Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. S., ieškovės atstovei advokatei Eglei Gecevičei, atsakovui K. S., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui K. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo, trečiasis asmuo UAB „SB lizingas“ bei pagal atsakovo K. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Pažymėta, jog mirus darbuotojui V. S. (duomenys neskelbtini) pavedimais pervedė į jo sąskaitą banke 805,38 Eur atlyginimą už 2015 m. rugpjūčio mėn. ir atlyginimą už rugsėjo mėn. ir atsiskaitymą – 943,62 Eur (I t., b.l. 25-27), 2015-09-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pervesta 261,98 Eur suma (I t., b.l. 118). Tai patvirtina AB DNB banko V. S. sąskaitos įrašai, kuriuose taip pat pažymėta, jog 2015-09-14 per du kartus paimta 1200 Eur suma, atskaitant 24,01 Eur mokesčius už grynųjų pinigų išėmimą ir viršytą limitą (I t., b.l. 94-95). 2014-03-18 tarp J. S. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ (dabar – UAB „SB Lizingas“) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C403471071 3000 Lt kreditui iki 2017-03-25 (I t., b.l. 28). 2009-12-02 vartojimo kredito sutarties sandoriu Nr. 1 iš UAB „General Financing“ J. S. įsigijo viryklę (I t., b.l. 29). 2011-02-25 vartojimo kredito sutarties sandoriu Nr. 3 iš UAB „General Financing“ J. S. įsigijo skalbimo mašiną (buitinę techniką) (I t., b.l. 30). 2014-05-01 vartojimo kredito sutarties sandoriu Nr. 1 iš UAB „General Financing“ K. S. gavo 5000 Lt sumos vartojimo kreditą, kuris visiškai padengtas (I t., b.l. 31-33,97). Pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas faktūras dėl V. S. laidojimo paslaugų (I t., b.l. 64,65). VĮ Registrų centras duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė: 5/8 dalimi V. S. ir po 1/8 dalis G. S., K. S. ir D. S. (S.) (I t., b.l. 66-67).

Atsakovas mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad butas buvo pagerintas iš bendrų ieškovės ir V. S. lėšų ar išimtinai ieškovės darbo užmokesčio. Byloje nėra jokių duomenų apie buto pagerinimui ieškovės skirtas asmenines lėšas, jos pirkimą medžiagų ar atliktų darbų vertinimą. Vien faktas, kad ieškovei ir V. S. gyvenant kartu buvo atliktas nežymus buto remontas, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės teisės į kompensaciją.

Teismo vertinimu, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kas teismo jau buvo akcentuota aukščiau. Tačiau taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Tai reiškia, jog sprendžiant partnerių ginčą ar turtas, kuris buvo įgytas jų bendro gyvenimo metu, yra asmeninė vieno iš sugyventinių nuosavybė, ar sugyventinių bendroji dalinė nuosavybė, ar sugyventinių bendroji dalinė nuosavybė, - reikia nustatyti, ar sugyventiniai buvo susitarę konkretų turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kaip jau minėta, nusistovėjusi teismų praktika šiuo atveju numato, kad rašytinės formos nesilaikymas sudarant jungtinės veiklos sutartį nedaro šios sutarties negaliojančios, ir jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių nustatyti tikrosios mirusiojo V. S. valios kitaip nei remiantis rašytiniais šalių dokumentais ir liudytojų parodymais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą bei dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė ir V. S. nebuvo susitarę dėl buto esminio pagerinimo bendru darbu ir bendromis lėšomis.

Teismas sutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė nepateikė kvitų, čekių, PVM sąskaitų – faktūrų ir pan., todėl nėra aišku, kodėl buto pagerinimui išleista klaidingai patikslintame ieškinyje nurodyta bendra 1493,26 Eur suma. Šių aplinkybių dėl nepateikimo kvitų ar kitų dokumentų, įrodančių atliktus darbus, pirktas medžiagas, neginčija ir ieškovė. Teismo vertinimu butas, priklausantis V. S. daline nuosavybės teise, buvo tik nežymiai remontuotas ir nebuvo pagerintas. Apklausus ieškovę, atsakovą, liudytojus S. P., A. P., R. P., D. Z., S. Z., R. M., B. Z., K. M., G. S.. I. S. ir nesant byloje rašytinių bei kitų įrodymų, teismas negali konstatuoti ar gauti prieštaringi parodymai apie tą patį remontą bute, ar balkone, ar medžiagos remontui pirktos iš asmeninių V. S. ir atsakovo lėšų, ar prisidedant ir ieškovei, ar darbus atliko V. S. bei atsakovas, ar prisidėjo ir ieškovė. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ½ dalį įdėtų į buto pagerinimą yra nepagrįstas.

Pažymėtina, jog pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo. Konkreti šio principo išraiška yra CK 4.10 str. normos, kad ypatingosios daikto išlaidos yra skirstomos į išlaidas, daromas pačiam daiktui pagerinti, ir išlaidas gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti; CK 4.34 str. 3 d. norma, kad išreikalaujant daiktą iš svetimo valdymo sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes negu daikto vertės padidėjimas; CK 4.158 str. 2 d. norma, kad grąžinantis uzufrukto objektą uzufruktorius turi teisę reikalauti atlyginti pagerinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip daikto vertės padidėjimas, ir kt. Vykdydamas bendrąją teisės subjektų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai asmuo, kuris daro svetimo daikto pagerinimus, turi įvertinti galimų turtinių praradimų riziką tuo atveju, jeigu įdedamos lėšos yra neadekvačios paties daikto vertės padidėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartis Nr. 3K-3-154/2008).

Dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, įgytų gyvenant kartu su V. S. ir vedant bendrą ūkį: 2009-12-02 pagal vartojimo kredito sutarties sandorį įsigytą viryklę 60 Eur vidutinės rinkos vertės; 2011-02-25 pagal vartojimo kredito sutartį įsigytą skalbimo mašiną 100 Eur vidutinės rinkos vertės; 2007 m. įsigytą minkštą kampą ir staliuką 100 Eur bendros vidutinės rinkos vertės; 2 šviestuvus 40 Eur bendros vidutinės rinkos vertės; vonios ir virtuvės santechnikos įrangą 3 vnt. 100 Eur bendros rinkos vertės; sulčiaspaudę 50 Eur vidutinės rinkos vertės; bulvių tarkavimo mašiną 50 Eur vidutinės rinkos vertės; užuolaidas 50 Eur vidutinės rinkos vertės; barzdaskutę 35 Eur vidutinės rinkos vertės; televizorių 1000 Eur vidutinės rinkos vertės; nešiojamą kompiuterį 780 Eur vidutinės rinkos vertės; garinę pirtį 130 Eur vidutinės rinkos vertės; lygintuvą 30 Eur vidutinės rinkos vertės; metalinį termosą 40 Eur vidutinės rinkos vertės. Atidalyti ½ dalį šių daiktų iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 260 Eur vertės daiktus perduoti natūra (viryklę, 60 Eur vidutinės rinkos vertės; skalbimo mašiną, 100 Eur vidutinės rinkos vertės; minkštą kampą ir staliuką 100 Eur vidutinės rinkos vertės), o iš atsakovo už kitus daiktus priteisti kompensaciją.

Atsakovas su tokiais ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka. Mano, jog visus kilnojamuosius daiktus: viryklę, skalbimo mašiną, minkštą kampą ir staliuką, 2 šviestuvus, vonios ir santechnikos įrangą 3 vnt., ieškovė ir V. S. įgijo asmeninės, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, kad ieškovė padidino atsakovui pareikšto ieškinio reikalavimo sumą, padidindama reikalavimą dėl daiktų, kuriuos buvo pasisavinusi ir savo iniciatyva gražino atsakovui, išskyrus bulvių tarkavimo mašiną, dėl kurių net ginčas tarp šalių nebuvo kilęs. Nurodė, jog dalis ieškovės grąžintų daiktų (televizorius ir nešiojamas kompiuteris) nuosavybės teise priklauso D. S., dalis daiktų buvo asmeniniai palikėjo daiktai, ką ieškovė pažymėjo 2016-06-14 daiktų perdavimo akte.

Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutina. Nesant ginčo dėl daiktų vertės vertina tai, jog ieškovė ir V. S. buvo sutarę dėl bendros nuosavybės teisės kūrimo, taip pat sutarė ir dėl ginčo kilnojamų daiktų įsigijimo bendriems poreikiams tenkinti.

Įvertinęs ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus apie ginčo kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir valdymą, liudytojo K. M. parodymus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir pateiktus rašytinius paaiškinimus su fotonuotraukomis, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė šių kilnojamųjų daiktų: viryklės, skalbimo mašinos, minkšto kampo ir staliuko, 2 šviestuvų, vonios ir santechnikos įrangos 3 vnt., įsigijimą bendrų poreikių su V. S. tenkinimui. Todėl jai pripažintina nuosavybės teisė į ½ šių kilnojamųjų daiktų dalį, įgytų gyvenant kartu su V. S. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki (duomenys neskelbtini) (CK 6.971 str.).

Ieškovei natūra priteisus 260 Eur bendros vertės daiktus, atsakovui priteistina 130 Eur kompensacija. Ieškovei iš buto pasiėmus ir išsivežus 2 šviestuvus bei vonios ir santechnikos įrangą 3 vnt., teismas sprendžia, jog šiuos daiktus ir toliau valdo ieškovė, jų grąžinimas atsakovui yra apsunkintas. Todėl ieškovei šie 140 Eur bendros vertės daiktai taip pat priteistini natūra, atsakovui priteisinat 70 Eur piniginė kompensaciją. Viso atsakovui iš ieškovės priteistina 200 Eur kompensaciją, t.y. ½ dalis minėtų daiktų vertės.

Atsakovas kategoriškai nesutinka, jog ieškovė gyvenant su V. S. bendrai įsigijo ir bendrai naudojo kilnojamąjį turtą: sulčiaspaudę 50 Eur vidutinės rinkos vertės; bulvių tarkavimo mašiną 50 Eur vidutinės rinkos vertės; užuolaidas 50 Eur vidutinės rinkos vertės; barzdaskutę 35 Eur vidutinės rinkos vertės; televizorių „Sandstrom“ 1000 Eur vidutinės rinkos vertės; nešiojamą kompiuterį „Sony Vaio“ 780 Eur vidutinės rinkos vertės; garinę pirtį 130 Eur vidutinės rinkos vertės; lygintuvą 30 Eur vidutinės rinkos vertės; metalinį termosą 40 Eur vidutinės rinkos vertės. Pažymėjo, kad V. S. dukra D. S. televizorių „Sandstrom“ ir nešiojamą kompiuterį „Sony Vaio“ įsigijo Airijoje iš asmeninių lėšų ir jie buvo jos asmeniniai daiktai. Ieškovė juos atsisakė grąžinti, todėl D. S. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl minėtų daiktų grąžinimo.

Teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka. Ieškovė nepagrįstai prašo pripažinti, kad ji su V. S. bendros jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo televizorių ir nešiojamą kompiuterį, nes jie nepriklausė ieškovui ir V. S.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai G. S. ir I. S., bei rašytinė bylos medžiaga.

Ieškovė pradėjo gyventi su V. S. po jo žmonos Z. S. mirties. Teismo vertinimu, bulvių tarkavimo mašiną, užuolaidas, garinę pirtį V. S. įgijo dar gyvendamas su žmona Z. S.. Bylos duomenimis ir liudytojų parodymais, pačios ieškovės paaiškinimu, sulčiaspaudė, barzdaskutė ir metalinis termosas yra palikėjo dovanos ir šie paminėti daiktai negali būti pripažinti įgytais ieškovės ir V. S. bendros jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovė, perdavusi atsakovui 2016-06-14 daiktų perdavimo akte nurodytus ir jai nepriklausančiais daiktais, tuo tik nemotyvuotai padidino patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovui, tačiau jų pagrįstumo neįrodė. Todėl teismas šioje dalyje atmeta ieškovės reikalavimus.

Dėl automobilio „AUDI A3” pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Ieškovė nurodė, jog kartu su V. S. 2014-05-03 įsigijo automobilį „AUDI A3”, 1997 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1223 Eur vidutinės rinkos vertės, kurio įsigijimui 2014-05-01 V. S. sudarė vartojimo kredito sutartį 5000 Lt sumai. Prašo teismo šį kilnojamąjį daiktą palikti natūra naudotis atsakovui, o jai priteisti kompensaciją pinigais.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš J. S. transporto priemonės „AUDI A3” vertę – 1000 Eur sumą į palikėjo V. S. turtą. Pažymėjo, kad po V. S. mirties automobilį užvaldė ieškovė ir ji automobilio iki šiol negrąžina atsakovui, jį naudoja, disponuoja ir valdo, todėl šios transporto priemonės būklė atsakovui nėra žinoma, o galimai automobilio būklė dėl ieškovės veikimo/neveikimo yra bloga.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad V. S. vardu registruotas automobilis „AUDI A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas ieškovės ir V. S. bendro gyvenimo kartu (partnerytės) laikotarpiu, bei į tai, kad jis šiuo metu yra ieškovės žinioje ir priežiūroje, atsakovui automobilis nėra grąžintas, vėlesnis jo grąžinimas atsakovui gali būti apsunkintas ar neįmanomas, sprendžia, jog teisinga ir protinga ieškovei pripažinti nuosavybės teisę ½ dalį šio turto ir jis paliktinas jai natūra (CK 6.971 str.).

Byloje yra kilęs ginčas dėl šio automobilio vertės. Nustatydamas šio automobilio vidutinę rinkos vertę, teismas vadovaujasi ieškovės į bylą pateiktu automobilio vertinimu, nes automobilis yra ieškovės žinioje ir ji šį turtą gali objektyviai įvertinti. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo metu 521,32 Eur (1800 Lt) suma tarp sandorio šalių buvo tik deklaruota, o ne įvertinta transporto priemonė. Šalys ekspertizės automobiliui įvertinti skirti neprašė, todėl teismas pritaria ieškovės nustatai šio automobilių vertei atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, rinkos vertę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5). Nustatyta, kad automobilis „AUDI A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos yra neeksploatuojamas, bet jo gedimų ar sugadinimų nėra, todėl jo vidutinė rinkos vertė 1223 Eur yra nustatyta teisingai, protingai ir sąžiningai. Ši vertė arčiausiai apibūdina šio konkretaus automobilio vertę kuri turėjo būti turto perdavimo paveldėtojui metu (2015 m. rugsėjo mėn.). Atsižvelgiant į tai iš ieškovės atsakovui priteistina 611,50 Eur kompensacija, t.y. ½ dalis automobilio rinkos vertės. Tuo šioje dalyje ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl ieškovės kreditorinių reikalavimų.

Ieškovė nurodė, jog po V. S. mirties likusios bendros prievolės – 721,74 Eur (kurios dalintinos po ½). Paaiškino, jog vartojimo kreditą panaudojo V. S. dantų tvarkymui.

Atsakovas nurodė, jog ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas pripažinti V. S. ir jos įsipareigojimus kreditoriui, pagal 2014-03-18 sudarytą vartojimo kredito sutartį, sudarytus bendros jungtinės veiklos pagrindu bendrąja daline nuosavybe. Minėta sutartis yra pasirašyta ieškovės ir UAB „SB lizingas“ (tuo metu UAB „Ūkio banko lizingas“) ir su V. S. jokiais teisiniais sutartiniais santykiais nesiejama.

Teismas su atsakovo argumentais sutinka. Pažymėtina, jog, kad ieškovės sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C403471071 3000 Lt kreditui iki 2017-03-25, yra išimtinai asmeninio pobūdžio vartojimo kredito sutartis, skirta tik J. S., kas nurodyta ir 2015-09-02 teismo sprendime (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182,187 str.). Tokias pat aplinkybes nurodė ir patikslintame atsiliepime trečiasis asmuo. Vien ta aplinkybė, jog teismas pripažino ieškovės ir V. S. susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nekeičia asmeninės ieškovės prievolės kreditoriui. Dėl šios priežasties ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje atmestinas.

Dėl reikalavimo priteisti 1224,01 Eur turtinę žalą ir reikalavimų dėl V. S. atlyginimo ir pensijos priteisimo.

Atsakovas 2015-09-17 gavęs pažymą iš banko sužinojo, kad V. S. po mirties buvo sumokėtas darbo užmokestis, tačiau ieškovė 2015-09-14 paėmė iš jo banko sąskaitos bankomate iš viso 1200 Eur, ko pasėkoje buvo nuskaityta ir 24,01 Eur mokesčių už grynųjų pinigų išėmimą. Todėl ieškovė, neturėdama teisės į palikimą, neteisėtai pasinaudojo sau svetima V. S. mokėjimo kortele ir pasisavino palikėjo pinigines lėšas. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 1224,01 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Ieškovė pripažįsta paėmusi iš bankomato iš V. S. sąskaitos mokėjimo kortele 1200 Eur sumą. Tačiau pažymi, jog tai buvo V. S. darbo pajamos iki jo mirties, todėl laikomos bendrąja daline nuosavybe ir pusė jų priklauso ieškovei.

Teismas sutinka su atsakovo priešieškinio motyvais dėl žalos priteisimo. Tokiais veiksmais neteisėtai paveldimo palikimo 2224,01 Eur dalį užvaldžius J. S., šio dydžio V. S. palikimo negali priimti jo teisėtas įpėdinis K. S. (CPK 178 str.).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą ieškovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-351/2011).

Pažymėtina, jog po V. S. mirties žodinis susitarimas su ieškove dėl bendros jungtinės veiklos pasibaigė. Šias aplinkybes teismas nustatė, nustatydamas bendros jungtinės veiklos laikotarpį. Ieškovė pripažįsta paėmusi nurodytą sumą iš velionio sąskaitos. Todėl pasibaigus jungtinės veiklos susitarimui toks ieškovės nemotyvuotas elgesys vertintinas kaip neteisėtu. Atsakovas įrodė padarytos turtinės žalos dydį ir pateikė rašytinius įrodymus, jog iš AB DNB banko V. S. sąskaitos 2015-09-14 per du kartus paimta 1200 Eur suma, atskaitant 24,01 Eur mokesčius už grynųjų pinigų išėmimą ir viršytą limitą.

Taigi esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos ieškovės veikos ir atsiradusios žalos, bylos medžiaga, ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė kaltais veiksmais sukėlė žalą atsakovui, todėl priešieškinis dalyje tenkintinas, priteisiant iš ieškovės 1224,01 Eur žalos atlyginimui.

Ieškovė nurodė, jog po V. S. mirties jo darbovietė į sąskaitą banke pervedė 805,38 Eur atlyginimą už 2015 m. rugpjūčio mėn. ir 943,62 Eur atlyginimą už 2015 m. rugsėjo mėn., viso 1749 Eur. Pažymėjo, kad K. S. 2015-09-14 buvo išmokėta 261,98 Eur vienkartinė išmoka iš VSDFV Šiaulių skyriaus už dvi mirusiojo V. S. pensijas. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo šias sumas jai priteisti. Teismas konstatuoja, jog po V. S. mirties žodinis susitarimas su ieškove dėl bendros jungtinės veiklos pasibaigė. Taip pat pažymėtina, jog šias aplinkybes teismas nustatė, nustatydamas bendros jungtinės veiklos laikotarpį.

Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 1749 Eur velionio atlyginimo ir 261,98 Eur vienkartinės išmokos už dvi velionio pensijas. Šis V. S. turtas turi likti jo teisėtam įpėdiniui K. S. (CPK 178 str.). Šis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

VII. Dėl procesinių palūkanų ir kitų ieškovės ir atsakovo reikalavimų.

Ieškovei priteisus kilnojamuosius daiktus natūra, teismas nebenagrinėja reikalavimo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas.

Kiti šalių pateikti argumentai nėra susiję su patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimais, todėl teismo nėra vertintini ir dėl jų teismas nepasisako.

Ieškovės veiksmai atitinka civilinius teisinius santykius, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Patikslintas ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių, ieškinys bendrai tenkintas 35 proc.) ir ieškovė yra patyrusi 550 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (III t., b.l. 48-51) I t., b.l. 19). Todėl patirtos išlaidos jai priteistinos iš atsakovo proporcingai jos patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičiui, kas sudaro 192,50 Eur (550 x 35 : 100) bei 28,35 Eur žyminio mokesčio (81 Eur x 35: 100), viso 220,85 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1. p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Atsakovo priešieškinys tenkintas iš dalies (pagal tenkintų ir iš dalies tenkintų reikalavimų skaičių, priešieškinys bendrai tenkintas 92 proc.) ir atsakovas yra patyręs 3394,41 Eur sumos (579,50 Eur (I t., b.l. 158,159); 939,41 Eur (II t., b.l. 86,87); 145,20 Eur (III t., b.l. 28,29); 145,20 Eur (III t., b.l. 93,94); 326,70 Eur; 326,70 Eur; 326,70 Eur; 326,70 Eur; 278,30 Eur) bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Todėl patirtos išlaidos atėmus kuro kelionės išlaidas kelyje 423,50 Eur (su PVM (84,70 Eur x 5)) jam turėtų būti priteistinos iš ieškovės proporcingai jo patenkintų ir iš dalies patenkintų reikalavimų skaičiui, kas sudaro 2733,24 Eur (2970,91 x 92 : 100) bei 61,64 Eur žyminio mokesčio (67 Eur x 92: 100), viso 2794,88 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1. p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Tačiau teismas įvertina atsakovo atstovės atstovavimo laiką teisme, pažymėdamas, jog 2016-03-24 parengiamasis teismo posėdis truko 0,55 val. (II t., b.l. 88-89); 2016-06-09 parengiamasis teismo posėdis truko 1,15 val. (III t., b.l. 53,54); ir tik 2016-06-29 parengiamasis teismo posėdis truko 1,04 val. (III t., b.l. 73,74); 2016-09-14 teismo posėdis truko 0,33 val. (III t., b.l. 98,99); 2016-09-14 teismo posėdis truko 0,33 val. (III t., b.l. 98,99); 2016-10-19 teismo posėdis truko 6,45 val.; 2016-10-24 teismo posėdyje baigiamosios kalbos truko 1,20 val. Todėl įvertinus bylos sudėtingumą ir atsakovo priešieškinio reikalavimų apimtį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, - tai, jog byloje ieškovė eilę kartų tikslino ieškinio reikalavimus, tuo teismui užkertant kelią bylą išnagrinėti iš esmės, teismas atsakovo atstovės atstovavimo išlaidas (kartu su žyminio mokesčio dalimi), priteistinas iš ieškovės, sumažina iki 1794,88 Eur, mažindamas tik atstovavimo išlaidas. Šią atsakovo bylinėjimosi sumą teismas priteisia iš ieškovės (CPK 93 str. 4 d.).

Atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą priteisti 423,50 Eur (su PVM (84,70 Eur x 5)) kuro kelionės išlaidas vykstant iš Vilniaus į Šiaulių apylinkės teismą. CPK nustatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Minėtos atsakovo atstovės išlaidos neatitinka išlaidų pagrįstumo sąlygos, nes teismui nepateikti degalų pirkimo čekiai, nepateikta transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, iš kurios teismas galėtų nustatyti transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų). Todėl šis atsakovo atstovės prašymas dalyje tenkintinas iš dalies sumažinant kuro kelionės išlaidas iki 175 Eur (35 Eur x 5)). Atsakovas yra patyręs 100 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (II t., b.l. 138), taip pat 20,84 Eur sumą už nuotraukų padarymą (II t., b.l. 229). Todėl 272,17 Eur suma (295,84 Eur x 92 : 100) bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 9 p, 93 str. 2 d.).

Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitymą ((1794,88 Eur + 272,17 Eur) - 220,85 Eur), iš ieškovės atsakovui priteistina 1846,20 Eur.

Ieškovei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, sudaro 5 Eur, iš 7,86 Eur. Todėl iš ieškovės priteistina 28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (pridėjus 23 Eur žyminio mokesčio). Patenkinus dalį atsakovo priešieškinio reikalavimų, iš jo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 2,86 Eur nepriteistinos, nes jos yra mažesnės nei 3 Eur (CPK 96 str. 2,6 d.).

XI. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas

2015-12-29 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12205-1004/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarei S. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), į po V. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (I t., b.l. 41-42), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad tarp ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Pripažinti ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų: viryklę, skalbimo mašiną, minkštą kampą ir staliuką, 2 šviestuvus bei vonios ir virtuvės santechnikos įrangą 3 vnt., automobilį „AUDI A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Priteisti ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1623 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt tris eurus) bendros vertės kilnojamuosius daiktus: viryklę 60 Eur vidutinės rinkos vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vidutinės rinkos vertės, minkštą kampą ir staliuką 100 Eur bendros vidutinės rinkos vertės, 2 šviestuvus 40 Eur bendros vidutinės rinkos vertės bei vonios ir virtuvės santechnikos įrangą 3 vnt. 100 Eur bendros vidutinės rinkos vertės, automobilį „AUDI A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, 1223 Eur vidutinės rinkos vertės, asmeninės nuosavybės teise natūra.

Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 811,50 Eur (aštuonių šimtų vienuolikos eurų penkiasdešimt euro centų) piniginę kompensaciją atsakovui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) už ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteistus daiktus.

Atmesti ieškovės reikalavimus dalyje priteisti ½ kompensacijos už 1493,26 Eur pagerinimo darbus, dalyje dėl ½ nuosavybės teisės pripažinimo į kitus kilnojamuosius daiktus bei dėl likusios vartojimo kredito dalies ½ priteisimo.

Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1846,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus dvidešimt euro centų) atsakovui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

2015-12-29 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12205-1004/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.