Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1392-344/2017 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams D. Č. ir V. V. (V) dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir priteismo išlaikymo nutraukimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų G. Č., išvadą teikianti institucija byloje Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti, kad jis nėra nepilnamečio vaiko G. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, ir išbraukti iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje atlikto gimimo įrašo Nr. 166 (išduoto 2012 m. sausio 13 d.) duomenis apie A. Č. įrašymą nepilnamečio vaiko G. Č. tėvu; 2) nustatyti, kad atsakovas V. V. yra nepilnamečio vaiko G. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nepilnametis vaikas G. Č. yra atsakovo V. V. sūnus; 3) nutraukti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1076-721/2016 priteisto išlaikymo iš ieškovo A. Č. nepilnamečiui vaikui G. Č. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokėjimą (1-4 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad nepilnamečio vaiko G. Č. tėvu vaiko gimimo liudijime nurodytas jis, tačiau įrašas neatitinka tikrovės, nes jis nėra biologinis vaiko tėvas. Vaiko biologinis tėvas yra atsakovas V. V.. Nuginčijus tėvystę bei nustačius tėvystę, būtų įgyvendinta nepilnamečio vaiko G. Č. prigimtinė teisė pažinti savo biologinį tėvą, o vaiko interesai niekaip nenukentėtų, nes nėra grėsmės, jog vaikas liks be tėvo. Taipogi nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta jo ir atsakovės D. Č. santuoka bei patvirtinta jų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vaiko G. Č. gimimo metu ieškovui buvo keturiolika metų, todėl akivaizdu, kad jis negali būti vaiko tėvas, nes jo pradėjimo metu ieškovas buvo nepilnametis ir nepažinojo atsakovės D. Č.. Įrašas apie nepilnamečio vaiko G. Č. tėvą – ieškovą, buvo padarytas jam susituokus su D. Č. bei gimus dukrai A. Č.. Apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas, ieškovas žinojo nuo susipažinimo su atsakove. Nepilnametis vaikas G. Č. žino, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, tarp jų nėra susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai, kurie bendraujant su vaiku buvo formalūs, vaikas ieškovo nevadina tėvu ir nejaučia jokio prisirišimo ir poreikio bendrauti su ieškovu. Kadangi jis nėra vaiko biologinis tėvas, o jo biologinis tėvas yra žinomas, t. y. atsakovas V. V., todėl turi būti nutrauktas teismo sprendimu priteisto išlaikymo mokėjimas, nes išlaikymą vaikui turėtų mokėti tikrasis tėvas (1-4 b. l.).

Atsakovė D. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes nepilnamečio vaiko G. Č. gimimo laikotarpiu artimai bendravo su atsakovu V. V. (20 b. l.).

Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė (70-75 b. l.).

Teismas nurodė, kad ginčo, jog ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, nėra, tačiau pripažino, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šioje konkrečioje situacijoje sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus įpareigoja teismą svarbiausiais laikyti vaiko interesus, todėl siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje labai svarbus aspektas yra tai, kad vaikas, nors ir žinodamas, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, ieškovą pripažįsta tėvu ir kito tėvo jis nepažįsta ir nepripažįsta.

Teismas nurodė, jog tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl konstatavo, jog svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, jog akivaizdu, kad ieškovas nėra galutinai apsisprendęs dėl tolesnio bendravimo su vaiku, paskutinio teismo posėdžio metu jo išsakyta pozicija, teismo manymu, yra paremta materialinio bei emocinio pobūdžio motyvais – ieškovas nurodo, kad jis neprivalo išlaikyti G. Č., nes nėra jo biologinis tėvas, kad tai privalo daryti jo biologinis tėvas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas, 2012 m. lapkričio 14 d. pareiškimu pripažindamas savo tėvystę vaikui G. Č., kurį prieš tai augino, auklėjo šeimoje nuo 2007 metų, dar iki sudarant santuoką su atsakove D. Č., nuo 2007 metų, kartu prisiėmė ir su tuo susijusias tėvo pareigas, kurių negalima lengvabūdiškai atsisakyti. Byloje nustatyta, kad šalims pradėjus kartu gyventi (nuo 2007 metų), per beveik dešimt metų susiformavo itin glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir vaiko amžių bei ieškovo ir vaiko ilgametį ryšį, teismas pripažino, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų.

Taipogi teismas nurodė, jog trečiajam asmeniui G. Č. yra žinoma, kas jo biologinis tėvas, tačiau su juo jokie sūnaus ir tėvo santykiai nėra ir nebuvo susiformavę, vaikui jo biologinė kilmė yra žinoma, tačiau jis tėvu pripažįsta tik ieškovą A. Č., todėl teismas konstatavo, jog šiuo atveju labai svarbu išlaikyti vaiko teisinio statuso tęstinumą ir aiškumą, o žinodamas savo biologinį tėvą, G. Č. galės realizuoti jam suteiktą teisę žinoti tiesą apie savo šaknis. Nors ieškovas A. Č. kategoriškai neigia tarp jo ir G. užsimezgusį gilų emocinį ir psichologinį vaiko ir tėvo ryšį, tačiau pripažįsta, kad ilgą laiką su vaiku bendravo kaip tėvas, rūpinosi juo ir ateityje ketino tai daryti, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas su vaiku nebendrauja nuo ieškinio pateikimo teismui, nes ir po santuokos nutraukimo ieškovas, nors ir retai, bendraudavo telefonu skambučiais bei SMS žinutėmis, šis bendravimas vyko jų abiejų iniciatyva. Ieškovas 2017 m. birželio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jam svarbu, kad G. Č. užaugtų normaliu vyru, teigė, jog augančiam vaikinui reikia parodyti pavyzdį, kaip turi gyventi tikras tėvas, ketino ir toliau visiškai nenutraukti ryšių su vaiku, tačiau vėlesnio bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuostatą, kad vaiką išlaikyti privalo tikras tėvas, ir ieškinio reikalavimai, teismo manymu, atsirado dėl ieškovo nenoro teikti materialinį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės.

Teismas nurodė, jog vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą yra realizuota, tačiau savo tėvu jis laiko būtent ieškovą. Be to, pažymėjo, jog G. laiko save ir seserį A. tikrais broliu ir seserimi, todėl sprendė, jog, nuginčijus tėvystę, ši žinia gali abu vaikus paveikti neigiamai, todėl labai svarbu išlaikyti šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.

Teismas konstatavo, kad ieškovas, pripažindamas savo tėvystę sūnui prieš beveik penkerius metus, kartu prisiėmė ir su tai susijusias pareigas, kurių negalima lengvabūdiškai atsisakyti. Pabrėžė, kad susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės, todėl tėvystės nuginčijimo faktas nėra ir negali būti svarbesnis už vaiko interesus, ir padarė išvadą, jog teisinio pagrindo tėvystei nuginčyti nagrinėjamu atveju nėra. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, teismas atmetė ir kitus jo reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (78-83 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Ieškovo ieškinyje ir pareikšti tokie reikalavimai - tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl tėvystės nustatymo, kas užtikrina proceso ekonomiškumą ir koncentraciją bei atitinka prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą. Nagrinėjamoje byloje susidūrė kelios svarbios - vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens ir tikrai žinomo biologinio tėvo - teisių ir interesų grupės, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą, o ginčijamu teismo sprendimu ši pusiausvyra aiškiai pažeista, pažeisti ir vaiko geriausi interesai, įskaitant žinoti savo kilmę bei ją teisiškai įforminti. Biologinio tėvo nustatymas yra aiškus, visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažįsta, kad biologinis vaiko tėvas yra V. V. (V), todėl esamos tėvystės nuginčijimas nekelia vaikui G. Č. grėsmės likti be tėvo, priešingai, būtų nustatyta ir teisiškai įforminta tikroji jo kilmė, tikrosios šaknys, tikroji tapatybė, tikroji, teisingo jo istorija.

Tarp vaiko ir ieškovo nėra susiformavęs toks emocinis ryšys, dėl kurio vaikas tėvu laikytų asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, ir vaikui būtų svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Nors ieškovas su vaiku bendravo, tačiau tarp jų niekada nebuvo glaudžių santykių, jis niekada nebuvo vaikui tikras tėvas, berniukas vadino jį ne tėvu, o vardu, nutrūkus santuokai su G. Č. praktiškai nebendrauja. Atsakovė D. Č. su ieškiniu sutiko, pripažino, kad G. Č. ieškovo tėvu nevadino ir nelaikė, visada žinojo, kad ieškovas nėra jo tėvas, kad buvo skirtumas tarp to, kaip ieškovas bendravo su dukra, ir kaip su G. Č.. G. Č. paaiškino, jog aiškiai jautė skirtumą tarp to, kaip ieškovas bendravo su dukra, ir tarp to, kaip ieškovas bendravo su juo, sesei skyrė daugiau dėmesio. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad G. Č. yra pasyvus, neturi nuomonės dėl tėvystės nustatymo jo atžvilgiu, kad ieškovo tėvu niekada nevadino. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens G. Č. požiūris į jų santykius iš esmės nesiskiria - abu pripažįsta, kad emocinis ryšys nesusiformavęs, po ieškovo ir atsakovės skyrybų bendravimas praktiškai nutrūko, vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu netiesos palikimas atmetus ieškinį yra aiškiai neteisingas.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad patenkinus ieškovo ieškinį, būtų pažeisti vaiko G. Č. interesai. G. Č. jau greit bus pilnametis, susiformavęs kaip asmenybė, jam visą laiką buvo žinoma, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, jis žino, kad jo biologinis tėvas yra kitas asmuo, žino jo vardą, pavardę, tarp ieškovo ir G. Č. nesusiklostė tėviški santykiai, o po santuokos nutraukimo iš esmės ieškovas su G. Č. nebebendrauja, perspektyvoje iš viso nebebendraus. Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčijant tėvystės vien remiantis vaiko interesų pažeidimu būtų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę. Kartu pažeidžiamos ir ieškovo, kuris įrašytas G. Č. tėvu, teisės. Ieškinio atmetimas ne apsaugo, o pažeidžia beveik jau pilnamečio G. Č. teisę žinoti savo biologinį tėvą ir tai teisiškai įforminti.

Vertinant šios bylos aplinkybes svarbu yra nustatyti asmenį, kuris ne tik gali, bet ir turi vykdyti įstatymo jam nustatytas tėvo teises ir pareigas. Atsakovas V. V. (V.) pripažįsta, kad yra biologinis G. Č. tėvas, tačiau nurodo, kad neturės pakankamai galimybių išlaikyti vaiko, bijo, jog neiširtų jo šeima, kas yra keista, nes jo vaikų interesai nėra konkuruojantys, priešingai, juos jungia bendras priklausymo vienam tėvui poreikis.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį tik dėl to, kad nereikėtų teikti išlaikymo. Ieškovo procesinis elgesys, priešingai, rodo, jog jis pareiškė ieškinį ne teismo nurodyto tikslo vedamas. Ieškovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių stabdant išlaikymo teikimą, o atsižvelgiant į vaiko amžių, išlaikymo prievolė iki pilnametystės artėja į pabaigą. Išlaikymas vaikui yra tik viena iš tėvo pareigų, svarbiausias tikslas tėvystės nustatymo bylose yra išspręsti vaiko identiteto klausimą, ko ir siekė ieškiniu ieškovas. Nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, jog vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Taigi, ieškovo reikalavimas nutraukti išieškojimą nukreiptas į ateitį, o G. Č. greit bus pilnametis, todėl šioje byloje svarbiausia vaiko identiteto klausimas, jo kilmės, šeimos istorijos klausimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą (88-91 b. l.). Nurodė, kad nors nepilnamečio G. Č. biologinis tėvas yra žinomas, tačiau nei vienas niekada nerodė iniciatyvos susipažinti, bendrauti. Su ieškovu ji susipažino, kai G. Č. buvo 6 metai, žinodamas visą situaciją apie biologinį tėvą, ieškovas pats pasisiūlė suteikti vaikui pavardę, norėjo prisiimti atsakomybę kaip tėvas ir auginti vaiką kartu, tėvas yra tas, kuris matė, kaip vaikas augo, dalyvavo kasdieninėje jo veikloje, kartu išgyveno ir skausmą, ir džiaugsmą. Ieškovas buvo suaugęs ir suprato, kokią atsakomybę prisiima. Ieškinio atmetimas apsaugos vaiko interesus, nes prasidėjus šios bylos procesui sūnus tapo itin jautrus, nepasitikintis savimi, pažeidžiamas, jam kyla klausimai, kodėl tai vyksta, kokia bus jo pavardė, nes vieną kartą pavardę jis jau keitė, kokias patyčias patirs mokykloje, ką paaiškins bendraklasiams apie pokyčius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą (92-94 b. l.). Nurodė, kad jam žinoma, kas yra jo biologinis tėvas, tačiau su juo susipažinti nenorėjo, nes turėjo tėvą, kuris jį augino. Ieškovas, žinodamas apie egzistuojantį biologinį tėvą, pasiūlė suteikti jam savo pavardę, nes norėjo atstoti jam tėvą ir auginti jį kaip savo sūnų, su kuo jis sutiko. Jį neigiamai veikia prasidėjęs teismo procesas, jis išgyvena dėl pavardės, nes bijo patyčių mokykloje, nes jau kartą tą išgyveno.

Atsakovas V. V. (V.) atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo A. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.

Byloje kilo ginčas dėl tėvystės, pripažintos pareiškimu tėvystei pripažinti, nuginčijimo, nes vaiko tėvas nėra biologinis tėvas.

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Jis yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiose bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnis, o 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tarp jų dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas bylą taip pat nagrinėja išimtinai paisydamas vaiko interesų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad G. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu įrašytas ieškovas A. Č., o motina – D. Č. (5 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu A. Č. ir D. Č. santuoka, sudaryta 2009 m. liepos 11 d., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai susitarė, jog A. Č. sūnaus G. Č. ir dukters A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (5, 6-8 b. l.). 2012 m. sausio 13 d. ieškovas A. Č. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui pateikė 2011 m. lapkričio 14 d. notaro patvirtintą pareiškimą tėvystei pripažinti, kuriuo prašė pripažinti jį D. Č. sūnaus G. tėvu, įrašant vaiko gimimo įraše žinias apie tėvą ir suteikti sūnui jo pavardę (59 b. l.). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2012-01-13 sudarytas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, vaiko tėvu įrašant A. Č. (58 b. l.). G. Č. sutiko dėl tėvystės pripažinimo bei pavardės pakeitimo (60 b. l.).

Apeliantas teigia, jog tarp jo ir vaiko nėra susiformavęs toks emocinis ryšys, dėl kurio vaikas jį laikytų tėvu, ir vaikui šis emocinis ryšys būtų stipresnis už kraujo ryšį. Byloje nustatyta, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog ieškovas A. Č., nuo 2007 metų sukūręs faktinę šeimą su atsakove D. Č., su kuria 2009 metais sudarė santuoką, gimus šalių biologinei dukrai A. Č., 2011-11-14 teikdamas pareiškimą notarui pripažinti jį G. tėvu, žinojo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Tačiau, nepaisant to, jis, niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu prisiėmė pareigą būti berniuko tėvu, apie tai pakeičiant įrašą vaiko gimimo įraše. Tėvystės pripažinimas turi būti labai atsakingas ir apgalvotas asmens veiksmas, nes jis sukelia nepilnamečiui ilgalaikes emocines pasekmes - tėvo ir vaiko tarpusavio santykius. Iš nepilnamečio vaiko G. Č. sutikimo matyti, jog ir vaikas sutiko su tuo, kad ieškovas būtų jo tėvas, sutiko, kad jam būtų suteikta ieškovo pavardė (b. l. 60). Nepilnamečio vaiko bendravimas su ieškovu buvo ilgalaikis, jis truko nuo 2006 metų, kuomet atsakovė pradėjo bendrauti su ieškovu, iki šalių santuokos nutraukimo 2016 metais, t. y. apie 10 metų, ir dar kurį laiką nutraukus santuoką (sms žinutėmis ir telefoniniais skambučiais). Nors vaikas ieškovo nevadino tėvu, tačiau akivaizdu, jog buvo prie jo prisirišęs, ieškovas juo rūpinosi, prisidėjo prie išlaikymo, eidavo į klasės susirinkimus, ko dažnoje šeimoje nedaro biologinis tėvas. Be to, ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog tarp jo ir vaiko buvo iš dalies susiformavę artimi santykiai, nepaisant to, jog vaikas visada žinojo, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas. Paneigiant apelianto poziciją pažymėtina ir tai, jog ieškovas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog po santuokos nutraukimo jis labai minimaliai bendrauja ne tik su G. Č., bet ir su savo biologine dukra A., kas leidžia manyti, jog visgi tarp ieškovo ir abiejų vaikų yra susiformavęs panašus emocinis ryšys, kadangi poreikis bendrauti su abiem vaikais yra minimalus.

Nors tikrasis biologinis vaiko G. Č. tėvas yra žinomas, tačiau jis su vaiku niekada nebendravo, jie vienas kito nepažįsta ir, kaip nurodė trečiasis asmuo G. Č., savo tėvu jis laiko būtent ieškovą, kadangi ieškovas jį augino nuo šešerių metų, buvo jam tėvu, kurio jis iki to neturėjo, su juo elgėsi rūpestingai, rūpinosi mokslais, tardavosi, kokius būrelius lankyti, žaisdavo šaškėmis, monopolį, duodavo pinigų ekskursijoms, draugų gimtadieniams, jų santykiai visada buvo normalūs, ieškovas su mama aptardavo visus reikalus, susijusius su jo auklėjimu, mokymusi ir pan., su juo ieškovas nebendrauja nuo ieškinio teisme pateikimo. Taigi, akivaizdu, jog tarp ieškovo A. Č. ir G. Č. yra susiformavęs emocinis ryšys, kuris nagrinėjamu atveju yra stipresnis už kraujo ryšį. Pažymėtina ir tai, jog tėvystės nuginčijimas gali nepilnamečiui asmeniui sukelti labai sunkias emocines pasekmes, už kurias atsakomybę turėtų prisiimti suaugęs neatsakingai nepilnamečio vaiko atžvilgiu besielgiantis asmuo. Taigi, ieškovas, būdamas suaugęs asmuo, suteikęs tėvystę vaikui nebūdamas biologiniu jo tėvu, rūpindamasis vaiku ir stengdamasis būti jam tėvu, negali lengvabūdiškai atsisakyti šios pareigos vien todėl, kad nutrūko jo ir vaiko motinos santuoka, kas, teismo vertinimu, šiuo atveju ir yra pagrindinė priežastis inicijuojant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, t. y. nenuginčydamas tėvystės, priėmė pagrįstą, teisėtą ir geriausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju svarbus aspektas yra ir tai, kad G. Č. turi šešerių metų seserį A. Č., kurios biologinis tėvas yra ieškovas, tikėtina, kad A. Č. laiko save ir G. Č. tikru broliu ir seserimi, ir tėvystės nuginčijimas, vėl keičiant vaiko pavardę, gali ją neigiamai paveikti, galimai gali pablogėti santykiai tarp pačių vaikų. Todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išdavai, jog šiuo atveju labai svarbu išlaikyti šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, G. Č. teisinio statuso aiškumą.

Nors, kaip nurodo ieškovas, jis su G. Č. visiškai nebendrauja ir tarp jų nėra jokio ryšio, tai nepaneigia fakto, jog berniukas laiko jį savo tėvu. Be to, ieškovas su vaiku visiškai nebendrauja tik nuo bylos teisme inicijavimo dienos, kadangi pats ieškovas pripažino, jog nutraukęs santuoką su vaiku dar šiek tiek bendravo, taigi, tai tik dar kartą patvirtina, jog nenorą bendrauti iššaukė santuokos su ieškove nutraukimas ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Ieškovas, pripažindamas savo tėvystę, kartu prisiėmė ir su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Jis dešimt metų vaiku rūpinosi, todėl natūraliai per tokį laiko tarpą tarp jo ir berniuko susiformavo ilgalaikis vaiko ir tėvo santykis. Nors ieškovas nenori palaikyti ryšių su vaiku, tačiau šiuo atveju svarbus yra socialinis ryšys, atsiradęs iš vaiko pusės, ką, priešingai nei teigia ieškovas, patvirtina ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, pateikta byloje, jog ieškovas atliko tėvo vaidmenį vaiko gyvenime ir vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą vertinama kaip daug mažesnę reikšmę turintis faktorius, paneigiantis socialinius ryšius, juolab, kad biologinis tėvas vaikui yra žinomas, be to, faktiškai neįmanoma atstatyti ryšių su biologiniu vaiko tėvu.

Apeliantas teigia, jog šioje byloje svarbiausia vaiko identiteto klausimas, jo kilmės, šeimos istorijos klausimas, su kuo kolegija dėl aukščiau nurodytų priežasčių nesutinka. Be to, nagrinėjamu atveju vaiko kilmė yra aiški ir, kaip teisingai skundžiamu sprendimu konstatavo pirmosios instancijos teismas, žinodamas savo biologinį tėvą vaikas galės realizuoti jam suteiktą teisę žinoti tiesą apie savo šaknis.

Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė nepateikia duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų priteisti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.