Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-07-23 · Civilinė byla Nr. 2A-543/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-23
Bylos Nr.
2A-543/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės gėla“
Trečiasis asmuo
R. S.
Ieškovas
BUAB „Eliptica“
Advokatai
Regina Pališkienė
Kategorijos
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-543/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Dianai Lavrinovičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Reginai Pališkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eliptica“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1668-232/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eliptica“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės gėla“, trečiajam asmeniui R. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Nemenčinės gėla“ kreipėsi ieškovas BUAB „Eliptica“ ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 231,53 Lt skolą, 193 Lt palūkanų, pripažinti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą negaliojančiu, priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 21 d. nutartimi UAB „Eliptica“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Pagal 2008 m. kovo 21 d. sąskaitą faktūrą ELI Nr. 2008-56 ieškovas pardavė atsakovui 3 vnt. rolgangų bei atliko vartų remontą už bendrą 5 231,53 Lt sumą. Atsakovas prekes priėmė, pasirašydamas minėtą PVM sąskaitą faktūrą. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2008 m. kovo 26 d. Atsakovas nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė. Įsiskolinimas nesumokėtas iki šiol. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, jis privalo taip pat mokėti CK 6.210 str. 2 d. numatytas metines 6 proc. palūkanas. Nors atsakovas nurodė, jog jis nėra skolingas ieškovui, nes 2008 m. kovo 10 d. su ieškovu 5 231,53 Lt sumai buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, tačiau, pasak ieškovo, tarpusavio skolų suderinimo aktas nelaikytinas tarpusavio skolų užskaitymo aktu, nes priešpriešinis reikalavimas negalėjo būti įskaitytas, kadangi skolos mokėjimo terminas pagal PVM sąskaitą-faktūrą dar nebuvo suėjęs t.y. skolos dar nebuvo. Savo reikalavimus ieškovas grindė LR Civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.63 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, 6.344 straipsniu ir 6.210 straipsniu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šalys turėjo abipusių įsipareigojimų. 2006 m. birželio 30 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui 212,4 kvadratinių metrų ploto patalpas, o ieškovas įsipareigojo už jas mokėti po 4 Lt už kvadratinį metrą per mėnesį bei apmokėti komunalines paslaugas ir PVM mokestį. Kartu su PVM mokesčiu mokėtiną per mėnesį sumą sudarė 1 000 Lt. Aplinkybę, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui už nuomą ir komunalinius patarnavimus, teismas nustatė iš byloje su atsiliepimu į ieškinį atsakovo pateiktų sąskaitų kopijų. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl šių neapmokėtų sąskaitų dar 2006 m. gruodžio 6 d. teismas pažymėjo, kad ieškovas pretenzijoje išdėstytų reikalavimų pagrįstumo neneigė, o savo atsakyme į pretenziją prašė netaikyti sutartyje numatytų netesybų, vėlavimą aiškino klientų neatsiskaitymu už jo pateiktą produkciją. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu neatsiskaitė dėl sunkios finansinės padėties. teismo teigimu, šalys pasirinko kitą atsiskaitymo būdą, ieškovas atliko vartų remonto darbus bei pateikė prekes. Teismas padarė išvadą, kad šalių atsiskaitymas įformintas kaip priešpriešinių reikalavimų užskaitymas. teismo teigimu, įstatymų leidėjas CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nekelia reikalavimų, kad įskaitomi gali būti tik priešpriešiniai reikalavimai, kurių terminai yra suėję, ir nesieja įskaitymo teisėtumo su PVM sąskaitos faktūros išrašymu. Faktą, kad PVM sąskaita faktūra dėl vartų remonto ir rolgangų apmokėjimo įforminta po tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, teismas vertino kaip neturintį jokios reikšmės įskaitymo akto pagrįstumui ir teisėtumui ir ieškinį atmetė (CK 6.131 str., 6.140 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Eliptica“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Tarpusavio skolų suderinimo aktas nėra tapatus tarpusavio skolų užskaitymo aktui. Tai skirtingi dokumentai, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tarpusavio skolų įskaitymą.

2. Tarpusavio skolų įskaitymas, įskaitant mokėtiną sumą pagal 2008 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, negalėjo būti vykdomas, nes Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 21 d. nutartimi areštavo visą UAB „Eliptica“ turtą bei pinigines lėšas. Arešto paskirtis - apsaugoti visų kreditorių interesus ir užtikrinti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

3. Pats BUAB „Eliptica“ direktorius pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, tad jis negalėjo nežinoti apie bankroto bylos iškėlimo faktą. Jis negalėjo sudaryti jokių sandorių, kurie pablogintų nemokios įmonės būklę. Nors byloje nėra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo dokumento, tačiau teismui tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą sutapatinus su tarpusavio reikalavimų įskaitymu, vienam kreditoriui t.y. atsakovui, suteikiama pirmenybė prieš kitus kreditorius, kas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Nemenčinės gėla“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas neturėjo pinigų atsiskaityti pagal 2006 m. birželio 30 d. nuomos sutartį. Šalys sutarė, kad ieškovas skolą padengs įranga ir statybos darbais. Kadangi ieškovas remonto darbus atliko, įrangą perdavė, šalys 2008 m. kovo 10 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Šio akto pagrindu UAB „Eliptica“ 2008 m. kovo 21 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija ELI, Nr. 2008-56, kurioje ieškovas pats nurodė „vartų remontas“ ir įranga „rolgangai“. Šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovas pateikė kartu su ieškiniu, kaip pagrindą skolai išieškoti. Taigi ieškovo ieškinys prieštarauja jo paties pateiktam rašytiniam įrodymui, pagal kurį skolų užskaitymas faktiškai įvyko iki bankroto bylos iškėlimo. Šį faktą įrodo ir atsakovo sąskaitos už suteiktas paslaugas, pretenzijos, 2008 m. kovo 10 skolų suderinimo aktas, 2008 m. liepos 17 d. ieškovo kreditorių sąrašas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatą, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu, ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB„ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; kt.).

Šioje byloje pareikštuoju patikslintu ieškiniu dėl skolos priteisimo ieškovas BUAB „Eliptica“ teigė, kad atsakovas su juo neatsiskaitė už rolgangus bei vartų remontą pagal 2008 m. kovo 21 d. sąskaitą faktūrą, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas nelaikytinas tarpusavio skolų užskaitymo aktu, nes priešpriešinis reikalavimas negalėjo būti įskaitytas, kadangi skolos mokėjimo terminas pagal PVM sąskaitą faktūrą dar nebuvo suėjęs.

Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 231,53 Lt skolą grindė 2008 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra (b.l. 3), išrašyta už vartų remontą ir rolgangus, pagal kurią atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2008 m. kovo 26 d., tačiau, pasak ieškovo, to nepadarė. Atsakovas šioje byloje nesutiko su pareikštu ieškiniu ir kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą (b.l. 27), kuriuo UAB „Nemenčinės gėla“ ir UAB „Eliptica“ patvirtino, kad 2008 m. kovo 10 d. duomenimis UAB „Eliptica“ yra skolinga UAB „Nemenčinės gėla“ 5 231,53 Lt sumą. Atsakovo teigimu, šiuo aktu buvo patvirtinta, jog UAB „Eliptica“ atsakovui padengė 5 231,53 Lt skolą įranga ir statybos darbais. Taigi, šioje byloje kilo ginčas, ar tarpusavio skolų suderinimo aktu buvo atliktas skolos įskaitymas ir ar jis buvo atliktas teisėtai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 8) nurodė, kad ieškovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti pagal nuomos sutartį, tad šalys sutarė, kad ieškovas 5 231,54 Lt skolą už patalpų nuomą padengs įranga (rolgangais) ir statybos darbais (suremontuos vartus), ir kad tokiu būdu, faktiškai perdavus įrangą ir atlikus remonto darbus, ieškovas padengė skolą atsakovui, dėl ko ir buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo buvo atliktas reikalavimų įskaitymas.

Tačiau atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad šalys neturėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas (ieškovas UAB „Eliptica“) kartu nebuvo ir savo kreditoriaus (atsakovo UAB „Nemenčinės gėla“) kreditorius, o kreditorius (UAB „Nemenčinės gėla) – ir savo skolininko (UAB „Eliptica“) skolininkas. Be to, šalių nesiejo vienarūšiai reikalavimai, t.y. kiekviena iš šalių neturėjo sumokėti kitai tam tikrą pinigų sumą, priešingai, ieškovas buvo skolingas atsakovui tam tikrą pinigų sumą pagal nuomos sutartį, o atsakovas ieškovui nebuvo skolingas jokios pinigų sumos. Be to, pagal tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą šalys pripažino skolą 2008 m. kovo 10 d., o sąskaita faktūra buvo išrašyta vėliau, t.y. 2008 m. kovo 21 d. Nesant šaliai pateikto dokumento, kurio pagrindu šalims atsiranda teisės ar prievolės, joks skolų suderinimas ar įskaitymas negali būti atliekamas. Aplinkybę, kad šalys įskaitė tarpusavio reikalavimus, paneigia ir tai, kad UAB „Eliptica“ 2008 m. kovo 21 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad sąskaitą reikia apmokėti iki 2008 m. kovo 26 d.

Kaip matyti iš paties tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto turinio, šiuo aktu iš esmės buvo patvirtintas skolos faktas, jame buvo nurodyta atsakovo debeto 5 231,53 Lt suma ir ieškovo kredito 5 231,53 Lt suma. Šiame akte nėra jokių duomenų apie tai, kad skolos būtų įskaitomos. Be to, toks tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas negali sukelti šalims jokių teisinių pasekmių, kadangi šalys juo tik susiderino mokėtinų skolų likučius, tačiau reikalavimo teisę patvirtina ne šis aktas, o tarp šalių pasirašytos sutartys, mokėjimo dokumentai ir kt.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tarpusavio skolų įskaitymo faktą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą laikyti įskaitymo sandoriu.

Nenustačius, kad tarpusavio atsisakymo suderinimo aktu buvo atliktas įskaitymas ir tokiam aktui nesukeliant šalims teisinių pasekmių, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti minėtą aktą negaliojančiu.

Pripažinus, kad 5 231,53 Lt skola atsakovui nebuvo įskaityta, atsakovo prievolė ieškovui laikytina nepasibaigusia, tad ir vykdytina. Atsakovui neginčijant, kad jis 2008 m. kovo 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes ir paslaugas gavo, nėra pagrindo netenkinti ieškovo ieškinio dėl skolos, delspinigių už pavėluotą skolos mokėjimą ir palūkanų iš atsakovo priteisimo.

Vadovaudamasi šiame sprendime išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai neįvertino visų svarbių bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, netinkamai taikė reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė faktiniais duomenimis bei teisės normomis nepagrįstas išvadas ir bylą iš esmės išsprendė neteisingai. Šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Šiame sprendime išdėstytų aplinkybių bei motyvų pagrindu teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad ieškovo BUAB „Eliptica“ ieškinys, kaip pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, turi būti patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo skolą, palūkanas ir delspinigius.

Patenkinus iš dalies ieškovo ieškinį, iš atsakovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už paduotą ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eliptica“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės gėla“ 5 231,53 Lt skolą, 193 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės gėla“ 163 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėDonatas Šernas.