Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2128-603/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-14
Bylos Nr.: e2A-2128-603/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01391-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Atsakovas: V. Š.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“

Kategorijos

2.6.11.5Energijos pirkimas–pardavimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-2128-603/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01391-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos už elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., L. K. ir D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 8 515,08 Eur skolos už suvartotą elektros energiją, proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė šiais argumentais:

1.1. ieškovė tiekė elektros energiją ir su tuo susijusiais paslaugas objektui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinus elektros apskaitos prietaiso (toliau – skaitiklis) rodmenis Objekte buvo užfiksuotas rodmuo nuo 0 iki 45 kWh, už šį suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiuota 5,40 EUR skola priskirta tuometiniam iki atsakovo buvusiam Objekto savininkui;

1.2. elektros energija į Objektą tiekta pagal 2014 m. lapkričio 3 d. Elektros energijos pirkimo ? pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 45115859-55862/241204, kuri buvo sudaryta su tuometiniu iki atsakovo buvusiu Objekto savininku;

1.3. atsakovas nuosavybės teises į Objektą įgijo nuo 2019 m. spalio 23 d. ir jį valdė iki 2023 m. kovo 30 d. Pasikeitus Objekto savininkui, apie tai ieškovė nebuvo informuota, atsakovas, nuo 2019 m. spalio 23 d. įgijęs nuosavybės teisę į Objektą, nesikreipė dėl naujos elektros energijos tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutarties sudarymo, nors faktiškai elektros energija Objekte buvo vartojama. Atsakovas už Objekte suvartotą elektros energiją tinkamai neatsiskaitė, todėl liko skolingas ieškinyje reikalaujamą sumą;

1.4. 2023 kovo 27 d. įregistruota Objekto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuo 2023 m. kovo 30 d. Objektas nuosavybes teise priklauso naujiesiems savininkams. 2023 m. balandžio 25 d. tarp naujų savininkų ir buvusio savininko atsakovo buvo sudarytas apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas (toliau – Aktas), kuriame užfiksuotas Objekto skaitiklio rodmuo, nuo kurio atsakovas perduoda naujiesiems avininkams Objektą – 30 456 kWh. Šiuo Aktu atsakovas įsipareigojo visiškai atsiskaityti už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas iki šio rodmens, tačiau per nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdė. Aktas buvo ieškovui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 6 d.;

1.5. Objekte 2023 m. gegužės 12 d. atliktas skaitiklio rodmenų patikrinimas, kurio metu taip pat nustatytas Objekte suvartotas elektros energijos kiekis iki 30 456 kWh. Tokiu būdu nustatytas iš viso suvartotas 30 411 kWh elektros energijos kiekis nuo 45 kWh rodmens (kuris buvo nustatytas 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinus skaitiklio rodmenis) iki 30 456 kWh rodmens;

1.6. ieškovui gavus duomenis apie skaitiklio užfiksuotus rodmenis, 2023 m. gegužės 31 d. išrašyta 8 520,48 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. LAET 04212847 iki atsakovo buvusio savininko vardu, kadangi ieškovui tuo metu nebuvo žinoma aplinkybė apie pasikeitusį Objekto savininką. Vėliau ieškovas išrašė ir atsakovui pateikė 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LAEU 00818491 dėl 8 520,48 Eur skolos. Ieškovas nereikalauja apmokėti 5,40 Eur likučio už 45 kWh, užfiksuoto 2016 m. rugsėjo 20 d.;

1.7. atsakovas, įgijęs nuosavybės teisę į Objektą, rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu nesudarė, tačiau jis yra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą su ieškovu už Objekte suvartotą elektros energiją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalies pagrindu;

1.8. atsakovas, ginčo laikotarpiu buvęs Objekto savininkas, yra atsakingas už susidariusią skolą nuo 45 kWh iki 30 456 kWh rodmens, todėl iš atsakovo priteistina 8 515,08 Eur skola už suvartotą 30 411 kWh elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas. Taip pat atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos;

1.9. nors ieškovas buvo ieškinyje nurodęs, kad 2014 m. lapkričio 3 d. Sutartį buvo sudaręs su tuometiniu Objekto savininku, tačiau pagal turimus duomenis Sutartis 2014 m. lapkričio 3 d. buvo tik parengta, bet prieš atsakovą buvusio savininko nepasirašyta (pasirašyta sutartis ieškovei nebuvo grąžinta). Taigi, rašytinė Sutartis tarp ieškovės ir iki atsakovo buvusio savininko nebuvo sudaryta. Ieškovė taip pat neturi Apskaitos rodmenų suderinimo akto iki 2019 m. spalio 18 d. Pagal šiuo laikotarpiu galiojusią Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 98 punkto redakciją (redakcija, galiojusi nuo 2018-09-01 iki 2019-10-01) buvęs ir naujasis Objekto savininkas turėjo sudaryti rašytinį susitarimą, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, tačiau tokio susitarimo nei buvę Objekto savininkai, nei atsakovas nepateikė;

1.10. pagal Taisyklių 58.4 punktą (iki 2020-07-01 Taisyklių 56.4 punktą) vartotojas turėjo pareigą ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (t. y. kiekvieno kalendorinio mėnesio) paskutinę dieną deklaruoti elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Tiek buvusiems Objekto savininkams, tiek atsakovui nedeklaruojant rodmenų kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo atitinkamai laikoma, kad elektros energijos Objekte nebuvo suvartota. Atitinkamai buvo išrašomos 0,00 Eur Sąskaitos;

1.11. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 4 d., kada Objekte buvo įrengtas elektros apskaitos prietaisas iki 2019 m. spalio 18 d. buvo kartą atliktas elektros apskaitos pritaiso Objekte patikrinimas, t. y. 2016 m. rugsėjo 20 d., kurio metu buvo nustatytas iš viso suvartotas 45 kWh elektros energijos kiekis;

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. ieškovė reikalavimą grindė ir nurodė, jog atsakovo suvartotas elektros energijos kiekis sudaro nuo 45 kWh rodmens, (kuris buvo nustatytas 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinus skaitiklio rodmenis) iki 30 456 kWh rodmens, kuris fiksuotas 2024 m. rugpjūčio 6 d. surašytame ir pateiktame Akte, tačiau klaidingai teigė, jog atsakovas įsipareigojo visiškai atsiskaityti už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas iki šio rodmens;

2.2. atsakovas Objektą pradėjo valdyti nuo 2019 m. spalio 18 d., baigė 2023 m. kovo 27 d., taigi atsakovas tik šiuo laikotarpiu galėjo naudoti elektros energiją savo poreikiams. Taip pat atsakovui tik už šį laikotarpį gali būti reiškiamas materialinis reikalavimas ir tik šia apimtimi gali atsakyti atsakovas bei būti atsakovu;

2.3. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 03 d. iki 2019 m. spalio 18 d. materialiniai prievoliniai santykiai buvo susiformavę su iki atsakovo buvusiu Objekto savininku, todėl šiuo laikotarpiu pastarasis asmuo yra atsakingas ir turi būti atsakovu. Sutartiniai santykiai nurodytų laikotarpiu egzistavo ne su atsakovu, tačiau su kitu subjektu, taigi ir reikalavimas turi būti nukreiptas į kitą sutartinio santykio subjektą;

2.4. iki atsakovo buvęs savininkas nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartimi patvirtino, jog visi mokesčiai už elektros energiją yra sumokėti (pirkimo – pardavimo sutarties 7.8 punktas), tačiau toks patvirtinimas yra melagingas, todėl iki atsakovo buvęs savininkas yra atsakingas už skolą atsiradusią iki 2019 m. spalio 18 d.;

2.5. išrašyta PVM sąskaita faktūra pagrindžia, kad mokėjimo dokumentai išrašyti ir pateikti iki atsakovo buvusiam savininkui, atsakovas nėra gavęs nei vienos PVM sąskaitos faktūros, o PVM sąskaita faktūra tik formaliai perrašyta atsakovo vardu. Taigi ir pati ieškovė pripažino, jog prievolinio santykio subjektas yra trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Todėl reikalavimas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 03 d. iki 2019 m. spalio 18 d. turi būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui;

2.6. ieškovė nepagrindžia savo reikalavimo ir nėra aišku kaip paskaičiuota 8 515,08 Eur suma, t. y. kokia taikyta kaina (Eur/kWh) ir koks tarifas. Tik iš ieškinio priedo Nr. 2 galima daryti prielaidą, jog taikytas 0,28 Eur/kWh tarifas, kuris yra visiškai neteisingas, t. y. akivaizdžiai per didelis ir neatitinkantis suderintų ir patvirtintų elektros energijos tiekimo kainų, pvz. 2019 – 2020 m. vidutinė kaina sudarė apie 0,10 Eur/kWh, 2021 m. – 0,11 Eur/kWh ir pan.;

2.7. ieškovė į bylą nepateikė nei vieno mokėjimo dokumento, kuris yra/būtų pagrindu atsiskaitymui už patiektą ir suvartotą elektros energiją, t. y. neįformino santykių teisės aktų nustatyta tvarka, taigi ir reikalavimas nėra pagrįstas bei teisėtas, taip pat akivaizdžiai neteisingas ir neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Taip pat ieškovė pagal Taisyklių reikalavimus neteikė apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų), neteikė buitiniams vartotojams informacijos apie tiekiamos energijos kainų pasikeitimus ir/ar taikomas kainas, iš esmės pagal faktines aplinkybes ir pateiktus į bylą duomenis per 10 metų, t, y. per tariamų santykių egzistavimo laikotarpį, jokių veiksmų neatliko privalomų pagal teisės aktus;

2.8. ieškovė nėra materialinio santykio dalyvis, todėl negali reikšti reikalavimo ir reikalauti taikyti teisinę gynybą. (i) reikalavimo laikotarpiu iki 2021 m. elektros energiją tiekti vartotojams galėjo vienintelis elektros energijos tiekėjas (visuomeninis), tačiau ieškovė tokio statuso neturėjo, (ii) nuo 2021 m. pradėta elektros energijos tiekimo liberalizacijos etapas (Elektros energijos įstatymo 60 straipsnis; (iii) atsirado nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, kurie įgyvendino teisės aktais nustatytas sąlygas; (iv) vartotojai įgijo teisę (atitinkantys sąlygas) pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją; (v) ieškovė neturėjo teisės tiekti elektros energiją atsakovui. Ieškovė kaip subjektas įregistruota tik 2014 m. rugsėjo 02 d., o leidimą – licenciją elektros energijai tiekti (L1-124 (NET) gavo tik 2019 m. gegužės 09 d. 1, taigi akivaizdu, jog ieškovė teikia neteisingus duomenis ir reikalavimus;

2.9. Elektros energijos tiekimo įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta, kad vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, užtikrinamas garantinis tiekimas. Ieškovė nepagrindė paslaugų teikimo santykio už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 03 d. iki 2023 m. kovo 27 d., todėl neturi reikalavimo teisės, o reikalavimas priteisti 8 515,08 Eur turi būti atmestas;

2.10. ieškovei pagrindus, atsakovas galėtų sumokėti ieškovei paskaičiuojant po 5,40 Eur/mėn. Atsakovas pradėjo valdyti nekilnojamą turtą ir naudoti elektros energiją nuo 2019 m. spalio 23 d., taigi atsakovas turėtų sumokėti skolą paskaičiuotą po 5,40 Eur/mėn. iki 2023 m. kovo 27 d. Už nurodytą laikotarpį atsakovas nėra apmokėjęs sąskaitų (41 vnt.), tokiu būdu skolos suma susidaro 221,40 Eur (41 x 5,40).

Atsiliepimas

3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė tokius nesutikimo argumentus:

Šalies argumentai

3.1. ieškovė klaidingai nurodė, kad tiekė elektros energiją į Objektą pagal 2014 m. lapkričio 3 d. Elektros energijos pirkimo ? pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 45115859-55862/241204, kuri buvo sudaryta su tuometiniu Objekto savininku. Tuo tarpu su ieškove elektros energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, tretieji asmenys (tuo metu) jokios sutarties (ar jos projekto) iš ieškovės negavo;

3.2. ieškovė neteikė tretiesiems asmenims sąskaitų, jie negavo ir PVM sąskaitos faktūros, kuri yra pateikta į bylą, nurodant, kad skola 8 515,08 Eur. Dar daugiau, nėra aiškus nei skolos susidarymo pagrindas, nei kitos aplinkybės kiek jos susijusios su skolos atsiradimu ir UAB „Ignitis“ reikalavimu;

3.3. už elektrą buvo pilnai atsiskaitoma, tačiau kitam tiekėjui – AB „ESO“, o jei būtų nemokėta tiek laiko, akivaizdu, jog būtų buvęs nutrauktas elektros tiekimas. Tretieji asmenys negali pateikti mokėjimo dokumentų, kadangi jau ilgą laiką nebegyvena ginčo Objekte, kuriame ir buvo tiekiama elektros energija, tačiau mokėjimai buvo atliekami;

3.4. bylos duomenys nepagrindžia, jog ieškovė turėtų teisę į atlygį už tariamą elektros energijos tiekimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovo V. Š. priteisė: 1) ieškovei UAB „Ignitis“ 8 515,08 Eur skolos už suvartotą elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 8 515,08 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2024 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 191,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai – 90,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nepritarė atsakovo teiginiams, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi nėra elektros energiją teikiantis subjektas. Atsakovo nurodoma AB „ESO“ nuo 2018 m. spalio 1 d. pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra ne elektros energijos tiekėjas, o elektros energijos skirstymo operatorius, kuris užtikrina elektros tinklų, kuriais patiekiama elektros energija, tinkamą eksploatavimą. EEĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, elektros energijos skirstymo veiklą vykdo nepriklausomai nuo elektros energijos gamybos, perdavimo ir tiekimo veiklos bei jų komercinių interesų. Todėl AB „ESO“ savo veiklą vykdo būtent nepriklausomai nuo elektros energijos gamybos, perdavimo ir tiekimo veiklos bei jų komercinių interesų. Tuo tarpu EEĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, užtikrinamas garantinis tiekimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, AB „ESO“ elektros energijos tiekimą užtikrina tik vieninteliu atveju – užtikrinant garantinį elektros energijos tiekimą ir tik EEĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, kurių nagrinėjamu nebuvo, todėl Objektui elektros energijos tiekimą užtikrino visuomeninis elektros energijos tiekėjas, t. y. ieškovė.

6. Teismas nustatė, kad AB „ESO“ Verslo dalies pirkimo-pardavimo 2018 m. spalio 1 d. sutartimi, sudaryta su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ perleido bendrovei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise AB „ESO“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Juridinio asmens UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pavadinimas 2019 m. rugsėjo 6 d. pakeistas į UAB „Ignitis“. Taigi, ieškovė yra AB „ESO“ teisių ir pareigų perėmėja. Teismas nustatė, kad ieškovė turi galiojančią licenciją Nr. L1-12 (VET)?, kuri pakeista 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. O3E-854, o licencija išduota tiekti elektros energiją Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Kauno (išskyrus Kėdainių savivaldybėje AB „Lifosa“ elektros energijos visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. VET-6 apibrėžtą teritoriją bei Kauno savivaldybėje UAB „Dainavos elektra“ visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. L1-11 (VET) apibrėžtą teritoriją), Klaipėdos, Šiaulių (išskyrus Akmenės savivaldybėje AB „Akmenės cementas“ elektros visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. VET-5 apibrėžtą teritoriją) Tauragės, Telšių apskrityse (https://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/licencijos%20ir%20leidimai/visuomeninio-elektros-energijos-tiekimo-licencijas-turincios-imones.aspx). Nurodė, kad ieškovė yra visuomeninis tiekėjas, turintis galiojančią licenciją tiekti elektros energiją Telšių apskrityje, kur yra ir ginčo Objektas, todėl atsakovo atsikirtimus šiuo aspektu atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė antrinį suvestinį informacijos šaltinį - priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. liepos 25 d. (toliau – Ataskaita). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Ataskaitoje pateikti duomenys būtų neteisingi. Taip pat teismas nustatė, kad Ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą patvirtina pirminiai informacijos šaltiniai (pvz. užfiksuoti apskaitos prietaisų parodymai, deklaruotų parodymų nebuvimas).

8. Teismas laikė, kad atsakovas yra atsakingas už suvartotą elektros energiją iki apskaitos prietaiso rodmenų 30 456 kWh. Nurodė, kad perleisdamas Objektą atsakovas 2023 m. balandžio 25 d. su naujaisiais savininkais sudarė Objekto Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, kuris patvirtina, jog atsakovas įsipareigojo apmokėti iki elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų 30 456 kWh. Nustatė, kad šie rodmenys atitinka ir ieškovės atlikto rodmenų patikrinimo nustatytus duomenis.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą apskaičiuoti elektros energiją pagal operatoriaus nurašytus apskaitos prietaiso rodmenis. Ieškovė apskaitos prietaiso rodmenų patikrinimo metu 2023 m. gegužės 12 d. nustatė, jog Objekte yra suvartota elektros energijos iki 30 456 kWh. Nurodė, kad pagal Taisyklių 105.3 punktą (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) patiekta elektros energija laikoma kaip apskaičiuota pagal apskaitos prietaiso rodmenis, jeigu operatorius nurašo elektros apskaitos prietaisų rodmenis.

10. Teismas nustatė, kad Žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo 2019 m. spalio 18 d. sutarties Nr. 6010 7.8 punktu tretieji asmenys, kurie buvo Objekto savininkai iki juo tampant atsakovui, patvirtino apie visus sumokėtus mokesčius už suvartotą elektros energiją iki Objekto perdavimo atsakovui momento. Pažymėjo, kad sutarties 6.2 punktu šalys sutarė, jog ši sutartis kartu yra ir Objekto perdavimo- priėmimo aktas, t. y nuosavybės teisės atsakovui perėjo nuo šios sutarties pasirašymo ir notaro patvirtinimo momento. Notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi yra šalių sutarta, jog iki atsakovo buvę savininkai yra atsiskaitę su elektros energijos tiekėjais. Teismo vertinimu, jei atsakovas mano, kad ši aplinkybė yra neteisinga, jis turi teisę reikšti reikalavimus buvusiems Objekto savininkams, ginčyti notarinės sutarties dalį ir/ar reikalauti nuostolių atlyginimo, jei tokių yra patyręs.

11. Remdamasis Ataskaitos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2023 m. kovo 27 d. nedeklaravo jokių elektros energijos vartojimo apskaitos prietaisų rodmenų. Įvertinęs tai, kad pagal Ataskaitą buvo deklaruota 45 kWh suvartotos elektros energijos, kad iki atsakovo buvęs Objekto savininkas notarine nenuginčyta sutartimi patvirtino, jog yra atsiskaityta už suvartotą elektros energiją iki rodmens 45 kWh, sprendė, jog atsakovas laikotarpiu kai buvo Objekto savininku, t. y. nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2023 m. kovo 27 d., suvartojo elektros energijos nuo apskaitos prietaiso rodmens 45 kWh iki rodmens 30 456 kWh, iš viso 30 411 kWh.

12. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, todėl pagal teisinį reglamentavimą sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo vartotojo tinklų prijungimo prie elektros energijos tiekimo tinklų, nepriklausomai nuo to ar rašytinė sutartis tarp šalių buvo sudaryta, ar ne (CK 6.384 straipsnio 1 dalis. Pažymėjo, kad nesant rašytinės sutarties, realinės sutarties šalių santykius reguliuoja teisės aktai. Teismo vertinimu, atsakovas nevykdė Taisyklių 56.1 papunktyje nustatytos pareigos, jog prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, vartotojas turi sudaryti Taisyklių 17 punkte nurodytas sutartis, t. y. su visuomeniniu arba komerciniu tiekėju, todėl negali remtis aplinkybe, jog su juo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis.

13. Teismas sprendė, kad atsakovas neįvykdė ir Taisyklėse įtvirtintos pareigos kiekvieną mėnesio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Laikė, kad to nepadaręs atsakovas negali remtis aplinkybe, jog jam kas mėnesį nebuvo išrašomos sąskaitos už suvartotą elektros energiją.

14. Teismas laikė, kad atsakovas neįvykdė ir Taisyklėse įtvirtintos informavimo pareigos, todėl pagal Taisyklių 97 punktą yra atsakingas už apmokėjimą už suvartotą elektros energiją. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas sąžiningai klysdamas išrašė pirmiau sąskaitą iki atsakovo buvusiam Objekto savininkui, o sužinojęs perrašė sąskaitą atsakovui, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Atsakovo atsikirtimus, susijusius su sąskaitų išrašymu iki atsakovo buvusiam Objekto savininkui, laikė nepagrįstais, kadangi dėl to yra atsakingas pats atsakovas. Pažymėjo, kad atsakovas per 14 kalendorinių dienų nuo Objekto nuosavybės teisės įgijimo nesikreipė į elektros energijos tiekėją dėl sutarties sudarymo, todėl ieškovė nežinojo ir neprivalėjo žinoti apie Objekto savininko pasikeitimą.

15. Teismas nurodė, kad Taisyklių 100 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Todėl Objekto savininkas privalo atsiskaityti ne tik tais atvejais, kai jis asmeniškai vartojo elektros energiją, bet ir tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti kas ją suvartojo.

16. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovė pažeidė prievolę kas mėnesį pateikti sąskaitas. Nurodė, kad Ieškovės pareiga apskaičiuoti suvartotą elektros energiją ir pateikti sąskaitą kyla iš vartotojo pareigos deklaruoti suvartotą elektros energiją. Vartotojui nevykdant prievolės deklaruoti suvartotą elektros energiją pagal apskaitos rodmenis, ieškovė neturi pareigos ir negali išrašyti sąskaitos pagal duomenis, kurių nėra pateikęs vartotojas.

17. Teismas nesutiko ir su atsakovo atsikirtimais, jog ieškovė privalėjo taikyti vidutinės kainos principą ir išrašinėti sąskaitas kiekvieną mėnesį pagal vidutinį suvartotos elektros energijos kiekį. Teismas nurodė, kad Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo (redakcija galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 28 punkte nustatyta, jog vartotojui nevykdant pareigos Sutartyje nustatytų ataskaitinių laikotarpių dažnumu deklaruoti Tiekėjui elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ar nuotolinio duomenų nuskaitymo įrenginių gedimo atveju, elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų nebuvimo laikotarpiu Tiekėjas turi teisę išrašyti mokėjimo dokumentą su vidutiniu Vartotojo suvartojamu elektros energijos kiekiu; atsiskaitymo pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą tvarka taip pat taikoma Vartotojo prašymu. Remdamasis bylos duomenimis nenustatė, kad atsakovas būtų prašęs taikyti vidutinę elektros energijos suvartojimo tvarką. Tuo tarpu, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę taikyti vidutinę vartotojo suvartotos elektros energijos normą, tačiau tokios pareigos neturi.

18. Teismas laikė nepagrįstais ir atsakovo argumentus dėl neteisingai taikytų tarifų, paskaičiuojant suvartotos elektros energijos kainą. Nurodė, kad ieškovė paskaičiavo paslaugų kainą pagal operatoriaus nurašytus duomenis, atlikus elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų patikrinimą, pagal tuo metu galiojusį tarifą – 0,28 EUR/kWh (https://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/2023/Visuomeniniai-tarifai-galioje-iki-2023-12-31.aspx), todėl laikė, kad ieškovė taikydamas šį tarifą, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Teismo vertinimu, neįmanoma paskaičiuoti ir taikyti atitinkamo laikotarpio tarifus, kadangi atsakovas nevykdė prievolių laiku deklaruoti suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, todėl laikė, kad dėl tarifų taikymo atitinkamais laikotarpiais yra atsakingas pats atsakovas.

19. Teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiųjų asmenų argumentus, jog už suvartotą elektros energiją atsiskaitinėdavo su AB „ESO“. Nurodė, kad nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, be to, ieškovė yra AB „ESO“ teisių ir pareigų perėmėja.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai nustatė, kad atsakovas suvartojo 30 411 kWh elektros energijos, pagrįstai taikė 0,28 Eur/kWh tarifą ir pagrįstai pateikė 8 515,08 Eur sąskaitą atsakovui, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė šią skolą už suvartotą elektros energiją (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

21. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir trečiajam asmeniui D. K..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22. Atsakovas V. Š. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinio netenkinti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes susijusias elektros energijos pirkimo pardavimo santykiais. Ieškovė UAB „Ignitis“ nėra elektros energijos pirkimo – pardavimo santykio subjektas ir neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi neperėmė teisių ir pareigų, susijusių su elektros energijos tiekimu. Jokie prievoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susiformavę, todėl atsakovas negalėjo būti laikomas turintis piniginę prievolę UAB „Ignitis“ atžvilgiu;

22.2. ieškovė visuomeninio tiekėjo licenciją įgijo tik 2019 m. gruodžio 13 d., tačiau ieškinyje reiškiami reikalavimai nuo 2014 m. Telšių apskrities teritorijoje turėjo teisę tokią paslauga teikti AB „Lesto“, AB „ESO“, kuri šiam momentui vykdo ir garantinio tiekėjo funkcijas (EEĮ 44 straipsnis). Tuo tarpu teismas be jokių pagristų įrodymų ir netgi akivaizdaus priešingo įrodymo, jog UAB „Ignitis“ net neturėjo teisės ginčo laike teikti paslaugas, padarė visiškai neteisingą išvadą, jog ieškovė yra visuomeninis tiekėjas, turintis galiojančią licenciją tiekti elektros energiją Telšių apskrityje, kur yra ir ginčo Objektas;

22.3 EEĮ 44 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija) nurodoma, jog vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrinamas garantinis tiekimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teismas pats pripažino, jog atsakovas nebuvo sudaręs sutarties, taigi santykiai galėjo ir turėjo būti su garantiniu tiekėju, tačiau UAB „Ignitis“ tokio statuso neturėjo;

22.4. teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sąlygų taikyti EEĮ 44 straipsnio 1 dalį, akivaizdžiai neteisinga. Pagal bylos duomenis, trečiasis asmuo patvirtino neturėjęs jokių santykių su UAB „Ignitis“, o buvo susiklostę santykiai su AB „ESO“. Ieškovė UAB „Ignitis“ nepateikė sutarties, o atsakovui pareiškus reikalavimą teismui išsireikalauti tokią sutartį, procesinės pareigos nevykdė. Atsakovas nebuvo sudaręs sutarties su ieškove UAB Ignitis“, taigi tokiu atveju turėjo būti taikoma garantinio tiekėjo paslauga;

22.5. teismas, nustatęs, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2023 m. kovo 27 d., buvo Objekto savininku, nepagrįstai ieškovės reikalavimą tenkino nuo 2014 m. Tokiu būdu priteista atsakovui akivaizdžiai neteisinga 8 515,08 Eur skola;

22.6. pripažinus, kad taikytina CK 6.384 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog pagal sutartį abonentui esant fiziniam asmeniui – vartotojui, naudojančiam energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, teismas turėjo laikyti, kad šis laikotarpis yra nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Taigi, teismas netinkamai taikė CK 6.384 straipsnio 1 dalies normą;

22.7. atsakovui nedeklaravus suvartotos elektros energijos kiekių, ieškovė turėjo vadovautis Taisyklių 104.6 punkte įtvirtinta apskaitos vidurkio taisykle su sąlyga, jog jis buvo santykio dalyvis.

Atsiliepimas

23. Ieškovė UAB „Ignitis“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

23.1. aplinkybė, jog ieškovė su atsakovu nebuvo sudarę rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo Objektui, nesuponuoja išvados, jog tarp šalių nebuvo susiklostę elektros energijos tiekimo santykiai. Ieškovė tiekia elektros energiją į Objektą visuomeninio tiekimo pagrindais, atsakovas Objektą nuosavybės teise įgijo nuo 2019 m. spalio 23 d. iki valdė iki 2023 m. kovo 30 d., tačiau pasikeitus Objekto savininkui, ieškovės neinformavo ir nesikreipė į ieškovę dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo, nors faktiškai Objekte buvo naudojama elektros energija. Elektros energijos tiekimo vartotojams sutartis yra viešoji (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis), todėl elektros energija tiekiama visiems asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Remiantis teismų praktika ir CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sutartis tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl net ir nesant sudarytos rašytinės sutarties, tarp šalių egzistavo faktiniai santykiai, t. y. ieškovė tiekė elektros energiją į Objektą, o ji buvo vartojama, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Todėl ieškovė, tiekusi elektros energiją į Objektą, turi teisę reikalauti, kad Objekto savininkas atsiskaitytų už tiektą elektros energiją;

23.2. visuotinai žinoma aplinkybė, jog ieškovė yra visuomeninis tiekėjas Lietuvoje, ieškovė yra AB AB „ESO“ teisių ir pareigų perėmėja. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė UAB „Ignitis“ (buvęs UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) turi galiojančią licenciją Nr. L1-12 (VET), kuri pakeista 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. O3E-854, tiekti elektros energiją Telšių apskrityje, kur yra ir ginčo Objektas, 2023 m. gegužės 12 d. Objekte atlikto skaitiklio rodmenų patikrinimo (nurašymo) metu ieškovė turėjo galiojančią visuomeninio tiekimo licenciją. Todėl atsakovo argumentai dėl neva ieškovės neturimos reikalavimo teisės yra absoliučiai nepagrįsti;

23.3. Objekte suvartotas 30 411 kWh elektros energijos kiekis, už kurį šioje byloje ir prašoma priteisti skolą, užfiksuotas tuo laikotarpiu, kai Objektas nuosavybės teise priklausė atsakovui. Atsakovas 2023 m. balandžio 25 d. tarp naujosios Objekto savininkės A. P. ir atsakovo (perleidžiant Objektą) sudarytu apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktu, kuriame užfiksuotas Objekto skaitiklio rodmuo, nuo kurio atsakovas perdavė naujiems savininkams Objektą – 30 456 kWh, įsipareigojo visiškai atsiskaityti už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas iki šio rodmens. Atsakovas neginčija, jog elektros energiją Objekte galėjo vartoti tuomet, kai šis Objektas jam priklausė nuosavybės teise;

23.4. atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog 30 411 kWh elektros energijos kiekis (ar dalis jo) būtų suvartotas už laikotarpį iki 2019 m. spalio 18 d., kai Objektas priklausė buvusiam savininkui. Be to, byloje nėra duomenų, kad buvęs Objekto savininkas ir atsakovas, sudarydami Objekto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarė rodmenų fiksavimo aktą, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas, įsigijęs Objektą, pats deklaravo Objekto skaitiklio rodmenis, kur būtų fiksuotas iki nuosavybės teise Objektui pereinant pas atsakovą suvartotas elektros energijos kiekis. Priešingai, 2019 m. spalio 18 d. žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos pardavėjų L. K. ir V. V. K. bei atsakovo, 7.8 punkte nurodyta, kad pardavimo metu visi mokesčiai už perleidžiamame pastate iki šio turto perdavimo Pirkėjui momento suvartotą elektros energiją, yra sumokėti, jokių elektros energijos, vandens ir kitų paslaugų tiekėjams neįvykdytų Pardavėjų, įskaitant žemės mokestį nėra. Taigi, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašoma priteisti skola už Objekte suvartotą 30 411 kWh kiekį susikaupė atsakovui nuosavybės teise valdant Objektą, jo valdymo laikotarpiu;

23.5. atsakovo argumentai dėl neva L. K. ir V. V. K. atsakomybės už skolą nereikšmingi ir vertinant 2019 m. spalio 18 d. žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, kuomet atsakovas įgijo Objekto nuosavybės teises, galiojusį teisinį reguliavimą (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2019-10-01 iki 2020-07-01). Taisyklių 98 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą;

Žemesnės instancijos teismas

23.6. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog AB „ESO“ elektros energijos tiekimą užtikrina tik vienintelius atveju – užtikrinant garantinį elektros energijos tiekimą pagal EEĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Iš EEĮ 44 straipsnio 1 dalies matyti, jog garantinis tiekimas taikomas tik tiems subjektams, kuriems pagal teisės aktų reikalavimus negalimas taikyti visuomeninis tiekimas, t. y. tik tiems subjektams, kurie pagal EEĮ reikalavimus privalėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet jo nepasirinko arba tais atvejais, kai pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju elektros energija Objektui tiekiama visuomeninio tiekimo (o ne nepriklausomo tiekimo) pagrindais, todėl nėra sąlygų garantinio tiekimo taikymui;

Šalies argumentai

23.7. ieškovė paaiškino, jog PVM sąskaitos faktūros iki 2018 metų vartotojams nebuvo išrašomos – klientai patys turėdavo apmokėti tuo metu naudojama mokėjimų knygele už suvartotą elektros energiją. Nuo 2018 metų PVM sąskaitos faktūros buvo talpinamos internetinėje svetainėje kliento savitarnos paskyroje. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojas šiuo atveju nevykdė jam tenkančios pareigos deklaruoti elektros energijos skaitiklių duomenis ir dėl to nebuvo deklaruojamas joks elektros energijos suvartojimas Objekte, priskaičiuota suma už einamuosius mėnesius, kaip ir nurodyta Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje buvo 0 Eur. Tuo tarpu susidariusi skola paskaičiuota 2023 m. gegužės 12 d. ESO inžinieriui nuvykus patikrinti ir radus vartotojo nedeklaruotus skaitiklio rodmenis bei juos nurašius, t. y. nustačius vartotojo nedeklaruotą, bet realiai suvartotą 30 411 kWh elektros energijos kiekį, už kurį vartotojas nėra atsiskaitęs su ieškove;

23.8. vartotojui nevykdant pareigos deklaruoti suvartotos elektros kiekį pagal tiksliai nurašytus skaitiklio (elektros apskaitos prietaiso) rodmenis (tuo atveju, kai nėra įrengta elektros kiekio apskaita su nuotolinio rodmenų nuskaitymo galimybe) ir nustačius skirtumą tarp vartotojo deklaruotų ir užfiksuotų skaitiklio rodmenų, nustatytas elektros energijos kiekis turi būti priskiriamas einamajam ataskaitiniam laikotarpiui ir pritaikomos einamuoju laikotarpiu galiojančios elektros kainos. Taigi 8 515,08 Eur įmoka už suvartotą 30 411 kWh elektros energijos kiekį, kuri paskaičiuota pagal 0,28 Eur už 1 kWh tarifą, t. y. pagal 2023 m. pirmąjį pusmetį (kada užfiksuotas vartotojo nedeklaruotas suvartotas elektros energijos kiekis) galiojusį teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą visuomeninį elektros energijos tarifą buitiniams vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinkle, yra paskaičiuota teisėtai ir pagrįstai;

Atsiliepimas

23.9. atsakovo nurodoma Priskaitymų ir mokėjimų ataskaitoje matoma 5,40 Eur suma – tai senajam savininkui V. V. K. tenkanti suma už Objekte suvartotą elektros energiją, susidariusi iki 45 kWh rodmens (kuris buvo nustatytas 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinus skaitiklio rodmenis). Ieškovė šios sumos už Objekte suvartotą elektros energiją iki 45 kWh rodmens ieškiniu iš atsakovo neprašo, todėl atsakovo argumentai dėl šios sumos yra neaktualūs;

23.10. iš atsakovo prašomą priteisti skolą aiškiai pagrindžia ieškovės pateikta Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita, kuri pagal teismų praktiką yra laikoma tinkamu (pakankamu) įrodymu analogiško pobūdžio bylose. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovė nepateikė įstatymo nustatyta tvarka išrašomos PVM sąskaitos-faktūros;

23.11. atsakovo nurodomas Taisyklių 104.6 punktas nustato ieškovės teisę, bet ne pareigą mokėtiną sumą apskaičiuoti pagal praeito laikotarpio vidutinį elektros suvartojimą. Ieškovė tokius skaičiavimus pagal vidutinį suvartojimą atlieka tais atvejais, kai tiekėjui yra pateiktas toks vartotojų prašymas prašant taikyti tokį apskaičiavimą. Nagrinėjamu atveju tokio prašymo taikyti vidutinį suvartojimą išrašant sąskaitas iš atsakovo ieškovė niekada nėra gavusi, todėl apskaičiuoti mokėtiną sumą pagal praeito laikotarpio vidutinį elektros suvartojimą teisinės pareigos ieškovei nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

26. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys ir priteista iš atsakovo susidariusi skola už elektros energijos tiekimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2019 m. spalio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6010 įsigijo nuosavybės teisėmis Objektą. Iš Žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo 2019 m. spalio 18 d. sutarties Nr. 6010 7.8 punkto matyti, jog tretieji asmenys, kurie buvo Objekto savininkai iki juo tampant atsakovui, patvirtino, kad visi mokesčiai už suvartotą elektros energiją iki Objekto perdavimo atsakovui momento yra sumokėti ir jokių prievolių nėra. Sutarties 6.2 punkte šalys taip pat sutarė, jog ši sutartis kartu yra ir Objekto perdavimo- priėmimo aktas.

28. Atsakovas Objektą 2023 m. kovo 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1006 perleido naujiems savininkams. Atsakovas 2023 m. balandžio 25 d. su naujaisiais savininkais sudarė Objekto Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, kuriame atsakovas įsipareigojo apmokėti iki elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų 30 456 kWh.

29. Ieškovė 2024 m. sausio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. 00818491, kliento kodas 45115859, dėl 8 520,48 Eur apmokėjimo. Atsakovas išrašytos sąskaitos neapmokėjo.

Dėl apeliacinio skundo

30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad: 1) nesant tarp šalių rašytinės sutarties šalis siejo teisiniai santykiai ir ieškovė turi reikalavimo teisę; 2) kad nagrinėjamu atveju nebuvo sąlygų taikyti EEĮ 41 straipsnį, numatantį elektros energijos garantinį tiekimą; 3) kad ieškovės nurodoma 8 515,08 Eur skola neteisinga, kadangi apima ir laikotarpį, kuomet atsakovas nebuvo Objekto savininku, o tuo atveju, jeigu teismas laikė, kad atsakovas buvo teisinių santykių dalyvis, apskaičiuojant įsiskolinimą už elektros energijos suvartojimą nepagrįstai nesivadovauta apskaitos vidurkio taisykle.

Dėl elektros energijos pirkimo pardavimo santykių (ne)buvimo ir ieškovės reikalavimo teisės

31. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog ieškovė nėra elektros energijos pirkimo – pardavimo santykio subjektas, tarp šalių nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovė neperėmė teisių ir pareigų, o ieškovei licencija suteikta tik 2019 m. gruodžio 13 d.

32. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.

33. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

34. CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios sutartys. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnio 1 dalis). Viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Taigi, elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmens, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkle ir įrengtus apskaitos prietaisus.

35. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Objektas prijungtas prie elektros tinklų, Objektui buvo tiekta elektros energija. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad rašytinė elektros energijos tiekimo sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta, pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką elektros energijos tiekimo (o taip pat ir pirkimo – pardavimo) santykiai susiklostė konkliudentiniais veiksmais. Todėl apelianto argumentai dėl to, kad byloje nepateikta rašytinė elektros energijos tiekimo sutartis, neturi teisinės reikšmės ir nesuponuoja išvados, jog nėra pareigos atsiskaityti už elektros energiją.

36. Vertinant tai, ar ieškovė laikytina elektros energijos pirkimo – pardavimo santykio subjektu ir ar turi reikalavimo teisę, pažymėtina tai, kad ieškovė yra visuomeninis tiekėjas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, AB „ESO“ nuo 2018 m. spalio 1 d. pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nebėra elektros energijos tiekėjas, o yra elektros energijos skirstymo operatorius, kuris užtikrina elektros tinklų, kuriais patiekiama elektros energija, tinkamą eksploatavimą (EEĮ 35 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendime aptarta, jog AB „ESO“ Verslo dalies pirkimo-pardavimo 2018 m. spalio 1 d. sutartimi, sudaryta su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ perleido bendrovei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise AB „ESO“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Juridinio asmens UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pavadinimas 2019 m. rugsėjo 6 d. pakeistas į UAB „Ignitis“. Taigi, kaip matyti, ieškovė yra AB „ESO“ teisių ir pareigų perėmėja.

37. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Ignitis“ turi galiojančią visuomeninio elektros energijos tiekimo licenciją Nr. L1-12 (VET)?, kuri pakeista 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. O3E-854. Licencija išduota tiekti elektros energiją Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Kauno (išskyrus Kėdainių savivaldybėje AB „Lifosa“ elektros energijos visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. VET-6 apibrėžtą teritoriją bei Kauno savivaldybėje UAB „Dainavos elektra“ visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. L1-11 (VET) apibrėžtą teritoriją), Klaipėdos, Šiaulių (išskyrus Akmenės savivaldybėje AB „Akmenės cementas“ elektros visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. VET-5 apibrėžtą teritoriją) Tauragės, Telšių apskrityse (duomenys iš https://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/licencijos%20ir%20leidimai/visuomeninio-elektros-energijos-tiekimo-licencijas-turincios-imones.aspx).

38. Taigi, aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, viena vertus tai, kad ieškovė turi galiojančią licenciją tiekti elektros energiją Telšių apskrityje, kurioje yra ir ginčo Objektas, kad ieškovė yra visuomeninis tiekėjas, o apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, šios faktinės aplinkybės nepaneigė. Kita vertus, faktinės aplinkybės pagrindžia ir tai, jog ieškovė, perėmusi AB „ESO“ teises ir pareigas, turi ir reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovės reikalavimo teisės nepaneigia apelianto argumentai, jog iki ieškovei pakeistos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. O3E-854 licencijos elektros energijos tiekimo paslaugą teikė AB „Lesto“, AB „ESO“, kadangi aukščiau aptartais dokumentais ieškovė perėmė AB „ESO“ teises ir pareigas, taigi, perėmė ir reikalavimo teisę į susidariusią skolą dėl Objektui tiektos elektros energijos.

39. Nepritartina ir apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė EEĮ 44 straipsnyje įtvirtintų garantinio tiekimo sąlygų. EEĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, užtikrinamas garantinis tiekimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, garantinis tiekimas taikomas tik tiems, subjektams, kurie pagal EEĮ privalėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, tačiau jo nepasirinko, arba tais atvejais, kai buvo pasirinktas nepriklausomas tiekėjas ir jis nevykdo priimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, elektros energija Objektui tiekiama visuomeninio tiekimo pagrindais, todėl EEĮ 44 straipsnio 1 dalies sąlygos nagrinėjamu atveju nėra taikomos.

Dėl susidariusio įsiskolinimo ir atsakovo pareigos atsiskaityti už elektros energijos tiekimo paslaugas

40. Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodoma 8 515,08 Eur skola, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu, teigdamas, jog paskaičiuota skola apima ir laikotarpį, kuomet atsakovas nebuvo Objekto savininku.

41. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas Objektą nuosavybės teise įgijo 2019 m. spalio 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 6010, o jį perleido 2023 m. kovo 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1006. Skaitiklio rodmenų patikrinimas atliktas 2016 m. rugsėjo 20 d., nustatyta, kad suvartotas elektros energijos kiekis yra 45 kWh. Pagal ieškovės pateiktą Ataskaitą nustatyta, jog elektros apskaitos prietaiso duomenys nebuvo deklaruojami nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. Matyti, kad ieškovė 2023 m. gegužės 12 d. ieškovas atliko rodmenų nuskaitymą ir buvo nustatyta, jog suvartota elektros energijos iki rodmenų 30 411 kWh, paskaičiuota 8 515,08 Eur suma, šiai sumai išrašyta 2024 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. 00818491, kliento kodas 45115859. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovas yra atsakingas už susidariusią elektros energijos skolą ir kad būtent atsakovui tenka pareiga ją apmokėti, pagrindžia žemiau nurodomi teisėjų kolegijos argumentai.

42. Visų pirma, kaip jau minėta, skaitiklio rodmenų patikrinimas atliktas 2016 m. rugsėjo 20 d., nustatyta, kad suvartotas elektros energijos kiekis yra 45 kWh. Byloje pateikta Žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo 2019 m. spalio 18 d. sutartis Nr. 6010, iš kurios 7.8 punkto matyti, kad tretieji asmenys, buvę ginčo Objekto savininkais iki juo tampant atsakovui, patvirtino, jog visi mokesčiai už suvartotą elektros energiją iki Objekto perdavimo atsakovui momento yra sumokėti ir jokių prievolių nėra. Taisyklių 99 punkte įtvirtinta, kad jei perleidęs objektą asmuo ir naujasis savininkas pateikia pasirašytą rodmenų fiksavimo aktą, – mokėjimai atliekami nuo akte nurodytų rodmenų. Sudarytos sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, jog ši sutartis kartu yra ir Objekto perdavimo- priėmimo aktas, t. y. nuosavybės teisė atsakovui perėjo nuo šios sutarties pasirašymo ir notaro patvirtinimo momento. Visą laikotarpį iki atsakovui perleidžiant Objekto nuosavybę kitiems savininkams 2023 m. kovo 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1006, elektros energijos suvartojimas nebuvo deklaruojamas.

43. Antra, Ataskaitoje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina deklaruotą 45 kWh suvartotos elektros energijos kiekį, iki atsakovo buvęs Objekto savininkas notarine nenuginčyta sutartimi patvirtino, jog yra atsiskaityta už suvartotą elektros energiją iki Objekto perdavimo atsakovui momento, todėl pagrįstai spręsta, jog atskaitos rodmuo, nuo kurio skaičiuojamas sunaudotos elektros energijos kiekis, ir yra 45 kWh. Kaip minėta, toks rodmuo nustatytas atlikus patikrinimą 2016 m. rugsėjo 20 d., taigi, apelianto argumentas, jog apeliantui paskaičiuotas apmokėjimas už elektros energija nuo 2014 m., atmestinas kaip nepatvirtintas faktinėmis aplinkybėmis.

44. Trečia, elektros energijos sunaudojimas nuo atlikto skaitiklio rodmenų patikrinimo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki pat atsakovui perleidžiant Objektą 2023 m. kovo 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1006, nebuvo deklaruojamas. Atsakovas su naujais savininkais, perleisdamas Objektą, sudarė 2023 m. balandžio 25 d. Objekto Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, kuriame nurodė įsipareigojantis apmokėti iki elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų 30 456 kWh. Analogiškas energijos apskaitos prietaiso rodmuo nustatytas ir ieškovei 2023 m. gegužės 12 d. atlikus rodmenų patikrinimą. Taigi, skirtumas tarp deklaruotų rodiklių sudaro 30 411 kWh.

45. Ketvirta, ir Ataskaita patvirtina, kad atsakovas nuo įsigijimo, t. y. 2019 m. spalio 18 d. iki nuosavybės pabaigos 2023 m. kovo 27 d. nedeklaravo jokių elektros energijos vartojimo apskaitos prietaisų rodmenų. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, jog buvo mokėta už elektros energijos tiekimą, taip pat nesirėmė ir argumentu, kad jam nuosavybės teise priklausančiu laikotarpiu apskritai nesinaudojo elektros energija, neteikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

46. Penkta, teisėjų kolegija byloje esančiais duomenimis taip pat nenustatė, kad 30 411 kWh elektros energija (ar jos dalis) buvo sunaudota iki atsakovui tampant Objekto savininku, t. y. iki 2019 m. spalio 18 d. Tuo tarpu Taisyklių 98 punkte (redakcija galiojusi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška situacija, todėl ir teisinis reglamentavimas pagrindžia, jog elektros energija paskaičiuota atsakovui pagrįstai.

47. Šešta, paminėtinas ir Taisyklių 48 punktas, kuriame įtvirtinta, jog savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas po Objekto nuosavybės teisės įgijimo būtų kreipęsis į elektros energijos tiekėją dėl sutarties sudarymo, taigi, net jei ieškovė ir klaidingai išrašė buvusiam Objekto savininkui sąskaitą, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, kadangi ieškovė nežinojo (o taip pat, atsakovui neinformavus) ir neprivalėjo žinoti apie Objekto savininko pasikeitimą.

48. Galiausiai, Taisyklių 97 punktas nustato, jog už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų ir reaktyviosios elektros energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Atsakovas, perleisdamas Objektą 2023 m. kovo 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1006, su naujais savininkais sudarė 2023 m. balandžio 25 d. Objekto Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, kuriame nurodė įsipareigojantis apmokėti iki elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų 30 456 kWh, todėl atsakovas yra atsakingas už suvartotos elektros energijos apmokėjimą.

49. Teisėjų kolegija nepritaria ir atsakovo argumentams, jog apskaičiuodama mokėtiną už elektros energiją sumą ieškovė privalėjo taikyti vidutinės kainos principą (Taisyklių 104.6 punktas).

50. Taisyklių 104.6 punktas nustato, jog vidutinis buitinio vartotojo elektros energijos suvartojimas nustatomas Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais elektros energijos vartotojais sąlygų apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 „Dėl Standartinių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 28 punkte nustatyta, jog vartotojui nevykdant pareigos Sutartyje nustatytų ataskaitinių laikotarpių dažnumu deklaruoti tiekėjui elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ar nuotolinio duomenų nuskaitymo įrenginių gedimo atveju, elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų nebuvimo laikotarpiu tiekėjas turi teisę išrašyti mokėjimo dokumentą su vidutiniu vartotojo suvartojamu elektros energijos kiekiu; atsiskaitymo pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą tvarka taip pat taikoma vartotojo prašymu.

51. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų prašęs taikyti vidutinę elektros energijos suvartojimo tvarką. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ir nurodė ieškovė, ji turi teisę taikyti vidutinę vartotojo suvartotos elektros energijos normą, tačiau tokios pareigos neturi. Taigi, kad apskaičiuojant elektros energijos įsiskolinimą tokia tvarka nebuvo taikyta, nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą laikyti, jog atsakovui įsiskolinimo suma už elektros energiją paskaičiuota neteisingai.

52. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 93 punkte (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog vartotojas su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją ir su skirstomųjų tinklų operatoriumi už elektros energijos persiuntimo paslaugą sutartyse nustatytais terminais atsiskaito EEĮ nustatyta tvarka paskelbtomis ir (ar) apskaičiuotomis kainomis ir tarifais. Byloje nustatyta, kad ieškovė paskaičiavo paslaugų kainą pagal operatoriaus nurašytus duomenis, atlikus elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų patikrinimą, pagal tuo metu galiojusį tarifą – 0,28 Eur/kWh (https://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/2023/Visuomeniniai-tarifai-galioje-iki-2023-12-31.aspx), todėl ieškovė pagrįstai taikė nurodytą tarifą. Analogiškais paskaičiavimais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, teisingai spręsdamas, jog neįmanoma paskaičiuoti ir taikyti atitinkamo laikotarpio tarifus dėl atsakovo nevykdytos prievolės laiku deklaruoti suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis.

53. Taigi, apibendrinant išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už suvartotą elektros energiją iki apskaitos prietaiso rodmenų 30 456 kWh, o atsakovui pagrįstai paskaičiuotas įsiskolinimas už susidariusį neapmokėtą 30 411 kWh skirtumą pagal 0,28 Eur /kWh tarifą sudaro 8 515,08 Eur.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

54. Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

56. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, todėl jos ieškovei nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovo apeliacinio skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė