- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 2-157-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04406-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristinai Prygunkovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir nuosavybės teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), – asmenine ieškovės senelės O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe bei pripažinti Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2012-09-20 V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išduotą nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 3320, negaliojančiu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės senelė O. T., kuri 2010-07-22 sudarytu testamentu jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei. Nekilnojamojo turto registre ieškovei nuosavybės tiesė buvo įregistruota tik į 1/2 dalį minėto buto, nes likusi 1/2 dalis buto 2012-09-20 išduoto nuosavybės teisės liudijimo pagrindu buvo įregistruota V. T., ieškovės senelės O. T. sutuoktinio, vardu, nors ieškovei 2012-10-09 išduotame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime buvo nurodyta, jog ieškovė paveldi visą butą. Ieškovė reikalavimą pripažinti butą asmenine O. T. nuosavybe grindžia tuo, kad O. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini)., įgijo už lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo aplinkybėmis (O. T. 2010-06-20 sudarė preliminariąją sutartį dėl ginčo buto pirkimo, 2010-07-22 14.30 val. O. T. sudarė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir iškart tame pačiame notaro biure tą pačią dieną 15.30 val. įsigijo ginčo butą bei iškart tą pačią dieną tame pačiame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo įsigytą butą mirties atveju paliko ieškovei), ieškovės nuomone, patvirtinančiomis, kad O. T. aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė paaiškino, kad V. T. nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį ginčo buto negalėjo būti išduotas, kadangi butas, nors ir įgytas O. T. santuokos su V. T. metu, nepateko į kategoriją turto, laikytino sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaudama valstybę, neturi nuosavybės teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir todėl šiuo metu negali būti laikoma tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje. Todėl atsakovas prašė, atsakovo nuomone, netinkamą atsakovą byloje pakeisti tinkamu. Nors atsakovas manė, kad nėra tinkama šalis šioje byloje, tačiau pasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nurodė, kad, įvertinus ieškovės K. R. pateiktus motyvus ir rašytinius įrodymus, pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas bei prašė sprendimą dėl ginčo buto pripažinimo asmenine nuosavybe bei dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu priimti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ieškovės reikalavimo pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe, atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatas notarui nenumatyta teisė nustatyti turto įgijimo lėšų kilmę, pasisakyti negali. Su ieškovės reikalavimu pripažinti Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 2012-09-20 išduotą nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 3320, negaliojančiu nesutiko ir paaiškino, kad nuosavybės teisės liudijime yra nurodytas ir kitas paveldimas turtas, ne tik 1/2 dalis ginčo buto, o ieškinyje yra nurodyti pagrindai, turintys reikšmę tik dėl ginčo buto paveldėjimo, todėl viso nuosavybės teisės liudijimo pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Trečiojo asmens nuomone, išduodant ginčijamą nuosavybės teisės liudijimą pagrįstai buvo įvertinta, kad ginčo butas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. buvo bendroji jungtinė sutuoktinių O. T. ir V. T. nuosavybė, todėl ginčijamas nuosavybės teisės liudijimas yra išduotas teisėtai ir pagrįstai.
Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu nustatyta, kad V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal V. T. 2010-12-06 sudarytą ir Šiaulių m. notarės N. V. patvirtintą testamentą (notarinio registro Nr. 7732) priėmusi palikimą po V. T. mirties ir paveldėjusi testamentu jai paliktą turtą, 1/2 dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), į kurią nuosavybės teisė buvo įregistruotos V. T. vardu, nepaveldėjo, nes minėtas turtas testamentinei įpėdinei testamentu paliktas nebuvo. D. R. nėra ir negali būti V. T. įstatymine įpėdine, kadangi giminystės ryšiais su palikėju nesusijusi, kitų įstatyminių V. T. įpėdinių nėra. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad V. T. turtą, kurio pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą nepriėmė D. R., 2014 m. gruodžio 8 d. priėmė Lietuvos Respublika. Įvertinus visas šias aplinkybes, kad po V. T. mirties Lietuvos Respublika 2014 m. gruodžio 8 d. priėmė palikimą į 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovė K. R. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir patikslino, kad prašo pripažinti negaliojančia tik 2012 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 3320, dalį, kuria V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), kaip pergyvenusiam sutuoktinę O. T., pripažinta 1/2 dalis nuosavybės teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Kristina Prygunkovienė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, teismo posėdyje su šiuo ieškovės reikalavimu taip pat sutiko. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė.
Pagal bendrą taisyklę – turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojoj nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).
Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad įsigyjant ginčo butą buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės senelei nuosavybės teise priklausė pagal Šiaulių apskrities valdytojo 1997 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 71v, t. y. ieškovės senelė nuosavybę į žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagrindu, o ši aplinkybė lemia asmeninės nuosavybės atsiradimo prigimtį. Todėl darytina išvada, kad lėšos, už kurias įsigytas ginčo butas, buvo lėšos, gautos realizavus ieškovės senelės asmeninės nuosavybe buvusį turtą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tiek ginčo buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, tiek ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį 2010 m. birželio 20 d. ir 2010 m. liepos 22 d. sudarė tik ieškovės senelė. 2010 m. liepos 22 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartyje nėra aptarta, ar ginčo butas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ar asmeninės nuosavybės teise. Taip pat ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties IX skyriuje sutarties šalys neaptarė žymų, daiktinių teisių ir juridinių faktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad įsigydama ginčo butą ieškovės senelė išreiškė valią jį įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir į tai, kad butui įsigyti ji naudojo lėšas, gautas pardavus asmenine nuosavybe buvusį turtą, bei į V. T. 2010 m. gruodžio 6 d. sudarytą (t. y. sudarytą po ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) testamentą, kuriame 1/2 dalis ginčo buto nėra nurodyta, daro išvadą, kad ginčo buto įsigijimo metu O. T. išreiškė savo, kaip sutuoktinės valią, įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, jog butas ieškovės senelės buvo įsigytas santuokos metu, jis, kaip nuosavybės objektas, buvo įgytas kaip asmeninė ieškovės senelės nuosavybė, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės senelės O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe tenkintinas.
Dėl nuosavybės teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia
Ieškovė prašo pripažinti 2012 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 3320, dalį, kuria V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), kaip pergyvenusiam sutuoktinę O. T., pripažinta 1/2 dalis nuosavybės teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančia. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, teismo posėdyje su šiuo ieškovės reikalavimu taip pat sutiko. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko.
Teismui nustačius, kad ginčo butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas kaip asmeninė ieškovės senelės nuosavybė, akivaizdu, kad notarė, spręsdama klausimą dėl O. T. paveldimo turto statuso, neteisingai nustatė, kuri paveldimo turto dalis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kuri paveldimo turto dalis turėjo būti pripažinta asmenine O. T. nuosavybe. Teismui pripažinus, jog ieškovės senelė turėjo asmeninę nuosavybės teisę į visą ginčo butą, atmestinas trečiojo asmens argumentas, kad ginčijamas nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas į turtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir dėl to yra teisėtas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, nes buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas ne tik į sutuoktinių bendrąją nuosavybės teise priklausiusį turtą, likusį po O. T. mirties, bet ir į turtą, O. T. priklausiusį asmeninės nuosavybės teise, dėl kurio palikimo ji buvo sudariusi testamentą. Teismas konstatuoja, kad nuosavybės teisės V. T. į dalį ginčo buto pagal ginčijamą nuosavybės teisė liudijimą buvo suteiktos be pagrindo (CK 1.80 str. 1 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, 2012 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 3320 pripažintinas negaliojančiu iš dalies, t. y. dėl 1/2 dalies nuosavybės teisės į O. T. nuosavybės teise priklausiusio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), perėjimo V. T. nuosavybėn.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovas šioje byloje veikė atstovaudamas valstybę, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 96 str. 5 d., bylinėjimosi išlaidų iš šalių nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Pripažinti 2012 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 3320, dalį, kuria V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), kaip pergyvenusiam sutuoktinę O. T., pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.