Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Toris“ ieškinį atsakovėms J. S. ir UAB „Dajuma“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms, prašydamas priteisti iš atsakovių solidariai 73 480,08 Lt žalą, 5 912,08 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2008-10-02 tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Dajuma“, atstovaujamos direktorės atsakovės J. S., buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Ieškovas tinkamai atliko darbus, atsakovė UAB „Dajuma“ darbus priėmė, tačiau su ieškovu už atliktus darbus net iš dalies neatsiskaitė ir yra skolinga 73 480,08 Lt. Ieškovui pradėjus domėtis atsakovės UAB „Dajuma“ turtine padėtimi, paaiškėjo, kad atsakovė rangos sutarties sudarymo metu neturėjo nei pinigų, nei turto, iš kurių būtų galėjusi atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, buvo skolinga dideles pinigų sumas kitiems kreditoriams, iš savo veiklos gaudavo itin mažas pajams, kurių vos užtekdavo sumokėti darbo užmokestį. Iš atsakovės UAB „Dajuma“ 200712-31 balanso matyti, kad atsakovė jau 2007 metų pabaigoje buvo nemoki. Praėjus keliems mėnesiams po rangos darbų atlikimo, atsakovė UAB „Dajusta“ nutraukė veiklą. Atsakovė J. S., atsakovės UAB „Dajuma“ vardu kreipdamasi dėl rangos sutarties sudarymo, buvo nesąžininga ir teigė, kad atsakovė UAB „Dajuma“ yra pajėgi atsiskaityti už rangos darbus, kad su banku yra sudaryta kredito sutartis, o gautas kreditas bus panaudotas atsiskaityti su ieškovu.

Atsakovės, žinodamos, kad atsakoė UAB Dajuma“ negalės atsiskaityi už rangos darbus, sudarydamos su ieškovu rangos sutartį ir įsipareigodamos atsiskaityti už rangos darbus, bendrais neteisėtais veiksmais padarė ieškovui 73 480,08 Lt žalą, kurią privalo atlyginti solidariai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-07 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovių solidariai ieškovo naudai 79 392,16 Lt, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 323,76 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovės, žinodamos apie nuostolingą įmonės veiklą, žinodamos, kad įmonė neturi lėšų atsiskaityti su ieškovu, sudarė su ieškovu 2008-10-02 sutartį dėl kavinės virtuvės darbų atlikimo ir šiais veiksmais padarė ieškovui 79 392,16 Lt žalą.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo psrendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1.Teismas neteisingai taikė CK 2.50 str. normą, nes apeliantė sandorio sudarymo ir jo vykdymo metu nebuvo UAB „Dajuma“ akcininke, akcininke ji tapo tik 2009-01-29, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė pagal CK 2.50 str. CK 2.87 str. administracijos vadovo pareigas ir atsakomybę numato prieš juridinį asmenį ir jo dalyvius. Todėl ieškovas, manydamas, kad apeliantės veiksmai padarė žalą UAB „Dajuma“, turėjo reikšti netiesioginį ieškinį, prašydamas priteisti iš apeliantės žalą UAB „Dajuma“, o ne tiesiogiai ieškovui. Kadangi teismas konstatavo, kad dar 2008 metais UAB „Dajuma“ buvo nemoki, priteisus žalą tik ieškovui, yra pažeisti kitų UAB „Dajuma“ kreditorių interesai.

2.Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad „atsakovai, žinodami apie bendrovės nuostolingą veiklą, žinodami, kad neturi lėšų atsiskaityti su statybos įmone, sudarė 2008-10-02 sutartį dėl kavinės – virtuvės darbų atlikimo“. Apeliantė 2008-09-30 pateikė AB bankas Snoras paraišką dėl kredito, iš kurio ir ketino atsiskaityti su ieškovu, suteikimo. Apeliantė buvo įsitikinusi, kad UAB „Dajuma“ kreditą gaus, nes iki pareiškimo pateikimo bendravo su banko vadybininkais ir šie patikino, kad problemų neturėtų kilti. Teismas klaidingai nurodė, kad banke kredito suteikimas UAB „Dajuma“ nebuvo svarstomas. Priešingai, baudžiamoje byloje Nr.1-203-865/2011 esantys įrodymai patvirtina, kad kredito išdavimo klausimas buvo svarstomas, tik kreditas nebuvo suteiktas dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės, dėl ko bankai nedelsiant nutraukė bet kokį verslo finansavimą.

3.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad iki pat 2009 metų UAB „Dajuma“ vykdė veiklą ir gavo pajamas. Todėl apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad, gavus kreditą ir atidarius naują restoraną prekybos centre „Panorama“, UAB „Dajuma“ pajamos padidės ir ji galės sėkmingai plėtoti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Tiek rangos sutarties sudarymas, tiek kreipimasis į banką dėl kredito suteikimo vertintini kaip apeliantės teisėti ir sąžiningi veiksmai, siekiant plėtoti verslą, o ne kaip nesąžiningas elgesys.

4.Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovui buvo žinoma, jog UAB „Dajuma“ neturi piniginių lėšų atsiskaityti už rangos darbus ir tai galės padaryti tik gavus kreditą iš banko. Taigi apeliantė buvo sąžininga ir nenuslėpė nuo ieškovo atsiskaitymo būdo.

5.Aplinkybę, kad UAB „Dajuma“ ketino plėsti verslą, patvirtina byloje esantys įrodymai: UAB „Dajuma“ buvo sudariusi patalpų nuomos sutartį, pasamdžiusi darbuotojus, įsigijusi restorano įrangą. UAB „Dajuma“ verslas žlugo tik dėl banko atsisakymo suteikti kreditą ir dėl sunkios šalies ekonominės padėties.

6.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Dajuma“ iškėlimo. Įmonių bankroto įstaymo 8 str. 2 d. norma, apibrėžianti įmonės nemokumą, įsigaliojo tik 2008-07-01. 2008 metų UAB „Dajuma“ balansas turėjo būti sudarytas tik 2009 metais. Neturint 2008 metų balanso, nebuvo žinoma, koks yra UAB „Dajuma“ balansas rangos sutarties sudarymo dieną. Įmonių bankroto įstatymo redakcija, įpareigojant įmonės administracijos vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto, taip pat įsigaliojo tik 2008-07-01. Apeliantė neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo remdamasi tik 2007 metų balansu.

7.Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumento, kad pagal rangos sutarties 2.3. p. UAB „Dajuma“ turėjo sumokėti ieškovui 20 procentų sutartos sumos avansą. Pagal rangos sutarties 5.2.p. ieškovas turėjo teisę sustabdyti įsipareigojimų vykdymą, jei UAB „Dajuma“ ilgiau kaip 15 dienų nevykdo savo įsipareigojimų. Kadangi ieškovui nebuvo sumokėtas avansas, tačiau ieškovas pradėjo rangos darbus, jis prisiėmė riziką, kad už darbus gali būti nesumokėta, t.y ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių kilimo. Todėl, remiantis CK 6.259 str., 6.253 str. 1 d., 5 d., apeliantė nuo civilinės atsakomybės turi būti atleista, o, nutarus ją taikyti, atsakomybės dydis turi būti sumažintas.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1.Apeliantės civilinę atsakomybę teismas kildino iš deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, nustatydamas, jog yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Taip pat teismas pagįstai nustatė, kad apeliantė privalo atsakykyti ir dėl Įmonių bankroto įstatyme bei Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymo. Teismas itin išsamiai išanalizavo visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes bei tinkamai konstatavo, jog apeliantė, būdama įmonės patikėtine, turėdama visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir galimas pasekmes, veikė neatidžiai, nerūpestingai sudarydama su ieškovu rangos sutartį, ko pasekoje ieškovas patyrė žalą.

2.Baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rangos sutarties sudarymo metu apeliantė nežinojo, ar kreditas jai bus suteiktas, be to, būdama rūpestinga ir atidi, net negalėjo pagrįstai tikėtis gauti kreditą. Akivaizdu, kad neįsitikinus, jog bendrovė turės pajamų apmokėti už atliktus darbus ir neįsitikinus ar neturint duomenų apie tai, ar bus suteiktas kreditas, įvertinus nestabilią bendrovės finansinę padėtį ir itin nedidelę galimybę gauti paskolą, apeliantė turėjo elgtis rūpestingai ir neužsakyti satybos darbų.

3.Apeliantė neinformavo ieškovo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, be to, teikė melagingą informaciją, jog kreditas darbams finansuoti jau yra gautas. Faktas, jog avasas nebuvo sumokėtas, ieškovui nekėlė įtarimo, nes 2008 metų pabaigoje jau buvo jaučiamas ekonominis sunkmetis, todėl keleto dienų ar savaičių vėlavimas atsiskaityti buvo normali verslo praktika. Be to, darbų atlikimo terminas buvo trumpas (30 dienų), iš apeliantės buvo jaučiamas didelis spaudimas darbus baigti iki prekybos centro „Panorama“ atidarymo, nes, pavėlavus, UAB „Dajuma“ grėsė didelės baudos.

4. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę įmonės veiklą, rūpinasi finansine padėtimi, sudaro bendrovės vardu sandorius. Vadovui neturint duomenų ar informacijos apie bendrovės finansinę padėtį, nėra įmanomas tinkamas bendrovės veiklos organizavimas, sutarčių sudarymas ar įsipareigojimų prisiėmimas. Bendrovės vadovas ne tik gali, bet ir turi žinoto bent kasmėnesinius įmonės finansinės veiklos rezultatus, turimus įsiskolinimus, kreditorius, kurių reikalavimų terminai yra suėję ir galimybes su jais atsiskaityti. Kaip matyti iš 2008-06-03 UAB „Dajuma“ metinės finansinės atskaitomybės, įmonė jau 2007-12-31 buvo nemoki. Teismas pagrįstai taikė Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. ir Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 3 d. 1 p., nurodydamas, jog UAB „Dajuma“ tris metus iš eilės dirbo nuostolingai, tačiau bendrovės vadovas, negalėdamas atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas taip pat pagrįstai taikė nuo 2008-07-01 įsigaliojusią Įmonių bankroto įstatymo 8 str. nuostatą, kad įmonės vadovas privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-02-01 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2012 pažymėjo, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.).

Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 str. pagrindu.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Dajuma“, atstovaujama apeliantės, sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr.08/07, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti kavinės virtuvės remonto darbus, o atsakovė UAB „Dajuma“ įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti (11-12 b.l.). Ieškovas atliko darbus, kurių vertė 73 480,08 Lt, darbus atsakovė UAB „Dajuma“ priėmė, priėmimo metu pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė, tačiau už darbus nesumokėjo.

Apeliantė nuo 2007-09-03 paskirta atsakovės UAB „Dajuma“ vadove, įmonės akcininke rangos sutarties sudarymo metu apeliantė nebuvo (39-45, 79 b.l.).

Iš baudžiamojoje byloje Nr.1-10-00347-2009-9 esančių įrodymų matyti, kad atsakovė UAB „Dajuma“, Juridinių asmenų registre įregistruota 2006-09-11, visą laiką veikė nuostolingai: 2006 m. nuostolis buvo 2 648 Lt, 2007 m. – 21 072 Lt, 0 2008 m. – 106 830 Lt (b.bylos 2 t., 22 b.l., 3 t., 17 b.l.). 2007-12-31 įmonės balanse buvo apskaitytas 103 376 Lt vertės turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 114 448 Lt, 2008-06-30 įmonės balanse buvo apskaitytas 85 615 Lt turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 70 885 Lt, 2008-12-31 įmonės balanse buvo apskaitytas 117 949 Lt vertės turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 245 851 Lt (b.bylos 20-21, 171 b.l., 3 t., 15-16 b.l.). Tokia atsakovės UAB „Dajuma“ būsena, t.y. kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. vertintina kaip įmonės nemokumas.

Apeliantė neneigė, kad rangos sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Dajuma“ neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu už darbus pagal rangos sutartį, su ieškovu buvo ketinama atsiskaityti AB bankas Snoras suteikto kredito lėšomis. Tačiau paraišką suteikti kreditą atsakovė UAB „Dajuma“ pateikė tik 2008-09-30, t.y. likus dviem dienom iki rangos sutarties sudarymo (b.byla 1 t., 32-36 b.l.). AB bankas Snoras pranešime „Dėl paskolų suteikimo smulkiam verslui“ nurodyta, kad atsakymas dėl paskolos suteikimo bus duotas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo bankui (b.byla 3 t., 13 b.l.). Kaip matyti iš paraiškos suteikti kreditą, jokie dokumentai kartu su paraiška pateikti nebuvo. Kad papildomi dokumentai turėjo būti pateikti ir kad papildomų dokumentų iš atsakovės UAB „Dajuma“ buvo prašoma, patvirtina b.bylos 2 t., 74-84 b.l. esantys duomenys, tačiau įrodymų, kad šie dokumentai AB bankas Snoras buvo pateikti, nėra. Iš b.bylos 2 t., 119, 120 b.l. esančių dokumentų matyti, kad dalies AB bankas Snoras pateiktinų dokumentų atsakovė UAB „Dajuma“ nepasiėmė iš dokumentus parengusių įstaigų. AB bankas Snoras pateikė informaciją, kad banko Paskolų komitete klausimas, ar išduoti paskolą UAB „Dajuma“, nebuvo svarstomas (b.bylos 1 t., 31 b.l.). L. L. Žiaukienė, paraiškos padavimo metu dirbusi AB bankas Snoras kreditų eksperte, paaiškino, kad paraiška nebuvo nagrinėta, nes įmonė neatitiko banko keliamų reikalavimų (b.bylos 3 t., 66-70 b.l.).

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliantė negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovės UAB „Dajusta“ atžvilgiu, kuri visą laiką dirba nuostolingai ir yra nemokumo būsenos, neturi tinkamo įkeisti turto, per kelias dienas bus priimtas sprendimas suteikti 160 000 Lt kreditą pagal tokią paraišką, kokia buvo pateikta AB bankas Snoras. Kad UAB „Dajuma“ be suteikto kredito neturėjo realių galimybių toliau tęsti veiklą, patvirtina ta aplinkybė, kad įmonė, praėjus keliems mėnesiams po darbų pagal rangos sutartį atlikimo, nutraukė veiklą, taip pat 2009-02-13 išieškojimo negalimumo aktas, išduotas vykdant 2008-12-29 vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (27 b.l.), kuriame nurodyta, kad UAB „Dajuma“ registruoto kilnojamojo ir nekilnojamo turto neturi, veiklos buveinės adresu nevykdo, 2009-11-02 UAB „Panorama LT“ raštas (48 b.l.), kad nuomos sutartis su UAB „Dajuma“ buvo nutraukta nuo 2009-01-31 dėl nuomos mokesčio ir kitų mokesčių nemokėjimo, įmonės skola yra 126 829,74 Lt, 2009-01-28 prekių perdavimo – grąžinimo aktas ir susitarimas dėl prekių užsakymo sutarčių nutraukimo, 2009-03-01 PVM sąskaita faktūra, 2009-02-20 PVM sąskaita faktūra (b.bylos 2 t., 176-177, 181, 186 b.l.), iš kurių matyti, kad atsakovė UAB „Dajuma“ grąžino veiklai vykdyti įsigytas prekes.

Apeliantės veiksmai, nurodytomis aplinkybėmis atsakovės UAB „Dajuma“ vardu sudarant su ieškovu rangos sutartį, vertintini kaip nepateisinamas aplaidumas vykdant fiduciarinę pareigą priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Dėl šių apeliantės veiksmų ieškovas patyrė žalą, nes byloje esantys jau aptarti įrodymai, taip pat 2009-12-31 UAB „Dajuma“ balansas, iš kurio matyti, kad įmonės turto vertė yra tik 1 555 Lt , o šį turtą sudaro debitorinės skolos (b.bylos 3 t., 21-22 b.l.), patvirtina, kad atsakovė UAB „Dajuma“ neturi galimybės atsiskaityti su ieškovu už atliktus rangos darbus. Todėl yra visos CK 6.246 – 6.249 str. nustatytos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantė buvo sąžininga ir nenuslėpė nuo ieškovo atsiskaitymo už rangos darbus būdo. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas ieškovas, kuris nenutraukė darbų pagal rangos sutartį po to, kai atsakovė UAB „Dajuma“ nesumokėjo ieškovui rangos sutartyje nustatyto 20 procentų darbų vertės dydžio avanso. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė pateikė ieškovui visą informaciją apie atsakovės UAB „Dajuma“ finansinę būklę ir galimybę gauti kreditą, apie prašymo suteikti kreditą svarstymo eigą. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir b.bylos 2 t., 9-12 b.l. esančiame akistatos protokole užfiksuotų ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad apeliantė sudarė sėkmingai veikiančios bendrovės direktorės įspūdį, užtikrino, kad už rangos darbus bus atsiskaityta iš gauto kredito arba iš apeliantės turimo nekilnojamojo turto, ieškovui paprašius sumokėti avansą, žadėjo, kad avansas bus sumokėtas, apie tai, kad atsakovei UAB „Dajuma“ nėra suteiktas kreditas, apeliantė informavo ieškovą jau po rangos darbų atlikimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent apeliantė turėjo pareigą atsižvelgti į ieškovo interesus ir nesudaryti su ieškovu rangos sutarties dėl didelės vertės darbų atlikimo neįsitikinus, kad atsakovei UAB „Dajuma“ tikrai bus suteiktas kreditas, kuris buvo vienintelė galimybė atsiskaityti su ieškovu už rangos darbus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas pagal rangos sutartį turi teisę, tačiau ne pareigą sustabdyti rangos darbus, jei atsakovė UAB „Dajuma“ laiku nesumoka avanso. Atsižvelgiant į trumpą rangos darbų atlikimo terminą (rangos sutartis buvo sudaryta 2008-10-02, darbai buvo atlikti dalimis iki 2009-11-07), apeliantės užtikrinimą, kad su ieškovu bus atsiskaityta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui per šį laikotarpį turėjo būti akivaizdu, kad atsakovė UAB „Dajuma“ neturės galimybės su juo atsiskaityti.

Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės juridinio asmens kreditoriams formą, kai juridinis asmuo negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės atsakomybė ieškovui yra solidari su atsakove UAB „Dajuma“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl solidarios apeliantės atsakomybės keistina, nustatant, kad 79 392,16 Lt ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2010-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš apeliantės ieškovo naudai priteisiami subsidiariai su atsakovu UAB „Dajuma“ (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo apeliantė buvo atleista (191 b.l.). Nors apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau apeliantės civilinė atsakomybė ieškovui ir jos dydis liko nepakeisti, o civilinės atsakomybės formos pakeitimas neturės esminės įtakos galutiniam apeliantės civilinės atsakomybės dydžiui, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė UAB „Dajuma“ neturi turto, iš kurio galėtų būti bent iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas. Todėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti, kad 79 392,16 Lt ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2010-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės J. S. ieškovo UAB „Toris“ naudai priteisiami subsidiariai su atsakove UAB „Dajuma“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.