Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-263-557/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-09-21Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
AN2-263-557/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00533-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
M. R.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-263-557/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00533-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8; 19.11; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo M. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda, pagal ANK 508 straipsnį 90 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir M. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020-06-01 M. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-2837-2020 už tai, kad 2020-01-02 21.10 val. (duomenys neskelbtini), bute buvo garsiai leidžiama muzika, taip buvo trikdoma viešoji rimtis, žmonių ramybė ir poilsis. Policijos pareigūnams paprašius atidaryti buto duris dėl garsiai leidžiamos muzikos, už buto durų buvęs vyriškis įvairiais rusiškais ir lietuviškais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, taip įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tokie M. R. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-09-21 nutarimu M. R. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje, ir nubaudė pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda, pagal ANK 508 straipsnį 90 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir M. R. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 90 Eur baudą. Teismas pažymėjo, kad nors M. R. iš esmės neneigė garsiai leidęs muziką ir vartojęs necenzūrinius žodžius, tačiau teismo posėdžio metu jis bandė pateisinti tokį savo elgesį, teigdamas, kad dėl konfliktiškų santykių su kaimynais, kurie jam išjunginėja elektros energiją, jis specialiai leidžia muziką, kad žinotų, jog jam yra išjungiama elektros energija. Taip pat teigė, kad policijos pareigūnai į jo skundus tinkamai nereaguoja, todėl jis jų neįsileidžia. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. R. garsiai leido muziką gyvenamojoje patalpoje po 21 val., tokiu būdu trikdydamas kaimynų poilsį ir ramybę, taip pat įžeidinėjo atvykusius policijos pareigūnus ir aiškiai suvokė, kad jo keiksmažodžiai ir įžeidžiantys žodžiai yra skirti ne kam nors kitam, o būtent policijos pareigūnams, stovėjusiems už jo butų durų. Teismas pažymėjo, kad toks neteisėtas elgesys negali būti tinkama drausminimo priemonė kaimynams ir negali būti pateisinamas M. R., nesutikdamas su tam tikrais pareigūnų veiksmais, savo teises turi ginti teisėtomis priemonėmis, o ne juos įžeidinėdamas. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažino įrodyta, kad M. R. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje, sudėtis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde M. R. nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-21 nutarimu ir prašo iš esmės išnagrinėti bylą, iškviesti skundžiamame teismo nutarime nurodytus liudytojus, esant reikalui, iškviesti papildomus liudytojus. Nurodo, kad šiame teismo nutarime nėra faktų, įrodančių garsios muzikos leidimo stiprumą. Durys buvo užrakintos ir susikalbėti su policijos pareigūnais, kaip nurodė ir liudytoja K. A., skambant garsiai muzikai, yra neįmanoma. Vidinės šarvuotos durys garsą slopina apie 42dB (decibelai), todėl turėjo būti atlikti papildomi veiksmai, siekiant nustatyti, girdisi ar ne, kas yra kalbama už durų. Teismo nutarime minimi liudytojos K. A. teismo posėdžio metu duoti pasisakymai dėl nuolat leidžiamos muzikos, konfliktiškų santykių su kaimynais ir kad kaimynai jo, M. R., bijo. Tačiau M. R. nurodo, kad K. A. tik apie mėnesį gyveno bute (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, iš kur atsirado tokia informacija ir neapykanta. Lengviausias būdas yra atjungti elektros tiekimą bute. Tačiau policijos pareigūnai Lukas Juknevičius ir Gintautas Dužinas teigė, kad elektros energijos bute nebuvo išjungę, be to, nurodė, kad buvo vadinami necenzūriniais žodžiais, kurie buvo adresuoti jiems. Skundžiamame teismo nutarime nurodyta, kad jis, M. R., suvokdamas sakė policijos pareigūnams necenzūrinius žodžius. Tačiau, M. R. teigimu, nutarime parašyti ne jo sakyti žodžiai, t. y., kad jis suvokdamas sakė policijai necenzūrinius žodžius, skirtus policijos pareigūnams. Dėl papildomų dokumentų pateikimo policijai, kur buvo rašytas ir įregistruotas policijos elektroninėje paslaugų sistemoje pareiškimas (ROIK kodas Nr. 9919000083212) būtent dėl santykių su kaimynais (dėl elektros junginėjimų) joks atsakymas iš policijos nebuvo gautas. Apylinkės teismo nutarimu, apelianto M. R. nuomone, galbūt yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės į privatų gyvenimą. Todėl M. R. prašo teismo bylą išnagrinėti „iš pradžių su minėtais papildymais“.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio visumos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jį padarius inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje. Pasak apelianto, iš jo buto leidžiamos muzikos per šarvuotas duris kaimynai ir pareigūnai negalėjo girdėti (dėl to joks tyrimas atliktas nebuvo), patys kaimynai yra konfliktiški ir atjunginėja elektrą jo bute, dėl to jis pats kreipėsi su pareiškimu į policiją, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Dėl pareigūnų įžeidinėjimo M. R. nurodo, kad skundžiamame teismo nutarime parašyti ne jo sakyti žodžiai, t. y., kad jis suvokdamas sakė policijos pareigūnams necenzūrinius žodžius, skirtus policijos pareigūnams. Taigi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir ginčijami teismo įrodytais pripažinti faktai, kad M. R. bute 21.10 val. garsiai leido muziką, tokiu būdu trikdydamas kaimynų poilsį ir ramybę, bei įvairiais rusiškais ir lietuviškais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą. Būtent šiuo klausimu – ar M. R. veiksmuose yra jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje sudėtis, apygardos teismas ir pasisako.

6. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas, pripažindamas M. R. kaltu padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, padarė teisingas išvadas dėl jo kaltės. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra motyvuotas, padarytos išvados pagrįstos bylos duomenų visumos analize, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

9. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą M. R., kaip liudytojus apklausęs K. A., iškvietusią policiją dėl kaimyno iš 50 buto vakare garsiai leidžiamos muzikos, taip trukdant jos ir jos 10 mėnesių kūdikio poilsį ir ramybę (b. l. 7, 8), policijos pareigūnus G. Dužiną ir L. Juknevičių, kurie patvirtino Klaipėdos apskrities VPK vyriausiojo patrulio L. Juknevičiaus 2020-01-02 tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, kad jam su būrio vadu G. Dužinu atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo girdima garsi muzika, paskambinus durų skambučiu iš vidaus girdėjosi, kad prie durų priėjo vyriškis ir paklausė: „kas ten?“, atsakius, kad policija ir paprašius atidaryti duris dėl garsai leidžiamos muzikos, šis durų neatidarė ir būdamas už durų pradėjo įžeidinėti juos, policijos pareigūnus, įvairias rusiškais ir lietuviškais necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą (b. l. 6), nurodydami, kad atvykus nurodytu adresu girdėjo iš buto garsiai sklindančią muziką, buto gyventojas jų neįsileido ir išvadino necenzūriniais žodžiais, kurie buvo adresuoti būtent jiems – policijos pareigūnams – ir buvo įžeidžiantys, motyvuotai konstatavo, kad M. R. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje, sudėtis.

Dėl ANK 488 straipsnio 1 dalies taikymo

10. ANK 488 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė už garsų grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gyvenamosiose patalpose vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

11. M. R. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020-01-02 21.10 val. bute (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką, taip trikdydamas kaimynystėje gyvenančių žmonių ramybę ir poilsį. Šie M. R. atlikti veiksmai įrodyti minėtais teisme apklaustos liudytojos K. A. parodymais ir jos 2020-01-02 pareiškime policijai užfiksuotomis aplinkybėmis dėl kaimyno iš 50 buto garsiai leidžiamos muzikos (b. l. 8), policijos pareigūno L. Juknevičiaus 2020-01-02 tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis ir jo bei kartu su juo vykusio nurodytu adresu pagal iškvietimą dėl kaimyno keliamo triukšmo garsiai leidžiant muziką pareigūno G. Dužino parodymais teisme, bei M. R. teisme duotais parodymais, kuris neneigė tą vakarą bute garsiai leidęs muziką. Ir nors M. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jo buto leidžiamos muzikos per šarvuotas duris kaimynai ir pareigūnai negalėjo girdėti, dėl to joks tyrimas atliktas nebuvo, bei tvirtina, kad patys kaimynai yra konfliktiški ir atjunginėja elektrą jo bute (dėl to jis pats kreipėsi su pareiškimu į policiją, tačiau atsakymo iki šiol negavo), tačiau pažymėtina, kad būtent dėl M. R. keliamo triukšmo garsiai leidžiant muziką kaimynystėje gyvenanti K. A. paskambino į policiją pranešdama, kad iš 50 buto garsiai sklinda muzika ir trukdo jai su kūdikiu ilsėtis. Policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą nurodytu adresu, pranešėjos K. A. nurodytos aplinkybės pasitvirtino – iš buto buvo girdėti garsiai sklindanti muzika. Todėl netikėti liudytojos K. A. parodymais teismas neturi pagrindo. Priešingai, nors apeliantas mini, kad pagal jo pareiškimą neva yra priimtas ir jau įsiteisėjęs nutarimas dėl chuliganiškų K. A. veiksmų (b. l. 11), Administracinių nusižengimų registre ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO jokių duomenų apie tai nėra. Taigi M. R. teiginiai, kad iš jo buto leidžiamos muzikos per šarvuotas duris kaimynai ir policijos pareigūnai negalėjo girdėti, liudytojų parodymais yra visiškai paneigti. Pažymėtina, kad asmens teisė į poilsį nekvestionuojama, o kaimynų nesutarimai (kaip nurodo M. R., dėl jo bute nuolatos atjunginėjamos elektros energijos) turi būti sprendžiami nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

Dėl ANK 508 straipsnio taikymo

12. ANK 508 straipsnyje, inter alia, numatyta administracinė atsakomybė už pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu.

13. M. R. pagal ANK 508 straipsnį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad policijos pareigūnams nuvykus pagal pranešimą nurodytu adresu ir paprašius atidaryti buto duris dėl garsiai leidžiamos muzikos, už buto durų pradėjo juos įžeidinėti įvairiais rusiškais ir lietuviškais necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu M. R. neneigė, kad atvykus pareigūnams jis keikėsi, tačiau, pasak jo, keiksmažodžiai nebuvo adresuoti policijos pareigūnams, o buvo skirti tam, kas išjungė jo bute elektrą. Apeliaciniame skunde M. R. taip pat teigia, kad skundžiamame teismo nutarime neteisingai nurodyta, kad jis sakė necenzūrinius žodžius, skirtus policijos pareigūnams. Tačiau nagrinėjamu atveju netikėti policijos pareigūnų G. Dužino ir L. Juknevičiaus, kurių suinteresuotumas apkalbėti ar neteisingai apkaltinti M. R. nagrinėjamoje byloje nenustatytas, parodymais, kad atvykus nurodytu ir paprašius atidaryti buto duris dėl garsiai leidžiamos muzikos, buto gyventojas jų neįsileido ir išvadino necenzūriniais žodžiais, kurie buvo adresuoti būtent jiems – policijos pareigūnams – ir buvo įžeidžiantys, nėra pagrindo. Abu šie pareigūnai teisme patvirtino, kad elektros energijos M. R. bute nebuvo išjungę, pats M. R., pastarojo paprašius atidaryti buto duris, jų neatidarė ir pareigūnams nenurodė, kad kaimynai išjungė elektrą jo bute. Tokią versiją M. R. iškėlė tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodydamas, jog kai jam buvo išjungta elektra, eidamas link durų jis užkliuvo už daiktų, užsigavo, todėl supykęs pradėjo keiktis. Tačiau šią jo versiją paneigia pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad jiems atvykus prie buto durų, bute girdėjosi garsiai leidžiama muzika, kas patvirtina, jog elektra bute nebuvo atjungta (pats M. R. yra nurodęs, kad muziką leisdavo specialiai, norėdamas pagauti elektrą atjunginėjančius asmenis, t. y. kad atjungus elektrą ir dėl to išsijungus muziką leidžiančiai aparatūrai, galėtų operatyviai į tai sureaguoti). Akivaizdu ir tai, jog kaimynams iš tiesų, kaip teigia M. R., išjungiant elektrą jo bute ir tai darant nuolat, apie tai jis neabejotinai būtų pasakęs atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau to nenurodė, maža to, net neatidarė buto durų, o savo nepasitenkinimą, kai pareigūnai pareikalavo atidaryti buto duris dėl garsiai leidžiamos muzikos, kaip apklausiami teisme patvirtino policijos pareigūnai G. Dužinas ir L. Juknevičius, išreiškė įvairiais keiksmažodžiais, skirtais būtent pareigūnams, stovėjusiems už buto durų. Todėl nekyla abejonių, kad M. R. veiksmai, kai šis tuo metu, kai policijos pareigūnai pareikalavo atidaryti buto duris, jų neatidarė ir pradėjo keiktis įvairias necenzūriniais žodžiais, buvo skirti įžeisti, pažeminti tarnybines pareigas vykdančius policijos pareigūnus.

14. Dėl apelianto prašymo iš naujo iš esmės išnagrinėti bylą, iškviesti skundžiamame teismo nutarime nurodytus liudytojus, esant reikalui, iškviesti papildomus liudytojus, pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka padaryti pagrįstoms išvadoms dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje esančių duomenų užtenka padaryti pagrįstoms išvadoms dėl M. R. veiksmų atitikties ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje nustatytų administracinių nusižengimų požymių visumai. Iš pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nutarime pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės (kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina arba paneigia) bei teisinio vertinimo, nurodydamas, kokių administracinių nusižengimų požymių visumą atitinka byloje nustatyti M. R. veiksmai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių bei teisinio jų vertinimo apygardos teismas neturi pagrindo. M. R. apeliaciniame skunde nurodomos kitokios, nei byloje nustatytos, faktinės aplinkybės, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamo byloje surinkta pakankamai M. R. kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, įrodymų.

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytus objektyviuosius bei subjektyviuosius veikos požymius M. R. veiksmus kaip atitinkančius ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį įvertino teisingai. M. R. apeliacinio skundo argumentai jo kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

16. Dėl išvardytų motyvų keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo 2020-09-21 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas