- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-864-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00685-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- R. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1109-548/2014 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. D. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 13-14, t. I) prašydamas iš atsakovės S. D. priteisti pusę bendro turto išlaikymo išlaidų – 163,02 Lt ir 122,40 Lt turto draudimo administravimo mokesčio pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-00030-FA bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad kartu su atsakove S. D. santuokoje bendrosios nuosavybes teise įgijo 0,1110 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą-šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 23 d. ieškovas kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei S. D. dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas teigė, kad atsakovė S. D. nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nevykdo pareigos apmokėti savo dalį bendro turto išlaikymo ir saugojimo išlaidų. Minėto turto išlaikymas ieškovui kainavo 326,04 Lt, iš kurių 180,84 Lt UAB „Kaišiadorių vandenys“ už šalto vandens tiekimą ir 145,20 Lt už namo apsaugą pagal PVM sąskaitas-faktūras RIM Nr. 0033120, RIM Nr. 0033899, RIM Nr. 0034022 ir RIM Nr. 0035477, todėl pusė nurodytos sumos, t.y. 163,02 Lt priteistini iš atsakovės S. D.. Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės prievolę kredito įstaigai „Swedbank“, AB pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-00030-FA yra solidari. Jis yra įvykdęs jo ir atsakovės solidarią prievolę pagal minėtą kreditavimo sutartį ir apmokėjo 244,80 Lt dydžio turto draudimo administravimo mokestį ir tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę 122,40 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsakovė S. D. atsiliepime į ieškinį (b.l. 71-72, t. I) nurodė, kad su pareikštu ieškovo R. D. ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu santuokos nutraukimo ir turto padalinimo procesas nėra baigtas, t.y. santuoka nenutraukta ir turtas tarp šalių nėra padalintas, prievolės turto atžvilgiu nenustatytos, dėl šios priežasties nėra aišku, kokias turto dalis šalys valdys po santuokos nutraukimo. Atsakovė teigė, kad nuo 2013 m. kovo mėn. ji šalių gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), negyvena ir tiekiamu šaltu vandeniu bei kitomis paslaugomis nesinaudoja, mano, kad apsauga nėra būtina, tai tėra ieškovo asmeninis noras ir nepagrįstas išlaidų didinimas, kadangi namas yra apdraustas. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai yra žinoma, kad ieškovas be jos žinios ir leidimo pardavinėja jų bendrą sutuoktinį turtą ir iš gautų pajamų moka ieškinyje nurodytus įsiskolinimus ir mokesčius, todėl jos manymu, ieškovo reikalaujama priteisti suma yra jau sumokėta iš jų bendro turto. Dėl šių priežasčių ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti pusės bendrų turto išlaikymo išlaidų ir naudotis regreso teise už prievolės įvykdymą „Swedbank“, AB pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b.l. 154-159, t. I) ieškinį tenkino ir priteisė: 1) iš S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį „Swedbank“, AB sumokėto pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 244,80 Lt turto administravimo mokesčio, t.y. 122,40 Lt (vieną šimtą dvidešimt du litus 40 ct, t. y. 35,45 Eur); 2) iš S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumokėtos 180,84 Lt sumos (už bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), tiektą šaltą vandenį), t.y. 90,42 Lt ir ½ dalį UAB „Rimsigna“ sumokėtos 145, 20 Lt sumos (už bendros jungtinės nuosavybes teise priklausančiam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), apsaugą – 72,60 Lt, iš viso 163,02 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 02 ct, t.y. 47,21 Eur); 3) iš S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct, t.y. 20,85 Eur) žyminio mokesčio ir 1700,00 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų 00 ct, t.y. 492,35 Eur) išlaidų advokato pagalbai; 4) iš S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 21,71 Lt (dvidešimt vieną litą 71 ct, t.y. 6,29 Eur) pašto išlaidų valstybės naudai.
Dėl skolos priteisimo. Teismas pasisakydamas dėl šalių prievolės kredito įstaigai „Swedbank“, AB pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), rėmėsi ankstesnių teismų priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais, pagal kuriuos prievolė, kylanti iš minėtos kredito sutarties, yra pripažinta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, kuri po santuokos nutraukimo tokia ir išlieka, nedalijama ir nemodifikuojama. Kadangi ieškovas R. D. solidarias prievoles kredito įstaigoms vykdė nuo 2013 m. pradžios vienas, teismas, remdamasis išdėstytu, padarė išvadą, kad ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę ir jam priteistina ½ dalis „Swedbank“, AB sumokėto 244,80 Lt turto draudimo administravimo mokesčio – 122,40 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo sumokėtų skolų UAB „Kaišiadorių vandenys“ 180,84 Lt už tiektą šaltą vandenį ir abonementinį mokestį bei UAB „Rimsigna“ 145,20 Lt už apsaugą (bendros jungtinės nuosavybes teise priklausančiam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)), sprendė, kad ieškovo sumokėtos sumos yra buvusių sutuoktinių solidarios prievolės, už kurias atsakovė, gyvendama minėtame name bei naudodamasi minėtomis paslaugomis, reikalingomis šeimos namų ūkiui – gyvenamam namui, nemokėjo, todėl ieškovas, įvykdęs nurodytas solidarias prievoles vienas, pagrįstai turėjo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, visiškai patenkindamas ieškovo R. D. ieškinį, padarė išvadą, kad atsakovė S. D. turi atlyginti visas ieškovo įrodytas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybei jos patirtas pašto išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 162-165, t. I) atsakovė S. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t.y. ieškovo R. D. ieškinį atmesi, bei atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų atlyginimą valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) dėl 244,80 Lt turto draudimo administravimo mokesčio „Swedbank,“, AB, pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA apeliantė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įsiteisėjęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-840/2014, kadangi jis buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, kuris tik 2014 m. lapkričio 14 d. priėmė nutartį. Apeliantė sutiko, kad nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje 2A-1947-221/2014 įsiteisėjimo dienos, ji solidariai su ieškovu R. D. privalo vykdyti skolinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB. Vis dėlto, ieškovas pareikšdamas 2014 m. birželio 18 d. ieškinį neturėjo neabejotino teisinio pagrindo reikalauti iš apeliantės priteisti nurodytą sumą, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šioje ieškovo ieškinio dalyje, turėjo vadovautis ieškinio padavimo dieną suformuluotais reikalavimais ir pateiktais įrodymais.
2) dėl ieškovo sumokėtų skolų UAB „Kaišiadorių vandenys“ 180,84 Lt už tiektą šaltą vandenį ir abonementinį mokestį bei UAB „Rimsigna“ 145,20 Lt už apsaugą (bendros jungtinės nuosavybes teise priklausančiam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)) apeliantė nurodė, kad 2012 m. gegužės mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn. minėtame name negyveno ir nesinaudojo UAB „Kaišiadorių vandenys“ paslaugomis, t.y. nevartojo vandens. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-840/2014, ieškovui iš apeliantės buvo priteista ½ dalis, t.y. 58,02 Lt už UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumokėtos 116,05 Lt sumos tiektą šaltą vandenį. Apeliantė taip pat nurodė, kad vandens tiekimo nutraukimo metu apeliantės ir ieškovo įsiskolinimas UAB „Kaišiadorių vandenys“ už šaltą vandenį buvo 116,04 Lt, kas buvo nustatyta ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo minėtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-840/2014. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu apeliantei priteisė pakartotinai už tą patį laikotarpį jau kitu teismo sprendimu priteistą ½ ieškovo sumokėtos UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumos dalį. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas už tą patį laikotarpį priteisia jau ne 58,02 Lt, o 90,42 Lt. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad ieškovas asmeniškai savo iniciatyva, be apeliantės sutikimo ir jai nieko nežinant sudarė su UAB „Rimsigna“ namo apsaugos sutartį, todėl 145,20 Lt skola už šias paslaugas yra asmeninė ieškovo R. D. prievolė.
3) dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 1700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei neteisingai taikė teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą. Apeliantė nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir paliktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo sumokėta suma advokato teisinei pagalbai turėtų būti sumažinta, atsižvelgiant į CK 1.5 str. išdėstytus principus, bei į tai, kad apeliantės nuomone, kilęs tarp šalių ginčas yra nesudėtingas ir galėjo būti išnagrinėtas per vieną teismo posėdį, o ieškovo nesąžiningas elgesys tik nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 3-7, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės S. D. visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo R. D. naudai, tame tarpe ir 175 Eur (604,24 Lt) išlaidas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas pagrįstai vadovavosi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-840/2014, kadangi pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, minėtas sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, todėl ieškovas įvykdęs solidarią prievolę ir apmokėjęs 244,80 Lt „Swedbank“, AB pagal kreditavimo sutartį Nr. Nr. 06-000303-FA, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantę S. D. 122,40 Lt sumai. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl išsikraustymo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi jau minėtame įsiteisėjusiame Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendime buvo nustatyta, kad apeliantė iš gyvenamojo namo išsikėlė 2013 m. lapkričio mėn. ir tik nuo to laiko nesinaudoja nei vandeniu, nei elektra, todėl tai laikytina prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 d.). Ieškovas nurodo, kad civilinės bylos Nr. 2-2-840/2014 nagrinėjimo metu, apeliantė sutiko su savo prievole mokėti už bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomo turto apsaugą UAB „Rimsigna“, o dėl sutarties kainos dydžio apeliantė nepateikė jokių prieštaraujančių argumentų. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovas R. D. pagrįstai ir teisėtai įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę visoms ginčo sumoms, kadangi tai yra solidariosios jo ir apeliantės prievolės. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl ieškovo sąmoningo bylos nagrinėjimo vilkinimo, taip piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad byla neišnagrinėta ne per vieną teismo posėdį, yra nuo ieškovo ar jo atstovo valios nepriklausanti aplinkybė. Ieškovas pažymi, kad siekiant išvengti didelių bylinėjimosi išlaidų, ieškovas į teismą pirmiausiai kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo.
Dėl prievolės bendram turtui išlaikyti
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolių solidarumo, tarpusavio atgręžtinių reikalavimų po santuokos nutraukimo aiškinimo ir taikymo.
Byloje nustatyta, kad ieškovo ir apeliantės santuoka Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu buvo nutraukta ir išspręsti visi kiti klausimai, susiję su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl šalių atsakomybės pagal jų turimas turtines prievoles (CPK 385 str. 1 d.). Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 14 d. Apeliantė nesutinka, kad ieškinio padavimo metu, ieškovas turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš jos priteisti ½ dalį sumos už turto draudimo administravimo mokestį „Swedbank,“, AB, pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA, kadangi nurodytu metu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo apskųstas Kauno apygardos teismui ir nebuvo įsiteisėjęs.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtu apeliantės argumentu. Kaip yra išsaikinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t.y. nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, Kauno apygardos teismui 2014 m. lapkričio 14 d. priėmus nutartį. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde sutiko, kad nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje 2A-1947-221/2014 įsiteisėjimo dienos, ji solidariai su ieškovu R. D. privalo vykdyti skolinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis jau įsiteisėjusiais ankstesnių teismų priimtais sprendimais, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas sumokėjęs 244,80 Lt turto draudimo administravimo mokestį „Swedbank,“, AB, pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA, šioje ginčo dalyje turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo skolas UAB „Kaišiadorių vandenys“ 180,84 Lt už tiektą šaltą vandenį ir abonementinį mokestį bei UAB „Rimsigna“ 145,20 Lt už apsaugą (bendros jungtinės nuosavybes teise priklausančiam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu apeliantė neginčijo nei ieškovo nurodytų sumų nei tų sumų sumokėjimo faktų. Apeliantė nesutiko su ieškovo keliamu reikalavimu dėl to, kad nuo 2013 m. kovo mėn. name, priklausančiame jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negyveno, ir minėtomis paslaugomis nesinaudojo.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-2-840/2014, kuriame konstatuota, kad apeliantė S. D. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė 2013 m. lapkričio mėn., o įmonėms UAB „Kaišiadorių vandenys“ bei UAB „Rimsigna“ už paslaugas nemokėjo, sutiko tik su reikalavimu jai dėl gyvenamo namo apsaugos išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Apeliantė nurodė, kad 2012 m. gegužės mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn. jų bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiame name negyveno ir nesinaudojo UAB „Kaišiadorių vandenys“ paslaugomis, t.y. nevartojo vandens. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes kaip jau minėta, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-840/2014 nustatyta, kad apeliantė iš jų gyvenamo namo išsikėlė 2013 m. lapkričio mėn., todėl šioje byloje tai laikyta prejudiciniu faktu. Be to, apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu apeliantei priteisė pakartotinai už tą patį laikotarpį jau kitu teismo sprendimu priteistą ½ ieškovo sumokėtos UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumos dalį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, su šiuo apeliantės argumentu nesutinka, kadangi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-840/2014 priteista ½ dalis, t.y. 58,02 Lt už ieškovo UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumokėtos 116,05 Lt sumos tiektą šaltą vandenį buvo už 2013 m. liepos mėnesį ieškovo sumokėtą 116,05 Lt įsiskolinimą UAB „Kaišiadorių vandenys“.
Kaip nurodė apeliantė, ieškovas asmeniškai savo iniciatyva, be apeliantės sutikimo ir jai nieko nežinant sudarė su UAB „Rimsigna“ namo apsaugos sutartį, todėl 145,20 Lt skola už šias paslaugas laikytina asmenine ieškovo R. D. prievole. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-840/2014 konstatuota, kad apeliantė pripažino ieškovo reikalavimą dėl gyvenamo namo apsaugos išlaidų atlyginimo, kas šioje byloje laikytina prejudiciu faktu, todėl apeliantės argumentas, kad ji nieko apie minėta namo apsaugos sutartį nežinojo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovo įvykdytos prievolės yra susijusios su bendrąją sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto tvarkymo išlaidomis, sprendžia, kad visiškai įvykdžius solidariąją prievolę vienam iš skolininkų, atleidžiami kiti skolininkai nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Atmetus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas R. D. pagrįstai turi atgręžtinio reikalavimo teisė į apeliantę S. D..
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apeliantės ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 1700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime teisme.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš apeliantės S. D. (b.l. 3, t. I). Šio pareiškimo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas (b.l, 5, t. I), kuris vėliau buvo panaikintas (b.l. 10, t. I), apeliantei S. D. pateikus prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimų (b.l. 8, t. I). 2014 m. birželio 25 d. ieškovas R. D. teismui pateikė ieškinį apeliantei S. D. dėl skolos priteisimo (b.l. 13-14, t. I). Teismas, išnagrinėjo bylą žodinio proceso tvarka ir 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė skundžiamą sprendimą (b.l. 154-159, t. I). Pastaruoju aspektu pažymima, kad apeliantė, nevykdydama prievolių ieškovui, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Ieškovas savo reikalavimus pirmiausiai siekė patenkinti ekonomiškesne supaprastinto proceso tvarka, kuri tapo negalima nuo jo priklausančių priežasčių (CPK 439 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkindamas ieškovo ieškinį, priteisė iš apeliantės S. D. visas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 72,00 Lt žyminio mokesčio, 1700,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 21,71 pašto išlaidų valstybės naudai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo priteisto jai 72,00 Lt žyminio mokesčio bei 21,71 pašto išlaidų valstybės naudai dydžių, priešingai, kaip pati nurodo, atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, prašo peržiūrėti tik ieškovui priteistų 1700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžio pagrįstumą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 1.5 str. 1 d. ir CPK 98 str. 2 d. nuostatomis.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos (pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusią rekomendacijų redakciją)), už ieškinio parengimą iš ieškovės yra pagrįstai priteista 500 Lt (8.2 punktas, ieškinio surašymo metu minimali mėnesinė alga (toliau-MMA) buvo 1 000 Lt). Ieškovui taip pat buvo priteista 1200 Lt suma už atstovavimą trejuose teismo posėdžiuose, kuri apeliacinės instancijos teismo nuomone yra nepagrįsta. Rekomendacijų 8.18 punkte numatytas atlygis už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA. Įvertinus tai, kad ieškovo R. D. atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1.40 val., ieškovui priteistina 217,35 Lt už atstovavimą teisme (skaičiuojant nuo 2014-10-01 nustatytos MMA – 1 035 Lt). Iš viso iš atsakovės priteistinos 717,35 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai (500 Lt + 217,23 Lt).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – sumažinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 717,35 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl skolos priteisimo, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas ieškovo naudai, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestas, todėl apeliantei nepriteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Ieškovas prašo priteisti jam iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 175 Eur (604,24 Lt) (b.l. 8-9 ,t. II). Rekomendacijų (pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusią rekomendacijų redakciją 2015 m. kovo 19 d., Nr. 1R-77) 8.11 punkte numatyta, kad maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1.3 minimalios mėnesinės algos (apeliacinio skundo surašymo metu MMA buvo 300 Eur), todėl ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, kadangi yra mažesnės net už Rekomendacijose nurodyta maksimalų dydį (CPK 98 str.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sumažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu iš atsakovės S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą 1200 Lt (347,54 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 717,35 Lt (207,76 Eur).
Priteisti iš atsakovės S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 604,24 Lt (175 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Likusią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.