Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-08-28 · Civilinė byla Nr. 2S-2579-794/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-28
Bylos Nr.
2S-2579-794/2025
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01269-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
E. R.
Ieškovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2579-794/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01269-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12924-1144/2024 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui E. R. dėl įpareigojimo atstatyti nupjautą vamzdį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių vandenys“, S. Š., V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12924-1144/2024, nuspręsta ieškovės V. M. ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą E. R., per 3 (tris) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į ieškovei V. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-365-613/2025 nutarta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

3. 2025 m. gegužės 19 d. teisme gautas atsakovo E. R. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas: Ar vamzdžio atstatymas turi būti suderintas su pastato administratoriumi arba savivaldybės institucija, jei tai bendrojo naudojimo inžinerinė sistema? Ar vamzdžiui atstatyti atsakovas turi kreiptis į bendrojo naudojimo objektų administratorių ir pas jį užsakyti darbus? Ar vamzdžiui, kuris, teismo vertinimu, yra bendrojo naudojimo objektų dalis, atstatymo darbus ieškovas turi atlikti pats, ar turi kreiptis į specializuotus rangovus? Ar reikalingas daugiabučio bendraturčių sutikimas tokio darbo atlikimui? Kaip turėtų būti įvykdytas teismo sprendimas, jeigu vamzdžio atstatyti nebeįmanoma dėl pasikeitusios situacijos (atlikto remonto bute)? Ar atsakovas turi teisę atstatyti vandens vamzdį per bendrąja nuosavybės teise priklausančias patalpas? Kaip turėtų būti nustatyta buvusio vamzdžio tiksli trasa, jeigu nebuvo projekto ir brėžinių? Ar galima atstatyti vamzdį alternatyvioje trasoje (pvz., kitu keliu ar kita sienos puse)? Ar galima prijungti Ieškovės butą prie šalto vandens tiekimo sistemos kitu būdu (pvz., per kitą vamzdį ar per šakotuvą), jei tokia alternatyva būtų technologiškai lygiavertė?

Šalies argumentai

4. Prašyme atsakovas nurodo, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip konkrečiai galėtų ir/ar turėtų būti atstatytas šalto vandens tiekimo vamzdis. Be to, daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratorius yra UAB „Kėdainių butai“. Teismui nustačius, kad vamzdis yra bendrojo naudojimo objektas, nebėra aišku, kas konkrečiai ir kokiu būdu turėtų atstatyti vamzdį. Maža to, teismas sprendime nurodė, kad vamzdžiui įrengti nebuvo privalomas projektas, todėl šiuo atveju nėra aišku, kaip konkrečiai turėtų ir/ar galėtų būti atstatytas vamzdis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovo E. R. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.

8. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad CPK 278 straipsnyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas nesudaro prielaidų teismui suteikti teisinę konsultaciją bylos šalims, paaiškinant, kokiu būdu jos turėtų įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), siekdamos laikytis visų įstatymų, ir galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-330/2022).

9. Teismas sprendė, jog atsakovo prašyme išdėstyta atsakovo pozicija iš esmės reiškia, kad jis nesiekia įvykdyti teismo sprendimą – atstatyti nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į padėtį, buvusią iki ieškovės teisių pažeidimo, o vengia vykdyti teismo sprendimą, juolab, kad atsakovui, gyvenančiam tame pačiame bute, kuriame ir buvo pašalintas vamzdis, tiekęs šaltą vandenį į ieškovės butą, turėjo būti žinoma vamzdžio vieta.

10. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo samprotavimai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški ir turėtų būti teismo papildomai išaiškinta.

11. Be to, teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas savo veiksmais apsunkino teismo spendimo vykdymą ar sudarė situaciją dėl kurios pasunkėjo jo atžvilgiu priimtas teismo sprendimo įvykdymas, nėra priežastis teismui išaiškinti teismo sprendimo vykdymą ar apskritai atsakovui nevykdyti teismo sprendimo, nes tokiu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas (CPK 18 straipsnis).

12. Teismas pabrėžė, kad atsakovą byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, į kurį atsakovas turi teisę kreiptis, siekdamas gauti teisinę konsultaciją dėl teismo sprendimo vykdymo ar gauti atsakomus į atsakovui kylančius klausimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu.

13. Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. priimto teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. Sprendimas yra peržiūrėtas ir apeliacine tvarka bei paliktas nepakeistas. Teismas negali sprendimo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, teismas taip pat negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo procesinis sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Atsakovas E. R. pateikė atskirąjį skundą (DOK-68122), kuriuo prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus 2025-05-28 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išaiškinti, kaip turėtų būti vykdomas 2024 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, t. y. 1) Ar vamzdžio atstatymas turi būti suderintas su pastato administratoriumi arba savivaldybės institucija, jei tai bendrojo naudojimo inžinerinė sistema? 2) Ar vamzdžiui atstatyti atsakovas turi kreiptis į bendrojo naudojimo objektų administratorių ir pas jį užsakyti darbus? 3) Ar vamzdžiui, kuris, teismo vertinimu, yra bendrojo naudojimo objektų dalis, atstatymo darbus ieškovas turi atlikti pats, ar turi kreiptis į specializuotus rangovus? 4) Ar reikalingas daugiabučio bendraturčių sutikimas tokio darbo atlikimui? 5) Kaip turėtų būti įvykdytas teismo sprendimas, jeigu vamzdžio atstatyti nebeįmanoma dėl pasikeitusios situacijos (atlikto remonto bute)? 6) Ar atsakovas turi teisę atstatyti vandens vamzdį per bendrąja nuosavybės teise priklausančias patalpas? 7) Kaip turėtų būti nustatyta buvusio vamzdžio tiksli trasa, jeigu nebuvo projekto ir brėžinių? 8) Ar galima atstatyti vamzdį alternatyvioje trasoje (pvz., kitu keliu ar kita sienos puse)? 9) Ar galima prijungti Ieškovės butą prie šalto vandens tiekimo sistemos kitu būdu (pvz., per kitą vamzdį ar per šakotuvą), jei tokia alternatyva būtų technologiškai lygiavertė?

15. Atskirojo skundo argumentai:

15.1. Nurodo, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip konkrečiai galėtų ir/ar turėtų būti atstatytas šalto vandens tiekimo vamzdis.

15.2. Atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, todėl nesuprantama, kaip sprendimą vykdyti. Atitinkamai atsakovo kreipimasis dėl teismo sprendimo išaiškinimo neturėtų būti vertinamas, kaip vengimas vykdyti teismo sprendimą.

15.3. Nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia kad ginčo objektas – vandentiekio vamzdis, ne bendrojo naudojimo objektas, o išimtinai asmeninė Ieškovės nuosavybė, kuri kaip ir kiti šio Namo vandentiekio vamzdžiai nėra įregistruoti. Tačiau Teismas sprendime konstatavo faktinėms aplinkybės priešingas teisines išvadas (juridinius faktus) ir kuriomis remiantis liepė Atsakovui įgyvendinti Teismo sprendimą. Kitaip tariant iš Teismo sprendimo motyvacinės ir rezoliucinės dalies susidaro dviprasmiška ir kolizinė situacija, kai Ieškovo asmeniškai įrengtas vamzdis, kuris vėliau Atsakovo buvo nupjautas, turi būti atstatytas Atsakovo kaip bendrojo naudojimo objektas.

15.4. Dar daugiau, iš Teismo sprendimo neaišku ir tai, jei Teismas teigia, kad „byloje nėra jokių duomenų, kad, prieš atsakovui pašalinant daugiabučio namo (pastato) bendrojo naudojimo objektą – vandens teikimo sistemos vamzdį, įstatymo nustatyta tvarka buvo šaukiamas daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas ir tokiame susirinkime butų savininkų balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl vandens tiekimo sistemos vamzdžio pašalinimo“. Tačiau lygiai taip pat byloje nėra jokių duomenų kad, prieš ieškovui įrengiant daugiabučio namo (pastato) bendrojo naudojimo objektą – vandens teikimo sistemos vamzdį, įstatymo nustatyta tvarka buvo šaukiamas daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas ir tokiame susirinkime butų savininkų balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl vandens tiekimo sistemos vamzdžio įrengimo per atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jei būtų minimas Namo butų savininkų sprendimas, kurį Atsakovas pažeidė nupjaudamas vandentiekio vamzdį, tai būtų aišku kur ir kaip atstatyti nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į Ieškovei priklausantį butą.

15.5. Teismo sprendime motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad šioje byloje taikytinos bendrosios nuosavybės teisės valdymo, naudojimo tvarką reglamentuojančios, o ne sutarčių teisės nuostatos. Ar tai reiškia, kad jei reikalingas atitinkamas Namo butų savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo vandens tiekimo sistemos vamzdžio pašalinimo, tai reikalingas toks pats Namo butų savininkų sprendimas ir dėl vandens tiekimo sistemos vamzdžio įrengimo/atstatymo. Tačiau Teismas savo sprendime nei motyvacinėje, nei rezoliucinėje dalyje neišaiškino šios svarbios aplinkybės tinkamam Teismo sprendimo įgyvendinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo

18. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12924-1144/2024 įpareigojo atsakovą E. R. per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į ieškovei V. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, atsakovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo, t. y. pateikė klausimus kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė tuo pagrindu, kad: 1) prašyme išdėstyta atsakovo pozicija iš esmės reiškia, kad jis nesiekia įvykdyti teismo sprendimą – atstatyti nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į padėtį, buvusią iki ieškovės teisių pažeidimo, o vengia vykdyti teismo sprendimą; 2) atsakovui, gyvenančiam tame pačiame bute, kuriame ir buvo pašalintas vamzdis, tiekęs šaltą vandenį į ieškovės butą, turėjo būti žinoma vamzdžio vieta; 3) jeigu atsakovas savo veiksmais apsunkino teismo spendimo vykdymą ar sudarė situaciją dėl kurios pasunkėjo jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo įvykdymas, nėra priežastis teismui išaiškinti teismo sprendimo vykdymą ar apskritai atsakovui nevykdyti teismo sprendimo; 4) atsakovą byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, į kurį atsakovas turi teisę kreiptis, siekdamas gauti teisinę konsultaciją dėl teismo sprendimo vykdymo ar gauti atsakomus į atsakovui kylančius klausimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu.

21. Taigi atsakovas šiuo atskiruoju skundu pateiktu apeliacinės instancijos teismui skundžia Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą išaiškinti, kaip turėtų būti vykdomas 2024 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, atsakant į atsakovo pateiktus klausimus.

22. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Sprendimo išaiškinimo institutas gali būti taikomas ir apeliaciniame procese (CPK 302 straipsnis).

23. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018 5 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019 18 punktą).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi sprendimo aiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį.

25. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-12924-1144/2024, kurį atsakovas prašo išaiškinti, iš esmės konstatavo, kad: 1) atsakovas prieš šalindamas vamzdį nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos priimant sprendimus dėl daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų – vandens tiekimo sistemos vamzdžio, ko pasėkoje ieškovei negalint naudotis vandeniu, tiekiamu UAB „Kėdainių vandenys“ į jos butą pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. Vandens teikimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad atsakovo bute buvo pašalintas vamzdis, ieškovės teisės gauti vandenį per įregistruotą nekilnojamojo turto registre vandentiekį yra pažeistos; 2) pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus įrengiant vartotojo inžinerines sistemas, kas atitinka statinio paprastojo remonto, statybos rūšį, statybos leidimas tokiems darbams nebuvo privalomas, kadangi duomenų, jog gyvenamasis namas būtų saugomoje teritorijoje nėra; 3) atliekant statinio paprastąjį remontą, neprivalėjo būti rengiamas projektas.

26. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sprendimu pirmosios instancijos teismas nesprendė tokių klausimų, kuriuos atsakovas pateikė tiek savo prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tiek atskirajame skunde ir į kuriuos reikalauja pateikti atsakymus, t. y. juos išaiškinti. Remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi bei ją aiškinančia teismų praktika, teismas negali aiškinti tokių aplinkybių, kurios nebuvo nustatinėjamos byloje. Priešingu atveju teismas išeitų už sprendime išspręstų klausimų ribų, t. y. pakeistų įsiteisėjusio sprendimo turinį, o tai draudžia civilinio proceso įstatymas.

27. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu savo prašymu atsakovas siekė, kad teismas pasisakytų dėl to, kokių jam reikia sutikimų/leidimų atstatant vamzdį, taip pat kas šiuos vamzdžio atstatymo darbus turėtų atlikti, kokiu būdu bei priemonėmis ir panašiai. Tačiau CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendimui (nutarčiai) naujais teisiniais pagrindais ir (ar) argumentais (motyvais) papildyti, kaip to faktiškai siekia atsakovas.

28. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. priimto teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. Be to, minėtas teismo sprendimas yra peržiūrėtas ir apeliacine tvarka bei paliktas nepakeistas. Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek teismo sprendimo motyvuojamąją, tiek rezoliucinę dalį, matyti, kad jos viena kitai neprieštarauja, nėra dviprasmiškos ar neaiškios. Teismo sprendimu atsakovas įpareigotas per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl klausimai, kokius prašo spręsti apeliantas, nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, ko pasėkoje, atsakovas netinkamai siekia išaiškinimo, pasitelkiant CPK 278 straipsnyje įtvirtintą sprendimo išaiškinimo institutą.

29. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimų išaiškinimą, todėl naikinti ją remiantis apelianto argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas