Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (toliau - ADB „Gjensidige“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei P. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovės butas yra virš nukentėjusio buto, yra pažeistos buto lubos (užliejimas įvyko iš viršaus), be to, namo administratorius nurodė, kad patalpų užliejimas galimai yra susijęs su aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) nesandarių santechnikos prietaisu - vandens padavimo į tualetą vamzdelio defektu.

5. Daugiabučio namo administratoriaus UAB „Mano Būstas Neris“ (toliau vadinama ir Administratoriumi) specialistai, tyrę šį įvykį, būtų raštu užfiksavę pratekėjimo šaltinį atsakovės bute. Administratoriaus specialistai ją informavo, kad pratekėjimo šaltinį surado gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės buto santechninis mazgas, kuris pagal ieškovę galėjo būti vandens pratekėjimo šaltinis, randasi priešingoje pusėje nuo tos vietos, kur užpilto buto lubose prasisunkė vanduo. Toje pusėje, kur ant lubų prasisunkė vanduo, randasi virš esančio, su ieškove gretimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) santechninis mazgas. Būtent apie vandens pratekėjimą iš šio buto ir buvo informuota atsakovė, nutraukiant jos bute tolimesnius tyrimus.

II. Teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Administratorius patvirtino, kad jam buvo perduota informacija apie buto užliejimą, taip pat patvirtino, kad šis užliejimas nėra susijęs su bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektais/gedimais ir kad jis gali būti siejamas su atsakovės bute esančiais nesandariais santechnikos prietaisais. Jokių kitų įvykio priežasčių administratorius nenurodė, o savo pirminę poziciją palaikė ir vėliau ieškovei siųstuose elektroniniuose laiškuose. Tačiau teismas administratoriaus pateiktą informaciją iš esmės laikė neturinčią jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje. Ieškovė dėl įrodymų (butų apžiūros aktai, fotofiksacija, jei jau nurodomas konkretus įrenginys su trūkumais, ar kiti papildomi įrodymai)pateikimo kreipėsi į administratorių, tačiau administratorius jų nepateikė. Tačiau vien tai, kad byloje nėra pateikta apžiūros aktų ar užliejimo šaltinio fotofiksacijos, nesudaro pagrindo abejoti administratoriaus 2020-06-05 rašte nurodomų aplinkybių teisingumu. Pati atsakovė neginčija fakto, kad administratoriaus atstovai įvykį tyrė, be to, šią aplinkybę dėl administratoriaus atlikto tyrimo patvirtino ir (duomenys neskelbtini) buto savininkė.

14. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pagrindinė užliejimo lokacija, nuo kurios vanduo sklido tolyn, yra būtent ties ta vieta, kur viršuje yra tik atsakovės butas, todėl visiškai nepagrįsta atsakovės pozicija, kad užliejimas galėjo įvykti iš kitų kaimyninių butų. Ieškovas prašo įvertinti, kad pagrindinė užliejimo lokacija yra buto centre (o ne ties kažkuria viena iš kambario sienų) ir iš ten vanduo nutekėjo į skirtingas puses. Būtent atsakovė, o ne ieškovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius administratoriaus bei (duomenys neskelbtini), buto savininkės nurodytas aplinkybes.

16. Byloje esantys ieškovo pateikti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir jų visuma leidžia daryti išadą, kad užliejimas įvyko iš atsakovės buto. Atsakovės paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybe, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esanti butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

18. Užlieto ir atsakovės butų išplanavimai sutampa, virš užlieto buto yra atsakovės butas. Užliejimas įvyko per lubas, ne sienas. Jei užliejimas būtų įvykęs iš gretimų butų, su kuriomis ribojasi užlieto buto sienos, vanduo būtų tekėjęs ne tik per lubas, bet ir sienas, tačiau iš nuotraukų matyti, kad užliejimo lokacija yra būtent lubose. Be to, namo administratorius patvirtino, kad namo bendroji inžinerinė įranga įtakos avarijų kilimui neturėjo. Teismu praktikoje, tokios aplinkybės yra vertintinos kaip pakankamos viršutinio buto savininko civilinei atsakomybei kilti.

20. Atsakovės butą tą pačią 2020-04-14 dieną, kai įvyko nukentėjusiojo buto užpylimas, apžiūrėjo administratoriaus darbuotojai ir nenustatė jokių vandens pratekėjimo šaltinių. Net neabejotina, kad buvus tokiam šaltiniui, būtų buvęs surašytas atitinkamas aktas.

21. Nukentėjęs butas ribojasi ir kitu butu Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, remdamasi savo paruoštu brėžiniu, kad nukentėjusiame bute vandens susikaupimas yra kambario lubų viduje. Kaip matosi iš atsakovės buto plano, jog santechnikos mazgas su tuo, neva „pažeistu“ vamzdeliu randasi prie kairės nukentėjusiojo buto sienos, o gretimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) toks pats mazgas randasi prie dešinės buto sienos. Atstumas nuo šių mazgų iki apeliantės nurodytos vandens susikaupimo vietos nukentėjusiame bute yra vienodas. Tad iš kuriuo buto, ar bendrojo naudojimo vamzdyno pratekėjimo susikaupė vanduo kambario viduryje, nežinoma.

22. Iš apeliantės pateiktų nukentėjusiojo buto nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad vandens nutekėjimas yra ant dešinės buto sienos, kuri ribojasi su butu Nr. (duomenys neskelbtini), o kairė siena, kuri ribojasi su atsakovės būti, yra sausa. Tad išvada akivaizdi, iš kur pylėsi vanduo į nukentėjusįjį butą.

23. Vanduo nebūtinai turi tekėti iš viršaus žemyn, o gali tekėti ir plokštuma į šonus nuo tekėjimo šaltinio. Kaip matosi iš nukentėjusiojo buto nuotraukų, bute įrengtos pakabinamo gipso kartono lubos, turinčios ertmę iki pagrindinių lubų iš gelžbetonio perdengimu. Tad vanduo vidiniu gipso kartono lubų paviršiumi galėjo atitekėti iki kambario vidaus iš bet kurio kambario kampo, kad ir nuo prakiurusio bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžio, už kurį atsakingas namo administratorius. Bet tikrai vanduo negalėjo atitekėti iš atsakovės buto, nes praktiškai pačio įvykio metu jos butas apžiūrėtas specialistų ir jokio pratekėjimo nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad UAB “Mano Būstas Neris“2020-06-05 raštu ieškovei nurodė, kad 2020-04-14 administratoriui buvo perduoti duomenys, apie galimai bute Nr. (duomenys neskelbtini) užliejamas patalpas, kad nuvykę atsakingi administratoriaus darbuotojai nustatė, jog „minėtuose butuose“ įvykęs draudiminis įvykis nėra susijęs su bendro naudojimo inžinierinės įrangos defektais/gedimais; galimai su patalpų užliejimu yra susijęs su aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) nesandarių santechnikos prietaisų – vandens padavimo į tualetą vamzdelio defektas. Tačiau į bylą nėra pateikti tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys tokią administratoriaus prielaidą, kuria remiasi ieškovė: butų apžiūros aktai, fotofiksacija užliejimo šaltinio, jei jau nurodomas konkretus įrenginys su trūkumais, ar kiti papildomi įrodymai, kuriuos pateikti siūlė teismas.

26. 2020-05-19 atsakovės elektroniniame laiške, adresuotame ieškovei nurodoma, kad 2020 m. balandžio 13 d. kreipėsi kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), nes jo bute per lubas teka vanduo, kad kartu su kaimynu buvo apžiūrėtas jos butas ir neaptikta jokio vandens nuotėkio šaltinio; kad sekančią dieną atvyko namą aptarnaujančios įmonės specialistas ir buvo patikrintas jos butas, taip pat neaptiktas vandens nuotėkio šaltinis, o 2020 m. balandžio 15 d. ši įmonė pranešė, jog jos bute nebereikia ieškoti gedimo, nes jau aptiko bute Nr. (duomenys neskelbtini). Butų plane atsakovė nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) esanti WC patalpa yra šalia vietos, kur bute Nr. (duomenys neskelbtini) ant lubų pratekėjo vanduo.

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje išnaudotos visos galimybės surinkti tiesioginius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas gali vertinti šalių keliamų prielaidų tikėtinumo laipsnį.

28. Kasacinio teismo praktika sprendžiant ginčus dėl butų apliejimo daugiaaukščiuose namuose yra aiški. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; 2016-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

29. Esant tokiai kasacinio teismo praktikai, nagrinėjamoje byloje reikšminga nustatyti, ar žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Atsakovės teigimu, neįrodyta ir ši nukentėjusio buto užliejimo iš atsakovės buto aplinkybė.

30. Apeliantė teigia, remdamasi savo paruoštu brėžiniu, teigia, kad nukentėjusiame bute vandens susikaupimas yra kambario lubų viduje. Kaip matosi iš atsakovės buto plano, santechnikos mazgas su galimai trūkusiu vamzdeliu randasi prie kairės nukentėjusiojo buto sienos, o gretimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) toks pats mazgas randasi prie dešinės buto sienos. Atstumas nuo šių mazgų iki apeliantės nurodytos vandens susikaupimo vietos nukentėjusiame bute yra vienodas. Ieškovė šios aplinkybės neneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodyta, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute, todėl nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti aptartos kasacinio teismo nurodytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.

31. Be to, apeliantė aptarinėja tik savo sudarytą brėžinį, teigdama, kad vandens pratekėjimo šaltinis matosi tik kambario viduje. Tačiau iš jos pačios pateiktų nukentėjusiojo buto nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad vandens nutekėjimas yra ant dešinės buto sienos, kuri ribojasi su butu Nr. (duomenys neskelbtini), o kairė siena, kuri ribojasi su atsakovės būti, yra sausa.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su logišku atsakovės argumentu, kad vanduo gali tekėti ir plokštuma su nežymiu nuolinkiu į šonus nuo tekėjimo šaltinio. Kaip matosi iš nukentėjusiojo buto nuotraukų, jame įrengtos pakabinamo gipso kartono lubos, turinčios tarpą tarp gipsokartonio plokštės ir pagrindinių gelžbetonio perdengimo lubų. Tad vanduo vidiniu gipso kartono lubų paviršiumi galėjo atitekėti iki kambario vidaus iš bet kurio kambario kampo, kad ir nuo bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžio, už kurį atsakingas administratorius. Iš karto po užliejimo įvykio atsakovės butas apžiūrėtas administratoriaus darbuotojų specialistų ir jokio pratekėjimo nenustatyta. Sutiktina, kad namo administratorius neslėptų užliejimo šaltinio atsakovės bute buvimo ir yra nesuinteresuotas, kad pasitvirtintų kitas užliejimo šaltinis, pavyzdžiui, iš bendro naudojimo vamzdyno, už kurio tinkamą eksploatavimą jis atsakingas.

33. Administratorius UAB „ Mano būstas Neris“ nors nėra nepriklausoma ir nesuinteresuota ekspertinė techninės vandentiekio priežiūros institucija, tačiau tai yra ūkio subjektas, tiesiogiai atsakingas už namo bendrosios inžinierinės įrangos, įskaitant vandentiekio sistemą, saugų veikimą. Pastatų administratoriai yra atsakingi už vandentiekio vamzdynus iki jų jungties su buto vandens skaitikliu, nuo kurio jau prasideda buto savininko atsakomybės ribos. Pagal CK 4.84 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. Nr. 567 nutarimu patvirtintą Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą administratorius yra profesionalas verslininkas, kuris vykdo bendro naudojimo inžinerinių sistemų priežiūrą. Sutiktina, kad namo administratorius turi specialių žinių, todėl nagrinėjamu atveju UAB „ Mano būstas Neris“ administratoriaus specialistai, esant objektyviems požymiams, būtų nustatę, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute trūkęs vamzdelis.

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 ir kt.) Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, neįrodyta, kad ieškovės apdrausto buto užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

36. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu :

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei P. Z. iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 600 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.