Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistosios D. P. priteista 25,19 Lt Lietuvos Respublikos valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2014 m. gegužės 25 d. apie 19 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su seserimi B. B. metu, tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajai vieną kartą į kairę ranką, taip padarė kiaurinį durtinį-pjautinį kairio žasto viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus sužalojimą, vieną kartą į kaklą ir krūtinės ląstą, taip padarė durtinį-pjautinį kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimą su žaizda esančia kaklo priekinio paviršiaus apatinėje srityje jungo duobės projekcijoje ir žaizdos kanalu nusitęsiančiu per kaklo ir tarpuplaučio minkštuosius audinius, su dešinės poraktikaulio arterijos ir venos sužalojimais, dešinės priesieninės pleuros sužalojimu ir dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką. B. B. nuo patirto kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimo įvykio vietoje mirė, tokiu būdu D. P. tyčia nužudė savo seserį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. P. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios D. P. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. D. P. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą įrodyta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje nagrinėjamojoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistoji D. P. apeliaciniame skunde neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o tik kritiškai vertina savo poelgį, gailisi ir prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį. Todėl skundžiamas nuosprendis peržiūrimas tik dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Atkreipiamas nuteistosios D. P. dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje nuteistajai skirdamas bausmę ją individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai paskyrė BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra nežymiai didesnė už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistoji D. P. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiosios B. B. mirtį. Be to, šis nusikaltimas padarytas esant kvalifikuotam pažymiui, t. y. gyvybės atėmimas artimai giminaitei – seseriai. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistosios D. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas įvertino ir nuteistosios asmenybę, t. y. praeityje neteista, nedirbanti, piktnaudžiaujanti alkoholiu ir už tai, ne kartą bausta administracinėmis nuobaudomis.

Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistosios D. P. skunde nurodytas aplinkybes (t. y. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), konstatuoja, kad nėra pagrindo remtis tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi Klaipėdos apygardos teismas ir dar labiau švelninti nuteistajai paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina tai, kad D. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra arčiau BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos minimumo. Nuteistoji apeliaciniame skunde neišdėstė jokių naujų įtikinamų argumentų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai reikėtų paskirtą bausmę švelninti. Apeliantės nurodyti argumentai, kad ji yra garbaus amžiaus, po įvykio jai labai pablogėjo sveikata, jaučiasi psichologiškai išsekusi, praeityje nėra teista, vedė normalų gyvenimo būdą, taip pat neduoda jokio pagrindo jai paskirti švelnesnę bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Šioje byloje nenustatyta jokių nuteistajai teisiškai palankių aplinkybių, kurios leistų paskirti švelnesnę bausmę. Todėl nuteistajai D. P. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios D. P. apeliacinį skundą atmesti.