- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-285-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47461-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- L. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus administracijos teikimas dėl nuteistojo L. M. atžvilgiu priimtų ir įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo tvarkos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl paskirtų bausmių pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžius subendrinimo.
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi teikimas tenkintas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. M. nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 3 dalimi, L. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 75 straipsnio 2 dalimi, L. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti nukentėjusiajai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytą vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų (1 865 Eur) turtinę žalą, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, bei, vadovaujantis BK 70 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, L. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atlikti šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis L. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį, t. y. nustatyti, kad nukentėjusiesiems V. P. ir V. P. padarytą 1865 eurų turtinę žalą jis turi atlyginti su kitais nuteistaisiais – L. B. ir S. S.. Skunde nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu civiliniams ieškovams V. P. ir V. P. 1865 eurų turtinės žalos atlyginimo yra priteista solidariai iš jo ir kitų nuteistųjų – S. S. bei L. B.. Pasak apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi bendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes įpareigojo jį vieną atlyginti nusikaltimu padarytą 1865 Eur turtinę žalą nukentėjusiesiems V. P. ir V. P., o tai prieštarauja Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiui, kuriuo minėta žala priteista solidariai. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi buvo išspręsta tik jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių vykdymo tvarka, todėl susidarė situacija, kad vykdant 2019 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinės teismo nutartį tik iš jo vieno turėtų būti išieškota 1865 Eur suma ir dar tokio pat dydžio suma turėtų būti išieškota iš L. B. ir S. S. vykdant 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį, todėl nukentėjusiesiems būtų atlyginta dvigubai didesnė nei buvo padaryta ir teismo nuosprendžiu priteista turtinė žala, o iš jo paties net trigubai didesnė nei priteista turtinė žala. Nors pats žalos atlyginti nevengia, tačiau negali sutikti su tokiu civilinio ieškinio patenkinimu, kuris numatytas skundžiamoje nutartyje, ir mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, kurią turi ištaisyti Vilniaus apygardos teismas.
4. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. M. skundas tenkinamas
5. Susipažinus su nuteistojo L. M. skundu, pateiktos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad jis yra teistas:
5.1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, skiriant įpareigojimus – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti turtinę žalą per 6 mėnesius, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, skiriant įpareigojimus dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti turtinę žalą per 6 mėnesius, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti turtinę žalą per 6 mėnesius, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje civilinių ieškinių klausimas išspręstas taip:
a) solidariai priteista iš L. M., S. S. ir L. B. nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams V. P. ir V. P. 1865 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo;
b) solidariai priteista iš L. M., S. S. ir L. B., nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui V. P. 210 Eur (du šimtai dešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir iš L. M. bei S. S. solidariai 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
c) solidariai priteista iš L. M., S. S. ir L. B. nukentėjusiajai – civilinei ieškovei V. P. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir skirta L. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šios pareigos: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu buvo subendrintos bausmės (laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas), paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžius. Teismas nutartyje nurodė, kad abu nuosprendžiai įsiteisėję, todėl vykdytini, būtina juos subendrinti ir paskirti nuteistajam L. M. galutinę bausmę. Tačiau, kaip matyti iš 2019 m. liepos 17 d. nutarties, buvo ne tik subendrintos bausmės, tačiau šia nutartimi L. M. paskirtos ir dvi naujos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas (BK 69 straipsnis) ir nemokami darbai (BK 70 straipsnis), nenurodant jokių tokio sprendimo motyvų, nors tokio klausimo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus nekėlė ir tokio prašymo neteikė.
7. Šiuo aspektu akcentuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonės nėra tapačios bausmei. Baudžiamasis įstatymas nustato skirtingus bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus, jos skiriasi savo esme, asmeniui taikomų jo teisių ir laisvių apribojimų turiniu, apimtimi ir kt. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamasis įstatymas nenustato teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės sutrumpinimo BK 64¹ straipsnyje nustatytais pagrindais. Be to, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, jų kiekis ir tarpusavio santykis, taip pat kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę ar apimtį gali turėti reikšmės, tačiau BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad teismas bausmės dydį nustato atsižvelgdamas į pirmiau minėtas aplinkybes skaičiuodamas nuo jos vidurkio, netaikomos. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę ar apimtį teismas motyvuotai parenka atsižvelgdamas į šių priemonių paskirtį – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ją individualizuojant ir įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius ir kt. tikslus, kartu laikantis šių priemonių proporcingumo principo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-511/2019).
8. Bausmės paskirtis, jos individualizavimas, akivaizdu, yra sprendžiami teismui priimant nuosprendį. Šiuo atveju nei vienu iš minėtų nuosprendžių nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo skirtos, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymą tokią galimybę turėjo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, nustatytas jos terminas ir teismas būtent šiai bausmei įgyvendinti nustatė įpareigojimus: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas); 2) atlyginti turtinę žalą per 6 mėnesius (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties, vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, dvi laisvės apribojimo dienos buvo prilygintos vienai laisvės atėmimo dienai, t. y. vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis viena bausmė (laisvės apribojimas) buvo pakeista kita bausme (laisvės atėmimu) ir buvo nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas, todėl ir įpareigojimų, skirtų įgyvendinti laisvės apribojimo bausmei, bausmes subendrinus neliko.
9. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalys dėl laisvės apribojimo bausmės įpareigojimo – turtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio dalies tenkinimo yra susijusios ir būtų vykdomos neatskiriant vienos nuo kitos. Šiame nuosprendyje buvo aiškiai nurodyta, kad civiliniai ieškiniai iš nuteistųjų yra priteisti solidariai, todėl 2019 m. liepos 17 nutartyje suformuluotas įpareigojimas turtinę žalą atlyginti tik vienam iš nuteistųjų – L. M. prieštarauja rezoliucinei Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio daliai dėl priteistų civilinių ieškinių, o taip būti negali.
10. Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – bendrą sistemą (BK 1 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2005). Tai reiškia, kad visos jo dalys, skyriai ir straipsniai turi sudaryti nuoseklią sistemą ir tarpusavyje derėti. Šis kodeksas nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatytais pagrindais taikant nuteistam asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimą, jų taikymo pagrindai ir sąlygos turi sutapti su sąlygomis ir reikalavimais, nustatytais taikant šiuos institutus pagal BK normas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019).
11. Atskirų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tvarka, sąlygos ir pagrindai, reglamentuoti BK straipsniuose. Teismas pagal BK 67 straipsnio 2 dalį gali taikyti baudžiamojo poveikio priemones, kai yra teisinis ir faktinis pagrindas, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas jokių argumentų dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nutartyje iš viso nenurodė, neanalizavo nei teisinio, nei faktinio tokių priemonių skyrimo pagrindo, priėmė nutartį, kurioje nustatytas žalos, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, atlyginimo klausimas prieštarauja nuosprendžio rezoliucinei daliai, todėl šioje dalyje nutartis keistina.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo L. M. skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį:
panaikinti baudžiamojo poveikio priemonių – turtinės žalos atlyginimo (BK 69 straipsnis) ir nemokamų darbų ( BK 70 straipsnis) paskyrimą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.