Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. R. M. 2024 m. lapkričio 17 d. apie 2 val. prie naktinio klubo „Nendrė“, esančio Ignalinoje, Laisvės g. 62, suduodamas vieną kartą kairės rankos kumščiu D. Č. į veidą, D. Č. dėl galvos sumušimo, pasireiškusio dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštine žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, nesunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 17 d. Ignalinos mieste su tėvais pas dėdę namuose šventė dėdės gimtadienį. Iš gimtadienio šventės jis išėjo namo apie 1 valandą. Buvo vartojęs alkoholio. Eidamas namo, nusprendė užsukti į naktinį klubą „Nendrė“. Klube sutiko keletą pažįstamų, draugų, tarp jų buvo ir D. Č., kurį pažįsta, yra kaimynai. Su visais pasisveikino, persimetė keletu žodžių. D. pavaišino jį cigarete. Iš klubo išėjo į lauką parūkyti ir tada prasidėjo konfliktas. Lauke rūkė D. Č. draugės, kurios su kažkuo jau pykosi. Jam einant pro jas, viena iš jų jį užsipuolė, sakydama ko jis žiūri ar kažką panašiai. Jis jai atsakė, jog ji atstotų. Tuomet ji jo veidą apipylė kokteiliu, o nusisukęs pajuto, kaip jam į nugarą pataikė mestas plastikinis puodelis su gėrimu. Jį galimai metė kita D. draugė, nes be jų daugiau nieko nebuvo. Tuo metu, kai į jį buvo mestas antras kokteilis, į lauką išėjo D. Č.. D. pradėjo ant jo rėkti. Jis mano, kad D. pagalvojo, kad jis lindo prie jo draugių. Keikdamasis D. smogė jam dešine ranka, bet jis užsidengė ir taip apsigynė nuo smūgio. Kai norėjo atsitraukti, D., eidamas link jo, dar kartą užsimojo ir jis smogė D. kairės rankos kumščiu į veidą, kad D. jam netrenktų. D. po smūgio suklupo, o link jo pradėjo bėgti D. draugai. Jis puolė bėgti, perbėgęs gatvę, bėgo link miesto aikštės. Jį vijosi D. draugai, tarp jų ir tos dvi D. draugės. Jis bėgo link savo namų. D. draugai jį pasiviję sumušė. Gailisi dėl to, kas įvyko, pats taip pat nukentėjo, visas jo kūnas buvo mėlynas, penkias dienas gulėjo lovoje ir gydėsi. Pripažįsta faktą, kad D. Č. padarė žalą, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu 7 000 Eur ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutiktų atlyginti 2 000 Eur. Kitus pareikštus ieškinius pripažįsta, dalį jų atlygino ir susitarė dėl likusios dalies atlyginimo.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130-131, 141).

Kaltinamajam V. R. M. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

V. R. M. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. Č. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 17 d. apie 1 val. jis su K. S., I. B., V. B. ir A. Š. nuėjo į naktinį barą „Nendrė“, esantį Ignalinoje, Laisvės gatvėje. Buvo vartojęs alkoholio. Bare jis išgėrė 0,5 litro talpos bokalą alaus. Gal apie 2 val., tikslaus laiko neprisimena, K. su I. išėjo į lauką parūkyti. Netrukus ir jis išėjo parūkyti. Jam lipant laiptais iš baro į viršų, I. pasakė, kad prie K. kabinėjasi jo kaimynas V.. Tada jis spartesniu žingsniu pakilo laiptais ir priėjo prie V.. Jis tik spėjo paklausti V., kas jam yra ar kažką tokio, ir staiga, be jokios priežasties V. sudavė jam į veidą. Smūgis buvo labai stiprus, po smūgio prarado sąmonę, nugriuvo. Kai atgavo sąmonę, labai skaudėjo dešinę veido pusę ir galvą (1 t., b. l. 22-23, 38-39, 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 22 val. jis su draugais V. S., S. M. ir A. Č. atvažiavo į Ignaliną. Visi buvo vartoję alkoholio. Nuėjo į kavinę-barą „Laisvės 65“. Bare buvo apie valandą. Būdami bare visi vartojo alkoholinius kokteilius. Jis apsvaigo nuo alkoholio. Būdami bare, sugalvojo nueiti į šalia esantį naktinį klubą „Nendrė“. Tuo metu galėjo būti maždaug vidurnaktis. Būnant klube, jo akivaizdoje jokių rimtų incidentų nekilo, ten buvo keletas agresyvesnių asmenų, kurie kabinėjosi, bet rimtesnių konfliktų neįvyko. Kažkuriuo metu, tiksliai valandų neprisimena, buvo praėję gal apie 1 ar 2 valandos nuo jų atėjimo, su draugais išėjo į lauką parūkyti. Lauke prie klubo buvo daug jam nepažįstamų žmonių. Matė, kad atvyko policija, o netrukus ir greitoji medicinos pagalba. Nesuprato, dėl ko jie atvyko. Tada pamatė jam nepažįstamą vyrą kruvinu veidu, matė jį tik akimirką iš tolo, kai jis ėjo link greitosios medicinos pagalbos automobilio. Tuo metu, kai buvo policija, ten buvo viena labai agresyvi moteris, kuri ant visų šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais. Jos nepažįsta. Jie dar porą minučių pabuvo lauke prie klubo ir po to jų atvažiavo pasiimti draugas. V. R. M. jam žinomas iš matymo nuo mokyklos laikų, su juo nebendrauja. Tą naktį, kai buvo naktiniame klube „Nendrė“, matė jį lauke, kai buvo išėjęs parūkyti. Nematė, su kokiais asmenimis V. buvo. Negali pasakyti, ar V. buvo blaivus ar ne, nes jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jo akivaizdoje V. R. M. su niekuo nekonfliktavo ir nesimušė. Kiek vėliau, iš aplinkinių girdėjo kalbas, kad tą naktį prie parduotuvės „Iki“ V. R. M. buvo sumuštas, nežino, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį sumušė (1 t., b. l. 70-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 16 d. vakarą leido su draugais. Buvo su A. M., A. Č. ir S. M.. Galėjo būti apie 21 ar 22 val., kai jie atvažiavo į Ignaliną. Juos atvežė draugas. Jie nuėjo į barą „Laisvės 65“, kuriame vartojo alkoholį. Prieš atvykstant į barą, jie jau buvo vartoję alkoholį. Jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Bare „Laisvės 65“ buvo maždaug apie valandą laiko, po to visi kartu nuėjo į naktinį klubą „Nendrė“, kuriame toliau vartojo alkoholį. Tą vakarą klube buvo ganėtinai daug žmonių. Jis nėra vietinis, todėl klube buvę asmenys jam nebuvo pažįstami. Tik atėjus į klubą, būnant prie baro, prie jų priėjo nepažįstami, stipriai apsvaigę du vyrai. Jie galėjo būti apie 25 metų amžiaus, įsiminė tik tai, kad vienas jų buvo su barzda. Jie pradėjo kabinėtis prie jų žodžiais. Su tuo barzdotu vyru jis dar apsistumdė, juos išskyrė jo draugai ir muštynės nekilo. Po vidurnakčio jis su draugais išėjo į lauką parūkyti. Jau planavo važiuoti namo, laukė jų pasiimti atvažiuojančio draugo. Lauke buvo daug žmonių, buvo kažkoks triukšmas. Matė, kaip atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Neatsimena, ko jų klausė priėję policijos pareigūnai. Kol policijos pareigūnas užsirašinėjo jų duomenis, šalia pradėjo konfliktuoti du vyriškiai. Tada policijos pareigūnas jau nuėjo aiškintis prie jų. Gal po 5-10 minučių jų atvažiavo pasiimti ir jie išvažiavo. Tos nakties metu jis su niekuo nekonfliktavo ir nesimušė, išskyrus tą žodinį konfliktą su nepažįstamu barzdotu vyru klubo viduje, kai tik atėjo į klubą. Nematė, kad jo draugai su kuo nors konfliktuotų ar muštųsi. Jo akivaizdoje nei pačiame klube, nei lauke prie klubo, muštynės nevyko. Nepažįsta V. R. M. ir D. Č. (1 t., b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Č. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, buvo šeštadienis, apie 21-22 val. su draugais V. S., A. M. ir S. M. atvažiavo į Ignaliną. Juos atvežė pažįstamas. Vakaro metu jie vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs, todėl nenuosekliai pamena to vakaro aplinkybes. Jie nuėjo į kavinę „Laisvės 65“, kurioje vartojo alkoholį. Ten buvo maždaug apie valandą, po to nuėjo į klubą „Nendrė“, kuriame toliau vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu prie jo buvo prisikabinęs kažkoks vyriškis. Jis išeidinėjo iš tualeto ir prasilenkiant susidūrė su tuo vyriškiu. Jis kažką jam pasakė, jie sukonfliktavo prie tualetų, bet tuo viskas ir pasibaigė, neįsidėmėjo to vyro išvaizdos. Neatsimena, kad tą vakarą būtų daugiau su kuo nors konfliktavęs. Kiek pamena, visą vakarą jis leido su draugais, išsiskirdavo tik trumpam, kai eidavo parūkyti ar į tualetą. Nematė, kad jo draugai būtų su kuo nors konfliktavę. Po to miglotai pamena epizodą, kad lauke prie klubo „Nendrė“ yra policija, greitoji medicinos pagalba, daug žmonių, vyksta kažkoks sąmyšis. Pamena, kad nepažįstama moteris ant jo labai šaukė ir keikėsi. Nežino, dėl kokios priežasties ji tai darė, nes neatsimena aplinkybių. Neilgai trukus jų atvažiavo pasiimti ir jie išvažiavo. Nematė, kad tą vakarą ir naktį klube „Nendrė“ ar prie klubo būtų vykę kokie nors konfliktai ar muštynės. Nepažįsta V. R. M. ir D. Č. (1 t., b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. S. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 17 d., galėjo būti apie 1 val., su sugyventiniu D. Č. ir draugais I. B., V. B., A. Š. nuėjo į naktinį klubą „Nendrė“, esantį Ignalinoje. Visi buvo šiek tiek išgėrę alkoholio, bet visi buvo orientuoti, jautėsi gerai. Klube vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu klube buvo vaikinų kompanija, kurie priekabiavo prie visų klube buvusių žmonių. Jų buvo gal septyni, visi panašaus amžiaus, apie 20-25 metų. Vienas vaikinas iš tos kompanijos jai buvo žinomas iš matymo, kiek žino, jo pavardė Ž.. Kažkuriuo metu klube ta jaunuolių kompanija sukonfliktavo su D., V. ir A.. Pamena, kad klubo šeimininkas uždarė klubo duris, neleisdamas konfliktui persikelti į lauką, visus nuramino ir muštynės viduje nekilo. Tikslaus laiko pasakyti negali, galėjo būti apie 2.30 val., ji su I.. išėjo į lauką parūkyti, o vyrai pasiliko viduje. Ji su I. rūkė netoli klubo „Nendrė“ laiptų. Ta pati jaunuolių kompanija stovėjo lauke. Vienas iš ten buvusių jaunuolių pradėjo iš jų tyčiotis. Jis buvo vidutinio ūgio, smulkesnio kūno sudėjimo, tamsesnių plaukų, vilkėjo šviesiais sportinio tipo drabužiais. Po įvykio sužinojo, kad tai buvo V. M.. V. ją su I. pradėjo užgaulioti žodžiais, vadino kaimietėmis. Jo draugai jį palaikė, juokėsi. Ji susinervino ir pradėjo su juo konfliktuoti žodžiais. Pamena, kad iš pykčio apipylė ar tai metė į jį rankoje turėtą kokteilį. Tuo meti jie stovėjo vienas priešais kitą. Pamena, kad tuo momentu laiptais iš klubo lipo D., kuriam I. pasakė, kad prie jos lenda tas jaunuolis. D. ėjo link jos ir V.. V. atsigręžė į D. ir smūgiavo jam kumščiu į veidą. Buvo vienas smūgis D. į veidą. D. net nespėjo nieko pasakyti, jam buvo suduota be jokios priežasties. Nuo smūgio D. nugriuvo ant žemės. Ji iš karto puolė prie D., kuris buvo be sąmonės. D. veidas buvo kruvinas. Matė, kad sužalotas jo dešinys skruostas, buvo kirstinė žaizda. Ji puolė vytis V.. D. liko gulėti ant žemės, I. pasiliko prie jo. Ji nusivijo V. link aikštės, gaudė jį. V. bėgdamas vis atsisukinėjo į ją, mosuodamas rankomis taikėsi jai suduoti. Po akimirkos pribėgo I. ir jos jį vijosi link parduotuvės „Iki“. Atbėgęs A. Š., sučiupo V.. Jie abu nugriuvo ant žemės. A. buvo ant V., V. sugriebė A. ir pradėjo smaugti. Ji su I. traukė A. nuo V.. Su jų pagalba A. išsilaisvino ir atsikėlė nuo žemės. Pamena, kad ji su I. šaukė, buvo išsigandusios. Viskas įvyko akimirksniu. Ji nesmurtavo prieš V.. Vėliau prie jų atsirado V. B., galimai išgirdęs jos ir I. šauksmus. Jie visi nuėjo nuo V., jį paliko. Nematė, kaip V. atrodė. Jai buvo svarbu greičiau eiti pas D.. Grįžus atgal, prie klubo „Nendrė“ jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, netrukus atvyko ir policija. Greitoji išvežė D. į Utenos ligoninės priėmimo skyrių. Tą pačią naktį į ligoninę nuvyko ir ji. Koridoriuje buvo V. M., kuris reikalavo iš jų pinigų, kitaip sakė parašys pareiškimą, kad jie visi jį sumušė. Matė, kad V. prie nosies buvo kraujo, kažkokių akivaizdžių sužalojimų pas jį nebuvo (1 t., b. l. 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. M. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, buvo šeštadienis, apie 23 val. ji su sugyventiniu R. B. nuėjo į klubą „Nendrė“, esantį Ignalinoje, Laisvės gatvėje Ji buvo blaivi, sugyventinis buvo šiek tiek gėręs alaus. Klube buvo daug jaunimo, ji jų nepažįsta. Ji su sugyventiniu sėdėjo prie baro, vartojo alkoholinius kokteilius. Neilgai trukus į klubą atėjo kompanija, kurioje buvo dvi moterys ir trys vyrai, kurių ji nepažįsta, jie buvo stipriai apsvaigę. Jie sėdėjo klube prie staliuko, vartojo alkoholį. Praėjus kuriam laikui, visi staigiai pradėjo skirstytis, klubas ištuštėjo. Pamena, kad būdama prie baro pasigedo savo sugyventinio, todėl nusprendė eiti jo ieškoti į lauką. Išėjusi iš klubo, koridoriuje sutiko klubo savininką, kuris pasakė skubiai kviesti policiją, nes lauke vyksta muštynės. Sugrįžusi į klubą, paprašė prie baro sėdėjusio M. S. paskolinti telefoną ir Bendruoju pagalbos centro numeriu pranešė apie lauke prie baro vykstančias muštynes. Iškvietusi policiją, išėjo į lauką žiūrėti, kas ten vyksta. Matė, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Matė tas pačias dvi moteris iš tos kompanijos, kuri prieš tai buvo klube. Tos moterys su visais lauke buvusiais jaunuoliais konfliktavo. Ten buvo kelios kompanijos – kažkokie jaunuoliai iš Vidiškių kaimo ir kita jaunuolių kompanija iš Ignalinos. Visi barėsi, rėkė, neįmanoma buvo suprasti, kas su kuo ir dėl ko konfliktuoja. Netrukus pamatė atvažiuojančią policiją. Pamena, kad sugyventinis jai pasakė, kad sumušė kažkokį D., jo vardo nežino. Ji sumušto D. nematė, bet kaip suprato iš kalbų, tai jis buvo iš tos kompanijos, kurioje buvo tos dvi moterys, kažkurios iš tų moterų sutuoktinis. Pamena, kad policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes, kažkas iš prie klubo buvusių žmonių pasakė, kad D. sumušęs jaunuolis nubėgo link parduotuvės „Iki“. Matė, kad policijos pareigūnai nedelsiant irgi nuėjo į parduotuvės „Iki“ pusę. Sugrįžę policijos pareigūnai kalbėjo, kad prie „Iki“ rado sumuštą jaunuolį. Nežino, kas vyko toliau, nes ji su sugyventiniu išėjo namo. Pamena, kad gal po dienos jai per programėlę „Messenger“ parašė moteris, vardu K. S.. Iš jos nuotraukos pažino ją, nes ji buvo moteris iš tos kompanijos, kuri tą naktį buvo klube. Ji klausė, ar ji matė kažką iš tos nakties, teiravosi būtent dėl savo vyro, kuris buvo sumuštas, kaip suprato D.. Rašė, kad sužalotas jo veidas, galimai kastetu, ji ieškojo, kas galėjo matyti įvykį. Ji muštynių nematė (1 t., b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. B. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, lyg buvo šeštadienis, jis su sugyventine A. M. nuėjo į klubą „Nendrė“, esantį Ignalinoje. Nepamena, kiek buvo valandų, bet buvo vėlus metas, gal vidurnaktis. Kažkurio metu klube pradėjo rinktis jaunimas, buvo nemažai žmonių. Ta jaunuolių kompanija daugiausia laiko leido lauke prie klubo, matė juos, kai išeidavo į lauką parūkyti. Panašiu metu į klubą atėjo jam iš matymo žinomas vyras, pravarde G., jį dar vadina D., jo vardo ir pavardės nežino, su kompanija, kurioje buvo vyrų ir moterų. Jam D. kompanija nebuvo pažįstama. Nuo atėjimo į klubą buvo praėję gal apie porą valandų, kai išėjęs į lauką parūkyti, pamatė, kad arčiau SoDros pastato vyksta kažkoks sujudimas, konfliktas, ten buvo susispietę gal apie 3-4 žmonės. Neįžiūrėjo žmonių, girdėjosi moteriški riksmai, šauksmai. Staiga pastebėjo, kad toje vietoje ant žemės guli vyras. Jam pasirodė, kad tas vyras gulėjo ant pilvo, nors nėra tuo įsitikinęs. Ta vieta buvo nelabai apšviesta, todėl tamsoje neįžiūrėjo, kas ten toks gulėjo ir, ar prie jo buvo kokių žmonių. Pastebėjo tik tai, kad nuo to vyro nubėgo kažkoks vyras. Jis nubėgo gatve link pašto, į miesto aikštės pusę. Tamsoje jo neįžiūrėjo. Negali apibūdinti, kaip jis atrodė, viskas įvyko akimirksniu. Lauke prie klubo buvo daug žmonių, tačiau negali jų įvardinti, kadangi nepažįsta Ignalinos jaunimo. Po akimirkos pro jį, link klubo „Nendrė“ įėjimo, link laiptų nuėjo vyras kruvinu veidu, pažino, kad tai D.. Iš visų aplinkybių suprato, kad tai jis gulėjo ant žemės. Įsiminė tik D. kruvinas veidas, jo sužalojimų neįžiūrėjo. Jis ėjo svirduliuodamas, su juo lyg ir ėjo kažkas, bet negali pasakyti, kas. Jis nuėjo į klubo „Nendrė“ vidų. Daugiau D. nematė. Jei neklysta, lauke tuo momentu matė tik vieną vyriškį iš D. kompanijos, jis buvo aukštesnio ūgio, pilvotas. Berūkydamas pamatė, kad atvyksta greitoji medicinos pagalba ir policija. Atvykę policijos pareigūnai nubėgo link miesto aikštės. Tuo metu suprato iš kalbų, kad kažkoks žmogus ten guli „iškirstas“. Policijos pareigūnai, grįžę atgal prie klubo „Nendrė“, klausinėjo ten buvusių žmonių apie įvykio aplinkybes. Jis papasakojo, kad matė ant žemės gulintį vyrą, parodė tą vietą pareigūnui, toje vietoje ant trinkelių dar matėsi kraujo dėmė. Nežino, kas vyko toliau, nes su sugyventine išėjo namo. Gal po savaitės jam paskambino nežinomas numeris. Prisistatė, kad tai D.. D. paklausė, ar tą naktį jis ką nors matė (1 t., b. l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, vakarą leido su draugais D. Č. (pravarde G., D.), jo drauge K., V. B. (pravarde Š.) ir jo sutuoktine I.. Vakaro metu buvo stipriai apsvaigęs. Tikslios valandos nepamena, buvo nakties metas, jie atėjo iki naktinio klubo „Nendrė“. Klube jis išgėrė alkoholio. Nuo to momento, kai atsidūrė klube „Nendrė“, praktiškai nieko nepamena. Pamena tik pavienius epizodus. Atmintyje išlikę, kad klube sėdi su D. Č., V. lyg buvo prie baro. Prie V. kažkuriuo metu „kabinosi“ kažkokie jaunuoliai. Iš klube buvusių žmonių atsimena tik vieną, jam iš matymo pažįstamą moterį, daugiau pažįstamų žmonių nepamena. Po to atsimena, kad yra lauke. Kažkas suriko, kad D. „iškirto“. Muštynių jis nematė. Nematė, kas ir kaip smurtavo prieš D.. Pamena, kad eina arčiau SoDros pastato, ant žemės guli D.. Buvo tamsu. D. gulėjo lyg ir ant pilvo, nors nėra tuo įsitikinęs. Prie jo žmonių lyg ir nebuvo. Jam atrodo, kad D. buvo be sąmonės, lyg sodino jį, bet D. nereagavo. Nematė jokių sužalojimų pas D., kadangi buvo labai tamsu. Po to lyg vedė D. kažkur link klubo „Nendrė“, ten stovėjo greitosios pagalbos automobilis, lyg ir policija ten buvo. Nuo to momento daugiau nieko neatsimena. Neprisimena, kad tą naktį būtų su kuo nors konfliktavęs ar mušęsis. Sekančią dieną bendravo su D., tada sužinojo, kad jis Vilniuje, ligoninėje. Iš D. pasakojimų sužinojo, kad D. trenkė kaimynas. Kaip suprato, konfliktas kilo dėl merginų, kurios apipylė tą asmenį kokteiliu, nuo to galimai ir prasidėjo konfliktas, o D. nukentėjo (1 t., b. l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta naktinio klubo „Nendrė“ barmenė V. K. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, buvo šeštadienis, kaip įprastai 23 val. atidarė naktinį klubą. Tą vakarą klube buvo nemažai lankytojų. Tikslios valandos neatsimena, atrodo, kad buvo po vidurnakčio, apie 1 val. į klubą atėjo iš matymo pažįstamas D. Č. su savo mergina K. S., su jais buvo kita pora – moteris, šviesesnių plaukų, vilkėjusi violetinės spalvos sportinio tipo drabužius, ir stambesnio kūno sudėjimo, aukštas vyriškis. Kiek pamena, to vyriškio vardas buvo V.. Neužfiksavo, ar su jais dar buvo kokių asmenų. Jai pasirodė, kad vyrai buvo gerokai blaivesni, nei jų moterys. Merginos gėrė alkoholinius kokteilius, vyrai užsisakė stipresnių gėrimų. Atsimena, kad klube buvusi J. B. pradėjo kibti prie D. Č. ir to V.. Pastarųjų merginos buvo nepatenkintos, nuvijo J.. J. sėdėjo prie baro. Tuo momentu atėjo K. S. ir pradėjo užsakinėti dainas, pastebėjo, kad ji keletą kartų spyrė į kėdę, ant kurios sėdėjo J.. J. nukrito ant žemės. K. buvo galimai įsižeidusi dėl to, kad J. lindo prie jos vyro. Tuo metu į klubą atėjo iš matymo žinomas jaunuolis V. M., kuris atrodė blaivus. Jis geranoriškai užkalbino. K. vis dar stovėjo prie baro. V. užsisakė du alkoholinius kokteilius ir priėjo prie stalo, kur sėdėjo D. Č. ir V.. Matė, kad V. su jais pasisveikino, kalbėjosi. Po keleto minučių, pamatė, kad prie to stalo vyksta kažkoks sujudimas. Ten buvo V. M. su jai nepažįstamu draugu, D. Č., V. ir jo šviesiaplaukė moteris, violetiniu sportiniu kostiumu. Matė, kad jie ten kažką aiškinasi, nesimušė, tiesiog ginčijosi. Bijodama, kad nekiltų muštynės, ji įjungė šviesą ir nuėjo prie jų. Išgirdo frazę: „Einam išsiaiškinsim į lauką“, tačiau negali pasakyti, kas pasakė šiuos žodžius. Tuomet pamatė, kad V. M. su savo draugu, o paskui juos ir D. su V. išeina iš klubo. Ji sustabdė juos prie durų, sakė nusiraminti ir būti viduje. Tačiau jie sakė, kad eina rūkyti. Pamena, kad V. pasakė: „Ką mes čia jų blet bijosim, einam“ ir jie išėjo lauk iš klubo, paskui vyrus išėjo ir V. moteris, violetiniais drabužiais. Matė, kad K. sėdėjo prie stalo, priėjusi prie jos, paragino ją eiti į lauką ir apraminti vyrus. K. taip pat išėjo, o ji toliau dirbo prie baro. Netrukus išgirdo lauke šauksmus ir riksmus. Pagal garsus buvo galima suprasti, kad vyksta konfliktas. Maždaug po 10 minučių į klubą įbėgo V. moteris, ji buvo paklaikusi, elgėsi kaip laukinė, sakė jai: „Duok man staigiai butelį“, o ji atsakė, kad nieko nepils ir neparduos, kad jai gana, o ši atsakė: „Man gerai ir tuščias butelis, man reikia jį nuskelti“. Tuomet eidama į ją, moteris pradėjo kūnu ją stumti, norėdama užeiti už baro ir paimti butelį. Moteris keikėsi, dar pamena, pasakė: „Nu jis savo gavo, suspardėm kiaušus, visą gyvenimą myš kraujais, liks impotentu ir neturės vaikų“. Suprato, kad ji galimai kalba apie V.. Ji išsigando. Pamena, kad prie jos priėjo sugyventinis, klubo savininkas K. R., kuris tą moterį pradėjo vyti iš klubo. Moteris buvo išlydėta. Netrukus į klubą sugrįžo K. S.. Matė, kad ji renkasi savo daiktus, striukes. Ji paklausė jos, kur D.. K. S. atsakė, kad jis tualete plaunasi kraują. Netrukus atėjo ir pats D.. Matė, kad visas jo veidas buvo kruvinas, sužalotas. Sužalojimų neįsidėmėjo. D. atnešė švarių šluosčių veidui apsivalyti ir ledukų pašaldyti. Jis paprašė iškviesti medikus. Apie įvykį ji pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Dar kurį laiką D. pasėdėjo klube, o po to su K. išėjo į lauką, kaip suprato, jau buvo atvykę medikai. Daugiau tie asmenys į klubą atėję nebuvo. V. M. ji taip pat daugiau klube nematė (1 t., b. l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Ž. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, galėjo būti lapkričio 16 d., vėlus vakaras, jau link vidurnakčio, jis nuėjo į Ignalinoje esantį naktinį klubą „Nendrė“. Buvo su draugais. Tą vakarą buvo šiek tiek išgėręs alaus. Klube išgėrė vieną ar du alkoholinius kokteilius. Nesijautė apsvaigęs. Tą vakarą naktiniame klube buvo daug žmonių. Pamena, kad buvo kažkokia vaikinų kompanija iš Vidiškių kaimo, asmeniškai jų nepažįsta, tik iš matymo. Taip pat klube buvo jam pažįstamas D. Č. su mergina K. S., dar jų kompanijoje buvo du vyrai, vienas stambesnis ir aukštas, o kitas žemo ūgio, ir šviesiaplaukė moteris. D. kompanijoje buvusių asmenų jis nepažinojo. D. ir jo kompanija buvo apsvaigę nuo alkoholio. Po kiek laiko, lauke, prie klubo sutiko V. R. M.. Suprato, kad V. buvo atėjęs vienas. Nežino, ar V. buvo blaivus, neatrodė apsvaigęs, nes nesvirduliavo, bendravo rišliai. Pamena, kad jis su V. užėjo į klubą. Jie nebuvo visą laiką kartu, buvo nemažai žmonių, todėl tikrai neužfiksavo, su kuo V. bendravo. Jokių konfliktų klube nekilo, bent jau nematė ir negirdėjo. Kažkuriuo metu klube kažkas garsiai šūktelėjo: „Einam į lauką“ ir dauguma žmonių, buvusių klube, tarp jų ir jis, išėjo į lauką. Matė, kad išėjo ir V., taip pat ir visa D. Č. kompanija. Lauke D. Č. mergina K. pradėjo prie visų kabinėtis, keikė lauke buvusius žmones. Ji buvo priėjusi ir prie jo, išvadino „mentu“, sakė, jog jam bus blogai. Nesuprato, dėl ko ji prie jo kabinėjosi, bet jis su ja į konfliktą nesivėlė, nekreipė į ją dėmesio. Matė, kad moteris girta, ji buvo neadekvati. Kažkuriuo metu K. pradėjo vaikytis V. M.. Jie galimai kažko sukonfliktavo, K. puolė V., tas jos vengė, traukėsi nuo jos. Nepastebėjo, kur tuo momentu buvo likusi D. kampanija. Matydamas, kad K. kabinėjasi prie V., V. sakė, kad geriau jis eitų namo. Jis ramino K.. Vėliau V. su K. dingo iš jo akiračio. Po keleto minučių prie jo prilėkė V., kuris pasakė, kad jį užpuolė D. Č., kažką tokio pasakė: „Iškirtau jį“. Jis ant V. sužalojimų nepastebėjo. V. tik pasakė, kad geriau eitų namo, neprasidėtų su jais. Tuomet pamatė, kad link V. besikeikdama atlekia K.. V. tik spėjo jam pasakyti, kad varo namo ir nuėjo į pašto pusę. Daugiau V. jis nematė. V. išėjus, po akimirkos pamatė kaip į tą pusę, į kurią nuėjo V., nuėjo K. . ir ta kita šviesiaplaukė moteris iš D. Č. kompanijos. Bekalbant su draugais, pamatė, kad vienas vyras iš D. kompanijos, po to sužinojo, kad pravarde Š., konfliktuoja su vaikinais iš Vidiškių kaimo, jie apsistumdė. Nematė, kur tuo metu buvo D. Č.. Po akimirkos pamatė atvažiuojančią greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Pamatė, kad K. S. atveda D. Č. prie medikų automobilio. Matė, kad D. veidas buvo kruvinas, tačiau sužalojimų neįžiūrėjo. Pareigūnams aiškinantis aplinkybes, pamatė, kad pareigūnai nubėgo už pašto. Kaip sužinojo po to, prie parduotuvės „Iki“ buvo sumuštas V.. Jis apie V. sumušimą nieko nežino, manė, kad jis nuėjo namo. Nematė, kas sumušė V. (1 t., b. l. 118-119).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. B. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, buvo šeštadienis, valandų pasakyti negali, galėjo būti maždaug vidurnaktis, ji su sutuoktiniu V. B., draugais D. Č., K. S. ir A. Š. nuėjo į naktinį klubą „Nendrė“, esantį Ignalinoje. Buvo išgėrę alkoholio, bet ji jautėsi gerai, buvo orientuota ir viską puikiai atsimena. Klube ji su K. užsisakė kokteilių. Pamena, kad klube buvęs jaunuolis įžeidė K., pavadino ją kaimiete, šaipėsi dėl jos aprangos. Tas jaunuolis galėjo būti apie 20-25 metų amžiaus, vilkėjo šviesiais drabužiais, su juo buvo nemaža kompanija panašaus amžiaus jaunuolių. Ji su K. ir tuo jaunuoliu apsižodžiavo, jų vyrai nesikišo, jie galimai net negirdėjo jų konflikto. Tas jaunuolis ištisai lindo prie jų, įžeidinėjo. Jis buvo nusiteikęs konfliktiškai. Pamena, kad kažkuriuo metu ji su K. ėjo į lauką. Netoli laiptų, tarpduryje K. susidūrė su tuo jaunuoliu ir šis ją stumtelėjo. K. tuo metu rankoje turėtą kokteilį metė į tą jaunuolį. Pamena, kad laiptais užlipo į viršų, į lauką. Tas jaunuolis atsivijo K.. Pamatė, kad iš klubo laiptais į viršų, į lauką lipa D.. Pasakė jam, kad tas pats jaunuolis lenda prie K.. Pamatė, kad D. priėjo prie to jaunuolio. K. buvo šalia. Jie stovėjo arčiau SoDros pastato. D. tik priėjus, pamatė, kaip tas jaunuolis smūgiuoja jam kumščiu į veidą. Smūgis buvo vienas. Tą akimirką pastebėjo, kad pas tą jaunuolį rankoje buvo kažkoks daiktas, kaip suprato, kastetas ar kažkas panašaus. D. po smūgio iš karto nugriuvo ant žemės, ant nugaros. Ji iš karto priėjo prie D., jis buvo be sąmonės. Tas jaunuolis iš karto pradėjo bėgti. K. su A. Š. tą jaunuolį nusivijo. Nematė, kur tuo metu buvo jos sutuoktinis. D. gulėjo ant nugaros, jo visas veidas buvo kruvinas. Išgirdo, kad D. pradėjo kriokti, šnopuoti, todėl ji paguldė jį ant šono. Pamatė, kad D. atsigauna. Atsigavęs nesiorientavo aplinkoje. Ji padėjo jam atsikelti, pasodino ant parduotuvės „Techasas“ laiptų, esančių šalia klubo „Nendrė“. Po to pasišalino nuo D., nes ėjo ieškoti savo draugų. Po to sužinojo, kad jaunuolis, kuris sumušė D. Č., yra V. R. M. (1 t., b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, vakarą leido su sutuoktine I. B. ir draugais D. Č. (pravarde G., D.), jo drauge K., A. Š.. Vakaro metu vartojo degtinę, alų. Buvo nakties metas, galėjo būti 1 val., visi nuėjo į naktinį klubą „Nendrė“, esantį Ignalinoje. Klube su vyrais gėrė alų. Pamena, kad kažkuriuo metu prie I. ir K. kabinėjosi kažkokie jaunuoliai. Toje kompanijoje buvo jam iš matymo pažįstamas jaunuolis, pavarde Ž., kiti su juo buvę jaunuoliai jam nebuvo pažįstami. Jis juos žodžiu sudrausmino. Po to tie patys jaunuoliai vėl klube kėlė konfliktus, juos iš klubo išprašė barmenė ir uždarė duris. Praėjus maždaug valandai nuo atėjimo į klubą, jis ėjo į tualetą, po to išeidinėjo į lauką. Tik užlipęs laiptais į viršų, lauke pamatė stovintį kruvinu veidu D. Č.. Lauke buvo daug žmonių, buvo kažkoks chaosas. Nesuprato, kas galėjo nutikti D.. Tuo momentu kažkas iš lauke buvusių jaunuolių pasakė, kad ten toliau ir parodė į Ignalinos miesto Laisvės aikštės pusę, muša jų moteris. Iš karto nubėgo į tą pusę. Netoli parduotuvės „Iki“ pamatė, kad vyksta grumtynės. Buvo tamsu. Pribėgęs arčiau, pamatė, kad ant žemės nugriuvęs A. Š. su kažkokiu jaunuoliu. Atsimena, kad tas jaunuolis buvo apsivilkęs šviesiais drabužiais. Jaunuolis smaugė A. Š., šalia jų buvo I. ir K.. Pamena, kad padėjo išsilaisvinti A.. Po to moterys pradėjo šaukti, kad atvyko policija ir jie iš karto grįžo atgal prie klubo „Nendrė“, žiūrėti, kaip ten D. Č.. Rado D. Č. sėdintį greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Jo veidas buvo kruvinas, tuo metu jam teikė medicininę pagalbą. G. D. išvežė į Utenos ligoninę. Jis su I. ir K. taip pat nuvažiavo į Utenos ligoninę. Utenos ligoninės priėmimo skyriuje pamatė jaunuolį, kuris grūmėsi su A.. Pamena, kad į ligoninę atvyko ir to jaunuolio tėvai. Girdėjo, kaip jis savo tėvui pasakė kažką tokio: „Kaip iš ano kirtau, iškart išjungiau“. Po apžiūros atėjo ir D. Č., jo veidas buvo sutvarstytas. Tas jaunuolis pradėjo pulti D. žodžiais, kaltinti, kad jį sumušė. D. jam sakė, kad jis niekuo dėtas, kad būtent jis D. pirmas puolė ir „išjungė“ su kastetu. Iš jų pokalbio suprato, kad būtent tas jaunuolis sumušė D. Č.. Tada sužinojo, kad to jaunuolio pavardė M. (1 t., b. l. 130-131).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. K. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 17 d. apie 2.53 val. buvo gauti keli pranešimai apie tai, kad Ignalinoje, prie baro vyksta muštynės, mušasi virš 10 žmonių. Atvykus prie naktinio klubo „Nendrė“, esančio Ignalinoje, Laisvės g. 62, ten būriavosi apie 30 žmonių, iš kurių dalis konfliktavo. Aiškinantis aplinkybes, prie jų priėjo D. Č. ir nurodė, kad jam išėjus iš naktinio klubo „Nendrė“, prie jo pribėgo jam pažįstamas asmuo V. R. M. ir ranka sudavė į veidą, dėl to jis nugriuvo ant žemės, o prieš jį smurtavęs asmuo pasišalino. D. Č. veidas buvo sužalotas, kraujavo. D. Č. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, įvykio aplinkybes jis dėstė nenuosekliai. D. Č. nurodė, kad turi pretenzijų V. R. M.. Įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes dėl D. Č. sumušimo, buvo gautas naujas pranešimas apie tai, kad prie parduotuvės „Iki“, esančios Ignalinoje, Ateities g. 16, guli sumuštas jaunuolis, apie 20 metų amžiaus. Į šį pranešimą buvo reaguota nedelsiant, kadangi pirminiais duomenimis asmuo buvo patyręs galimai sunkius sužalojimus. Atvykus prie parduotuvės „Iki“, automobilių stovėjimo aikštelėje, ant žemės rastas gulintis sužalotas jaunuolis. Šalia jaunuolio stovėjo pranešėjas. Pranešėjas paaiškino, kad važiuodamas automobiliu pastebėjo gulintį žmogų, sustojęs atpažino, kad tai jam gerai žinomas V. R. M.. Pranešėjo teigimu, V. R. M. jam sugebėjo pasakyti tik tiek, kad jį sumušė asmenų kompanija, kuri pasišalino. Pranešėjas įvykio nematė. V. R. M. dėl sveikatos būklės nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. D. Č. ir V. R. M. tuo pačiu greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išgabenti į Utenos ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių (1 t., b. l. 136-137).

2024 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Ignalinoje, Laisvės g. 62. Ant šaligatvio, kuris grįstas trinkelėmis, užfiksuotos raudonos spalvos skysčio dėmės, galimai kraujas. Prie šaligatvio automobilių stovėjimo vietoje stovinčio automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis orientuotas rytų, o galas vakarų kryptimis, galinio stiklo bei krovinių skyriaus dangčio taip pat užfiksuotos raudonos spalvos skysčio dėmės, galimai kraujas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 27-28, 30-34).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ant D. Č. veido, virš dešiniojo skruosto matoma 2 cm pločio ir 3 cm ilgio muštinė/kirstinė (gydytojo susiūta) žaizda. Ant nukentėjusiojo D. Č. viršutinės lūpos dešinės pusės matoma 0,5 cm pločio ir 1 cm ilgio muštinė/kirstinė žaizda. Ant nukentėjusiojo D. Č. dešiniojo skruosto matoma 0,7 cm pločio ir 1 cm ilgio muštinė/kirstinė žaizda (1 t., b. l. 140-141, 143-146).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 860/2025 (01) nurodyta, kad D. Č. konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštine žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, ir dešinio laivakaulio ir dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis. Galvos sumušimas, pasireiškęs dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštine žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. D. Č. konstatuotas galvos sumušimas dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštinė žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimas vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 18-23).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. R. M. patvirtino, jog prie klubo „Nendrė“ jam konfliktuojant su D. Č. drauge (vardo, pavardės nežino) ir kita moterimi iš jų kompanijos, jis pamatė į jo pusę ateinantį agresyviai nusiteikusį D. Č. su dviem draugais. V. R. M. parodė Laisvės g. 62 pastato rytinėje pusėje esančią vietą. V. R. M. paaiškino, kad jis traukėsi nuo jų atbulas į SoDros pastato pusę ir nurodė kryptį į pietus, kuria jis traukėsi atbulas. V. R. M. paaiškino, kad D. Č. priartėjęs smūgiavo jam dešinės rankos kumščiu į veidą, tačiau į veidą nepataikė, nes D. Č. smūgį jis atrėmė kaire ranka. Vietą, kurioje tuo metu jis buvo, nurodė arčiau pastato Laisvės g. 62 pietrytinio kampo. Ant manekeno parodė kaip jis dengėsi veidą, laikydamas per alkūnes sulenktas rankas ties galva, kai D. Č. jam smūgiavo dešine ranka. V. R. M. patikslino, kad nepamena, kuria rankos vieta jis atrėmė D. Č. smūgį, skausmo rankoje nepajuto. V. R. M. paaiškino, kad D. Č. užsimojo dar kartą suduoti, o jis tuo metu D. Č. sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veidą, po kurio D. Č. susmuko ant žemės. V. R. M. parodė ant manekeno, kaip jis kairės rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą D. Č.. V. R. M. paaiškino, kad D. Č. griuvo į priekį, rankų dilbiais atsiremdamas į šaligatvį, parodė tai ant manekeno, patikslindamas, kad tai matė tik akimirką, todėl tiksliai atkartoti D. Č. pozicijos jis negali. V. R. M. paaiškino, kad daugiau prieš D. Č. jis nesmurtavo. Sudavęs vieną smūgį D. Č. į veidą, nuo D. Č. draugų jis bėgo į Ignalinos pašto pusę ir nurodė kryptį į šiaurę, kuria jis nubėgo. V. R. M. paaiškino, kad D. Č. draugai jį pasivijo prie parduotuvės „Iki“ ir sumušė (2 t., b. l. 145-146, 147-151).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo V. R. M. pagrįstumu. Kaltinimas V. R. M. padarius nukentėjusiajam D. Č. galvos sumušimą, pasireiškusį dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštine žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, visumoje sukėlusį D. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo V. R. M. kaltę patvirtina paties kaltinamojo duoti parodymui, kad jis D. Č. smogė kairės rankos kumščiu į veidą ir po suduoto smūgio nukentėjusysis suklupo. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo D. Č. parodymai, liudytojų K. S., A. M., R. B., A. Š., V. K., A. Ž., I. B., V. B., A. K. parodymai, byloje surinkta rašytinė medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad D. Č. konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštine žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, ir dešinio laivakaulio ir dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis. Galvos sumušimas, pasireiškęs dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštine žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. D. Č. konstatuotas galvos sumušimas dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštinė žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimas vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. R. M. 2024 m. lapkričio 17 d. apie 2 val. prie naktinio klubo „Nendrė“, esančio Ignalinoje, Laisvės g. 62, suduodamas vieną kartą kairės rankos kumščiu D. Č. į veidą, D. Č. visumoje dėl galvos sumušimo, pasireiškusio dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštine žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, sutrikdė sveikatą daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

V. R. M. nesunkiai sutrikdė D. Č. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas D. Č. padarytas smogiant kumščiu į veidą, smūgio būta stipraus, todėl kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimo, lėmusio kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kuris šiuo atveju apima ir sužalojimus, atskirai vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu – dešinio skruosto srities žaizda, viršutinės lūpos muštinė žaizda, 12-to danties vainiko nuskėlimas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo V. R. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog V. R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant motinos S. M. atsakomybėn.

Kaltinamasis V. R. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, įsipareigojo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Kaltinamasis V. R. M. neteistas, baustas administracine tvarka, visos jam paskirtos baudos sumokėtos, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, su kuria jį anksčiau siejo ir ateityje sies darbiniai santykiai, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 7-8, 26-28, 31, 115, 118-119).

Byloje gautas S. M. sutikimas būti savo sūnaus laiduotoja. Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas kaltinamojo V. R. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, V. R. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, su civiliniais ieškovais susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis ir yra nusiteikęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (neturtinę) tokio dydžio, koks bus priteistas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje yra.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui egzistavimą.

Įstatymas numato, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo V. R. M. ir jo motinos S. M., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, matyti, jog kaltinamasis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, su motina palaiko artimus santykius, ji yra pasirengusi padėti sūnui atlyginti ir nusikaltimu padarytą žalą. S. M. yra dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis pasimokė iš savo elgesio, įvertino nusikalstamos veikos galimas pasekmes. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad V. R. M., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiama jo motinos S. M., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek galima laiduotoja, tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad S. M. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Manytina, kad S. M. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo V. R. M. laiduotoja, nes yra jo motina, nepriekaištingos reputacijos, jos santykiai su kaltinamuoju yra artimi, todėl pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeiminio ryšio bei tarpusavio santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kaltinamasis V. R. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant pagrindui manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė V. R. M. civilinį ieškinį (patikslintą) dėl 1 351,96 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam D. Č. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., b. l. 62, 63-64, 66). Byloje gauta 2025 m. rugpjūčio 27 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, kuria V. R. M. įsipareigoja Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginti 1 351,96 Eur žalą per 19 mėnesių nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d., kiekvieną mėnesį mokėdamas po 71 Eur, o pirmąją 73,96 Eur įmoką yra sumokėjęs 2025 m. rugsėjo 25 d. (3 t., b. l. 106, 107, 124).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė V. R. M. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiajam D. Č. išmokėtą ligos išmoką (2 t., b. l. 28-30, 31, 32-33, 34). Byloje gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus direktoriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimas dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis, kuriame 350 Eur neatlygintos sumos mokėjimas išdėstomas dalimis iki 2026 m. balandžio 30 d., mokant po 50 Eur kas mėnesį atitinkamai iki 2025 m. spalio 31 d. 50 Eur, iki 2025 m. lapkričio 30 d. 50 Eur, iki 2025 m. gruodžio 31 d. 50 Eur, iki 2026 m. sausio 30 d. 50 Eur, iki 2026 m. vasario 28 d. 50 Eur, iki 2026 m. kovo 31 d. 50 Eur, iki 2026 m. balandžio 30 d. 50 Eur (3 t., b. l. .120-121).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam D. Č. buvo padaryti neteisėtais V. R. M. veiksmais, todėl jam kyla pareiga atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą, dėl kurios atlyginimo yra susitarta, todėl iš V. R. M. priteistina atitinkamai 1 278 Eur ir 350 Eur žalos atlyginimui civiliniams ieškovams Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, žalos mokėjimą išdėstant dalimis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59-60, 61, 62), kuriame nurodė, kad dėl V. R. M. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus.

Kaltinamasis V. R. M. nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnis, 139 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 1 500 Eur iki 5 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-327-495/2019, 2K-7-66-458/2021, 2K-202-788/2022, 2K-207-628/2023, 2K-182-495/2023, 2K-29-594/2024 ir kt.).

Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Č. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis patyrė skausmą, todėl atsižvelgus į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinus nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiojo prašoma priteisti 7 000 Eur suma dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 3 000 Eur ir ši suma priteistina iš kaltinamojo V. R. M. nukentėjusiojo D. Č. naudai.

Nukentėjusysis D. Č. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo V. R. M. jo turėtas advokato išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš pripažinto kaltu asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje nukentėjusysis D. Č. prašo priteisti 350 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato Egidijaus Labucko teisinei pagalbai, susijusiai su atstovavimu ikiteisminiame tyrime ir civilinio ieškinio parengimu, apmokėti, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo D. Č. išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas laikoma pagrista, protingo dydžio ir atitinkančia atstovo darbo sąnaudas, dėl to, pripažintina proceso išlaidomis, priteisiant jas iš kaltinamojo V. R. M..

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 153-155) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dvi kompiuterinė laikmenos su vaizdo ir garso įrašais – paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

V. R. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn dviejų metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą V. R. M. nutraukti.

Nukentėjusiojo D. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. Č. iš V. R. M. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš V. R. M. priteisti D. Č. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų už advokato E. L. paslaugas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. R. M. 1 278 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Patvirtinti 2025 m. rugpjūčio 27 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį ir skolos mokėjimą išdėstyti dalimis 18 mėnesių laikotarpiui, iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos mokant kas mėnesį po 71 Eur.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. R. M. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai. Skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 50 Eur kas mėnesį iki 2025 m. spalio 31 d., 2025 m. lapkričio 30 d., 2025 m. gruodžio 31 d., 2026 m. sausio 30 d., 2026 m. vasario 28 d., 2026 m. kovo 31 d., 2026 m. balandžio 30 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dvi kompiuterines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. R. M. ir S. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.