoje vykdomos komercinės veiklos, įskaitant ir dėl šiuo metu atsakovės vykdomos restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tačiau nė vienas ieškovų skundas nebuvo tenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatė, kad ginčo žemės sklypo naudojimo komercinei veikla – lauko kavinės veiklai, nors žemės sklypo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – daugiabučių namų eksploatavimas, nesudaro prielaidų nutraukti ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai NŽT, nuomos sutarties. Ieškovų skundų pagrindu atsakovės veikla buvo ne kartą tikrinama. Ieškovai su skundu dėl restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklos kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, tačiau jokių atsakovei priklausančio restorano „(duomenys neskelbtini)“ higienos ar kitokių pažeidimų nebuvo konstatuota. Atsakovės elgesys bei vykdoma restorano „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka, jog Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir kaip institucija, atsakinga už valstybinės žemės naudojimo kontrolę, buvo pasyvi ar netinkamai atliko savo įstatymu jai pavestas funkcijas. Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktuose užfiksuotas pažeidimas (žemės sklypo naudojimas ne pagal nustatytą būdą, komercinės veiklos vykdymas) yra nuolatinio pobūdžio, o nuolatinį pobūdį patvirtina aplinkybė, kad šie pažeidimai išliko visų žemės sklypo naudojimo patikrinimų metu. Kavinė 2018 m. balandžio 3 d. nuomos sutartimi, pakeista 2020 m. kovo 5 d. susitarimu, yra išnuomota UAB „Sweet art“ iki 2025 m. balandžio 3 d. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypas yra naudojamas ne pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą (šias aplinkybes pagrindžia atlikti Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo patikrinimai ir jų metu surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, pradėta administracinio nusižengimo teisena, kurios metu kaltiems asmenims surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, imperatyvūs teisės aktų reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo naudojimo pagal paskirtį ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. raštu pažymėjo, kad žemės sklypas patenka į teritoriją, suplanuotą detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-03-28 sprendimu Nr. 666V „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini)ir gretimybių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Detaliuoju planu nustatytas sklypo Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo būdas – gyvenamasis (daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Detaliojo plano keitimui ar koregavimui yra taikomos tokios pat teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, nuostatos, kaip ir bet kuriam kitam teritorijos detaliajam planui. Galiojantis teisinis reguliavimas numato galimybę keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, taip pat, bet ne tik, ir nustatyti papildomus žemės naudojimo būdus. Terasa yra laikinas statinys, kuris neturi įtakos žemės sklypo naudojimo būdo nustatymui ir nelemia pareigos inicijuoti Detaliojo plano keitimą ar koregavimą ir keisti ar įvesti papildomą žemės naudojimo būdą. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami, ką lemia Statybos įstatymo 27 str. 31 dalis. Jeigu ginčo teritorijoje būtų galimas papildomo žemės sklypo būdo nustatymas (komercinės paskirties objektų teritorijos), manytina, kad toks reikalavimas būtų nepagrįstas ir negalėtų būti teisiškai įgyvendinamas, jeigu papildomo būdo nustatymą leidžia teisės aktų nuostatos. Jeigu tokios galimybės nėra, asmenys, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, neabejotinai turi nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus (pašalinti tvoras, statines, skėčius, stalus su kėdėmis ir kita) ir nevykdyti veiklos.

9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškovų patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB „Sweet art“ nutraukti restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovų S. M., G. M., E. M. (V.), J. M., E. M., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą S. M. ir G. M., 903-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sweet art“ lygiomis dalimis 1 583,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 197,97 Eur, ieškovų naudai; priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 2 333,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo po 1 166,66 Eur, atsakovo G. M. naudai; priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 3751,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo po 1 875,92 Eur, atsakovės UAB „Sweet art“ naudai; priteisė valstybei iš ieškovų 22,82 Eur dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 11,41 Eur.

11. Teismas nurodė, kad ieškovei D. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 117/571 dalis, o ieškovui – 29/571 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centras duomenis žemės (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita. Atsakovams nuosavybės teise žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), priklauso tokiomis dalimis: J. M. (1023/10790 dalis), E. M. (1023/10790 dalis ir 83/664 dalis), S. ir G. M. (13981/43160 dalis), Lietuvos Respublikai (240/664 dalis). Šiame sklype esančiame pastate maitinimo patalpa (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), 107,66 kv. m), kita patalpa (neįrengta pastogė) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), 23,69 kv. m) bei butas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), 49,19 kv. m) priklauso G. M. ir S. M.. Butai (unikalieji Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priklauso G. M., o butas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) – S. M., E. M. ir G. M.. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypams (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), 2002 m. kovo 28 d. Vilniaus valdybos sprendimu Nr. 666V yra patvirtintas detalusis planas, kuriame sklypas (duomenys neskelbtini) pažymėtas „3/677“, o sklypas (duomenys neskelbtini) – „4/495“. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra nustatytas 54 kv. m servitutas, skirtas įvažiuoti į gretimą (ieškovų) žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiems abiem žemės sklypams yra patvirtinti naudojimo reglamentai, kuriuose nurodyta, kad riba tarp sklypų yra tik simbolinė, t. y. negali būti statoma tvora. Daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso (duomenys neskelbtini)statybos projekto transportinėje dalyje, neužstatytoje žemės sklypo dalyje, numatytos 6 vietos automobiliams, taip pat numatyta, kad dvi biurams pritaikytos patalpos yra be lankytojų srauto. Projektavimo dokumentų higienos ekspertizės protokole nurodyta gyvenamoji pastatų paskirtis, pabrėžta simbolinė riba tarp sklypų (dėl insoliacijos reikalavimų).

12. Pagal Valstybinės žemės nuomos 2003 m. birželio 25 d. sutartį Nr. N01/2003-27401 valstybė, atstovaujama žemėtvarkos skyriaus, išnuomojo 903-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai 6664 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomotas 40 metų, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – „kitai paskirčiai (gyvenamajam namui eksploatuoti)“. Nuomininkas įsipareigojo laikytis žemės naudojimo sąlygų. Nurodytam sklypui yra nustatyti servitutai – sklypo nuomininkas privalo leisti bet kuriuo paros metu važiuoti transporto priemonėms į gretimą sklypą 54 kv. m sklypo dalimi, sklypo plane M 1:500 pažymėta linijomis ir skaičiais 9, 10, 18, 19. Remiantis Patalpų nuomos 2018 m. balandžio 3 d. sutartimi, G. M. ir S. M. išnuomojo visuomeninio maitinimo patalpą adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkui įmonei UAB „Sweet art“. Šiltuoju metu laiku UAB „Sweet art“ vykdo lauko kavinės veiklą faktiškai neužstatytoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) (vidiniame kieme). 2020 m. spalio 23 d. žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi tvarka (notarinio registro Nr. 10581).

13. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad lauko kavinė adresu (duomenys neskelbtini), veikia jau anksčiau negu nuo 2011 metų. Pirmiau ten veikė UAB „Kitokia virtuvė“, nuo 2018 m. balandžio 3 d., pagal patalpų nuomos sutartį, visuomeninio maitinio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), M., išnuomojo UAB „Sweet Art“ (restoranas „(duomenys neskelbtini)“), kuri šiltuoju metu laiku savo veiklą vykdo lauko kavinėje (terasoje). Kad ši lauko kavinės veikla yra neteisėta, patvirtina daugelis į bylą pateiktų įrodymų: Seimo kontrolieriaus 2013 m. birželio 5 d. Pažyma Nr. 4D-2012/2-1674, kurioje nurodyta, kad 903-oji DNSB neturėjo teisės subnuomoti valstybinę žemę lauko kavinei (Pažymos 9 lapas); Administracinio nusižengimo 2019 m. sausio 3 d. protokolas Nr. NZT-ANR_P-3-2019, kuriuo už tai, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos žemės sklype yra vykdoma komercinė veikla, yra įrengtas restoranas „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „Sweet art“ direktorei J. L. paskirta 70 Eur bauda; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2A-2315-450/2015, kuriame nurodyta, kad valstybinis žemės sklypas (adresu (duomenys neskelbtini)) iš dalies naudojamas ne pagal jo nustatytą būdą (gyvenamajam namui eksploatuoti) ir kt. Atsakovų argumentų, kad Vilniaus miesto centre ir kitos kavinės vykdo lauko kavinių veiklą, teismas nurodo, kad kitų lauko kavinių veiklos teisėtumo teismas neturi pagrindo vertinti. Atsakovė UAB „Sweet art“ turi teisę vykdyti lauko kavinės veiklą prie pastato (duomenys neskelbtini) (ne vidiniame kieme, o ant (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio) pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. patvirtintą lauko kavinės projektą. Dėl argumentų, kad atsakovais į bylą yra patraukti M., 903-oji DNSB ir NŽT, teismas nurodė, kad M. ir NŽT yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai ir/ar patikėtiniai, o 903-oji DNSB neteisėtai atsakovei UAB „Sweet art“ leidžia naudotis dalimi žemės sklypo, kuris bendrijai yra suteiktas gyvenamajam namui eksploatuoti. Ir kadangi nurodytų atsakovų žemės sklype yra vykdoma neteisėta veikla, ieškovai turėjo pagrindą šiuos asmenis nurodyti atsakovais. Ieškovams priklausančioje aikštelėje kiekvienu atveju negalima komercinė veikla, t. y. lauko kavinės veikla, kol nėra tam teisėto pagrindo. Dėl atsakovų teiginių, kad kvapas, triukšmas gali sklisti ne tik iš įrengtos ginčo lauko kavinės, tačiau ir iš kitų šalia esančių kavinių, t. y. baras „(duomenys neskelbtini)“, baras „(duomenys neskelbtini)“, tai teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas uždrausti atsakovei UAB „Sweet art“ vykdyti veiklą lauko kavinėje (terasoje) labiausiai dėl to, kad ji tokios veiklos šioje vietoje vykdyti negali, be to, vykdydama šią veiklą UAB „Sweet art“ pažeidžia ieškovų teisėtus interesus tinkamai naudotis savo turtu – butais ir dalimi kiemo prie jų butų. Tai, kad kiti šalia esantys barai ir kavinės gali skleisti ir garsus ir kvapus, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama, nes ginčas kilo tarp šalių, kurias sieja bendras vidinis kiemas, ir tame vidiniame kieme esantys pažeidimai. Teismas pažymi, kad atsakovės UAB „Sweet art“ pateikti fizinių ir juridinių asmenų sutikimai vykdyti restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vidiniame kiemelyje negali įteisinti neteisėtai vykdomos kavinės veiklos vidiniame kieme.

14. Iš byloje esančių nuotraukų bei vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad ieškovai negali nevaržomai savo turtu, t. y. butais ir dalimi žemės sklypo, naudotis dėl to, kad šiltuoju metu laiku lauko kavinėje (terasoje) yra vykdoma neteisėta veikla. Byloje nustatyta, kad lauko kavinės (restorano) lankytojai ne tik yra žemės sklype, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini)bet ir žemės sklype, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), nes tarp sklypų nėra jokios sienos, sklypų riba yra simbolinė. Taip pat akivaizdžiai matyti, kad šiltuoju metu laiku dėl lauko kavinės veiklos ieškovai negali nei atidaryti langų į kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pusę, nei pabūti jiems nuosavybės teise priklausančiame kieme, kadangi beveik pastoviai lauko kavinėje yra didelis srautas lankytojų, kurie neturi duomenų, kad ne visas vidinis kiemas priklauso kavinei, todėl vidiniame kieme elgiasi laisvai, lyg tai būtų kavinei priklausantis plotas. Pačioje lauko kavinėje lankytojai linksmai leidžia laiką, garsiai kalba, rūko, geria alkoholinius gėrimus, kartais lankytojai ir kieme atlieka gamtinius reikalus, vaikšto ir prie ieškovų langų, kalbasi telefonu. Atstumas nuo lauko kavinės iki ieškovų buto yra apie 3,4 metro, ir nesant jokios skirstomos sienos, lankytojai šio atstumo nesilaiko. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad lauko kavinės veikla adresu (duomenys neskelbtini), yra teisėta.

15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal detalųjį planą, kuris yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 666V, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo pobūdis – gyvenamasis. Tačiau tai nereiškia, kad iš esmės negali būti priimti kitokie sprendimai, kurių pagrindu gali būti pakeistas detalusis planas, leidžiantis (duomenys neskelbtini), vykdyti ir komercinę veiklą, todėl ieškinio reikalavimas nukreiptas į ateitį, kai faktiškai negalima teisiškai įvertinti nei būsimos faktinės situacijos, nei įstatyminio pagrindo, netenkintinas kaip teisiškai nepagrįstas. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad kavinės veikla, dirbant su atidarytomis virtuvės durimis, pažeidžia Higienos ir kitų normų reikalavimus, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima uždrausti naudotis virtuvės durimis iš (duomenys neskelbtini)pusės (vidinio kiemo), nes tokiu atveju būtų apribota teisėto savininko (ar teisėto naudotojo) teisė naudotis savo turtu. Durų paskirtis yra patekimas į patalpas, jeigu šiame pastate yra suprojektuotos virtuvės durys, kurie išeina į (duomenys neskelbtini)vidinį kiemą, tai reiškia, kad uždrausti patekti į virtuvės patalpas per (duomenys neskelbtini)vidinį kiemą nėra jokio teisinio pagrindo, kol nėra kitų duomenų, kad tai yra daroma pažeidžiant Higienos ar kitų reikalavimų normas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Ieškovai D. D. ir A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai uždrausti pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalyje vykdyti lauko kavinės (lauko terasos) ar kitą komercinę veiklą ateityje, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre bei uždrausti UAB „Sweet art“ ar kitiems subjektams, vykdantiems restorano veiklą adresu (duomenys neskelbtini), dirbti (gaminti maistą ar tvarkytis virtuvės patalpose) atidarytomis virtuvės durimis, nurodant, kad durys į virtuvę visada privalo būti uždarytos, o būtinybė patekti į patalpas bei visas prekių ar reikalingų priemonių pristatymas turi vykti per pagrindines duris iš (duomenys neskelbtini) pusės ar šonines duris iš bromos, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - reikalavimus tenkinti.

17. Nurodo, kad reikalavimas uždrausti ateityje pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę yra neatskiriama dalis negatorinio ieškinio dalyko. Dėl šio reikalavimo, priešingai nei nurodyta ginčijamame sprendime, sprendžiama ne pagal tai, kaip ateityje pasikeis faktinė situacija, teisinis reglamentavimas ar savivaldybės patvirtintas detalusis planas, o pagal tai, ar tokio pareikšto reikalavimo tenkinimas yra reikalingas veiksmingai apginti ieškovų teises. Ieškovai kreipdamiesi į atsakingas institucijas daugiau kaip 10 metų siekia apginti savo teises ir užkirsti kelią pažeidimams. Restorano „(duomenys neskelbtini)“ komercinę lauko kavinės (lauko terasos) veiklą eilę metų vykdo skirtingi ūkio subjektai (o restorano pavadinimas būna tas pats „(duomenys neskelbtini)“), todėl teismui, patenkinus ieškinio reikalavimą, įpareigojus atsakovą UAB „Sweet art“ nutraukti veiklą ir atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, neužtikrina tinkamos ir veiksmingos ieškovų teisių apsaugos. Teismui įpareigojus atsakovą nutraukti neteisėtą veiklą, kito sezono metu veiklą gali tęsti kitas (kito pavadinimo) subjektas, o šio fakto tikimybę padidina tai, kad taip yra buvę anksčiau, kad neteisėtą veiklą vykdė ir kitos bendrovės, o NŽT nerado būdų užkirsti kelią daromiems pažeidimams. Ieškovai į bylą pateikė nuotraukas ir filmuotą medžiagą, iš kurių matosi, kad virtuvės durys nuolat yra atidarytos, o ieškovų namuose girdimi visi virtuvės garsai. Taip pat suprantama, kad virtuvėje nuolat gaminant maistą, visi virtuvės kvapai pasklinda kieme ir patenka į ieškovų namus. Paaiškinimus teisme davė ir pati ieškovė, ji aiškiai įvardijo visus nepatogumus, kuriuos ji jaučia restorano virtuvei dirbant atidarytomis durimis. Ieškovai nėra įgalioti byloje ginti viešąjį interesą ir atstovauti institucijoms, kurios turi užtikrinti restoranuose tiekiamo maisto kokybę ir saugumą. GHPT taisyklės, susijusios su maisto tvarkymo patalpomis, numato, kad patalpos turi būti įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti jokie asmenys ar išoriniai šaltiniai (graužikai ar vabzdžiai, taip pat paukščiai, katės, šunys), ir aplinkos veiksniai (vanduo ar oras, įskaitant vėją, lietų, dulkes), kurie galėtų užteršti maistą. Rekomenduojama netgi įrengti automatinį durų atvėrimą ir užvėrimą, nurodoma, kad langai ir durys gamybos metu turi būti uždaryti. Teismas turėjo vertinti, ar ieškovų reikalavimas ruošti maistą uždarytomis durimis yra veiksminga priemonė daromam pažeidimui pašalinti. Ta aplinkybė, kad uždarytos durys neleidžia pasklisti kvapams ar sumažina garsą yra visuotinai žinoma. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nurodė, kad ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 225 Eur sumokėto žyminio mokesčio už 3 neturtinius reikalavus ir 4 500 Eur už advokato paslaugas, 26,37 Eur už dokumentų kopijas iš VĮ „Registrų centras“ (4,21 Eur + 22,16 Eur), iš viso 4 751,37 Eur. Ieškovai į bylą 2021 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame buvo įvardintos visos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių bendra suma sudaro 6 351,37 Eur.

Atsiliepimas

18. Atsakovas UAB „Sweet art“ pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovų nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra nukreiptas ne į ieškovų teisių pažeidimą (negatorinis ieškinys), o apskritai bet kokios veiklos uždraudimą žemės sklype, kuris ieškovams nepriklauso nei nuosavybės, nei jokia kita teise. Nors ieškovams nepriimtina, kad žemės sklype šiltuoju metų laiku vykdoma lauko kavinės veikla (ieškovai patys priėmė sprendimą gyventi senamiestyje, kur šiltuoju metų laiku veiklą vykdo itin daug lauko kavinių), tačiau jie nenurodė jokių konkrečių atsakovo veiksmų, lemiančių ieškovų teisių pažeidimą. Neaiškus, neapibrėžtas draudimas ateičiai bet kokiam subjektui vykdyti bet kokią komercinę veiklą ieškovams suteiktų perdėtą pranašumą kitų subjektų atžvilgiu. Toks draudimas būtų absoliučiai nepagrįstas, kadangi komercinės veiklos vykdymas žemės sklype nėra draudžiamas ir savaime nepažeidžia ieškovų teisių. Ieškovai teigė, jog jų teisės pažeidžiamos neva tuo, jog kavinės lankytojai įžengia į ieškovams dalinai priklausantį žemės sklypą, rūko lauko kavinėje ir pan., taigi gali būti, jog žemės sklype galėtų būti vykdoma kitokia nei kavinės veikla, tuo tarpu ieškovai prašo uždrausti bet kokią komercinę veiklą. Bet kokios komercinės veiklos draudimas pernelyg apribotų kitų subjektų teises ir tokiu būdu jas pažeistų, kas kartu reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio pažeidimą. Teismas nesprendė, kad lauko kavinės lankytojai valgydami, gerdami, bendraudami, kalbėdami telefonu ar net rūkydami pažeidžia ieškovų teises. Teismas apsiribojo nepagrįstu konstatavimu, kad atsakovo veikla yra neteisėta. Ieškovai nagrinėjamu atveju nėra praradę galimybių naudotis savo daiktu, jos nėra apribotos ar kitaip apsunkintos. Tariamas ieškovų teisių pažeidimas pasireiškia tik dėl ieškovų nepasitenkinimo, kad gyvenamųjų namų kieme veikia lauko kavinė. Lietuvos teismų praktikoje nėra įsiteisėjusių sprendimų, kuriais būtų nustatytas ieškovų reikalaujamam analogiškas draudimas, kas taip pat patvirtina, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

19. Kaip pažymėjo patys ieškovai, jie reikalavimą dėl durų laikymo uždarytomis, reiškė gindami savo, o ne restorano klientų interesus, nes restoranuose tiekiamo maisto kokybę ir saugumą turi užtikrinti atitinkamos institucijos. Taigi ieškovai, gindami savo interesus ir teigdami, jog atidarytos virtuvės durys pažeidžia jų teises, neįrodė šios aplinkybės. Atsakovas nepažeidžia reikalavimų dėl maisto kokybės ir saugumo. Ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktos geros higienos praktikos taisyklės taip pat nepagrindžia jokių atsakovo veiklos pažeidimų. Atsakovo veikloje nei dėl atidarytų virtuvės durų, nei dėl kitų kokių nors priežasčių nėra nustatytų maisto higienos normų pažeidimų. Atsakovo vykdoma veikla yra atitinkanti visus teisės normų reikalavimus.

Šalies argumentai

20. Atsakovas UAB „Sweet art“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo atmesti.

21. Nurodo, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu savo teises iškelia aukščiau kitų asmenų teisių ir tokiu būdu siekia uždrausti atsakovui vykdyti teisėtą - maitinimo paslaugų - veiklą. Nei ieškinį pareiškę ieškovai, nei bylą nagrinėjęs teismas nenurodė jokių teisės aktų ir (ar) teisės normų, draudžiančių atsakovui vykdyti maitinimo paslaugų veiklą lauko kavinėje (terasoje). Teismo nurodomi bylos dokumentai nepagrindžia, kad atsakovo veikla būtų neteisėta. Seimo kontrolieriaus pažymoje buvo vertinta ne atsakovo veikla, o kito juridinio asmens UAB „Kitokia virtuvė“ veikla, ir šioje pažymoje konstatuotas ne minėto juridinio asmens veiklos teisėtumas, o spręsta dėl (duomenys neskelbtini)s, valstybinio žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo, t. y. ne konkrečios veiklos vykdymo minėtame sklype, o sklypo naudojimo apskritai dėl rašytinės subnuomos sutarties nebuvimo. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl 2018 m. rugpjūčio 8 d. NŽT Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-471 fiksuoto pažeidimo - „restorano terasa, kuri atitverta medine tvora ir bačkomis nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Minėta tvora ir bačkos galimai patenka i servituto kelią“, šis pažeidimas buvo pašalintas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu buvo konstatuotas NŽT nuomos sutarties su bendrija neteisėtas nutraukimas, o ne veiklos žemės sklypo terasoje neteisėtumas. Teismo išvada, jog bendrija neteisėtai atsakovui leidžia naudotis dalimi žemės sklypo, kuris bendrijai yra suteiktas gyvenamajam namui eksploatuoti, nemotyvuota.

22. Atsakovas nekeisdamas žemės sklypo naudojimo būdo gali vykdyti žemės sklype restorano veiklą, tam nereikalingas nei žemės sklypo naudojimo būdo keitimas, nei detaliojo plano keitimas. Žemės sklype nėra draudžiama lauko kavinės veikla, o tokios kavinės veiklos teisėtas pagrindas - atsakovui suteikta teisė teikti maitinimo paslaugas. Atsakovas maitinimo paslaugų veikla verčiasi teisėtai, turėdamas tam visus reikalingus leidimus. Aplinkybė, jog atsitiktiniai asmenys įžengia į ieškovų žemės sklypą nereiškia savaiminio ieškovų teisių pažeidimo, kadangi žemės sklypai yra atviri ir prieinami visuomenei bet kuriuo metu, be to, dalis šių sklypų nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovai nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype. Teismas nepagrįstai neįvertino, jog pastate esančių butų ir (ar) žemės sklypo savininkai neprieštarauja atsakovo veiklos vykdymui lauko terasoje, jų teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovai elgiasi neteisėtai nuolat filmuodami ir fotografuodami lauko kavinės lankytojus, nedarančius jokių teisės pažeidimų. Ieškovai savo neteisėtu elgesiu nuolat provokuoja kavinės lankytojus, o šiems imantis atitinkamo atsako (pavyzdžiui, pradedant fotografuoti juos fotografuojančius ieškovus), ieškovai tai teismui pateikia neva kaip įrodymą, patvirtinantį ieškovų teisių pažeidimą. Nors ieškovai byloje teigė, kad jiems trukdo kavinės garsai ir (ar) kvapai, ieškovai šių savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Atsakovas šiltuoju metų laiku veiklą terasoje vykdo tik iki 22 val., taigi nakties metu nėra trikdomas ieškovų poilsis. Teismo sprendimas ne tik įpareigoti nutraukti restorano lauko kavinės veiklą, bet ir sutvarkyti žemės sklypo, kuris ieškovams nepriklauso nuosavybės teise, teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus, kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės, pažeidžia atsakovų teises. Tokiu sprendimu atsakovams yra nepagrįstai nurodoma, kaip elgtis su jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, kas reiškia nepagrįstą atsakovų teisių varžymą.

Atsiliepimas

23. Ieškovai D. D. ir A. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovų apeliacinį skundą.

24. Nurodo, kad atsakovo kavinės veikla lauke (vidiniame kieme) prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Žemės įstatymo nuostatos nustato imperatyvius reikalavimus naudoti žemę pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir nenumato tam išimčių ar galimybės elgtis kitaip. Komercinė veikla vykdoma (duomenys neskelbtini)sklypo vidiniame kieme, kurio naudojimo būdas yra daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos ir kuriame pagal žemės įstatyme nustatytus reikalavimus komercinė veikla negalima. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad galimybė vykdyti komercinę veiklą gyvenamosios paskirties sklype galėtų priklausyti nuo tokią veiklą vykdančio subjekto. Į bylą pateiktas administracinio nusižengimo protokolas vienareikšmiškai patvirtina, kad ir atsakovo bei jo vadovės komercinė veikla ginčo sklype buvo pripažinta neteisėta ir už tai skirta administracinė nuobauda. Tai, kad patikrinimo akte NŽT specialistas, konstatuodamas neteisėtai vykdomą komercinę veiklą, aprašė faktinę situaciją ir nurodė tvorą ir bačkas nereiškia, kad atsakovo vadovė buvo nubausta už servituto pažeidimą. Pastato savininkai ir/ar jo naudotojai negali nei išsikraustyti gyventi ant kiemo aikštelės, nei ant jos vykdyti kavinės veiklos, nes tai neatitinka nei sklypo paskirties ir naudojimo būdo, nei inžinierinio statinio naudojimo paskirties.

25. Atsakovo vykdoma kavinės veikla lauke ne tik pažeidžia Žemės įstatymo nuostatas dėl sklypo naudojimo pagal paskirtį, bet ji yra neteisėta, nes pažeidžia valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas. Lengvatinėmis sąlygomis išnuomota valstybinė žemė negali būti naudojama komercinei veiklai vykdyti. Atsakovams komercinę veiklą ginčo sklype draudžia vykdyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Aplinkybė, kad ieškovai nėra žemės sklypo savininkai, o jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas nepaneigia ieškovų teisių pažeidimo fakto. Ieškovai atsakovo lankytojus filmavo įrodymų rinkimo ir panaudojimo teismo procese tikslais. Tikslas buvo fiksuoti ne lauko kavinės lankytojų daromus teisės pažeidimus, o bent iš dalies parodyti neteisėtai veikiančios lauko kavinės, už kurią atsakomybė tenka atsakovams, poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Ieškovai negali provokuoti lankytojų ateiti, kartais po kelis kartus, į jų sklypo dalį pakalbėti telefonu, parūkyti, atlikti gamtinių reikalų, nuraminti ar pervystyti vaikų, o juo labiau, su muzika ir plojimais švęsti šventes, tebegaliojant karantino suvaržymams buriuotis nesilaikant atstumo reikalavimų ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

27. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)bei rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 117/571 dalis, o Ieškovui – 29/571 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal valstybinės žemės nuomos 2003 m. birželio 25 d. sutartį Nr. N01/2003-27401 valstybė, atstovaujama žemėtvarkos skyriaus, išnuomojo 903-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai 6664 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – „kitai paskirčiai (gyvenamajam namui eksploatuoti)“. Nurodytam sklypui yra nustatyti servitutai – sklypo nuomininkas privalo leisti bet kuriuo paros metu važiuoti transporto priemonėms į gretimą sklypą 54 kv. m. sklypo dalimi, sklypo plane M 1:500 pažymėta linijomis ir skaičiais 9, 10, 18, 19. Remiantis Patalpų nuomos 2018 m. balandžio 3 d. sutartimi, G. M. ir S. M. išnuomojo visuomeninio maitinimo patalpą adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkui įmonei UAB „Sweet art“. Šiltuoju metu laiku UAB „Sweet art“ vykdo lauko kavinės veiklą faktiškai neužstatytoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) (vidiniame kieme).

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

28. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo uždrausti pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje vykdyti lauko kavinės (lauko terasos) ar kitą komercinę veiklą ateityje, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai, jog šiuo metu yra nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas, nereiškia, jog ateityje jis negali būti pakeistas. Neaiškus, neapibrėžtas draudimas ateičiai bet kokiam subjektui vykdyti bet kokią komercinę veiklą ieškovams suteiktų pranašumą kitų subjektų atžvilgiu. Šioje byloje yra nagrinėjami aspektai, susiję su atsakovo vykdoma kavinės veikla, todėl uždraudimas visiems asmenims vykdyti bet kokią komercinę veiklą ginčo žemės sklype pažeistų žemės sklypo savininkų teises yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių tokio reikalavimo pagrįstumą. Šioje byloje ieškovai neįrodinėjo kaip ne tik lauko kavinės, bet ir bet kokios kitos komercinės veiklos vykdymas ginčo žemės sklype pažeistų ieškovų, kaip savininkų interesus, todėl pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą atmetė pagrįstai.

31. Apeliantai taip pat reikalauja uždrausti UAB „Sweet art“ ar kitiems subjektams, vykdantiems restorano veiklą adresu (duomenys neskelbtini), dirbti (gaminti maistą ar tvarkytis virtuvės patalpose) atidarytomis virtuvės durimis, nurodant, kad durys į virtuvę visada privalo būti uždarytos, o būtinybė patekti į patalpas bei visas prekių ar reikalingų priemonių pristatymas turi vykti per pagrindines duris iš (duomenys neskelbtini)pusės ar šonines duris iš bromos, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Apeliantai nurodo, kad virtuvės durys nuolat yra atidarytos, o ieškovų namuose girdimi visi virtuvės garsai ir jaučiami kvapai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų patalpose atidarytos durys pažeidžia ieškovų interesus. Byloje nėra nustatyta, jog duris atsakovai būtų įsirengę savavališkai. Durų paskirtis yra patekti į patalpas, todėl per jas vaikščiojantys atsakovo darbuotojai ar atvykstantys prekių pristatytojai nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo nuomojamose patalpose esančių durų ir naudojimosi jomis atitikimo Higienos ar kitų normų reikalavimams, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas ieškovų negatorinis ieškinys. Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo darbuotojų naudojimasis durimis ar jų laikymas atidarytomis pažeidžia ieškovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, interesus, todėl toks ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas.

32. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – nurodė, kad ieškovė patyrė 4 751,37 Eur, nors iš tikrųjų ieškovė patyrė 6 351,37 Eur. CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, jog iš viso ieškovė patyrė 4 751,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 15 d. prašymo matyti, jog ieškovė patyrė 6 351,37 Eur (pirmos instancijos teismas nepriskaičiavo 1 600 Eur ieškovės atlikto mokėjimo). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas sprendimo esmės, ištaiso pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą klaidą ir nurodo, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 6 351,37 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams priteisiama 2 117,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (1/3 dalis) t. y. iš kiekvieno atsakovo po 264,64 Eur. Ši teismo aritmetinė klaida sprendimo esmės nekeičia.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

33. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovų ieškinio reikalavimą ir įpareigojo atsakovą nutraukti restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės.

34. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

35. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 117/571 dalis, o ieškovui – 29/571 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovų turimas turtas yra tame pačiame kieme, kaip ir atsakovų valdoma kavinės terasa, nes tarp sklypų nėra jokios sienos, sklypų riba yra simbolinė. Ieškovai taip pat turi įrodyti, jog jų, kaip savininkų, teisės yra pažeistos. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šią sąlygą byloje ieškovai įrodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog dėl lauko kavinės veiklos ieškovai negali būti jiems priklausančiame žemės sklype (kieme), atidaryti langų, kadangi kavinės lankytojai negerbia ieškovų privatumo. Ieškovų į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, jog kavinės lankytojai vaikšto ir prie ieškovų langų, kalbasi telefonu, fotografuoja ieškovus. Kadangi kavinės (terasos) ribos nėra aiškiai atskirtos, kavinės lankytojai turi galimybę laisvai vaikščioti ne tik po atsakovų nuomojamą žemės sklypo dalį, tačiau per visą vidinį kiemą. Kaip nurodyta byloje, kavinės lankytojai garsiai kalba, rūko, vartoja alkoholinius gėrimus, ir tai pažeidžia ieškovų, iki kurių buto atstumas nuo lauko kavinės yra apie 3,4 metrai, interesus.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokio įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovas kavinės veiklą vidiniame kieme vykdo teisėtai. Kaip nurodyta valstybinės žemės nuomos 2003 m. birželio 25 d. sutartyje Nr. N01/2003-27401, atsakovų išsinuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – „kitai paskirčiai (gyvenamajam namui eksploatuoti)“, tačiau ne lauko kavinės veiklai vykdyti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktuose yra užfiksuotas pažeidimas (žemės sklypo naudojimas ne pagal nustatytą būdą, komercinės veiklos vykdymas), kuris yra nuolatinio pobūdžio. Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo patikrinimai ir jų metu surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, pradėta administracinio nusižengimo teisena patvirtina, jog žemės sklypas yra naudojamas ne pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą.

37. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovai įrodė egzistuojant abi negatorinio ieškinio sąlygas, teismas atsižvelgęs į aplinkybes, jog nesant leidimo vidiniame kieme vykdyti lauko kavinės veiklą, lauko kavinėje nuolatos būnant kitiems asmenims, jiems triukšmaujant, pažeidžiant ieškovų privatumą, juos fotografuojant, vaikštant po ieškovų sklypą, yra suvaržomos ieškovų, kaip butų ir žemės sklypų savininkų teisės naudotis jiems priklausančiu turtu, būti lauke ar atidaryti langų dėl kieme esančio nuolatinio triukšmo, todėl pagrįstai tenkino šį ieškovų ieškinio reikalavimą.

38. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliantų apeliacinius skundus bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimas yra patikslinamas, ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą, kuri nekeičia sprendimo esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

39. Ieškovai prašo priteisti jiems 4 200 Eur (už apeliacinio skundo parengimą 2 400 Eur ir už atsiliepimo į atsakovo UAB „Sweet art“ apeliacinį skundą parengimą 1 800 Eur). Atsakovai nurodo, jog patyrė 5 399 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovai šių išlaidų nedetalizuoja, tačiau iš PVM sąskaitų faktūrų datų matyti, jog 3 327,50 Eur išlaidos yra už apeliacinio skundo surašymą, 1 890 Eur išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 181,50 Eur išlaidos už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimo. Netenkinus abiejų apeliacinių skundų, ieškovams iš atsakovo priteistina 1 800 Eur suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą, o atsakovui iš ieškovų - 1 890 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 90,75 Eur (181,50/2) už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 180,75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovų D. D. ir A. D., atsakovės UAB „Sweet art“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės UAB „Sweet art“ naudai 180,75 Eur iš ieškovų D. D. ir A. D. lygiomis dalimi, tai yra iš kiekvieno po 90,38 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ištaisyti aritmetinę klaidą ir nurodyti: „Priteisti iš atsakovų S. M., G. M., E. M. (V.), J. M., E. M., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą S. M. ir G. M., 903-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Sweet art“ lygiomis dalimis 2 117,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 264,64 Eur, ieškovų D. D. ir A. D. naudai“.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRosita PatackienėDainius Rinkevičius