Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT arba Tarnyba) 2022 m. balandžio 15 d. raštą Nr.1SS-584-(10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

Nurodo, kad kreipėsi į NŽT, prašydama ištirti Radviliškio žemėtvarkininkų veiksmus dėl netinkamai atliekamo darbo ir vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau 2022 m. balandžio 18 d. gavo skundžiamą Raštą, kuriame buvo paaiškinta, jog NŽT, išnagrinėjusi 2022 m. balandžio 11 d. gautą pareiškėjos pakartotinį 2022 m. balandžio 7 d. skundą dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų (toliau – ir Skundas), atsižvelgdama į tai, kad jame pareiškėja nenurodė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų į pareiškėjos skundus pagrįstumu ar ginčyti NŽT priimtus sprendimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, nusprendė palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą. Pareiškėja nesutinka su skundžiamame NŽT Rašte išdėstyta pozicija, nes, jos nuomone, NŽT atsakymai į pareiškėjos teiktus prašymus yra tinkamai neišnagrinėti ir nepagrįsti.

Paaiškina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi bendrą ribą su V. T. priklausančiu žemės sklypu. Kadangi minėtas asmuo reiškia pretenziją, jog pareiškėja neteisėtai naudojasi jo žemės sklypo dalimi, tai riboja jos teisę laisvai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Nurodo, kad jos sutuoktiniui R. L. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos Radviliškio rajono apylinkės teismui 1995 m. birželio 2 d. priėmus sprendimą, kuriame buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki 1940 m. jo motina valdė 0,2752 ha žemės sklypą. R. L. 1995 m. balandžio 2 d. iš valstybės nupirko 0,0086 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir užsakė sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos 1996 m. spalio 1 d. atliko tuometinis Valstybinis žemėtvarkos institutas. Su R. L. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų planu sutiko tuometinių gretimų sklypų savininkai R. K. ir G. P. Atkreipia dėmesį, kad tuo metu nustatyto dydžio Žemės sklypo ribos atsispindi ir pareiškėjos turimame plane, kuriame pažymėta ir bendra riba su R. K. žemės sklypu (šiuo metu V. T. priklausančiu žemės sklypu).

Teigia, kad rengiant kadastrinius matavimus ir su jais susijusius dokumentus nebuvo įvertinti pareiškėjos ne kartą nurodyti argumentai ir faktai. NŽT nevertino aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys piktybiškai užėmė pareiškėjos sklypo dalį, nors jai priklausančiame žemės sklype yra išlikęs buvęs riboženklis, tuo sudarydami sau palankesnes sąlygas rengiant naujus kadastrinius matavimus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos pagal išlikusį riboženklį, tačiau NŽT šį faktą ignoravo.

Teisme 2022 m. gegužės 4 d. buvo gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėja išsamiai dar kartą paaiškina kada, kokiais teisiniais pagrindais ir kokio dydžio buvo žemės sklypas, dėl kurio ribų kilo nesutarimai. Paaiškino, kad R. K. priklausančio žemės sklypo ribos buvo 2005 m. gegužės 19 d. buvo pakeistos nesuderinus su gretimų sklypų savininkais, todėl ir ribos planuose nebesutampa. Atkreipė dėmesį, kad pastatai turėjo būti parodyti plane, nes jie jau stovėjo, o naujų pastatų niekas nestatė. Akcentavo, kad yra išlikę trys riboženkliai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Pažymi, kad įvertinus žemės sklypų archyvinius duomenis galima daryti išvadą, jog R. K. žemės sklypo matavimai buvo atlikti neteisingai, nesuderinus jų su pareiškėja, parengti vadovaujantis suklastotais dokumentais.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi jame nurodytais argumentais. Atsakydama į teismo klausimus pareiškėja patvirtino, kad ji Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, nėra įvykdžiusi ir jo nesiruošia vykdyti, taip pat nurodė, kad NŽT 2015 m. liepos 17 d., 2017 m. gruodžio 6 d., 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. raštų neginčijo.

Paaiškina, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti 1996 m., nustatant Žemės sklypo ribų ir posūkio taškų koordinates (duomenys neskelbtini) vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo planas (ribos) buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais) – R. K. ir G. P.

Pažymi, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu priestato (2,00 m pločio) prie ūkinio pastato nebuvo, todėl jis nebuvo įbraižytas į planą. Šiuo metu priestatas patenka į gretimą namų valdos žemės sklypą, priklausantį P. K. teisių perėmėjui V. T.

Nurodo, kad NŽT, siekdama išspręsti susidariusią situaciją administracine tvarka, pareiškėjai ir tuometiniam gretimo žemės sklypo savininkui P. K. 2013 m. gegužės 24 d. pasiūlė patikslinti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip, kad pareiškėjai priklausantys pastatai (ūkinio pastato priestatas) bei dalis želdinių patektų į Žemės sklypo ribas, nekeičiant įregistruotų žemės sklypų plotų. Pareiškėja ir P. K. su pasiūlytomis tikslinti žemės sklypų ribomis sutiko, tačiau vėliau abu pasiūlymo atsisakė. Pareiškėjai ir P. K. atsisakius 2013 m. gegužės 24 d. pasiekto susitarimo geranoriškai išspręsti žemės sklypo ribų pasikeitimo klausimą bei ginčytiną ribą pakeisti administracine tvarka NŽT raštais (2013 m. gegužės 30 d. raštas Nr. 1SS-(9.5)-1147 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2013 m. birželio 18 d. raštas Nr. 1SS-(9.5)-1315 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“) buvo pasiūlyta ginčą spręsti teismine tvarka. Pažymi, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei V. L. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, kuriuo nusprendė įpareigoti V. L. pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus iš žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris iki atsiliepimo šioje byloje pateikimo dienos nėra pradėtas vykdyti.

Atkreipia dėmesį, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Cituoja su minėto VAĮ straipsnio turiniu susijusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimus ir pažymi, jog pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. skunde naujų faktinių aplinkybių nenurodė, todėl jos skundas skundžiamu Raštu buvo paliktas nenagrinėtas, o visa informacija su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis buvo nurodyta ankstesniuose NŽT raštuose (2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SS-1917-(10.5), 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1SS-2880-(9.5.), 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1SS-1923-(10.5), 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 1SS-687-(5.59E.).

Apibendrindama nurodo, kad skundžiamas Raštas yra priimtas remiantis VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintais individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais, motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus bei galiojantį teisinį reglamentavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2022 m. balandžio 15 d. rašto Nr.1SS-584-(10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Tarnybos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. kreipėsi į atsakovę su skundu (reg. Nr. 1GS-264) (toliau – ir Skundas), prašydama įvertinti turimus duomenis ir dokumentus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos Skundą, 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 1SS-584-(10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo, kad pareiškėjos skundas, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4-5 punktais, paliekamas nenagrinėtas. Paaiškino, kad Skunde keliami klausimai, susiję su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis, išnagrinėti ir į juos išsamiai atsakyta 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SS-1917-(10.5.) ,,Dėl V. L. prašymų“, 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1SS-2880-(9.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1SS-1923-(10.5.), 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 1SS-687-(5.59 E.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ bei kitais raštas, kuriuose buvo nurodyta ir jų apskundimo tvarka. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 7 d. skunde pareiškėja nenurodė jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, jos skundas buvo paliktas nenagrinėtu.

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja su analogiško pobūdžio prašymais (skundais) jau buvo kreipusis į atsakovę. NŽT gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 3I-L-1944-1998-640 ,,Dėl V. L. prašymų“, kuriuo buvo prašoma pakartotinai įvertinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir parengti išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SS-1917-(10.5.) ,,Dėl V. L. prašymų“ pateikė atsakymą, adresuotą ir pareiškėjai, kuriame išsamiai paaiškino, kad remiantis VĮ Registrų centro 2012 m. birželio 12 d. raštu Nr. (8.4.3.)G-911, adresuotu pareiškėjai, jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, išskyrus adresą, nebuvo keisti nuo 1996 m. Paaiškino kaip, remiantis Privatizuojamų žemės sklypų matavimų darbų metodikos, patvirtintos 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 174 ,,Dėl Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos patvirtinimo“ (galiojusios iki 1996 m. kovo 11 d.), buvo nustatomos ir ženklinamos žemės sklypų ribos bei tikrinamos apskaičiuotos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Pažymėjo, kad 2013 m. kovo 22 d. NŽT specialistai atliko žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir nustatė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio pagrindinio pastato tų pačių vietinėje ((duomenys neskelbtini) miesto) ir valstybinėje koordinačių sistemose koordinuotų kampų (kontrolinių taškų) koordinačių reikšmės sutampa, taip pat, kad sutampa ir visų minėto žemės sklypo ribų linijų ilgiai. Atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad Valstybinio žemėtvarkos instituto 1996 m. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytos žemės sklypo ribų posūkio ir kontrolinių (pagrindinio pastato kampų) taškų koordinačių reikšmės 1996 m. buvo teisingai apskaičiuotos. Atkreipė dėmesį, kad patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinė riba kerta šiame žemės sklype esančio ūkinio pastato priestatą. Įvertinus šiame žemės sklype esančio ūkinio pastato konfigūraciją ir parametrus nustatyta, kad minėtame 1996 m. parengtame žemės sklypo plane yra nurodyti tik jame esančio ūkinio pastato kontūrai, nenurodant šalia jo esančio priestato, kurį kerta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinė riba, kontūrų. Atsižvelgdama į tai, jog pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, kiekviename žemės sklypo plane turėjo būti sklype esantys kartografuoti kapitaliniai pastatai, o Valstybinio žemėtvarkos instituto 1996 m. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nėra nurodytas ūkinio pastato priestatas, kurį kerta šio žemės sklypo vakarinė riba, padarė išvadą, kad galimai minėtas ūkinis pastatas 1996 m. žemės sklypo kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu neegzistavo. Pažymėjo, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierius 2005 m. sausio 6 d. atliko gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir sudarė šio žemės sklypo planą M 1: 1000. Įvertinus minėtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1 : 1000 ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Valstybinio žemėtvarkos instituto 1996 m. parengtame plane esančią informaciją, nustatyta, kad 2005 m. sausio 6 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba pažeista nebuvo, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba sutampa su 1996 m. kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje teisingai nustatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinė riba, tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1 : 1000 nėra nurodytas gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio ūkinio pastato priestatas, kurį, pagal 2013 m. kovo 22 d. vykusio faktinio duomenų patikrinimo metu gautus rezultatus, kerta žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos šių žemės sklypų kadastrinių matavimų (vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemose) metu buvo nustatytas teisingai, tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas po atliktų kadastrinių matavimų buvo sudarytas netiksliai, jame nenurodant šio žemės sklypo kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje metu buvusio ūkinio pastato priestato, tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų reikalavimų nuostatas, tačiau pažymėjo, kad minėtas procedūrinis pažeidimas negalėjo turėti esminės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų nustatymui. Atkreipė dėmesį, kad susidariusi situacija dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos nustatymo turi būti sprendžiama administracine tvarka. Informavo, kad NŽT Radviliškio skyrius iki 2015 m. liepos 13 d. nėra gavęs VĮ Registrų centro parengtos išvados apie galimai tikrintų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) planų netikslumus.

Paminėtina, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-385-1029/2017 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams V. T. ir NŽT dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, kuriuo prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (asmenine nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą (2004 m. lapkričio 4 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio V. L.) ribas pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1938 m. schemą; 2) įpareigoti atsakovę NŽT savo lėšomis kuo skubiau atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (asmenine nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą (2004 m. lapkričio 4 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio V. L.) geodezinius matavimus, įvedant matavimus į kadastro ir registro duomenis. Teismas sprendime pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovei priklausantys pastatai – vištidė, malkinė ir sandėlis, buvo pastatyti ant atsakovui V. T. priklausančio žemės sklypo ir įsiteisėjusiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, ieškovė įpareigota šiuos pastatus nugriauti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog V. L. ir V. T. žemės sklypus skirianti riba yra neaiški. Ieškovei priklausantys pastatai pastatyti nesilaikant jai priklausančio žemės ploto ribų, todėl V. L. nepagrįstai siekia išvengti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, vykdymo, norėdama pagal pastatytus pastatus įteisinti žemės sklypo ribas. Be to, ieškovei ir buvusiam gretimo žemės sklypo savininkui P. K. buvo siūlyta pakeisti žemės sklypų bendrą ribą, kad ji nekirstų ieškovei priklausančių pastatų, tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad riba tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V. T. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra aiški, todėl jos nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio tvarka nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad joks teisės aktas nenumato pareigos NŽT apmokėti privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo plano (kadastrinių, geodezinių matavimų) rengimo išlaidų, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę NŽT savo lėšomis kuo skubiau atlikti ieškovei priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, taip pat netenkintinas. Taigi, teismas V. L. ieškinį atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, apskundė jį apeliacine tvarka, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą, 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 1SS-2880-(9.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi paliko Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos ieškinys dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo ir įpareigojimo atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nepakeistą. Atsižvelgdama į tai nurodė, kad pareiškėjos prašymas paliekamas nenagrinėtu. Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su dokumentų klastojimu, informavo, kad pareiškėja turėtų kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kadangi NŽT kompetencijai nepriskirta nagrinėti dokumentų klastojimo atvejus, taip pat, kad dėl žalos, kuri, pareiškėjos nuomone, galbūt kilo dėl NŽT Radviliškio skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ji turi teisę kreiptis į teismą.

NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2019 m. spalio 3 d. skundą, 2019 m. spalio 9 d. rašte Nr. 1SS-1923-(10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-7352-767/2018 buvo konstatuota, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-385-1029/2017, jau buvo pasisakyta dėl pareiškėjos žemės sklypo ribų aiškumo, todėl nutarta civilinę bylą nutraukti. Informavo, kad tuo atveju, jei pareiškėjai nėra aiškus Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas, ji turi teisę šiam teismui pateikti atskirą skundą dėl sprendimo išaiškinimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pateiktame skunde nėra nurodyta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, skunde keliami klausimai, susiję su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, paliekami nenagrinėti. Atkreipė dėmesį, kad iš Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo duomenų nustatė, kad matininkas M. N., parengęs pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, 2018 m. balandžio 17 d. pateikė ją NŽT Radviliškio rajono skyriui tikrinti. NŽT Radviliškio rajono skyrius 2018 m. balandžio 24 d. patikrinęs bylą ir nustatęs aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 30KAM-32009 ir bylą grąžino matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti, tačiau iki 2019 m. spalio 8 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla, pašalinus trūkumus, pakartotinai tikrinti pateikta nebuvo. Pažymėjo, kad NŽT kompetencijai nėra priskirta funkcija atlikti tyrimus dėl matininkų neįvykdytų ar netinkamai vykdomų sutarties prievolių ir dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad, siekiant padėti išspręsti susidariusią situaciją dėl žemės sklypo duomenų nustatymo tęstinumo, buvo kreiptasi į matininką ir jis įpareigotas nedelsiant imtis veiksmų žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūroms užbaigti arba taikiu būdu nutraukti civilinius santykius ir iki 2019 m. lapkričio 8 d. raštu NŽT pateikti paaiškinimą dėl galimai neįvykdytų ar netinkamai vykdomų sutarties prievolių, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Pareiškėja 2020 m. kovo 5 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, kuriame nurodė, kad nuo to laiko, kai paskutinį kartą kreipėsi (2012 m. liepos 27 d.), NŽT Radviliškio skyriaus darbuotojai savo klaidų taip ir neištaisė bei nevykdė nurodymų. Aptarė susiklosčiusią situaciją dėl, pareiškėjos nuomone, klastojamų dokumentų, neteisingų duomenų, žemės sklypo ribų pagal 1996 m. planą neatstatymo, trukdymo matininkams patikslinti žemės sklypo ribas, neteisingų duomenų teikimo teismams ir prašė įvertinti nurodytas aplinkybes ir žemėtvarkos darbuotojų neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. 4D-2020/1-310/3D733 ,,Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“, adresuotu pareiškėjai ir NŽT, informavo pareiškėją, kad skundą tikslinga nagrinėti NŽT ir prašė NŽT direktoriaus išnagrinėti pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir kartu paaiškinti, dėl kokių priežasčių nėra suderinami 2018 m. atlikti pareiškėjos žemės sklypo kadastriniai matavimai; ar pareiškėjai priklausanti malkinė yra jos žemės sklypo ribose, jeigu ne – kokių veiksmų ir kas turi imtis; imtis priemonių pažeidimams šalinti, jeigu tokių būtų nustatyta.

Pareiškėja, laikydamasi pozicijos, jog skundžiamu Raštu jai nebuvo tinkamai atsakyta į pateiktą Skundą, pateikė skundą teismui.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas VAĮ ir Taisyklėse.

VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas Taisykles.

Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 47 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti skundžiamą Raštą ir įpareigoti NŽT išnagrinėti Skundą iš naujo. Kaip matyti, Raštu NŽT paliko pareiškėjos Skundą nenagrinėtą, taigi pareiškėja teisme kelia ginčą dėl atsakovės Raštu įforminto sprendimo palikti Skundą nenagrinėtu. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą), atsisakymo tenkinti prašymą ar skundą, suteikti informaciją ir kt. yra laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

VAĮ 11 straipsnis reglamentuoja prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimą ir nagrinėjimą. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti atvejai, kuomet prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, t. y., jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. NŽT pateikė Skundą dėl turimų duomenų ir dokumentų, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribų nustatymu, įvertinimo. NŽT skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, kad Skundas paliekamas nenagrinėtas, kadangi ji Skunde nenurodė naujų faktinių aplinkybių. Taigi, NŽT paliko pareiškėjos Skundą nenagrinėtą remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Minėta teisės norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi į NŽT su prašymais ir skundais, kuriuose nurodomos aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisių į jai šiuo metu priklausantį Žemės sklypą įgijimu ir jo ribų nustatymu, bei atliktais matavimais. Kaip nurodoma tiek NŽT teismui pateiktame atsiliepime, tiek ir nagrinėjamu atveju skundžiamame Rašte, visa informacija, susijusi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis, buvo nurodyta NŽT priimtuose raštuose: 2015 m. liepos 17 d. rašte Nr. 1SS-1917-(10.5.) ,,Dėl V. L. prašymų”, 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 1SS-2880-(9.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo”, 2019 m. spalio 9 d. rašte Nr. 1SS-1923-(10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo”, 2020 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 1SS-687-(5.59E) ,,Dėl skundo nagrinėjimo”.

Kaip matyti iš nurodytų raštų turinio, juose pareiškėjai, remiantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, buvo atsakyta į prašymuose ir skunduose keliamus klausimus, t. y. išsamiai paaiškinta visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų nustatymu ir atliktais matavimais, pasiūlyti galimi susiklosčiusios situacijos sprendimo variantai. Kaip matyti iš pareiškėjos Skundo, kuris skundžiamu Raštu buvo paliktas nenagrinėtas, turinio, jame dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės ir keliami tie patys klausimai, susiję su aptariamo Žemės sklypo ribų nustatymu, kurie jau buvo analizuojami minėtuose anksčiau NŽT pareiškėjai teiktuose atsakymuose. Kaip teisingai pažymima skundžiamame Rašte, prašyme nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti anksčiau atsakovės pareiškėjai teiktų atsakymų pagrįstumu. Duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl anksčiau jai NŽT pateiktų atsakymų nuginčijimo, į bylą nepateikta, o pati pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad Rašte paminėtų NŽT 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. 1SS-1917-(10.5), 2017 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 1SS-2880-(9.5.), 2019 m. spalio 9 d. rašto Nr. 1SS-1923-(10.5) ir 2020 m. balandžio 1 d. rašto Nr. 1SS-687-(5.59E.) ji neginčijo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu Raštu pagrįstai, remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjos Skundas buvo paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas NŽT Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos skunde nurodytų, nei kitų argumentų pagrindu.

Teismui netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl skundžiamo Rašto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos Skundą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. L. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.