Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai D. J. ir jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, P. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė. Pareiškėja nurodė, jog ji 1984 m. atvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) valstybinį ūkį, dirbo apie 8 metus. Vėliau prasidėjo žemės privatizacija 1991-1992 m. Tada pervedė ją ir jos vyrą į (duomenys neskelbtini) bendrovę. Jie dalyvavo minėtos bendrovės turto dalijime, gavo iš (duomenys neskelbtini) bendrovės daug gyvulių, kuriuos laikė prie namų tvarte. Kadangi buvo reikalinga daržinė pašarų laikymui, kartu su J. N. (kuris jau miręs) dviese įsigijo daržinę (trąšų sandėlį) iš (duomenys neskelbtini) bendrovės. Prisimena, jog mokėjo grynais pinigais, J. (kuri šiuo metu jau taip pat mirusi) davė pasirašyti į sąsiuvinį, kad sumokėjo pinigus, bet daugiau jokių pirkimą patvirtinančių įrodymų nedavė, jokių įrodymų neturi. Laikui bėgant pastatas iro, ji savo dalį pastato remontavo, remontavo stogą, mokėjo apie 5000,00 Lt už stogo remonto darbus darbininkams iš Telšių, pirko šiferį, apkalė papildomai lentomis. Kitoje pusėje pastato šieną laikė J. N. Tačiau kai pastarasis įsikūrė ūkį kitoje vietoje ir daržinė tapo jam nebereikalinga, jis savo dalį perleido pareiškėjai. Šiuo metu ji naudojasi visa daržine. Ja naudojasi jau daug metų. Dabar jau reikalinga remontuoti ir J. N. priklausiusią pusę, tačiau kadangi ji neturi nuosavybės teisių, bijodama, kad neleis jai daržinės įsiregistruoti, bijo pradėti remonto darbus ir bereikalingai išleisti pinigus. Absoliučiai niekas nesikreipė į ją ir neginčijo jos valdymo. Pastatą ji daug metų valdo kaip savo, nors dokumentų ir neturi.

Posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. J. paaiškino, kad, kiek prisimena, tai jo tėvai tikrai visada naudojosi daržine. Jie veždavo šieną, kraudavo ten, iš ten parveždavo šieną gyvuliams. Kai iš seniūno išgirdo, kad gali pastatą nugriauti, nusprendė susitvarkyti dokumentus, nes investavo į jį, keitė stogą, sienas kalė. Niekas, nei juridiniai, nei fiziniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų, kad jie galimai būtų užėmę svetimą pastatą. Žino, jog pats seniūnas pasakė jo tėvui, kad arba reikia nugriauti daržinę, arba jie turi susitvarkyti dokumentus, nes jie vieninteliai daržine naudojasi.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio laikinosios administracijos vadovas, kuris priėmimo – perdavimo aktu iš (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio perdavė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei balanse nurodytą turtą, tame tarpe ir daržinę – trąšų sandėlį. Pareiškėja naudojasi daržine, veža šieną rulonais, jis gyvena netoliese ir visa tai mato. Žino, kad pareiškėja daržinę įsigijo iš (duomenys neskelbtini) bendrovės. Tikėtina, kad pareiškėja daržinę nusipirko, nes nebuvo tokio dalyko, kad kas nors dovanotų nemokamai. Kiek pamena, tai pareiškėja daržine naudojasi tikrai daugiau nei 10 metų, sutvarkė stogą. Prisimena, jog 1990 m. jis parėjo į (duomenys neskelbtini) dirbti tarybinio ūkio vyriausiu agronomu, vėliau pavadinimas buvo pakeistas, pavadintas (duomenys neskelbtini) valstybiniu ūkiu. Jis buvo išrinktas direktoriumi. Toje daržinėje buvo laikomos trąšos, viskas buvo labai tvarkinga. 1992-12-30 priėmimo – perdavimo aktu perdavė daržinę, inventorinis Nr. 153. Tai ta pati daržinė, kuria naudojasi pareiškėja. Daržinė anksčiau buvo labai tvarkinga, durys būdavo užrakinamos, įvažiuodavo traktorius, išpildavo trąšas. Ten viskas buvo užrakinta, niekas jos nelaikė atidarytos, nebuvo jokių plyšių ir pan., kad niekas neišvogtų trąšų. Daržinė buvo pilnai veikianti. Tais laikais viskas buvo derinama, visa statyba. Buvo specialios tarnybos, statybos būdavo derinamos su jomis. Kai jis 1990 m. atvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, pastatas buvo priduotas, pilnai veikė. Jeigu pastatas buvo inventorizuotas, vadinasi, jis buvo pilnai pastatytas, su visais leidimais. Nežino, kodėl Registrų centre nebuvo daržinė registruota, galimai pasimetė dokumentai. Iš (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio turtas buvo perduotas kelioms bendrovėms, o daržinė - žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini). J. buvo žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovė. Niekas nekalbėjo, kad daržinė kam nors kitam priklauso, o ne pareiškėjai. Pareiškėja atvirai naudojasi daržine.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. J. parodė, kad ūkyje pradėjo dirbti 1988 m. kaupiamųjų kultūrų brigadininku. Tuo metu daržinė jau stovėjo pilnai užrakinta, buvo laikomos trąšos. Jie išsipirko dalį daržinės, kitą dalį įsigijo N. N. beveik daržine nesinaudojo, atidavėjiems. Dalį pastato jie suremontavo, bet prižiūri visą pastatą. Pastatas buvo legaliai pastatytas, priduotas. Kadangi tais laikais buvo laikomos trąšos, pastatas tikrai buvo baigtas statyti pilnai. Jų šeima pastatu naudojasi gal nuo 1995 m., o 2000 m. jau remontavo. Daržinę įsigijo po gyvenamojo namo pirkimo. Daržinėje laiko pašarus. Jie patys keitė stogą, samdė žmones iš Telšių, medžiagas patys pirko, sienas apkalė. Stogą tvirtino, nes buvo pradėjęs lūžti. Daržine viešai naudojosi. Niekas nepranešė, kad daržinė kažkam kitam priklauso. Seniūnas pasakė jiems, kad arba reikia griauti pastatą, arba jį įteisinti, nes nėra nuosavybės dokumentų.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. N . parodė, kad jis yra J. N. sūnus. Dalį daržinės valdė jie kartu su tėvu. Vėliau jie to pastato atsisakė, jų dalį pardavė tėvas pareiškėjai. Jau gana ilgas laikas, kai nebesinaudoja tuo pastatu. Naują ūkio kompleksą jis su tėvu įkūrė jau prieš kokius 15 metų, nuo tada daržine nebesinaudoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 1959 m. reorganizuotas (duomenys neskelbtini) kolūkis į (duomenys neskelbtini) tarybinį ūkį, kuris vėliau buvo pervadintas (duomenys neskelbtini) valstybiniu ūkiu. Minėtas ūkis 1992 m. perdavė savo turtą įvairioms bendrovėms, kurios gautą nuosavybę pardavė. Pareiškėja teigia, kad pastatą - daržinę už grynus pinigus įsigijo iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė buvo Z. J. Į bylą pateiktas 1992-12-30 priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo įvairus (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio turtas buvo perduotas minėtai bendrovei, be kita ko, ir daržinė, inventorizacijos Nr. 153.

Iš MB „Geomodera suformuotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nekilnojamojo turto objektas yra statinys, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pastato paskirtis - pagalbinio ūkio, pavadinimas - daržinė, kadastro duomenų nustatymo data - 2023-03-24, statybos būklė - fiziškai pažeistas. Statybos pradžios ir pabaigos metai - 1967 m., statinio kategorija - neypatingasis, stogo konstrukcija – šlaitinis, stogo danga asbestcementis. Grindų, langų, durų, vidaus apdailos, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, karšto vandens, elektros ir kt. – nėra, plotas 3343 kub. m.

Į bylą pateiktas 2023-08-09 Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkis dėl numerio suteikimo (duomenys neskelbtini) miestelyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikiamas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas 2023-05-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis remdamasis MB ,,Geomodera“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (už (duomenys neskelbtini) namo) stovi pagalbinis pastatas-daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo pastatu nuo 2001 m. naudojasi ir prižiūri D. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Seniūnas nurodo, jog pareiškėja naudojasi daržine nuo 2001 m., nes anot jo, jis gali nurodyti naudojimosi pradžią nuo to momento, kai jis pradėjo eiti seniūno pareigas. Seniūnas žinojo ir matė, kad pareiškėja tuo pastatu naudojasi nuo anksčiau nei nuo 2001 m., tačiau jis rašydamas seniūnijos vardu, negali nurodyti ankstesnės datos.

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2023-02-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, jog informuoja, kad Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui Klaipėdos rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugojimui neperduoti, bendrovės pajininkų sąrašų, duomenų apie bendrovės turėtą turtą, taip pat ir trąšų sandėlį, turto išdalijimą pateikti negali.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2023-02-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) raštu atsakė, kad į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos archyvą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ archyvinius dokumentus saugoti neperdavė. Negali pateikti duomenų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į statinį trąšų sandėlis (daržinę įvardina trąšų sandėliu), su privatizavimu susijusių dokumentų.

VĮ Registrų centre aukščiau minėta daržinė nėra įregistruota, nėra įregistruotos jos daiktinės teisės, nuosavybės teisės nei pareiškėjos, nei kito fizinio ar juridinio asmens vardu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartįcivilinėje bylojeNr. 3K-3-85/2013).

Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Pareiškėja nurodo, kad 1/2 dalį daržinės įsigijo už grynus pinigus iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, vėliau kitą pusę, kiek pamena, perpirko iš J. N. Tačiau pirkimą patvirtinantys dokumentai nėra pateikti, pareiškėja nurodo jų neturinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudarytas turto perleidimo sandoris ir pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinius kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos valdoma daržinė būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė ar viešajame registre šis turtas būtų registruotas kitų asmenų vardu.

Byloje pareiškėja ir liudytojai patvirtino, kad pareiškėja jau daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nesislapstydama, nepertraukiamai, kaip savąturtą valdo ir prižiūripastatą – daržinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Per minėto nekilnojamojo daikto valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas jai dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjos valdomą daiktą, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš pareiškėjos valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teisme (CPK 532 straipsnis). Pradėdama valdyti dalį daržinės, o vėliau su J. N. sutikimu – ir visą daržinę, pareiškėja buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į daiktą daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Papildomai teismas pažymi, jog argumentas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinio statybos teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, visų pirma, pažymėtina, jog pareiškėja, prašydama patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, neprivalo įrodyti statinio statybos teisėtumo (ji nebuvo daržinės statytoja), o turi įrodyti, kad perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžiningas valdymas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2021-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-851-587/2021). Teismo vertinimu, įpareigojimas pareiškėjai pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius statinio statybos teisėtumą, būtų per aukštas įrodinėjimo reikalavimas, kadangi ji, kaip minėta, nebuvo statinio statytoja, ji daržinę įsigijo iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri apskritai jokių dokumentų pareiškėjai neperdavė. Taip pat pažymėtina, jog liudytojas J. R. teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad jis 1990 m. parėjo į (duomenys neskelbtini) dirbi tarybinio ūkio vyriausiu agronomu, vėliau pavadinimas buvo pakeistas, pavadintas (duomenys neskelbtini) valstybiniu ūkiu. Jis buvo išrinktas direktoriumi. Toje daržinėje buvo laikomos trąšos, viskas buvo labai tvarkinga, daržinė buvo pastatyta pilnai, buvo rakinama spyna, kad niekas neišvogtų trąšų. Daržinė buvo inventorizuota. Taip pat liudytojas nurodė, jog tais laikais visos statybos buvo derinamos su specialiomis tarnybomis. Kai jis 1990 m. atvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, pastatas buvo priduotas, pilnai veikė. Anot liudytojo, jeigu pastatas buvo inventorizuotas, vadinasi, jis buvo pilnai pastatytas, su visais leidimais. Taigi, kadangi juridiniam asmeniui priklausęs nekilnojamasis turtas buvo apskaitytas šio asmens buhalterinėje apskaitoje, teismas neturi pagrindo vertinti, kad statinio statyba buvo neteisėta. Tokių įrodymų, kurie leistų abejoti statybos teisėtumu, į bylą nė viena institucija nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265,270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į daiktą - daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Juridinis faktas nustatomas asmeninės nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.