Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. ir jo gynėjo advokato G. Lukausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-11-29 nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies taisyklėmis, bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas realiąja sutaptimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir P. K. paskirta subendrinta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. K. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, P. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volswagen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (angliška registracija), konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 705 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą realizuoti, iš nenustatytų asmenų įgijo 691,95 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kurios tūrinė etilo alkoholio konsistencija nuo 46,6 % iki 53,0%, bei kuriuos paslėpęs krovininiame automobilyje „Volkswagen LT 35“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), už stiklo vatos „Paroc“ pakuočių ir OSB medžio drožlių plokštės, neteisėtai gabeno, iki kol 2024-06-26, apie 13.45 val., kelyje (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. P. K. nuteistas ir už tai, kad tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus: 2024-06-26, apie 13.45 val., kelyje (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų, jiems radus paslėptus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, tiesiogiai pasiūlė savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui E. M. ir tyrėjui T. D. kyšį už tai, kad nebūtų užfiksuotas ir įformintas namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų neteisėtas gabenimas, siūlydamas jiems pasidalinti per pusę rastus naminius stiprius alkoholinius gėrimus.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su bausmės individualizavimu, prašoma bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl P. K. paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, P. K.atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

6. Apeliaciniame skunde paskirtos laisvės atėmimo dydis neginčijamas, tačiau užsimenama apie BK 62 straipsnio taikymą, motyvuojant P. K. asmeninėmis savybėmis, šeima, prižiūrimais ir slaugomais asmenis, taip pat manoma, jog bausmės tikslai būtų pasiekti neizoliuojant P. K., atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. 2025-02-01 įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 201 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio dalis nebuvo keistos, tačiau buvo pakeistos, be kita ko, BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau taip pat svarbu, kad BK 62 straipsnio nuostatų taikymas siejamas su teismo diskrecija, o ne pareiga švelninti asmeniui skiriamą bausmę. Kaip nurodoma kasacinės instancijos teismo praktikoje, BK 62 straipsnyje nustatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išimtiniais atvejais. Pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, o ne pareiga. Sprendimą taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgdamas į visas kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-176-222/2019). Šios normos taikymas neatsiejamas nuo BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. Todėl, net ir esant visoms BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2013, 2K-145-895/2020, 2K-216-648/2023, 2K-2-1073/2025 ir kt.).

8. Apygardos teismas sprendžia, jog net ir pasikeitus BK 62 straipsnio nuostatoms nuo 2025-02-01, jas taikyti ir skirti P. K. švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebus pasiekta bausmės paskirtis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju P. K. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki 5 metų, ir BK 227 straipsnio 2 dalį, kurios sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, vadovavosi įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą: padaryti du apysunkiai nusikaltimai, P. K. jau teistas už BK 201 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką (praeityje yra buvęs dar 4 kartus teistas už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe praižinta tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgta, jog P. K. yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi šeimą, ja rūpinasi, charakterizuojamas teigiamai, tačiau vertinta, jog yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio šioje srityje jis nedaro, anksčiau paskirtos bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimą, kurio vykdymas buvo atidėtas, P. K. reikiamos įtakos nepadarė, nesulaikė nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo, todėl nuteistajam skirtos griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, nustatant mažesnį nei vidurkis dydį, artimą minimaliam. Toks sprendimas abejonių nekelia ir, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nėra pagrindo laikyti šią bausmę per griežta, neteisinga ar neproporcinga, vadovaujantis BK 62 straipsniu, skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nebūtų suderinama su bausmės paskirtimi. Nepaisant to, jog P. K. buvo sulaikytas darant vieną nusikalstamą veiką ir padarė dar vieną, prisipažino nusikaltęs, gailisi, rūpinasi šeimos nariais, visgi, kaip matyti, asmuo išvadų nedaro, nesitaiso, naujos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, o priešingai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Taigi, būtent įstatymo sankcijoje numatytos bausmės skyrimas šiuo atveju atitinka bausmės paskirtį.

9. Jau minėtais nuo 2025-02-01 įsigaliojusiais įstatymo pakeitimais buvo pakeistos ir BK 75 straipsnio nuostatos, išplečiant skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau BK 75 straipsnio 5 dalis tiek ir ankstesnėje (atitiko 75 straipsnio 4 dalį), tiek ir naujoje redakcijoje, numato, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik dalį bausmės, pagrindo nėra. P. K. nusikalto neišnykus teistumui, be to, už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką praeityje jis teistas 4 kartus, paskutinįjį – 2023-12-28 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (dėl ankstesniųjų sprendimų teistumas išnykęs), tačiau praėjus vos pusmečiui, be kita ko, vėl padarė analogišką nusikaltimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis. Tai asmenį charakterizuoja itin neigiamai, rodo, jog asmuo iš ankstesnio neteisėto elgesio nepasimoko, nesitaiso. Ankstesniais teismų sprendimais pagal BK 201 straipsnio 2 dalį P. K. taikytos tiek švelnesnės bausmės rūšys – baudos, tiek ir, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šios vykdymas buvo atidėtas. Nepaisant to, P. K. toliau daro analogiškus nusikaltimus, be to, pareigūnams jį sustabdžius ir radus automobilyje paslėptus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, siūlė kyšį už įvykio nefiksavimą. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės P. K. įtakos nepadarė ir nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skundžiamu nuosprendžiu P. K. skirtos nedaug minimalią ribą viršijančios laisvės atėmimo bausmės, jos subendrintos, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinė bausmė dar sumažinta trečdaliu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad P. K. darbdavio yra charakterizuojamas tik teigiamai, (duomenys neskelbtini) turi 16 metų nepertraukiamą darbo stažą, prižiūri ir slaugo savo pasiligojusią motiną bei kartu gyvenančią tetą, kuri (duomenys neskelbtini), be to, atkreipiamas dėmesys, kad P. K. padaryta nusikalstama veika kitiems asmenim jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, turtinės žalos niekam nepadarė, nusikalstamos veikos dalykas buvo paimtas, konfiskuotas ir sunaikintas, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo bausmės individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Nei profesinė veikla, nei poreikis rūpintis šeimos nariais, P. K. nuo naujų nusikaltimų nesulaiko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats P. K. pripažino, jog naminę degtinę pirko tam, kad galėtų parduoti kitiems ir užsidirbti, tačiau, kaip matyti, tokių neteisėtų tikslų įgyvendinimui kelią užkirto pareigūnai, išsiaiškinę P. K. nusikalstamus veiksmus.

10. Todėl, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog manyti, kad bausmės tikslai P. K. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pagrindo nėra, nes, dėl aptartų aplinkybių visumos, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas šiuo atveju nebūtų nei teisingas, nei koreguojantis asmens elgesį.

11. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. ir jo gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą atmesti.