- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-435-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- Č., Č. K., H. N.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A., A. K., J. K., G. O.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Tatjana Juvko Procesinio sprendimo kategorija 34.5.; 128.2.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2010 m. liepos mėn. 1 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjams Č. K., H. N., jų atstovams adv. B. J., E. B., suinteresuotam asmeniui D. A., jos atstovei adv. T. K., suinetersuotiems asmenims A. K., J. K., dalyvaujant vertėjai O. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. A. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų Č. K. ir H. N. pareiškimą suinteresuotai institucijai Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, suinteresuotiems asmenims A. K., J. K., G. O., D. A. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Č. K. ir H. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos V. K., mirusios 2004-06-23, priėmė palikimą. Nurodė, kad jų tėvai K. K. ir V. K. turėjo 3 vaikus: dukrą H. (po santuokos N.), sūnus Č. ir F. (mirė 2009-01-06). Brolio F. K. vaikai A. K., J. K., G. K. ir D. A. yra įtraukti suinteresuotais asmenimis. Tėvas K. K. mirė 1993-03-24, visą jo palikimą priėmė motina V. K. Motina V. K. mirė 2004-06-23. Po motinos mirties Č. K. ir H. N. kartu tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki motinos mirties, ir po jos mirties, apdirbinėjo daržą, esantį prie namo (duomenys neskelbtini), t.y. faktiškai išreiškė valią priimti motinos palikimą. Motina keletą metų iki mirties gyveno pas savo sūnų F. K., todėl jai mirus visi jos daiktai liko pas F. K. Pareiškėjams brolis nieko iš motinos turto nedavė, nepranešė apie jokias motinos palikimo dalybas, tačiau jie patys nuo motinos palikimo neatsisakė, tiesiog motina mirties metu neturėjo nekilnojamojo turto, todėl nebuvo būtinybės kreiptis į notarą. Apie motinos sudarytą dovanojimo sutartį 2001 m., pagal kurią broliui F. K. padovanojo namą, pareiškėjai nežinojo iki pat 2009 m., kai kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Anksčiau į notarą nesikreipė dėl teisinio neišprusimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009-09-22 sprendimu pareiškimą pilnai patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. K. ir H. N. po savo motinos V. K., mirusios 2004-06-23, mirties priėmė palikimą. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismas nustatė, kad Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės 2009-02-20 liudijime nurodyta, jog šiame notaro biure yra pradėta paveldėjimo byla po V. K., mirties 2004-06-23. Palikimo priėmimo pareiškimą notarei padavė mirusiosios sūnus F. K., kuris mirė 2009-01-06. Po F. K. palikimo priėmimo pareiškimus notarei padavė mirusiojo dukros: A. K., J. K., G. O. ir D. A. Paveldėjimo teisės liudijimas mirusiosios V. K. turtui dar neišduotas. Liudijime taip pat nurodoma, kad V. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. K., gim. 1927-07-01, mirusio 1993-03-24. Iš 2001-07-03 Dovanojimo sutarties matyti, kad V. K. savo sūnui F. K. padovanojo tik gyvenamąjį namą, su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-25 sprendimu mirusiajam K. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2067 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog 2001-07-03 dovanojimo sutartyje nėra paminėta, kad kartu dovanojama ir žemė, o kaip tik priešingai yra nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statiniai, yra neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Be to, nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos tik 2007 m., t.y. praėjus 2 metams po V. K. mirties ir 6 metams po pačios dovanojimo sutarties sudarymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad motina V. K. padovanojo savo sūnui F. K. ne tik gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, tačiau norėjo padovanoti ir žemės sklypą. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų argumentą, kad K. K. ir V. K. palikimą priėmė tik F. K., kuris 2004-09-23 padavė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Č. K. ir H. N. nesikreipimas į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo po motinos V. K. mirties savaime nereiškia jų atsisakymo nuo palikimo ar to palikimo nepriėmimo. Teismas sutiko su pareiškėjo Č. K. argumentu, kad jis nesikreipė į notarą todėl, jog motinos vardu tuo metu nebuvo jokio registruoto turto, o namų apyvokos daiktams, rūbams ir kitam smulkiam turtui paveldėjimo liudijimas neišduodamas. Teismas motyvavo, jog vien tik aplinkybė, kad mirus motinai V. K. jos vaikai Č. K. ir H. N. negyveno su ja, savaime nereiškia, kad jie atsisakė nuo tėvo palikimo ar jo nepriėmė. Bylos medžiaga patvirtina, kad H. N. paėmė motinos baldus, kitą smulkų asmeninį turtą (pvz. auksinį žiedą), t.y. aktyviai išreiškė valią naudotis motinos paliktu turtu. Č. K. pareiškė, kad apie turto dalybas po motinos mirties tarp F. K. ir H. N. nežinojo, brolis F. K. nieko jam apie tai nepranešė, tačiau jis pats nuo motinos palikimo neatsisakė. Toks jo paaiškinimas yra priimtinas, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, motina savo gyvenamąjį namą 2001 m. padovanojo sūnui F. K. Dėl šito, kiti vaikai buvo faktiškai netekę galimybės rūpintis motinos turtu ir jį priimti, kadangi jis visas buvo dovanotame name. Tokiu būdu jų galimybė de facto priimti motinos palikimą priklausė tik nuo F. K. geros valios, nors de jure jie ir turėjo tokią teisę. Č. K. ir H. N. pagal savo galimybes prisidėjo prie motinos palikto turto valdymo, nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Tokią teismo išvadą patvirtina tiek pareiškėjų Č. K. ir H. N., tiek liudytojų parodymai. Teismas taip pat sprendė, kad V. K. palikuonys turi pagrindą įrodinėti, jog jie priėmė palikimą po motinos mirties. Iš bylos nagrinėjimo metu išaiškintų aplinkybių matyti, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos tik praėjus daugeliui metų po tėvų K. K. ir V. K. mirčių, palikimo priėmimo dokumentai dėl ginčijamo palikimo nėra sutvarkyti iki šiol, tačiau pagal analizuotas pirmiau CK 5.51 str. normas ši aplinkybė nepakeitė įpėdinių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, įgytų priėmus palikimą, turinio ir apimties. Taigi po V. K. mirties jos palikimą paveldėjo jos įstatyminiai pirmos eilės (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) įpėdiniai – vaikai F. K., Č. K., H. N. Todėl teismas, atsižvelgdamas į susidariusią teisinę situaciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad yra pagrindas Č. K. ir H. N. pareiškimą tenkinti bei nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad jie po savo motinos V. K., mirusios 2004-06-23, mirties priėmė pastarajai priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo D. A. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimas būtų atmestas. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujai pateiktus įrodymus. Nurodo, kad teismas, netinkamai taikydamas (šiuo atveju netaikydamas) materialinės teises normas, atmetė suinteresuotų asmenų argumentą, kad motina V. K. padovanodama savo sūnui F. K. visus namų valdos pastatus ir statinius, tuo pačiu perleido ir visas teises į namų valdos žemės sklypą. Teismas, konstatuodamas, kad namų valdos žemės sklypas minėta dovanojimo sutartimi nebuvo padovanotas F. K., nepagrįstai neatsižvelgė į CK 1.109 str. nuostatas, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Būtent todėl 2001-07-03 dovanojimo sutartyje nėra paminėta, kad kartu dovanojama ir žemė, nes tuo metu dar nebuvo įstatymų nustatyta tvarka suformuotas, identifikuotas ir įregistruotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir atitinkamai neegzistavo minėtos namų valdos žemės sklypo kaip civilinių teisių objekto. Ši teisės norma apskritai nebuvo paminėta priimant sprendimą, nepagrįstai nebuvo taikyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 p. nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiose žemės sklypo planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdos žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo turto kadastro byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Tvarkoje įstatymų leidėjas nustato, kad namų valdos žemės sklypas gali būti parduotas (suteiktas kitais teisėtais pagrindais) tiktai sklype esančių pastatų (statinių, įrenginių) savininkui (bendraturčiams) (Taisyklių 4 p.). Faktiškais naudojamas 0,2067 ha namų valdos žemės sklypas kitai paskirčiai (kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas neatlygintinai Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-25 sprendimu Nr. 2.8-85401-186 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo Šalčininkų mieste piliečiui K. K.“ mirusiojo K. K. vardu, t.y. suteiktas neatlygintinai. Pastatai (statiniai) negali egzistuoti atskirai nuo žemės sklypo, todėl ir buvo suteiktas faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas, kuris buvo suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas vykdant nuosavybės teisių atkūrimą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtuose teritorijose, atkuriamos <...> piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą. Ši norma taip pat imperatyvai nustato, kad namų valdos žemės sklypas vykdant nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos turėtą žemę negali būti suteiktas asmenims, kurie nėra ir niekada nebuvo namų valdoje esančių pastatų (statinių) savininkais. Asmenys, neturintys nuosavybės teisių į namų valdoje esančius pastatus (statinius) negali būti namų valdos žemės sklypo savininkais. Priimdamas Sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai netaikė šių teisės aktų nuostatų, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas Sprendime konstatavo bylos medžiaga patvirtina, kad H. N. paėmė motinos baldus, kitą smulkų asmeninį turtą (pvz. auksinį žiedą), t.y. aktyviai išreiškė valią naudotis motinos paliktu turtu. Aplinkybė, kad F. K. iš tikrųjų atidavė pareiškėjai baldus, nelaikytina įrodyta. Tačiau jeigu paaiškėtų, kad tikrai taip buvo, tai įrodytų ne pareiškėjos valios išreiškimą priimti motinos palikimą, o patvirtintų tai, kad F. K., įstatymų nustatytais terminais ir tvarka priėmęs palikimą po savo motinos V. K. mirties, disponavo motinos turtu kaip savu, dovanodamas jos daiktus savo seseriai. Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad V. K. baldai galėjo likti F. K. nuo 2001-07-03 nuosavybės teise valdytame name. Pareiškėja paaiškino, kad brolis pasiėmė iš motinos namų baldus. Pats pareiškėjas Č. K. paaiškino, kad paėmė iš motinos namų po motinos mirties spintą. Sesuo po motinos mirties paėmė auksinį žiedą. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad namai (duomenys neskelbtini), V. K. mirties dieną nuosavybės teise nebepriklausė, jie priklausė F. K. Teismas, turėdamas atitinkamus rašytinius įrodymus, šių aplinkybių visiškai nevertino. Abu pareiškėjai paaiškino, kad dėl motinos palikimo priėmimo kreipėsi po savo brolio F. K. mirties. Taigi lieka neaišku, kieno palikimą siekė priimti pareiškėjai, jeigu į notarą kreipėsi ne po motinos, o po brolio mirties. Be to, teismas sprendime konstatuoja, kad pareiškėjų galimybė de facto priimti motinos palikimą priklausė tik nuo F. K. geros valios, nors de jure jie turėjo tokią teisę, t.y. teismas pats pripažino, kad tiktai F. K. palikimą priėmė ir paveldėtu turtu teisėtai disponavo. Be to, negalima konstatuoti, kad pareiškėjų kreipimasis į notarą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo galėtų priklausyti nuo F. K. geros valios. Atmestinas sprendime išdėstytas motyvas, kad pareiškėjai prisidėjo prie motinos palikto turto valdymo, nuosavybės teisų atkūrimo proceso. Šioms aplinkybėms pagrįsti nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo. Taip pat, jeigu pareiškėjai būtų aktyviai dalyvavę nuosavybės teisių atkūrimo procese, lieka neaišku, kaip jie galėtų išreikšti valią suteikti neatlygintinai F. K. faktiškai naudojamą žemės sklypą, kuriame negalės turėti nuosavybės. Pažymėtina, kad daržovių auginimas kito asmens naudojamame žemės sklype nesuteikia teisės įgyti šio žemės sklypo dalies, tokią galimybę sąlygoja tiktai nuosavybės teisės į sklype esančius pastatus (statinius) buvimas. Tuo labiau nesuprantama, kaip teismas, konstatuodamas, kad Č. K. apdirbo daržą prie F. K. nuosavybės teise valdomų pastatų (jo faktiškai naudojamame žemės sklype), padarė išvadą, kad šiais veiksmais jis priėmė palikimą po V. K. mirties.
Atsiliepimas
Pareiškėjai Č. K. ir H. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės D. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sudarant dovanojimo sutartį galima buvo sudaryti dovanojimo sutartį dėl turtinių teisių į dar neatkurtą nuosavybės teisę į žemės sklypą, tačiau tai padaryta nebuvo. Apeliantės teisinė argumentacija nėra susijusi su ginčo dalyku, kadangi visiškai neaišku, ką bendrą turi su nagrinėjama byla apeliantės nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260, kuris patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Nurodytas teisės aktas kalba apie parduodamus valstybės žemės sklypus, o ne nuosavybės teisės atkūrimo procesą, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Pareiškėjai nurodo, kad apklausti liudytojai patvirtino tai, jog po motinos V. K. mirties pareiškėjai trijų mėnesių laikotarpyje aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Be to, palikėja V. K. buvo sudariusi testamentą remiantis kuriuo namas ir žemės sklypas, kuris buvo nurodytas kaip atskiras objektas, buvo palikti visiems trims vaikams, tai yra Č. K., H. N. ir F. K.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo faktas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjai tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir apdirbinėjo daržą, esantį prie motinai priklausiusio namo, taip pat, po motinos mirties priėmė jai priklausiusius daiktus - laikrodį, vestuvinį žiedą, fotonuotraukas ir baldus( spintą ir lovą). Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškina LR CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatą, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą ( b.l.94), kokie įpėdinio veiksmai pripažintini kaip turto valdymas, rūpinimasis juo kaip savu. Teismas nurodo, kad tokie veiksmai kaip patalpų remontas, priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas vertintini kaip palikimo priėmimas, nurodo, kad byloje įrodyta, jog pareiškėja H. N. paėmė motinos baldus, kitą smulkų asmeninį turtą, o pareiškėjas Č. K. apdirbo daržą, esantį ginčo žemės sklype. Teismas padarė išvadą, kad abu pareiškėjai pagal savo galimybes prisidėjo prie motinos turto valdymo, nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Tai, kad pareiškėjai siekia paveldėti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos jų tėvui K. K. (2007-10-25 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu), ir kurio turtą paveldėjo pareiškėjų motina V. K. , byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar pareiškėjai po motinos mirties 2004-06-23, valdė turtą, kurį siekia paveldėti. Žemės sklypas, kurį pageidauja paveldėti pareiškėjai, yra namų valda namo, priklausiusio suinteresuotų asmenų tėvui F. K. iki jo mirties 2009-01-06. Nesant pagrindo atmesti suinteresuoto asmens D. A. paaiškinimo, kad F. K. aktyviais veiksmais prisidėjo prie nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), tuo, kad apmokėjo už namų valdos kadastrinius matavimus, jam buvo siunčiami žemėtvarkos skyriaus raštai, leidžia daryti išvadą, kad turtinių teisių, kurias turėjo V. K. į savo vyro turtą, realizavimu rūpinosi F. K. Pareiškėjai nenurodė faktų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jie rūpinosi turtinėmis teisėmis į žemę kaip savomis, t.y. po motinos mirties 2004-06-23 per 3 mėnesius būtų atlikę turto valdymo veiksmus, t.y. rūpinęsi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu būtent tuo laikotarpiu. Pareiškėjai nurodė, kad po motinos mirties jie keletą kartų kreipėsi į žemėtvarkos skyriaus darbuotojus dėl žemės grąžinimo, tačiau šis paaiškinimas vertintinas kritiškai, nes pareiškėjai nenurodė, į kokį žemėtvarkos skyriaus darbuotoją jie kreipėsi, nesiekė, kad šis paaiškinimas būtų įrodytas kitais galimais įrodymais, t.y. kviečiant šiuos darbuotojus į bylą kaip liudytojus. Pareiškėjai nenurodė, kokias priežastis žemėtvarkos darbuotojai nurodė jiems dėl to, kodėl nepriimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Iš byloje esančio Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2002-01-16 rašto, adresuoto K. K. (b.l.34), matyti, kad sklypo naudotojui buvo pasiūlyta atlikti geodezinius žemė sklypo ribų apmatavimus, juos suderinti nustatyta tvarka bei pateikti Šalčininkų rajono savivaldybė valdybai. Pareiškėjai nenurodė, dėl ko jie neatliko geodezinių matavimų, neapmokėjo už šį darbą, nepaneigė, kad F. K. nėra atlikęs šių, turto valdymą patvirtinančių, veiksmų. Tai, kad vienas iš asmenų, priėmusių palikimą, atliko turto valdymo veiksmus, o kiti asmenys galimai tik naudojosi dalimi šio turto, jį apdirbdami, vertintina, kad turtu naudojasi kaip savu tas asmuo, kuris atlieka turto valdymo, o ne naudojimosi juo veiksmus.
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų ( b.l.29-31) matyti, kad be gyvenamojo namo F. K. nuosavybės teisėmis valdė iki mirties ir kitus pastatus, esančius namų valdoje – 3 ūkinius pastatus ir kitus kiemo statinius. Valdymas šių pastatų susijęs su naudojimusi žeme, kurioje jie pastatyti, todėl F. K. valdant nuosavybės teisėmis šiuos visus pastatus, tuo pačiu jis valdė kaip savo ir žemės sklypą, kuris yra namų valda pastatams.
Atskirų kilnojamų daiktų paėmimas po motinos mirties nepripažintinas mirusiosios turto valdymu. Ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). .
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai H. N. ir Č. K. paėmė motinos baldus, kitą smulkų asmeninį turtą ir padarė išvadą, kad šių daiktų paėmimas leidžia vertinti juos kaip prisidėjusius prie motinos palikimo valdymo. Tuo atveju, jei nebūtų kitų paveldėtojų, kurie būtų priėmę palikimą ir elgėsi su motinos turtu kaip su savu, tokio turto priėmimas būtų pakankamu pripažinti pareiškėjus priėmus palikimą, tačiau šiuo atveju buvo būtina įvertinti, ar nelaikė savęs motinos palikimo savininku pareiškėjų brolis F. K.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant dar vienam paveldėtojui - F. K., kuris priėmė visus kitus motinos daiktus, likusius jam padovanotame motinos name, kuris rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimu ir visą laikotarpį nuo motinos mirties iki savo mirties - 2004-06-23 iki 2009-01-06 naudojosi žemės sklypu, į kurį turtines teises paveldėjo jo motina, faktiškai su motinos turtu kaip su savo turtu elgėsi F. K., o pareiškėjų veiksmai nepripažintini kaip savininkų veiksmai likusio po motinos mirties turto atžvilgiu. Teismo sprendimas naikintinas LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( LR CPK 185 str. 1 d. ), teismui neatsižvelgus į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus ( LR CPK 4 straipsnis).
Pripažinus pareiškėjų pareiškimą atmestinu, bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui, pateikusiam apeliacinį skundą, turi atlyginti pareiškėjai lygiomis dalimis, t.y. po 61 Lt. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pašto išlaidų procesinių dokumentų įteikimu ( b.l.117), jas turi atlyginti pareiškėjai valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti .
Pareiškėjų Č. K. ir H. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjų Č. K. ir H. N. po 61 Lt suinteresuotam asmeniui D. A. teismo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš pareiškėjų Č. K. ir H. N. po 10,53 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą valstybės naudai.