- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- 2-465-534/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05590-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- UAB „Toris“
- Atsakovas
- J. S., UAB „Dajuma“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Toris“ ieškinį atsakovams J. S. ir UAB „Dajuma“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Toris“ prašė priteisti iš atsakovų solidariai 79 392,16 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė adv. I. D. ieškinį palaiko, paaiškino, jog atsakovė J. S., būdama UAB „Dajuma“ vadove, pažeidė imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningai sudarė 2008-10-02 sutartį su ieškovu, žinodama, kad nesugebės atsiskaityti su ieškovu. Sutarties sudarymo dienai UAB „Dajuma“ buvo tik pateikusi paraišką bankui dėl kredito suteikimo, įmonės finansinė padėtis buvo nestabili. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda ne tada, kai bendrovė tampa nemokia, o kai negali atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovo atstovė paaiškino, jog bendrovė turi atsakyti už padarytą žalą, tačiau bendrovė nemoki. UAB „Dajuma“ direktorė privalėjo elgtis sąžiningai, žinodama, kad įmonė neturi turto, neįsitikinus, kad bankas suteiks kreditą, sudarė didelės vertės sandorį.
A. J. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti toje dalyje, kuria reikalaujama priteisti 79 392,16 Lt žalos atlyginimo iš atsakovės J. S.. Paaiškino, jog ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad rangos sutartis sudaryta apgaulės būdu, t.y. atsakovė iš anksto žinodama, kad bendrovė yra nemoki ir nesugebės atsiskaityti už atliktus darbus sudarė su ieškovu statybos rangos sutartį turint tikslą - išvengti mokėjimo ieškovui. Priešingai, rangos sutartis sudaryta siekiant plėtoti naujai atidaromos maitinimo įstaigos verslą, o iš gautų pajamų būtų buvę galima atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, jog AB bankas „SNORAS“ atsisakė suteikti atsakovui UAB „Dajuma“ kreditą, šalyje kilo ekonominė krizė, smarkiai padidėjo mokesčiai, ko pasekoje sumažėjo UAB „Dajuma“ apyvarta. Ieškovas sudarydamas su atsakovu sutartį pats veikė nerūpestingai, t.y. atsakovui nesumokėjus pradinės įmokos pagal sutarties 5.2. p. nesustabdė savo įsipareigojimų vykdymą ir taip prisiėmė riziką, kad už atliktus darbus atsakovas neatsiskaitys.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, tikėjosi, kad gaus kreditą lengvatinėmis sąlygomis. Atsakovė gavusi neigiamą atsakymą, į kitus bankus dėl paskolos suteikimo nesikreipė. Atsakovė neturėdama tikslių duomenų apie UAB „Dajuma“ būklę negalėjo žinoti, kad yra pagrindas kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo. Civilinė atsakomybė atsakovei netaikoma, kadangi ieškovas negavęs avanso, neturėdamas pastovių ryšių su atsakove baigė sutartyje sutartus darbus. Ieškinį prašo atmesti (b.l. 170-171).
Pranešimas UAB „Dajuma“ apie teismo posėdį įteiktas LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. 124 str. 4 d. ir 130 str. tvarka. LR CPK 123 str. 4 d. kai procesinių dokumentų įteikti juridinio asmens buveinės ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo. Pareiga rūpintis tinkamu korespondencijos tvarkymu tenka atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-10-02 UAB „Toris“ ir UAB „Dajuma“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 08/07, pagal kurią ieškovas UAB „Toris“ atliko kavinės virtuvės remonto darbus, o atsakovas UAB „Dajuma“, kuriam atstovavo direktorė J. Ž. (Stanionė), įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (b.l. 11-12). Atliktų darbų aktai rodo, kad atsakovas UAB „Dajuma“ darbus priėmė (b.l.15-17,20,21,24). Ieškovas tinkamai ir laiku atlikęs darbus 2008-10-31, 2008-11-07, 2008-11-10 išrašė UAB „Dajuma“ PVM sąskaitas – faktūras 73 480,09 Lt sumai (b.l. 13-24). Byloje duomenų apie UAB „Dajuma“ atsiskaitymą už statybos rangos darbus su ieškovu nėra. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.687 str., iš atsakovo UAB „Dajuma“ ieškovui priteisia apmokėjimą už atliktus statybos rangos darbus 79 392,16 litus.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 10, 12 dalis, bendrovės vadovas vadovauja įmonei organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais bei atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesąžiningų jo veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 2.50 str. 3 d. nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai sąlygoja, kad juridinis asmuo negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-02-18 nutartis Nr. 3K-3-124/2004). Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-506/2011). Pagal A. T. suformuotą teismų praktiką įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės klausimais, įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Valdymo organų narių atsakomybė kreditoriams taip pat galima už bendro pobūdžio pareigos – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, t.y. vengti, kad įmonės kreditoriai patirtų nuostolių, nepriimti rizikingesnių sprendimų už tuos, kuriuos esamomis sąlygomis kreditoriai priimtų patys), pažeidimą, nesąžiningą, aplaidų, normalią verslo riziką viršijusį elgesį, kai įmonės veikla tampa nuostolinga. Nustačius, kad juridinio asmens valdymo organo narys atliko tokius veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, pripažintina, kad jis atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-214/2011).
Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo reikalavimą ieškovas kildina iš vienasmenio bendrovės vadovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kuris grindžiamas 2008-10-02 tarp šalių sudaryta Statybos rangos sutartimi Nr. 08/07 bendrovei esant faktiškai nemokiai. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į VĮ “Registrų centras” su prašymu pateikti UAB “Dajuma” finansinės atskaitomybės dokumentus. VĮ “Registrų centras” atsakydamas į prašymą dėl dokumentų pateikimo nurodė, jog UAB “Dajuma” 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi. Iš teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų tik už 2007 metus nustatyta, jog bendrovė jau 2007-12-31 buvo nemoki, jos skolos sudarė 114448 Lt, nuostolis siekė 21 072 Lt, o turimas turtas tik – 103 376 Lt (b.l. 30-31, 32, 37). Atsakovė įmonės 2007 m. metiniame pranešime patvirtino, jog per 2007 m. UAB “Dajuma” dirbo nuostolingai, tačiau bendrovė planuoja ateinančiais metais įsigyti daugiau ilgalaikio materialaus turto (b.l. 37). Iš teismui pateiktos Panorama Lt pažymos nustatyta, kad UAB “Dajuma” Prekybos ir Laisvalaikio centre “Panorama” UAB “Dajuma” nuomojosi patalpas laikotarpyje nuo 2008-11-07 iki 2009-01-31, tačiau nuomos sutartis buvo nutraukta dėl nuomininko kaltės – buvo nemokamas nuomos mokestis ir kiti nuomos sutartyje numatyti mokesčiai (b.l. 48). Iš baudžiamojoje byloje Nr.1-203-865/2011 3 tome esančių rašytinių įrodymų - 2008 metų ir 2009 metų UAB “Dajuma” balansų (baudžiamosios bylos b.l.14-24) nustatyta, kad 2008 metais bendrovė turėjo 106830 litų nuostolių, 2009 metais 106337 litus nuostolių. Rašytiniai įrodymai rodo, kad UAB “Dajuma” tris metus iš eilės dirba nuostolingai, tačiau bendrovės vadovas, negalėdamas atsiskaityti su kreditoriumi, nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip numatyta LR Bankroto įstatymo 4 str. 4 punkte, 8 str. 1 d. normose. Bendrovei dirbant nuostolingai, nesant pelno, turimo įstatinio kapitalo veiklai plėsti, daryti investicijas UAB “Dajuma” vadovė atsakovė J. S. 2008-09-30 kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo. Bankui nuostolingai veikiančiai bendrovei nesuteikus paskolos, negavus teigiamo atsakymo iš banko, 2008-10-02 UAB “Dajuma” vadovė atsakovė J. S. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 08/07. Iš baudžiamojoje byloje Nr.1-203-865/2011 3 tome esančių rašytinių įrodymų (baudžiamosios bylos b.l.96-102) banke kredito suteikimo UAB “Dajuma” klausimas nebuvo svarstomas, nes bendrovė neatitiko banko nustatytų klientų vertinimo kriterijų. Tai reiškia, kad atsakovai žinodami apie bendrovės nuostolingą veiklą, žinodami, kad neturi lėšų atsiskaityti su statybos įmone, sudarė 2008-10-02 sutartį dėl kavinės – virtuvės darbų atlikimo. Teismas įvertinęs šią aplinkybę, konstatuoja, jog atsakovė J. S. būdama įmonės patikėtine, turėdama visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir galimas pasekmes, veikė neatidžiai, nerūpestingai sudarydama minėtą sutartį, ko pasekoje ieškovas patyrė žalą. Atsakovės atsakomybė už bankroto bylos iškėlimą laiku Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5, 8 prasme atsiranda kaip bendrovės administracijos vadovo. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų it kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR Įmonių bankroto įstatymas 2 str. 8 d.). Bendrovės nemokumas Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 3 d 1 p. prasme yra tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję. Jei bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių terminai yra suėję, suponuojama prielaida, kad bendrovė buvo nemoki. Pareiga įrodinėti šią prezumpciją tenka atsakovams (CPK 178 str.). LR CK 2.87 str. 2 d. nurodo, jog bendrovės vadovas, kaip juridinio asmens vadovas privalo elgtis sąžiningai ir protingai. Vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d. atsakovės kaip bendrovės vadovės atsakomybė atsiranda nevykdant įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB “Dajuma” kreditoriui, t.y. ieškovui turi būti atlyginama visa žala kilusi tiek ir dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek, ir atsiradusi dėl jų neveikimo. Todėl atsakovės atsikirtimai, kad ji nėra atsakinga pagal ieškinį, nėra pagrįsti. Atsakovei buvo žinoma visa bendrovės finansinė veikla, negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Toks bendrovės neveikimas įtakojo neigiamas pasekmes ieškovui. Tokiu būdu konstatuojami atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padarė žalos ieškovui, taip pat ieškovas patyrė papildomų nuostolių dėl negalėjimo naudotis jam priklausančia pinigu suma. Tokiu būdu įrodyta dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Kadangi nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir juridinio asmens dalyvio kaltę, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas kaip pagrįstas ir įrodytas, t.y. iš atsakovės J. S. subsidiariai priteisiamas 79 392,16 Lt žalos atlyginimas (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., 6.246 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) 178, 212 , 185, 274 straipsniai). Atsakovė J. S., būdama UAB „Dajuma“ vadove ir vienintele akcininke (b.l.63-69), sąmoningai sudarė su ieškovu statybos rangos sutartį, nors neturėjo lėšų statybos rangos darbams apmokėti. Toks vadovo elgesys vertinamas kaip nesąžiningas, aplaidus, normalią verslo riziką viršijantis elgesys. Nustačius, kad juridinio asmens valdymo organo narys atliko tokius veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, pripažintina, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, tai yra piktnaudžiauvimas galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengiant bendrovės ribota turtine atsakomybe.
Teismas atmeta atsakovės J. S. atsikirtimą, kad plėtė veiklą, todėl sudarė su ieškovu sutartį. Bendrovei dirbant nuostolingai negalima plėsti veiklos, o reikia susidariusiais skolas apmokėti, atsiskaityti su kreditoriais. Veikla plėtojama, kai reikia investuoti gautą pelną į bendrovės plėtimąsi, tada imami kreditai iš bankų ir su bendrovės pelnu plėtojama veikla. Nuostolingai dirbančios įmonės įprastai mažina kapitalą, siaurina veiklą, kad išgyventų ekonomikos nuosmūkį ir išliktų rinkoje.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų tenkintinas ir ieškovui priteistina subsidiariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (79 392,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovų subsidiariai priteistina 2381,76 Lt žyminio mokesčio (b.l.10), 900 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.100-104), 42 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 151).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti UAB „Toris“, j.a.k. 110336566, iš UAB „Dajuma“, j.a.k. 300597872 ir subsidiariai iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 79 392 litų 16 centų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (79 392,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 323litų 76 centų bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą.