Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-10-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, 2014-11-10 bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

du kartus teistas ir užsienio valstybėje – Vokietijoje Amtsgericht Bonn 2016-03-24 už vagystę laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmės vykdymas atidėtas, nustatytas bandomasis ir (arba) priežiūros laikotarpis iki 2019-03-31,

Vokietijoje Amtsgericht Bonn 2017-04-25 už vagystę laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas, nustatytas bandomasis ir (arba) priežiūros laikotarpis iki 2020-04-24,

Š. S., gimęs (duomenys neskelbtini)Kazlų Rūdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavėju-konsultantu, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2018-08-18 apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, kilusio žodinio konflikto metu tyčia trenkė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam A. K., o šiam po smūgio nukritus ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrai veikdamas kartu su Š. S., tyčia ne mažiau kaip du kartus įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam A. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu, dešinės akies sumušimu su poodinėmis krajosruvomis, su dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje rankoje.

Š. S. 2018-08-18 apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, kilusio žodinio konflikto metu E. G. tyčia trenkus vieną smūgį kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam A. K., o šiam po smūgio nukritus ant žemės, veikdamas bendrai kartu su E. G., tyčia ne mažiau kaip du kartus įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam A. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu, dešinės akies sumušimu su poodinėmis krajosruvomis, su dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje rankoje.

2019-08-19 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. K. policijai pranešė, jog 2018-08-18 apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, iš matymo pažįstami vyriškiai kilusio konflikto metu, vienas iš jų rankos kumščiu trenkė jam į galvą, o nukritus ant žemės, abu vyriškiai pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. 2019-08-19 apie 14 val. pablogėjus sveikatai kreipėsi į Kauno klinikų skubios pagalbos priėmimo skyrių, kuriame konstatavo daugybinius galvos, kūno sumušimus. Apklausos metu nukentėjusysis patikslino įvykio aplinkybes nurodydamas, kad E. G. pasikvietė jį pas save į svečius, atsigerti alaus. Sėdėjo kiemo terasoje, kilo konfliktas, matė, kaip E. G. trenkė jam kumščiu į galvą, po ko jis nukrito ant žemės. Gulintį jį spardė abu vyrai į įvairias kūno vietas, reikalavo atsiprašyti (1 t., b. l. 11–16).

Teismo medicinos specialisto 2018-08-21 išvadoje Nr. G2556/2018(02) nurodoma, kad A. K. konstatuota galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje 2018-08-18. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 165).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG3589/2018(2) nurodoma, kad A. K. konstatuota galvos sumušimas, dešinės akies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, su dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018-08-18, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dešinės akies sumušimas su dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Dešinės akies sumušimas su akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu galėjo būti padarytas 2018-08-18 įvykusios traumos metu, nes po padaryto sužalojimo pastoviai buvo konsultuojamas ir gydėsi LSMUL Kauno klinikose (1 t., b. l. 172–173).

2018-08-19 Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Įėjus pro vartelius, dešinėje pusėje sodas, tiesiai gyvenamasis namas ir varteliai su įėjimu į vidinį kiemą. Dešinėje namo pusėje praėjimas link kiemo terasos, takas neasfaltuotas, danga žvyruota. Už namo kampo pasukus į kairę matoma medinė terasa, sustatyti mediniai baldai ir kėdės (1 t., b. l. 17–23).

2019-02-04 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad tyrimo metu apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašu, kuriame užfiksuotas telefoninis pokalbis, kurio turinys yra užfiksuotas antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-10-01 protokole. Taip pat apžiūrėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota kaip atrodė A. K. po sumušimo. Apžiūrėtas A. K. susirašinėjimas su tel. Nr. +37064515873, tariamasi dėl susitikimo prie ,,Maximos“ aikštelės (1 t., b. l. 50–52).

2018-11-08 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus A. K. pateiktus marškinėlius, ant dešinės rankovės matoma 7x4 cm išplėšta skylė, ant dešinio peties 7 cm įplyšimas per siūlę. Kairiame petyje 15 cm įplyšimas per siūlę ir 10 cm įplyšimas per rankovės ir peties siūlę (1 t., b. l. 53–54).

2019-02-04 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtos A. K. telefono numerių išklotinės (1 t., b. l. 101-102)

2019-02-04 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta A. K. mobilaus ryšio telefono Nr. 867007288 išklotinė, kurioje 2018-08-19 17.16 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš telefono Nr. 37064515873, kuriuo galimai naudojasi S. S. (1 t., b. l. 181–183).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pareikštas E. G. ir Š. S. dėl nesunkaus A. K. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamieji E. G. ir Š. S. savo kaltės nepripažino, teigė nukentėjusiojo A. K. Š. S. kieme iš viso nematę. Tuo tarpu nukentėjusysis A. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2018-08-19) nuosekliai tvirtino, jog jį sumušė ir nesunkiai sutrikdė sveikatą būtent E. G. ir Š. S.. Nukentėjusysis A. K. savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2019-01-10), detaliai nurodydamas per kur atėjo į Š. S. kiemą, kur sėdėjo jis ir kaltinamieji, kurioje vietoje sėdint E. G. jam sudavė smūgį kumščiu į galvos sritį, kurioje vietoje po smūgio jis nukrito ir buvo spardomas abiejų kaltinamųjų. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. taip pat patvirtino, jog kaimynai Š. ir E. kažką šventė, išlydėję svečius pasikvietė jį į kiemą. Kartu sėdėjo prie stalo, pasakė tostą, kuris įžeidė E.. E. pareikalavo atsiprašyti ir trenkė kumščiu jam į dešinę akį. Nuo smūgio jis nugriuvo kairiu šonu ant žemės, tada E. spardė jį ir dar reikalavo atsiprašyti. Jautė smūgius ir iš Š., kadangi kažkuris iš jų koja buvo prispaudęs jo galvą prie žemės. Kuris tiksliai iš jų buvo prispaudęs jo galvą prie žemės, nematė. Buvo spardomas į galvą, nugarą, dešinę ranką, jautė mažiausiai penkis smūgius.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi ir skiriasi iš esmės, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamųjų ar nukentėjusiojo nurodytas bylos aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo A. K. parodymais, jog buvo sužalotas E. G. ir Š. S., nes juos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada pG3589/2018(2) A. K. konstatuojant galvos sumušimą, dešinės akies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, su dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje. Teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad tokie sužalojimai nebūdingi griuvimui. Teismo medicinos specialisto išvadą pG3589/2018(2) pateikusi ekspertė Z. M. teisiamajame posėdyje tvirtino savo išvadą ir paaiškino teismui, kad A. K. konstatuoti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Tačiau gynybos prašymu teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojų I. G. ir E. N. parodymus, jog nukentėjusysis A. K. du kartus nukrito terasoje ir parodžius antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo 2019-05-23 protokole užfiksuotą įvykio vietą, ekspertė Z. M. darė tikėtiną išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti jam nugriuvus.

Teismas pažymi, kad gynybos pateiktame antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (3 t., b. l. 53–67) užfiksuota įvykio vieta buvo apžiūrėta 2019-05-23, tai yra, po tiriamo įvykio praėjus devyniems mėnesiams, todėl kyla abejonių, ar protokole užfiksuota įvykio vieta atitinka įvykio vietą, kokia buvo tiriamo įvykio metu (2018-08-18). Be to, kaip matyti iš kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktų fotonuotraukų, vaizdai užfiksuoti skirtingais metų sezonais (žiemą ir žaliuoju metų sezonu). Esant tokioms abejonėms, teismas nesiremia tokiais duomenimis, spręsdamas dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių. Taip pat teismas nesiremia ir kritiškai vertina liudytojų I. G. bei E. N. parodymus, jog nukentėjusysis A. K. du kartus nukrito terasoje. Visų pirma, liudytoja I. G. yra kaltinamojo E. G. motina ir kaltinamojo Š. S. uošvė, liudytojas E. N. – kaltinamųjų draugas, todėl jie yra suinteresuoti palankia bylos baigtimi kaltinamiesiems. Antra, šie liudytojai buvo apklausti atitinkamai 2019-01-07 ir 2019-01-08, po kaltinamųjų Š. S. bei E. G. apklausų (2018-10-12), todėl žinodami, kuo jie įtariami, turėjo pakankamai laiko suderinti versiją, palankią kaltinamiesiems.

Vertindamas gynybos į bylą pateiktą teismo medicinos specialisto 2019-05-27 išvadą Nr. 0211/19 duotą nepriklausomo teismo medicinos eksperto V. P. (3 t., b. l. 88– 92), teismas pažymi, kad minėtas teismo medicinos ekspertas tyrimą atliko iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadų Nr. G2556/2018(02) ir pG3589/2018(02). Be to, gynybos pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0211/19 buvo atlikta tik 2019-05-27, siekiant patvirtinti suinteresuotų liudytojų I. G. ir E. N. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis pats nukrito du kartus terasoje.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. K. turėjo tikslą ar būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius nepagrįstai juos kaltinant sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto konstatuoti kūno sužalojimai – galvos sumušimas, dešinės akies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, su dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje – ir tai, kad konstatuoti sužalojimai buvo padaryti 2018-08-18 ne mažiaus kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus ir kritiškai vertindamas suintersuotų liudytojų I. G. bei E. N. parodymus sprendžia, kad teismo medicinos specialisto pirminė išvada (pG3589/2018(02)), jog sužalojimai nebūdingi griuvimui, atitinka byloje nustatytas aplinkybes – jog akiduobės dugno lūžis nukentėjusiajam padarytas suduodant smūgį kietu buku daiktu, o ne galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą.

Liudytojas A. U., policijos pareigūnas, nesusijęs nei su kaltinamaisias, nei su nukentėjusiuoju, teisme patvirtino, jog atvykus policijos pareigūnams pas Š. S. pastarasis labai išsigando, paprašius parodyti įvykio vietą, Š. S. palydėjo į terasą paaiškino, kad šioje terasoje jie šventė ir čia įvyko konfliktas su A. K.. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko ir ją apžiūrėjo 2018-08-19, tai yra, kitą dieną po įvykio, todėl kaltinamasis Š. S. tikėtina dar nebuvo susiderinęs savo pozicijos su bendrininku E. G. ir įvykio liudytojais. Liudytojo A. U. parodymai paneigia kaltinamojo Š. S. versiją, jog jis įvykio vakarą savo kieme A. K. iš viso nematė, kartu patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymus, jog jį spardė ne tik E. G., bet ir Š. S.. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusįjį spardė abu kaltinamieji. Tai nustatyta iš nuoseklių nukentėjusiojo A. K. parodymų, kurie nesikeitė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios: nukritęs po E. G. smūgio į galvos sritį, jautė smūgius ir iš Š. S., kadangi kažkuris iš jų koja buvo prispaudęs jo galvą prie žemės ir tuo pačiu metu buvo spardomas į galvą, nugarą, rankas.

Teisiamajame posėdyje perklausius nukentėjusiojo A. K. į bylą pateiktą garso įrašą nustatyta, kad 2018-08-19 17.16 val. iš telefono, kurio Nr. 37064515873 nukentėjusiajam A. K. paskambino S. S., kurios balsas kaip ir nukentėjusiojo A. K., aiškiai girdimas garso įraše. Šiame garso įraše užfiksuotas S. S., kuri yra kaltinamojo Š. S. žmona ir kaltinamojo E. G. sesuo, prisistatymas A. K. –,,nu tai trukdo kaimynė, kur šalia gyvena, čia kur sukonfliktavot su vyrais“. S. S. su nukentėjusiuoju aptaria situaciją –,,tau nereikėjo taip kalbėti, o vyram nereikėjo rankų į darbą paleisti“, prašo atsiimti pareiškimą iš policijos –,,tu atsiimtum tą pareiškimą, aš tau ten sumokėsiu“. S. S. tariasi su nukentėjusiuoju – ,,kad nereikėtų mum tampytis po teismus“, ,,dar yra viena situacija, kad čia mano vyras (Š. S.) tavęs net pirštu nepalietė, jis patraukė mano brolį (E. G.), kad tavęs daugiau nemuštų. Patraukė, o tu pasakei, kad ir jis tave mušė“.

Be to, teisiamajme posėdyje apklausta liudytoja I. G. nuvežusi A. K. į susitikimą su S. S. ir buvusi kartu jų pokalbio metu, liudijo, jog susitikimo metu S. S. pasakiusi A. K., kad jis labai negražiai kalbėjo, o iš jos vyrų pusės taip pat labai negražiai gavosi – pradžioje pasikvietė, o po to gavosi kaip ir susistumdymas. S. S. tiesiog siūlė tartis, kad A. K. atsiimtų pareiškimą iš policijos, o ji padengs jam gydymo išlaidas 200-300 Eur. Garso įrašas ir liudytojos I. G. parodymai patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymus, jog kaltinamieji jį pasikvietė, o ne jis pats savavališkai atėjo į Š. S. kiemą ir kad jį mušė abu kaltinamieji: ir E. G. ir Š. S..

Visų šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji E. G. ir Š. S. bendrai veikdami sužalojo nukentėjusįjį A. K., kad pirmasis smūgį kumščiu į galvos sritį sudavė E. G., o nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės, abu su Š. S. jį spardė į įvairias kūno vietas. Kaltinamieji veikė tyčia, suvokdami, jog suduodant smūgį kumščiu ir spardant gali sutrikdyti A. K. sveikatą ir to norėjo. Įvertinus kaltinamųjų veiksmais sukeltus padarinius – nesunkiai sutrikdyta A. K. sveikata – jų veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę E. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant E. G. asmenybę pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje jis teisiamas antrą kartą, du kartus teistas užsienio valstybėje, per paskutinius penkerius metus šešis kartus baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamasis priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas, dirba, augina mažametį vaiką. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės apribojimo bausmė nebuvo efektyvi sulaikyti E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, nes jis vėl padarė analogišką nusikaltimą. Teismas sprendžia, kad antrą kartą padarius analogišką nusikaltimą, skirtina griežtesnės rūšies bausmė – laisvės atėmimas.

Tačiau kartu teismas pažymi, kad E. G. yra socialiai įsitvirtinęs visuomenėje – dirba, augina mažametį vaiką, kas leidžia pagrįstai manyti, jog E. G. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, E. G. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. G. skirtini įpareigojimai – neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir tęsti darbą.

E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Š. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę Š. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant Š. S. asmenybę pažymėtina, kad teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus tris kartus baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamasis priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas, dirba, yra sukūręs šeimą, augina du mažamečius vaikus.

Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, skirti sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę Š. S. netikslinga, kadangi jis yra dirbantis asmuo. Š. S. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, Š. S. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Š. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6686,26 eurų turtinės ir 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 46–50). Įvertinus tai, kad A. K. žalą patyrė dėl nusikalstamų E. G. ir Š. S. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Turinę žalą nukentėjusysis A. K. grindžia tuo, kad dėl patirtiems sužalojimams gydyti pirko vaistų už 143,37 eurus, vykstant į gydymo įstaigas, pas tyrėją, advokatą turėjo transporto išlaidų (42,40 eurai už automobilio parkavimą, 180,49 eurų kuro išlaidos), taip pat negavo darbinių pajamų (5600 eurų), kurias būtų gavęs dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Neabejojama, kad patirtiems sužalojimams gydyti nukentėjusysis A. K. pirko vaistus pagal gydytojų išrašytus receptus (2 t., b. l. 145–155). Todėl šią žalą (143,37 eurus) turi atlyginti sužalojimus padarę kaltinamieji, išskyrus pagal 2018-07-17 receptą pirktus vaistus ,,Lornoxicami rapid 0,008“, kurių pirkimo kvito nukentėjusysis į bylą nepateikė.

Patirtiems sužalojimams gydyti nukentėjusysis A. K. vyko į gydymo įstaigas, pradėjus ikiteisminį tyrimą ne vieną kartą buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje, su juo buvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai (parodymų patikrinimas vietoje, daiktų pateikimas į bylą), teko naudotis advokato paslaugomis, dėl ko susidarė transporto išlaidos, apmokant parkavimą ir kuro sąnaudos. Šias išlaidas pagrindžia į bylą pateikti parkavimo (42,40 eurai) ir kuro įsigijimo (180,49 eurų) kvitai, iš viso 222,89 eurai. Kadangi transporto išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl to, kad buvo sužalotas ir teko vykti į gydymo įstaigas, ikiteisminio tyrimo įstaigą, pas advokatą, kaltinamiesiems, tyčiniais veiksmais padariusiems sužalojimus, kyla pareiga šią žalą atlyginti.

Nukentėjusysis A. K. reikalauja atlyginti jam ir žalą dėl negautų darbinių pajamų (5600 eurų), kurias būtų gavęs dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šį reikalavimą nukentėjusysis grindžia į bylą pateiktu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. K. pranešimu, jog A. K. 2018-08-17 buvo atvykęs darbo pokalbiui dėl vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų, buvo sutarta, jis pradės dirbti 2018-08-20, mėnesinis darbo užmokestis 800 eurų į rankas.2018-08-20 A. K. neatvyko pasirašyti darbo sutarties dėl sveikatos sutrikimo, todėl sutartis nebuvo pasirašyta.

Teismas pažymi, kad darbo sutarties su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusysis A. K. nebuvo pasirašęs, todėl jo negautos pajamos yra tik spėjamojo pobūdžio. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Nepateikus teismui darbo sutarties, kuria būtų nustatytas nukentėjusiojo darbo užmokesčio dydis, civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl E. G. ir Š. S. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. K. jautė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir nepatogumus. Po smūgio kumščiu į galvos sritį, nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir buvo spardomas į įvairias kūno vietas, dėl lūžusios dešinės akiduobės apatinės sienos, buvo užspaustas paakinis nervas. Toks sužalojimas sąlygojo, kad fizinį skausmą ir veido, sutinimą, aptirpimą nukentėjusysis jautė gana ilgą laiką po sužalojimo, dėl ko reikėjo atlikti operaciją. 2018-11-05 nukentėjusiajam buvo atlikta akiduobės dugno lūžio operacija, kurios metu buvo taikyta bendroji anestezija ir atlikta paviršinio periferinio nervo neurotomija. Iki 2018-11-12 nukentėjusysis buvo gydomas stacionare, po to dar pusantro mėnesio buvo nedarbingas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, jo veide buvo matomi aiškūs išoriniai sužalojimo požymiai (kraujosruva dešiniame paakyje), nukentėjusysis buvo nedarbingas, sumažėjo jo bendravimo galimybės, kas natūraliai kelia stresą ir neigiamus išgyvenimus. Patirtą neturtinę žalą A. K. įvertino 7000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), į sužalojimo liekamuosius reiškinius, kurie tęsėsi ilgą laiką dėl ko 2018-11-05 teko atlikti operaciją. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad E. G. ir Š. S. nukentėjusįjį sužalojo veikdami tiesiogine tyčia, kad kaltinamieji yra darbingo amžiaus dirbantys asmenys Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016), nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 854,97 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 186–187). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajam A. K. 2018-08-19 dėl sukrėtimo suteiktos vidaus ligų gydytojo ir radiologo konsultacijos, 2018-08-23 dėl sukrėtimo suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, 2018-08-24 dėl lūpos ir burnos ertmės paviršinio sužalojimo suteiktos veido ir žandikaulių chirurgo ir radiologo konsultacijos, 2018-09-12 dėl akiduobės dugno lūžio suteiktos veido ir žandikaulio chirurgo ir burnos chirurgo konsultacijos, atlikta akiduobių kompiuterinė tomografija, 2018-11-05 dėl akiduobės dugno lūžio suteikta veido ir žandikaulio chirurgo konsultacija, 2018-09-26 atlikti kraujo tyrimai prieš planinę operaciją, nuo 2018-11-05 iki 2018-11-12 A. K. buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose, jam buvo atlikta bendroji anestezija, atvira paviršinio periferinio nervo neurotomija, kurios apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, bendra paslaugų kaina – 854,97 eurai. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, konkrečiai – PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, tai yra, asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę reikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o E. G. ir Š. S. bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo A. K. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugaus ir jų įkainius (1 t., b. l. 189–190), laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, žalą priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas L. M. teikė teismui prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų E. G. bei Š. S. priteisti A. K. turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus, pagrindžiančius, jog atstovavimo išlaidas sudaro 2000 eurų (3 t., b. l. 42–45). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovas rengė vieną procesinį dokumentą (civilinį ieškinį), byla nėra sudėtinga ar išskirtinė teismų praktikos taikymo atžvilgiu, laikytina, kad iš kaltinamųjų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra neproporcingai didelės. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiojo A. K. atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1000 eurų, šią sumą lygiomis dalimis priteisiant iš kaltinamųjų.

Nukentėjusiojo A. K. į bylą pateikta kompaktinė plokštelė su garso įrašu ir kaltinamųjų pateikta kompaktinė plokštelė su fotonuotraukomis – paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. G.:

-neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

-tęsti darbą.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Š. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Š. S.:

-tęsti darbą.

Š. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš E. G. ir Š. S. 366,26 eurus turtinei bei 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš E. G. ir Š. S. 854,97 eurus turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš kaltinamojo E. G. išieškoti 500 eurų A. K. naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Iš kaltinamojo Š. S. išieškoti 500 eurų A. K. naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su garso įrašu, kompaktinę plokštelę su fotonuotraukomis – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.